Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei, atsakovei I. R., atsakovės I. R. atstovei advokatei Elenai Stankevičienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VšĮ ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“ atstovei Jelenai Šinkūnienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. R. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – VšĮ ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

17. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovė I. R. yra nepilnamečio M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina. Tėvystė vaiko atžvilgiu nėra nustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį M. R. iš atsakovės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. laikinuoju globėju paskirtas globos centras – ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

18. Tarnybos ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti atsakovės I. R. motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

19. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

21. Byloje pateiktame 2022 m. sausio 6 d. Klinikų rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Akušerijos skyriuje atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties kūdikį. Moteris po gimdymo elgiasi keistai, buvo pikta, vengė medicinos personalo pagalbos. 2022 m. sausio 13 d. Klinikų pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodama, kad atsakovė neužtikrina naujagimio saugumo, negeba pasirūpinti jo priežiūra. Išėjo iš palatos palikusi naujagimį vieną palatoje ant vystymo stalo be priežiūros. Taip pat buvo pastebėta, kad nesaugiai guldė naujagimį į lovą, nes galvytė liko nukarusi ant lovos krašto. Klinikų personalas nuolat atsakovei turėjo priminti, kad naujagimį reikia maitinti, stebėti maitinimo procesą. Naujagimio motina nenoriai bendravo su personalu, atsisakė bet kokios teikiamos pagalbos. Vėliau situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau ryšio tarp naujagimio ir motinos trūko, todėl personalo darbuotojai turėjo kontroliuoti bei prižiūrėti atsakovės elgesį su vaiku. 2022 m. sausio 20 d. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. sausio 7 d. pabendravus su atsakove, buvo priimtas sprendimas atsakovę su kūdikiu apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centre, taikant laikinosios priežiūros priemonę. 2022 m. sausio 20 d. Skyriaus specialistams kartu su atsakove ir kūdikiu nuvykus į Krizių centrą, moteris labai susijaudino ir pradėjo neadekvačiai elgtis. Ji verkė, garsiai rėkė, blaškėsi po palatą ir kartojo, kad turi vykti namo susimokėti mokesčius už kabelinę televiziją; tuomet I. R. susirinko visus savo daiktus ir palikusi sūnų pasišalino iš Krizių centro. Tą pačią dieną surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir mažametis laikinai apgyvendintas Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų šeimai centre ,,Šeimos slėnis“. Surašyta mažamečio M. R. vaikų situacijos vertinimo anketa 2022 m. sausio 20 d. patvirtina, kad atsakovė neužtikrino vaiko tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų, atsakovės elgesys buvo įvertintas keliančiu realų pavojų vaiko fiziniam bei psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei todėl nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė nenustatyta, nes atsakovė palikusi mažametį vaiką pasišalino iš Krizių centro. Įvertinusi situaciją Tarnyba kreipėsi į teismą ir 2022 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės. Nuo 2022 m. sausio 27 d. M. R. laikinuoju globėju paskirtas globos centras – VšĮ ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

22. Nuo 2021 m. sausio 21 d, atsakovės šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba. Atsakovei tiekiant socialines paslaugas, 2022 m. vasario 28 d. sudarytas pagalbos šeimai planas (toliau - Pagalbos planas), kuriame užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atsakovei sunkiai pavyksta įsisąmoninti informaciją, socialiniai darbuotojai turi viską pakartotinai paaiškinti, kontroliuoti bei tarpininkauti atsakovei vykdant jai iškeltus Pagalbos plane uždavinius, tokius kaip registracija pas reikiamos srities gydytojus, nuvykimas pas juos. 2022 m. birželio 26 d. Pagalbos plane nurodytais duomenimis stebimi atsakovės sunkumai suvokti ir atsakyti į elementarius klausimus, ji negeba abstrakčiai mąstyti, sunkiai valdo dėmesį. Pagalbos plane nurodoma, kad teikiant atsakovei socialinės priežiūros paslaugas buvo nustatyta, kad ji ruošėsi kūdikio gimimui, tačiau neturi tėvystės įgūdžių, nesupranta savo atsakomybės kūdikio priežiūroje, turi sunkumų įsisąmoninant esamą situaciją, negebėjo atsakyti, kaip reikia prižiūrėti kūdikį. Vaiko laikinosios globos koordinatorės duomenimis atsakovė susitikimų su vaiku metu negeba atliepti vaiko poreikių, nežino kaip elgtis, kad jis nusiramintų, nežino elementarių dalykų, susijusių su kūdikio priežiūra bei raida. Budinti globėja nurodė, kad vaikas po susitikimų su motina naktį būna neramus, pabunda ir pradeda verkti, būna labai sunku jį nuraminti. Atsakovė nerodo didelės iniciatyvos susitikti su vaiku. Stebint visišką motinos nesuvokimą vaiko priežiūroje bei atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, buvo nuspręsta nutraukti fizinius motinos susitikimus su sūnumi.

23. Į bylą pateiktame VšĮ Centro poliklinikos (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše nurodoma informacija, kad remiantis LR Sveikatos apsaugos ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo 2022 m. birželio 21 d. Nr. V-1123/A1-429 ,,Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti įvaikintoju ir (ar) negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašo patvirtinimo“ 8 punktu I. R. negali rūpintis ir prižiūrėti savo vaiko. Tos pačios dienos VšĮ Centro poliklinikos Medicinos dokumentų kitame išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. R. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0).

24. 2022 m. rugsėjo 14 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje remiantis gautomis medicininėmis išvadomis bei atsižvelgiant į tai, kad I. R. dėl savo sveikatos būklės negali rūpintis sūnumi, užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų, buvo svarstomas klausimas dėl motinos atskyrimo, tačiau atsižvelgiant į vaiko interesus, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

25. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji vaiko neatpažįsta ir vaikas jos neatpažįsta, susitikimų metu jis nuolat verkė ir ji nežinojo, kaip reikia elgtis su vaiku. Nurodė, kad jai kyla abejonių, ar iš viso vaikas yra jos ir ar tinkamai jis yra prižiūrimas. Pažymėjo, kad sūnų matė senai, prie sūnaus išlaikymo ji neprisideda, nes nežino, kaip tai reikia daryti. Taip pat teismo posėdyje išsakė poziciją, kad sutinka su neterminuotu motinos valdžios ribojimu, nes vaiko vis tiek nebesusigrąžins, jis atsakovės nepažįsta.

26. Iš surinktos byloje medžiagos matyti, kad atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti sūnumi, tokį negebėjimą galimai įtakoja jai diagnozuota liga. Ieškovo atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad netikslinga taikyti motinos atskyrimo, nes situacija ateityje nepasikeis. Sprendimas kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo buvo priimtas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Teismo vertinimu, dėl negebėjimo susikaupti, išlaikyti dėmesį, negebėjimo suvokti atsakomybės už vaiką, protinės negalios nulemtas infantilus mąstymas neleidžia jai suvokti savo elgesio pasekmių, o socialinių įgūdžių ugdymas neteikia pozityvių rezultatų.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas, plėtodamas praktiką pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį, yra nurodęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).

28. Ribodamos tėvystės teises, nacionalinės valdžios institucijos turi nustatyti teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą; pusiausvyros nustatymo procese ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geriausiems vaiko interesams, kurie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, par. 83; 2016 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13, par. 93–95; 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje T. P. ir K. M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 28945/95, par. 71, kt.). Vien faktas, kad vaikas gali būti atiduotas į jo auklėjimui palankesnę aplinką, pats savaime nepateisina priverstinės priemonės – vaiko paėmimo iš biologinių tėvų globos – taikymo; turi egzistuoti kitos aplinkybės, rodančios tokio įsikišimo būtinumą (žr. cituoto sprendimo byloje S. S. prieš Slovėniją, par. 84; 2015 m. spalio 13 d. sprendimo byloje S. H. prieš Italiją, peticijos Nr. 52557/14, par. 56; ir sprendimo byloje K. ir T. prieš Suomiją, peticijos Nr. 25702/94, par. 173). Valdžios institucijų vaidmuo socialinės rūpybos srityje būtent ir yra padėti sunkumų patiriantiems asmenims, teikti jiems patarimus, kaip bendrauti su socialinės rūpybos institucijomis, ir, be kita ko, patarti, kaip įveikti sunkumus. Pažeidžiamų asmenų atveju valdžios institucijos turi parodyti ypatingą budrumą ir užtikrinti didesnę apsaugą (žr. cituoto sprendimo byloje S. S. prieš Slovėniją, par. 84; taip pat sprendimo byloje S. H. prieš Italiją, par. 54 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuolat primena pagrindinį principą, pagal kurį sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikina globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (žr. 1988 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Olsson prieš Švediją, par. 81). Be kita ko, procesiniu aspektu reikalinga nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir ypač į priimamų sprendimų rimtumą, tėvai į sprendimo priėmimo procesą, vertinant jį kaip visumą, buvo įtraukti pakankamu mastu, kad būtų užtikrinta reikiama jų interesų apsauga, ir galėjo visapusiškai pateikti savo argumentus (žr. cituotą sprendimą byloje S. S. prieš Slovėniją ir ten pat nurodomą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).

29. Šios kategorijos bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pripažinęs, kad vien psichinės ligos diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises; svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią (žr., pvz., cituotus 2016 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13, 2018 m. spalio 30 d. sprendimą byloje S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, taip pat 2004 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Couillard Maugery prieš Prancūziją, peticijos Nr. 64796/01, ir kt.).

30. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės, socialinių įgūdžių neturėjimo negali ir negeba vykdyti savo motinos pareigų sūnaus atžvilgiu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad vaiko teisė į šeimos ryšius, t. y. teisė augti biologinėje šeimoje, šiuo metu negali būti užtikrinama, nes šeimoje nesudaromos sąlygos vaikui augti emociškai ir fiziškai saugioje, jo raidai palankioje aplinkoje. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises ir interesus, būtina taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių – atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) arba tėvų valdžios apribojimą (laikiną arba neterminuotą). Pažymėtina, kad esminis kriterijus, kuriuo turi vadovautis teismas, parinkdamas konkrečią tėvų valdžios ribojimo priemonę, yra geriausių vaiko interesų užtikrinimas.

31. Atsakovei yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, dėl jai nustatytos negalios ji negeba tinkamai suvokti motinos valdžios turinį sudarančių teisių ir pareigų, atitinkamai negali savarankiškai auginti ir rūpintis mažamečiu vaiku, sukurti jam saugių jo emocinei ir fizinei raidai gyvenimo sąlygų, t. y. egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovės mažametis vaikas negali gyventi kartu su atsakove ir būti jos globojamas. Tačiau teismas pažymi, kad remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė nesuvokia, jog turi mažametį sūnų, kuris augo pas laikinąją globėją, kad ji turi galimybę sūnų lankyti, su juo bendrauti, palaikyti ryšį, teikti jam išlaikymą, juolab kad pareiškėja dirba ir gauna pajamų. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, atsakovė gyvena savarankiškai, jai siūloma socialinių darbuotojų pagalba, tačiau atsakovė iš esmės naudojosi nepakankamai ar nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti.

32. Atsižvelgiant į esamą situaciją, teismas sprendžia, kad nustatant vaiko ir motinos interesų pusiausvyrą, yra pagrindas neatsižvelgti į vaiko motinos interesus ir taikyti ne vaiko ir motinos atskyrimo formą, o neterminuotą motinos valdžios ribojimą. Tokią išvadą suponuoja byloje nustatytos aplinkybes, kad vaiko motina neatpažįsta, tarp jų nėra susiklosčiusio jokio ryšio, atsakovė nėra motyvuota be kitų pagalbos bendrauti su savo sūnumi, negeba įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų ir jų nesupranta, ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes atsakovei dėl jos sveikatos būklės sunku orientuotis bei suvokti dalykus, būtinus auginant mažametį vaiką bei sprendžiant jo priežiūros klausimus, pati nededa pastangų suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, todėl yra pagrindas atsakovei I. R. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

33. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

34. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

35. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

36. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės I. R. išlaikymą vaikui M. R. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

37. Bylos duomenimis atsakovė dirba ir gauna nuolatines pajamas. Įvertinęs ieškovo reikalavimą, nors prašoma priteisti 150 Eur vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma iš atsakovės yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 840,00 Eur, atskaičius mokesčiu apie 608,75 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 304 Eur), teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

38. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikiną globėją skirti nepilnamečių vaikų iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi.

39. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

40. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

41. Ieškiniu ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti M. R. gyvenamąją vietą globos centre – ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. R. laikinuoju globėju paskirtas globos centras – ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“. Byloje pateikto 2022 m. balandžio 1 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, vaiko globa vyksta sklandžiai, sudarytos tinkamos vaiko gyvenimo sąlygos, užtikrintos sąlygos gauti sveikatos priežiūrą ir ugdymą, todėl, teismo vertinimu, ieškovo prašymas iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti M. R. gyvenamąją vietą globos centre ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

43. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. KOR-C-2022-06071 atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 5 punktas).

44. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinojo globėjo globos centre ,,Pagalbos paaugliams iniciatyva“, kodas 300015813.

Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui M. R. a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-10) iki jo pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Laikinąjį globėją skirti nepilnamečiui vaikui M. R. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteisto išlaikymo administratoriumi.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir vaiko nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.