Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-3360-331/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-27
Bylos Nr.: eI2-3360-331/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09143-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: V. B.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-3360-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09143-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 23S186792 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

2. Departamentas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 23S187355 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2026 m. gruodžio 29 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2026 m. gruodžio 28 d.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 2; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Paaiškina, kad ginčijami Sprendimai grindžiami Policijos departamento prie VRM išvada Nr. 5S24707, kurioje teigiama, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes (duomenys neskelbtini) yra tris kartus teistas už nusikaltimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriami sunkiems nusikaltimams. Dėl nesuprantamų priežasčių Policijos departamentas pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas vertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų kontekste ir visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kaip pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą (toliau – UBK). Pareiškėjas nuteistas pagal UBK 190 straipsnio „Sukčiavimas“ 4 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Pareiškėjas nuteistas pagal UBK 186 straipsnio „Plėšimas“ 4 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė; Pareiškėjas paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikęs 2,5 metų paskirtos bausmės. Sutiktina, kad ir pagal UBK šie nusikaltimai priskirtini sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau pareiškėjas nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal UBK 185 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį ir jam buvo paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Atkreiptinas dėmesys, kad UBK 185 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas areštas nuo 3 iki 6 mėnesių arba laisvės apribojimas iki 5 metų, arba laisvės atėmimas tam pačiam laikotarpiui. Taigi šis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (UBK 12 straipsnio 4 dalis). Be to, nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų nusikaltęs per bausmės vykdymo laikotarpį.

3.2. Teigia, kad VRM Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje neteistas, taip pat nėra duomenų, jog Lietuvoje jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Nuo 2022 m. sausio 25 d. jis dirbo Lietuvos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas kaip puikus darbuotojas, jokių darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad ateityje pareiškėjas nusikals ir tokiu būdu kels grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai. Sprendimuose atsakovas melagingai nurodo, neva nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovo naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

3.3. Pažymi, kad pareiškėjo žmonai ir nepilnametei dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (suteikus laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kaip nuo karo bėgusiems asmenims). Pareiškėjo dukra nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tad teigti, neva pareiškėjas neturi jokių sąsajų su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis ar kad jo šeimos nariai neturi leidimo gyventi Lietuvoje, tiesiog absurdiška. Taigi vienintelis pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai „rodiklis“ – praeityje buvę teistumai. Atsakovas, priimdamas Sprendimus, visiškai ignoravo faktą, jog Sprendimai, o ypač draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą trejiems metams, faktiškai nutrauks jo šeiminius ryšius, o nepilnametę dukrą, kuri ir taip jau yra nukentėjusi nuo karo, paliks be tėvo. Taigi Sprendimai pirmiausia pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, kurie Lietuvos valstybėje laikomi prioritetiniais. Jau nekalbant apie atimtą galimybę pareiškėjui dirbti Lietuvoje ir mokėti Lietuvos valstybei mokesčius, o Lietuvos įmonę paliekant be gero, patikimo paklausios profesijos darbuotojo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad Sprendimai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. išvadą Nr. 5-S-24707 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje Policijos departamentas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – UBK) 190 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalies dispozicijoje („apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“) nurodytos nusikalstamos veikos požymius ir pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. UBK 186 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 180 straipsnio „Plėšimas“ 3 dalies („apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes“) dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. UBK 185 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 178 straipsnio „Vagystė“ 3 dalies („pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje“) dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius ir pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą ir galinčiu kelti grėsmę visuomenei. Per tam tikrą įstatymo nustatytą laikotarpį asmeniui teigiamu gyvenimo būdu įrodžius, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir jam paskirta bausmė pasiekė tikslą – yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas daugiau nebekeliančiu grėsmės visuomenei. Vadovaujantis LR BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies („Turinčiais teistumą laikomi:“) 3 punkto („asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:“) b) papunkčiu („penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą;“) ir 8 punktu („Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.“), pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. gruodžio 29 d.

4.1. Akcentuoja, kad vertinant užsieniečio socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą galiojusią nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., leidimų laikinai gyventi neturėjo. Pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 25 d. dirbo Lietuvos įmonėje. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Įvertinus visas aplinkybes, Departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Pareiškėjas buvo teistas už sunkius nusikaltimus, jo atžvilgiu yra neišnykęs teistumas, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Taip pat uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. gruodžio 29 d. ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. gruodžio 28 d. Įvertinus Įstatymo 133 str. 5 d. įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, į tai, kad jis laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. gruodžio 29 d., į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, kad šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgiant į pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 p. nustatytiną draudimo atvykti laikotarpį, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis kol jis laikomas turinčiu teistumą, t. y. iki 2026 m. gruodžio 29 d. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

4.2. Pažymi, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovautasi kompetentingų institucijų – Policijos departamento ir VSAT – išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai. Taip pat buvo įvertintos visus su pareiškėju susijusios aplinkybės (pareikštas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo, 11 kartų baustas administracine tvarka, šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Pažymime, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės numatytos Įstatyme neprilygsta priemonėms numatytoms BK, o priemonių taikymas nepreziumuoja jo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas. Migracijos departamentas, įvertino pareiškėjo įvykdytas nusikalstamas veikas, pritaria Policijos departamento pateiktai išvadai dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikalstamų veikų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo elgesio ir nėra nusiteikęs laikytis teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Jo padarytų nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos kaip sunkūs nusikaltimai, pakartotinumas rodo, kad jos nebuvo atsitiktinės, atliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, jis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.

4.3. Departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus atsižvelgė ir į kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, t. y. jo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjui uždraudžiama atvykti kol jis laikomas turinčiu teistumą, t. y. iki 2026 m. gruodžio 29 d. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas proporcingu.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Departamentui pateikė Išvadą dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad minėta išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Policijos departamentas vadovavosi Aprašo 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nustatytais imperatyviais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Informatizacijos departamento pateiktą informaciją apie jo padarytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas 2010–2020 m. buvo nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi – tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvos Respublikoje, neginčijamai kvalifikuojamos kaip sunkūs nusikaltimai. 2012 m. ir 2020 m. pareiškėjas nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė, turėdamas teistumą už ankstenius nusikaltimus. Tai vadinama nusikaltimų recidyvu. V. B. savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu nusikalstamų veikų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad paskirtos bausmės pareiškėjo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl vertinant riziką ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, kad yra reali tikimybė, jog jis ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus. Pareiškėjo teiginys, kad jis Lietuvoje neteistas, taip pat nėra duomenų, jog Lietuvoje jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, šiuo atveju neturi reikšmės. Policijos departamento vertinimu, ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, ir dėl Sprendimo Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.

7.1. Departamentas Sprendimu Nr. 1 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, nes pareiškėjas buvo teistas už sunkius nusikaltimus, jo atžvilgiu teistumas nėra išnykęs, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

7.2. Departamentas Sprendimu Nr. 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2026 m. gruodžio 29 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2026 m. gruodžio 28 d., nes pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikalstamų veikų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo elgesio ir nėra nusiteikęs laikytis teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių.

8. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas); Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ); 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija); Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas); Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).

8.1. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

8.2. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

8.3. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

8.4. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal teisės normos formuluotę, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą nuolat gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi.

8.5. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad „Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“ 12.1 papunktis – „Jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas”, 13 punktas – „Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:” 13.1 papunktis – „Jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.”

8.6. Šengeno konvencijos 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra nuteistas už nusikaltimą, už kurį baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

8.7. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

8.8. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.

8.9. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

8.10. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

8.11. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

11. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

12. Pareiškėjo teigimu, Sprendimai priimti vadovaujantis Policijos departamento Išvada, neatsižvelgiant kaip pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. Pareiškėjas nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal UBK 185 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį ir jam buvo paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, todėl toks nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, be to, nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų nusikaltęs per bausmės vykdymo laikotarpį.

12.1. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismo buvo nuteistas pagal UBK 190 straipsnio „Sukčiavimas“ 4 dalį (sukčiavimas, įvykdytas siekiant įgyti ypač didelės vertės turtą arba įvykdytas organizuotos grupės) ir jam buvo paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 m. Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismo buvo nuteistas pagal UBK 186 straipsnio „Plėšimas“ 4 dalį (plėšimas, įvykdytas stambiu mastu) ir jam buvo paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikus 2 m. 5 mėn. 20 d. paskirtos bausmės; Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) miesto teismo buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal UBK 185 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį (vagystė, įvykdyta pakartotinai grupės iš anksto susitarusių asmenų) ir jam buvo paskirta 2 m. laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 m.

12.2. Iš Policijos Departamento Išvados matyti, kad UBK 190 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalies dispozicijoje („apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“) nurodytos nusikalstamos veikos požymius ir pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. UBK 186 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 180 straipsnio „Plėšimas“ 3 dalies („apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes“) dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. UBK 185 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 178 straipsnio „Vagystė“ 3 dalies („pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje“) dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius ir pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.

12.3. Taigi, aukščiau nurodytos pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK priskirtinos sunkiems nusikaltimams, o pareiškėjas yra laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. gruodžio 29 d. Departamentas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir Policijos departamento pateikta Išvada, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinumu, Migracijos departamento informacija bei Policijos departamento parengta ir pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, Migracijos departamentui yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. BK 11 straipsnio 1 dalyje nusikaltimas apibrėžtas kaip pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Policijos departamentas nustatė, kokios pareiškėjo nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal UBK atitinka LR BK, bei nustatė, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veiklos priskirtinos prie sunkių nusikaltimų. Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kaip pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos pagal UBK. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos pagal UBK buvo įvertintos, kokius LR BK straipsnių nuostatas bei, kokius nusikalstamos veikos požymius atitinka padaryti nusikaltimai. Vien tai, kad pareiškėjui bausmės vykdymas buvo atidėtas, nereiškia, kad nusikaltimas turi būti priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas teistas dėl kelių skirtingų nusikalstamų veikų, skiriant skirtingas bausmes. Kaip matyti Departamentas vadovavosi ne tik Policijos departamento Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendimuose nurodytos pareiškėjo atliktos nusikalstamos veikos, prilyginta, kokias nusikalstamas veikas pagal savo požymius pareiškėjas atliko pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, vertinta informacija, kurią pareiškėjas pateikė teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Departamento Sprendimuose nurodomi tikslūs ir pagrįsti duomenys, kurie teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tiek Policijos departamento Išvadoje, tiek ginčijamuose Sprendimuose nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjo atliktos nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini), Lietuvoje yra traktuojamos kaip sunkūs nusikaltimai pagal LR BK, o teistumas nėra išnykęs, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

13. Pareiškėjo manymu, jis Lietuvoje nėra teistas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, drausmės pažeidimų nėra padaręs, todėl nėra pagrindo teigti, kad ateityje galėtų nusikalsti ar kelti grėsmę.

13.1. Iš į bylą pateiktos Informatikos ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 27 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje nėra teistas, taip pat į bylą pateikta pareiškėjo turėta Lietuvos nacionalinė viza, darbdavio charakteristika. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvoje nėra teistas, nereiškia, kad jis negali kelti grėsmės viešajai tvarkai.

13.2. Byloje esanti medžiaga patvirtina pareiškėjo atliktas nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini), Policijos departamento Išvadoje jos kvalifikuotos kaip nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, jos priskirtinos sunkiems nusikaltimams. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi neišnykusį teistumą ne Lietuvoje, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui turėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kitos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis turėjo nacionalinę vizą, bei darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, nėra pagrindas panaikinti ginčijamus Sprendimus. Šiuo atveju vertinamos atliktos nusikalstamos veikos, atsižvelgus į iš to galinčias kilti grėsmes viešajai tvarkai.

14. Pareiškėjo teigimu, jo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dukra Lietuvoje lanko mokyklą, todėl Departamentas netinkamai nurodė, kad pareiškėjas neturi jokių sąsajų su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, ginčijami Sprendimai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, bei atėmė galimybę dirbti. Teismas pažymi, kad iš pareiškėjo Departamentui pateikto 2022 m. spalio 27 d. prašymo matyti, kad jis yra nurodęs, jog jo šeiminė padėtis – nevedęs. Pateiktame prašyme pareiškėjas taip pat patvirtino, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad pats pareiškėjas pateikė Departamentui neteisingus duomenis apie savo šeiminę padėtį, o Departamentas vertino prašyme pateiktus duomenis. Pareiškėjas patvirtino, jog jam yra žinoma pareiga informuoti Departamentą apie pasikeitimus teikiant prašymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų informavęs Departamentą, jog pateikė netikslius duomenis dėl savo šeiminės padėties. Be to, nors byloje pateikti pareiškėjo sutuoktinės ir nepilnametės dukros leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad Departamentas turėtų nevertinti Policijos departamento Išvadoje pateiktų duomenų. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra vertintini aukščiau nei grėsmės visuomenei vertinimas.

15. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjo individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Iš Sprendimo Nr. 2 turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus dėl draudimo atvykti. Sprendime Nr. 2 pažymėta, jog įvertinus UTPĮ 133 str. 5 d. įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, į tai, kad jis laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. gruodžio 29 d., į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, kad šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgiant į pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 p. nustatytiną draudimo atvykti laikotarpį, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis kol jis laikomas turinčiu teistumą, t. y. iki 2026 m. gruodžio 29 d. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą Nr. 2 atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas Nr. 2 taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

16. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti viešajai tvarkai. Sprendimuose individualizuota konkreti pareiškėjo situacija. Šiuo aspektu proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimas nenustatytas. Teismas daro išvadą, jog ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimus priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendimuose neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimų motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijami Sprendimai paliekamas nepakeistas.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundžiami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Sprendimo Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

19. Netenkinus šių skundo reikalavimų, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas