Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2694-661/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
e2S-2694-661/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02100-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
M. M., UAB „Nalesta“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Gilojos statyba“
Civilinė byla Nr. e2S-2694-661/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02100-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal M. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys M. M., UAB „Nalesta“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Gilojos statyba“, antstolis I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio I. G. 2020 m. gruodžio 23 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuota pareiškėjo reikalavimo teisė išieškoti 48 638,45 Eur sumą iš UAB „Nalesta“, priteisti iš antstolio pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020, be kita ko, iš UAB ,,Nalesta“ priteisė M. M. 48 638,45 Eur ir iš atsakovo M. M. priteisė atsakovei UAB ,,Nalesta“ 8 425,75 Eur, tačiau nurodytas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl pareiškėjas dar neįgijo nuosavybės teisių į reikalavimo teisę dėl 48 638,45 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Nalesta“. Pareiškėjo teigimu, turtinių teisių areštas taikytinas tik realiai egzistuojančioms turtinėms teisėms ar jų dalims, todėl antstolis neturėjo teisės areštuoti pareiškėjo turtinių teisių, į kurias šis taip ir neįgijo nuosavybės teisių.

3. Antstolis I. G. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad nustačius, kad 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu skolininkui priteistos sumos iš UAB „Nalesta“, skolininko turtinė teisė areštuota kaip civilinių teisinių santykių objektas ir išviešinta Turto arešto aktų registre. Antstolio teigimu, CPK 749 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad areštas taikomas esamoms ir būsimoms išmokoms, taip pat reikalavimams, dėl kurių vyksta bylų nagrinėjimas teisme, todėl antstolis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmestas pareiškėjo M. M. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų.

5. Teismas nurodė, kad iš sisteminės CPK 749 straipsnio analizės darytina išvada, kad areštas gali būti taikomas ir toms būsimoms išmokoms, dėl kurių vyksta teisminis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad turtinių teisių arešto tikslas – užtikrinti, jog turtinė nauda, kurią skolininkas gaus ateityje, tretiesiems asmenims įvykdžius skolininkui turtinius įsipareigojimus, nebūtų perleista kitiems asmenims ar nesumažėtų jos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2013). Šiuo atveju neapribojus pareiškėjui (skolininkui) teisės disponuoti turtine teise, jis įgytų galimybę ją perleisti kitiems asmenims, tokiu būdu užkirsdamas kelią efektyviam skolos išieškojimui vykdymo procese ir pažeisdamas išieškotojo turtinius interesus. Taigi, antstolis, areštavęs skolininko M. M. reikalavimo teisę į UAB „Nalesta“ 48 638,45 Eur dydžio skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolio I. G. 2020-12-23 turto arešto aktą Nr. S-20-8-47933 vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00788 dėl neegzistuojančios M. M. reikalavimo teisės į UAB ,,Nalesta“ dėl 48 638,45 Eur sumos išieškojimo arešto; priteisti iš antstolio I. G. skolininko M. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad antstoliui turint teisę areštuoti tik realiai egzistuojančias nuosavybės teises ar atitinkamas jų dalis, akivaizdu, jog antstolis I. G. neturėjo jokios teisės areštuoti menamos skolininko M. M. reikalavimo teisės, į kurią jis taip ir neįgijo nuosavybės teisės. Todėl skundžiami teismo nutartis ir antstolio turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas neegzistuojantis turtas (turtinė teisė), turi būti panaikinti kaip neteisėti ir visiškai nepagrįsti.

Atsiliepimas

8. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkas neįrodė esant jo teisių (teisėtų interesų) pažeidimui. Savo veiksmais vykdymo procese skolininkas siekia išvengti apribojimų turtinėms teisėms ir galimo išieškojimo nukreipimo į jas. Jeigu teismo sprendimas, kurio pagrindu skolininkui atsiranda turtinės teisė į gautinas pinigines lėšas, būtų panaikintas, antstolio procesiniai veiksmai nesukeltų skolininkui jokių teisinių pasekmių, t. y. skolininkui neturint turtinių teisių į gautinas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, išieškojimo nukreipimas į tokį turtą negalimas, o tai įrodo, kad skolininko skundas yra nepagrįstas remiantis CPK 5 str.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 2 straipsnio ir 5 straipsnio pagrindais teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

11. Taigi, šioje byloje pareiškėjas privalėjo įrodyti kokia jo teisė (teisėti interesai) yra pažeidžiama skundžiamais antstolio veiksmais ir kaip konkrečiai pasireiškia teisės pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja kokie nors jo teisių (teisėtų interesų) pažeidimai.

12. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 749 straipsnio nuostatas, nes anot pareiškėjo teismo sprendimas dar yra neįsiteisėjęs ir negalima areštuoti teisės, kuri neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

13. CPK 749 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises.

14. CPK 749 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms.

15. CPK 749 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių.

16. Taigi, nei vienoje iš čia pacituotų CPK 749 straipsnio nuostatų nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas antstoliui areštuoti turtines teises kurios atsiras ateityje (pavyzdžiui įsiteisėjus teismo sprendimui). Iš šių normų sisteminės analizės darytina priešinga išvada, kad antstolis turi teisę ir netgi privalo areštuoti ir būsimus mokėjimus arba tas turtines teises dėl kurių ginčai vyksta teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 749 straipsnį.

17. CPK 749 str. įtvirtintas turtinių teisių arešto reglamentavimas yra pagrįstas siekiu užkardyti galimą nesąžiningą skolininko veikimą su tikslu perleisti turtą (turtines teises), išvengti išieškojimo nukreipimo į jį. Šios bylos atveju išieškojimas iš skolininkui priklausančių turtinių teisių bus galimas tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimui.

18. Šioje byloje skundžiamais antstolio veiksmais yra siekiama užtikrinti galimą skolos išieškojimą. Pažymėtina, kad vykdymo procese labai svarbus yra vykdymo veiksmų atlikimo operatyvumas, nes priešingu atveju gali nebelikti objekto į kurį nukleipiamas išieškojimas ir taip nukentėtų išieškotojo interesai. Šiuo atveju, neapribojus skolininkui teisių disponuoti turtinėmis teisėmis, jis turėtų galimybę jas perleisti tretiesiems asmenims (teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju), todėl svarbu užtikrinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo momentu jau galiotų skolininko reikalavimo teisių areštas.

19. Tuo atveju, jei teismo sprendimas, kurio pagrindu skolininkui atsiranda turtinės teisės į gautinas pinigines lėšas, būtų panaikintas, ginčijami antstolio veiksmai neturėtų jokios įtakos skolininko teisėms ir pareigoms, t. y. skolininkui neturint turtinių teisių į gautinas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, išieškojimo nukreipimas į tokį turtą negalimas, taigi skolininko skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

20. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tiek skundžiami antstolio veiksmai, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėti, jų naikinti nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai (pavyzdžiui dėl susitarimo tarp apelianto ir UAB „Nalesta“) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

23. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas