- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-67-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- Sodininkų bendrijos, „Šeškinė“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-67-544/2019
teisėja Erika Stočkienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38850-2014-0
2019 m. vasario 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Šeškinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-422-599/2017 pagal ieškovės SB „Šeškinė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energijos vadyba“, UAB „Planai“, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. P., V. B., J. B., D. V., D. S., Kredito unijai „Sostinės kreditas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Paleko Archstudija“, L. O., „Swedbank“, AB, AB DNB bankui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SB „Šeškinė“ prašė: įpareigoti atsakovę UAB „Energijos vadyba“ per tris mėnesius perstatyti (ar pertvarkyti) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą namą taip, kad jis atitiktų projektą ir kitus statybą leidžiančius dokumentus; panaikinti atsakovės UAB „Energijos vadyba“ 2014 m. gegužės 7 d. pateiktą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti atsakovės UAB „Planai“ parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas su statiniais), adresas: (duomenys neskelbtini)), kuri buvo sudaryta pagal 2014 m. balandžio 1 d. atliktus matavimus ir užregistruota VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2014 m. rugpjūčio 11 d. (Registravimo Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančiais 2015 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 punkte „Daikto įregistravimas ir kadastro žymos“ esančius įrašus apie įregistruotus kadastrinius matavimus; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. UAB „Energijos vadyba“, veikdama kaip statytojas, (duomenys neskelbtini), SB „Šeškinė“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė trijų aukštų gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas sudaro 407,76 kv. m. (toliau – ir Namas). Šiuo metu Namo statyba yra baigta, suformuota nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla, jis įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Namo statytojas 2014 m. gegužės 7 d. pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1. Statybos inspekcija 2014 m. gegužės 8 d. patvirtino Deklaraciją
3. Ieškovės nuomone, Statybos inspekcija neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, nes Namas pastatytas trijų aukštų pažeidžiant patvirtintą projektą, teisės aktų reikalavimus, o Deklaracija neatitinka teisinių reikalavimų: nors Namo projektas numatė, kad turi būti pastatytas vieno aukšto namas su mansarda ir pusrūsiu, faktiškai Name vietoje pusrūsio yra atskiras pirmas aukštas, o vietoje mansardos – trečias aukštas; Namas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Šeškinė“ pastatytas pažeidžiant Vilniaus miesto tarybos 2003 m. vasario 26 d. priimtą sprendimą „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir SB „Šeškinė“ teritorijos Geležinio vilko gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ Nr. 825, kurio 2.1. punktas numatė, kad sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti statomi tik 1-2 aukštų su mansarda pastatai; viena iš Namo komunalinių nuotekų šalinimo duobių pastatyta minėtu sprendimu nustatyto servituto, skirto praplatinti SB „Šeškinė“ gatvę, teritorijoje; Namas pastatytas pažeidžiant užstatymo intensyvumą, negalintį viršyti 0,4, ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., nes 0,0696 ha dydžio sodo bendrijos sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo galima pastatyti ne didesnį kaip 278,4 kv. m. Namą, o jis šiuo atveju 129,36 kv. m. viršija leistiną maksimalų užstatymo intensyvumą.
4. Nurodė, kad statytojas Name esančias patalpas siekia parduoti dvylikai atskirų vartotojų kaip atskiras patalpas nuolatiniam gyvenimui ir kelias tokias patalpas pardavė. Tokių patalpų pirkėjai bus apgauti, kadangi patalpos negalės būti pripažintos butais, prie Namo nėra suformuoti pakankamą parkavimo vietų skaičių.
5. Nurodė, kad atsakovės pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas neatitinka faktinės situacijos. Deklaracijos 3 puslapio 4 lentelėje nurodyta, kad pastatytas namas turi tik 1 aukštą, o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punkte numatyta, kad pastatytas tik vieno aukšto pastatas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamas Namas turi būti pripažintas savavališka (neteisėta) statyba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pastato projektavimui 2012 m. spalio 29 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1028. 2013 m. buvo parengtas vienbučio gyvenamojo namo projektas, kurio realizavimui 2013 m. gegužės 8 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. LNS-01-13050800362. Korporacija „Matininkai“, įvertinusi geodezinių matavimų ataskaitą, nustatė, jog pagal STR 1.14.01:1999 nustatytą apibrėžimą bei pagal pateiktus skaičiavimų rezultatus, statinio žemutinis aukštas atitinka „pusrūsio (cokolinio aukšto)“ sąvoką bei yra požeminė pastato dalis, kurios plotas yra neįskaičiuojamas į užstatymo intensyvumą, kadangi didesnioji pastato dalis yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus lygio, todėl pagal minėtą STR ir korporacijos „Matininkai“ matavimus statinio žemutinis aukštas yra žemiau vidutinės žemės paviršiaus altitudės bei yra požeminė pastato dalis, kurios plotas yra neįskaičiuojamas į užstatymo intensyvumą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnas 2013 m. lapkričio 14 d. atliko patikrinimą ir surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą Aktą Nr. SPA-2151, kuriuo buvo nustatyta, jog Namo statyba yra vykdoma nenukrypstant nuo Projekto. 2014 m. balandžio 1 d. atsakovė UAB „Planai“ atliko Namo kadastrinius matavimus. 2014 m. gegužės 8 d. buvo patvirtinta Deklaracija apie vienbučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą. Iš 2014 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinio nustatė, kad 2014 m. atsakovė UAB „Energijos valdyba“, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravo pastatytą vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas sudaro 407,76 kv. m., baigtumas - 100 proc., įregistravimo pagrindas – 2013 m. rugsėjo 27 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo Projekto Nr. PASS-00-130927-00768; 2014 m. kovo 17 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo Projekto Nr. PASS-00-140317-00203 bei 2014 m. gegužės 7 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimo „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos G. V. gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ Nr. 825 2.1 p. nuostatose yra numatyta, kad sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti statomi vieno – dviejų aukštų su mansarda pastatai. Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal parengtą Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliųjų planą buvo nustatytas servitutas keliui ir inžinierinėms komunikacijoms tiesti. 2014 m. rugsėjo 29 d. Statybos inspekcijos rašte Nr. (23.2)2D-14914, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. balandžio 1 d. rašte Nr. A51-26323, Statybos inspekcijos 2014 m. balandžio 9 d. rašte Nr. (23.30)KL2-137 ,Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patikrinimo dokumentuose nurodyta, kad Namo statyba vykdoma be nukrypimų nuo Projekto, kitų privalomų statytojui dokumentų, vienbučio gyvenamojo namo techninis projektas atitinka esminiams gaisrinės saugos reikalavimams.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės užsakymu teismo ekspertas S. M. atliko Namo ekspertinį tyrimą ir 2015 m. balandžio 16 d. surašė Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 15-13, kuriame nurodė, jog pastatas atitinka visus reikalavimus, keliamus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams. Byloje buvo paskirtos ir atliktos dvi Statinio – Namo ekspertizės, t. y. teismo eksperto V. B. E. teismo ekspertizės aktas ir teismo eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktas. Teismas, vertindamas šiuos ekspertinius aktus, nurodė, kad Namo statybai yra taikytina STR1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ redakcija, galiojusi nuo 1999 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d. (imtinai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių bei jų atstovų, trečiųjų asmenų bei jų atstovų, liudytojų paaiškinimų nustatė, kad teismo ekspertas V. B. E. atlikdamas ekspertizę vadovavosi Namo statybos metu negaliojusia STR 1.14.01:1999 redakcija, įsigaliojusia tik nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. (imtinai), jis į 15 klausimų atsakė vadovaudamasis minėta netaikytina STR redakcija. Todėl teismas šį aktą vertino kritiškai. Iš teismo eksperto L. U. ekspertinio tyrimo akto turinio nustatė, kad šis teismo ekspertas, apžiūrėjęs statinį ir išnagrinėjęs Projektą bei norminius dokumentus, atliko Projekto rodiklių palyginimą su esama statinio būkle, matavimus ir padarė išvadas, jog pastatytas statinys atitinka Projektą, o nustatyti nuokrypiai yra nežymūs bei patenka į leistinų nuokrypių ribas, jis vadovavosi galiojančiais teisės aktasi, išvados sutampa su kitai įrodymais, todėl teismas šiuo aktu vadovavosi.
10. Teismas konstatavo, kad visi ieškinio reikalavimai yra susiję su privačiam asmeniui, t. y. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jame pastatytu Namu, jų valdymu bei kaimyninių žemės sklypų savininkų tariamu teisių pažeidimu, o ne su bendro naudojimo objektais. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra įgaliotas asmuo atstovauti viešąjį interesą, ji nėra kaimyninio žemės sklypo savininkė, kaimyninių žemės sklypų savininkų įgaliotas atstovas teikti ieškinį teismui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu, o ieškovės įstatai riboja jos teisę atstovauti ieškovės narių privačius interesus, nesusijusius su bendrijos mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ieškininių reikalavimų apimtyje, o su reiškiamais ieškininiais reikalavimais į teismą galėtų kreiptis tik viešos institucijos, kurios yra atsakingos už statybų priežiūrą bei viešo intereso gynimą.
11. Teismas padarė išvadą, kad Namo projektas buvo parengtas ir patvirtintas pagal visus teisės aktų reikalavimus, galiojusius jo parengimo dienai. Vadovaudamasis Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Projektavimo sąlygų poskyrio 2012 m. spalio 29 d. išduotais Specialiaisiais architektūros reikalavimais, projektuotojas UAB „Paleko Archstudija“ parengė Namo Projektą Nr. A055-TP, pagal kurį atsakovei buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 8 d. Statybos leidimas Nr. LNS-01-130508-00362. Namo faktinį atitikimą Projektui pilnai ir visapusiškai įrodo byloje esantys įrodymai (atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimai, aktai, išvados, L. U. ekspertizės aktas, planai ir kt.).
12. Teismas taip pat darė išvadą, kad ieškovė, ginčydama Namo trečiąjį lygį, vadovaujasi atsakovės Namui netaikytina STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkto redakcija, įsigaliojusia tik nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. (imtinai). Pagal šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, Namo projekto parengimo metu palėpės sprendiniai pilnai atitiko visus teisės aktų reikalavimus ir, kadangi Namo Projektas buvo parengtas 2013 m. balandžio 8 d., o Statybos leidimas išduotas 2013 m. gegužės 8 d., ieškovės nurodoma „palėpės“ sąvoka negali būti taikoma Namo atžvilgiu.
13. Teismas laikė pagrįstais atsakovės argumentus bei teismo eksperto L. U. ekspertinio tyrimo akto išvadas, jog Namo pirmas lygis atitinka pusrūsio apibrėžimą ir pagal tuo metu galiojusius aktus pusrūsis nebuvo įskaičiuojamas į statinio aukštų skaičių, tačiau buvo įskaičiuojamas į statinio bendrą plotą, o žemutinis Namo aukštas atitiko statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ apibrėžtą „pusrūsio“ (cokolinio aukšto) sąvoką ir buvo požeminis statinio aukštas, kurio patalpų plotas yra neįskaičiuojamas į užstatymo intensyvumą, be to, Namo pirmo lygio grindų altitudė atitiko projektinę šio lygio grindų altitudę.
14. Teismas pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje buvo atlikti trys ekspertiniai tyrimai. Ekspertų S. M. bei L. U. pateiktos išvados pilnai sutapo tarpusavyje ir su valstybinių institucijų, įgaliotų teikti tokias išvadas ir konstatuoti tokius faktus, pateiktomis išvadomis. Teismas sprendė, kad eksperto B. V. E. ekspertizės aktu negalima vadovautis, kadangi atlikdamas ekspertizę jis vadovavosi ir į 15 klausimų atsakė vadovaudamasis negaliojančiu STR, dėl ko buvo teisinis pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, kurioje ekspertas L. U. jau pilnai ir išsamiai atsakė į visus klausimus.
15. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog Namo cokolis ir mansarda pastatyti nenukrypstant nuo esminių projekto sprendinių, nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų, todėl Namo statyba negali būti pripažinta neteisėta statyba. Be to, kadastrinių matavimų byloje fiksuoti duomenys yra teisingi, todėl, nesant jokių nukrypimų nuo Namo Projekto, nėra teisinio pagrindo naikinti ar taisyti kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamo turto registro duomenis.
16. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, nes ieškovė nepateikė savo argumentus patvirtinančių įrodymų, o ieškinio reikalavimus iš esmės grindė tik deklaratyviais pasisakymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė SB „Šeškinė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teismas netinkamai, šališkai ir nevisapusiškai įvertino daugelį šioje byloje surinktų įrodymų. Esant pateiktoms dviejų skirtingų ekspertizių išvadoms, kurias teismas įvertino tik vienu aspektu, t. y. pagal panaudotą teisės aktų redakciją, teismui nesiremiant ieškovės pateikta naujausia teismų praktika panašiose bylose, akivaizdu, kad teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.
19. Teigia, jog sprendime tik lakoniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir tik dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, o itin svarbūs SB „Šeškinė“ byloje pateikti rašytiniai įrodymai liko net neaptarti (ignoruoti ir/ar specialiai nutylėti). Teismo padarytos išvados negrindžiamos faktiniais argumentais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, o pats sprendimas yra itin šališkas, nepagrįstas ir formalus.
20. Nurodo, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad atmeta ieškinį ir tuo pagrindu, jog jį pareiškė netinkamas ieškovas. Todėl mano, jog, nors teismas vertino aplinkybes, susijusias su ieškovės tinkamumu, tačiau taip ir nenusprendė šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Teismui iškėlus klausimą, ar ieškovė turi reikalavimo teisę šioje byloje, sprendime taip ir liko nepasisakyta, ar ieškovė laikoma ar nelaikoma tinkama ieškove šioje byloje.
21. Mano, jog šioje byloje turi reikalavimo teisę pareikšti ieškinį atsakovei pagal savo įstatų 11.1., 11.2., 12.1., 12.5., 12.6., 12.7. punktus, nes jais vadovaudamasi įgyvendina Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, organizuoja mėgėjiško sodo teritorijos planavimą. Nagrinėjamu atveju teritorija ne tik bendro naudojimo objektai, bet ir kita privačių asmenų valdoma teritorija, kurios planavimą Sodininkų bendrijų įstatymo ribose privalo organizuoti. Kadangi iki ieškinio pareiškimo buvo gauti bendrijos narių skundai dėl statomo objekto, dėl prie objekto statomų automobilių didelio skaičiaus, dėl ko yra trukdomas bendrai naudojamo kelio laisvas pravažiavimas, ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį atsakovei, siekdama apginti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas. Be to, buvo pažeistos Sodininkų bendrijų įstatymo, kuriuo teismas net nesivadovavo, 6 straipsnio 6, 7 dalys, nes akivaizdu, kad atsakovės veiksmai apsunkina priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojų patekimą į mėgėjų sodų bendro naudojimo ar sodininkų bendrijos narių privačias teritorijas, taip pat pažeidžia reikalavimą Sodininkų bendrijos teritorijoje statyti vienbutį (t. y. skirtą vienai šeimai gyventi) namą.
22. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o yra tik išvardinti įrodymai be jų analizės. Teismas remiasi išimtinai tais įrodymais, kurie, jo nuomone, įrodo, jog ginčo statinys, pavaizduotas projekte (ne faktinis statinys), faktiškai atitinka parengtą projektą, tačiau neanalizuoja faktinės situacijos tikrovėje, pačios atsakovės, jos nekilnojamojo turto agento veiksmų ir ginčo objekto pardavimų skelbimų turinio.
23. Apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis eksperto V. B. E. 2016 m. kovo 10 d. ekspertizės akto duomenimis ir tyrimo metu užfiksuotų faktinių aplinkybių visetu, nes jis yra išsamiausias ir tiksliausias iš visų, tačiau teismas jo specialiai netyrė, neanalizavo ir jais nepagrįstai nesivadovavo. Ekspertas V. B. E., tirdamas ginčo pastato specifiką, t. y. ar jis yra vienbutis gyvenamasis namas, ar jis yra vieno aukšto ir kt. klausimus, iš tiesų rėmėsi negaliojančio STR nuostatomis. Tačiau pats teismas taip pat nustatė, kad ekspertas, remdamasis negaliojančio STR nuostatomis, padarė 15 išvadų iš 23. Taigi, kitomis 8 išvadomis teismas turėjo remtis.
24. Mano, kad kiti du ekspertai S. M. ir L. U. ekspertizes atliko paviršutiniškai, šališkai, faktinių aplinkybių, kurios aiškiai ir neabejotinai patvirtina, jog atsakovės statinys yra 12 butų daugiabutis, specialiai nefiksavo ir jas nutylėjo. S. M. tyrimo metu neturėjo visų byloje esančių reikiamų dokumentų, išdėstė ne objektyviai natūroje tyrimų metu užfiksuotas aplinkybes ir faktus, o subjektyvią tyrimo užsakovės UAB „Energijos vadyba“ nuomonę. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, eksperto S. M. ekspertinio tyrimo aktas nėra lygiavertis įrodymas su atliktoms teismo paskirtoms ekspertizėmis ir gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios.
25. Be to, apeliantė į bylą buvo pateikusi 2015 m. liepos 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio teismas iš viso nevertino. Jame užfiksuota, kad prie pagrindinių Namo įėjimo durų yra įrengtas domofonas su 12 skaičių/mygtukų, pirmame aukšte/cokolyje visos 4 patalpos turi išėjimus į lauką, o prie durų yra pastatyta po vieną komplektą (viso 4) baltų plastmasinių kėdžių ir stalas, kas patvirtina aplinkybę apie statytojo tikslą parduoti 12 atskirų butų/gyvenamųjų patalpų su atskirais sanitariniais mazgais.
26. Pažymėjo, jog teismas ginčo pastato rūšį vertino labai formaliai. Pati atsakovė skelbime apie objektų pardavimą buvo nurodžiusi, kad namas yra trijų aukštų, kad jame parduodama 12 butų, po 4 butus aukšte, pirmo aukšto butuose yra galimybė įsirengti medinę terasą, trečio aukšto butai išsiskiria aukštomis lubomis. Tokie duomenys patvirtina, kad pastatas nėra skirtas vienos šeimos asmeniniam naudojimui. Panašias aplinkybes nurodė ir apklaustas „Remax“ brokeris liudytojas S. D.. Jau dabar dalis Name esančių patalpų yra parduotos keturiems asmenis, kurie tarpusavyje visiškai nesusiję jokiais giminystės ryšiais ir pirko Namo dalis kaip butus. Kaip patvirtino architektas R. P., sklype numatyta įrengti tik 4 automobilių parkavimo vietas ir nėra galimybės įrengti daugiau. Atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ išduotos prisijungimo sąlygos numato geriamojo vandens kiekį, skirtą daugiau negu 20 žmonių, o išduotose elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygose numatyta elektros tinklų galia 29 kW, kas atitinka III kategoriją.
27. Apeliantė tvirtina, kad teismas be pagrindo atsisakė vadovautis aktualia pagal šios bylos aplinkybes teismų praktika, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į ieškovės SB „Šeškinė“ apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras nurodo, kad ieškinys buvo atmestas pagrįstai, todėl teismo sprendimas yra teisėtas. Apeliantės skundo argumentus prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Paleko Archstudija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto L. U. pateiktomis išvadomis bei kritiškai vertino V. B. E. teismo ekspertizės aktą, nes šis ekspertas savo išvadas grindė netinkamos redakcijos teisės aktais ir savo asmenine nuomone. Tokios aplinkybės pagrįstai leido teismui spręsti apie teismo eksperto neobjektyvumą, o jo pateiktomis išvadomis, kurios prieštaravo visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, nesivadovauti. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė pastatė vienbutį gyvenamąjį namą, kurio pirmas lygis laikytinas pusrūsiu (cokoliniu aukštu), o trečiasis lygis – mansarda. Atsižvelgiant į tai, pastatas atitiko visus projekto sprendinius, neviršijo leistino maksimalaus užstatymo intensyvumo, jis neturi bruožų, būdingų daugiabučiam gyvenamajam namui, bei nesama pagrindo manyti, jog atsakovė turėjo siekį ar faktiškai pastatė daugiabutį namą.
31. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad ji nevykdo statybos darbų priežiūros, nėra atsakinga už suderintų projektinių sprendinių įgyvendinimą statybos metu, todėl dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
32. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Energijos vadyba“ prašo apeliacinio skundo netenkinti.
33. Nurodo, kad jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad vienbučiame name gali gyventi ne daugiau kaip viena šeima ar konkretus asmenų skaičius, todėl ta aplinkybė, jog Name gyvena ar ateityje gyvens keletas namo bendrasavininkų, nesudarė pagrindo išvadai, kad Namas šiuo atveju yra daugiabutis. Spręsdamas šią bylą, teismas išsamiai ir detaliai įvertino bei pasisakė dėl visų įrodymų, pašalino prieštaravimus. Tuo tarpu apeliantės skundas iš esmės yra grindžiamas tik samprotavimais ir su šia byla nesusijusios teismų praktikos citavimu.
34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
35. Nurodo, kad teismas išsamiai aptarė ginčo išsprendimui aktualias teisės normas, tinkamai pritaikė teisės aktų redakcijas, kas leido padaryti teisingas išvadas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčo namas pastatytas su esminiais nukrypimais nuo projekto. Priešingai, teismas esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų byloje nenustatė, tinkamai vadovavosi valstybės institucijų padarytomis išvadomis, kurios yra nenuginčytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinis skundas atmetamas.
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams dėl neištirtų ir netinkamai vertintų įrodymų, jai akcentuojant ieškovės SB „Šeškinė“ byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurie neva liko net neaptarti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendime pakankamai išsamiai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
39. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
40. Apeliantė SB „Šeškinė“ teigia, kad teismas itin svarbius jos pateiktus rašytinius įrodymus ignoravo ir specialiai nutylėjo, teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimų. Šiuo aspektu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
42. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 - 185 straipsniai) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini nepagrįstais. Apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Akcentuotina, jog šioje byloje buvo paskirtos ir atliktos dvi statinio – namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės, teismui atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai buvo prieštaringi ir nepakankami kilusiam ginčui teisingai išspręsti, bei į tai, kad siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą yra reikalingos specialios žinios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, būtent rėmėsi ne tik šalių pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, liudytojų parodymais, bet ir ekspertizių aktų duomenimis.
43. Apeliantė nurodo, kad jai iš teismo priimto sprendimo turinio lieka neaišku, laikytina ji tinkama ieškove šioje civilinėje byloje, ar ne, tuo labiau, jog teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje šio ieškinio atmetimo pagrindo nenurodė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas, argumentai, kodėl tam tikri įrodymai atmetami, įstatymai ir teisiniai argumentai turi būti nurodyti motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma. Pirmosios instancijos teismas šio įstatymo reikalavimo laikėsi, nes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaudamasis ginčui aktualiais teisės aktais, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad ieškovė į šią bylą nepateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir tik deklaratyviais pasisakymais iš esmės grindė savo ieškininius reikalavimus, be to, ieškovė šioje civilinėje byloje tiek pagal įstatymų nuostatas, tiek pagal jos įstatus neturi reikalavimo teisės pareikštų ieškininių reikalavimų apimtyje. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti, t. y. įstatymas nereikalauja, kad rezoliucinėje dalyje būtų išdėstytas atmetamo ieškinio turinys. Taigi, apeliantės argumentai apie tai, kad teismas sprendime nepasisakė apie tai, ar ji byloje yra tinkama ieškovė, bei apie tai, kad teismas, apie tai nepasisakydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje, pažeidė procesines teisės normas, yra nepagrįsti.
44. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais ir pagrįstai sprendė, jog pačios ieškovės galimai pažeistos ar ginčijamos teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai pareikštu ieškiniu nėra ginami. Civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ar saugomus interesus be atitinkamo įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos pažeistos (CPK 2, 5 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008). Iš CPK normų darytina išvada, kad teisė ginti viešąjį interesą tiesiogiai nustatyta prokurorui, valstybės ir savivaldybės institucijoms bei kitiems asmenims (CPK 49 straipsnis).
45. Vertinant šios bylos kontekstą, akivaizdu, jog apeliantė nėra įgaliotas asmuo atstovauti viešąjį interesą, ji nėra kaimyninio žemės sklypo savininkė bei nėra kaimyninių žemės sklypų savininkų įgaliotas atstovas teikti ieškinį teismui CK 4.103 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu. Byloje nustatyta, kad ginčo Namas ir žemės sklypas yra privati nuosavybė, kad ieškovės visi ieškinio reikalavimai išimtinai susiję su privataus asmens, t. y. atsakovei UAB „Energijos vadyba“ asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu – Namu ir žemės sklypu, jo valdymu bei kaimyninių žemės sklypų savininkų tariamu teisių pažeidimu, tačiau ne su Sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektų valdymu, dėl kurio ieškovė SB „Šeškinė“ turi jai įstatuose suteiktą kompetenciją. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri būtent ir yra atsakinga už statybų priežiūrą bei viešojo intereso šioje srityje gynimą, byloje pareiškė priešingą poziciją nei ieškovė, nurodydama, jog ji nustatė, kad Namo statybos yra teisėtos, visiškai atitinka visus norminius aktus.
46. Iš ieškovės SB „Šeškinė“ įstatų nustatyta, kad Bendrijos veiklos tikslai yra: įgyvendinti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (11.1. punktas); puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį (11.2. punktas). Bendrijos tikslams įgyvendinti ji vykdo šiuos uždavinius: organizuoja ir vykdo veiklą, kuri reikalinga Bendrijos turtui prižiūrėti ir tinkamai naudoti (12.1. punktas); organizuoja seminarus, konferencijas ir sodininkų mokymus plėtojant mėgėjiškos sodininkystės veiklą (12.2. punktas); padeda sodininkams realizuoti jų išaugintą ir pagamintą produkciją (12.3. punktas); organizuoja sodmenų bei kitos soduose išaugintos produkcijos muges, parodas ir kitus masinius renginius, kuriais siekiama propaguoti ir plėtoti mėgėjišką sodininkystę (12.4. punktas); organizuoja mėgėjiškos sodo teritorijos planavimą (12.5. punktas); įgyvendina programas, padedančias sutvarkyti sodo bendrijos teritorijas ir sudaryti palankias sąlygas būsto plėtrai (12.6. punktas); visuomenei naudingais tikslais rūpinasi aplinkos apsauga mėgėjiško sodo teritorijoje ir jai priskirtose teritorijose, organizuoja ir vykdo aplinkos tvarkymo talkas (12.7. punktas); bendradarbiauja su kitomis sodininkų bendrijomis, jungiasi į sodininkų susivienijimus, asociacijas ir draugijas (12.8. punktas); bendradarbiauja su valstybės, savivaldybės institucijomis ir kitomis organizacijomis (12.9. punktas).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 43 punkte nurodytų ieškovės įstatų turinį, nesutinka su apeliantės manymu, jog ji turi teisę pareikšti tokį ieškinį, kokį pareiškė atsakovei šioje byloje, pagal Įstatų 11.1., 11.2., 12.1., 12.5., 12.6., 12.7. punktus. Priešingai, nei nurodo apeliantė, akivaizdu, jog Įstatai riboja jos teisę atstovauti Bendrijos narių privačius interesus, nesusijusius su bendrijos mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų pažeistos būtent Bendrijos ar jos narių teisės, susijusios su ieškovės teritorijoje esančiais bendrojo naudojimo objektais. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės ieškininių reikalavimų apimtyje, o su ieškovės reiškiamais ieškininiais reikalavimais į teismą galėtų kreiptis tik institucijos, kurios yra atsakingos už statybų priežiūrą ir kurioms pavesta ginti viešąjį interesą bei reikšti tokio pobūdžio ieškininius reikalavimus.
48. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė šioje byloje neįrodė, kad atsakovė UAB „Energijos vadyba“ būtų pažeidusi Bendrijos interesus, kiek tai susiję su skundo argumentais dėl pastatyto Namo nukrypimų nuo statinio projekto (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje surinktų ir teismo visapusiškai įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė, pastatydama Namą, reikalavimų, numatytų Statybos leidime bei išduotose specialiuose architektūros reikalavimuose Nr. AR 1028 „Dėl leidimo statyti vienbutį gyvenamąjį namą“, nepažeidė. Tai patvirtina 2013 m. rugsėjo 27 d. išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo Projekto; 2013 m. lapkričio 14 d. Statybos inspekcijos atliktas patikrinimas ir surašytas statybos patikrinimo nagrinėjant skundą Aktas Nr. SPA-2151, kuriuo konstatuota, jog Namo statyba yra vykdoma nenukrypstant nuo Projekto; 2014 m. kovo 17 d. išduota Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo Projekto Nr. PASS-00-140317-00203; 2014 m. gegužės 8 d. patvirtinta Deklaracija apie vienbučio gyvenamojo namo statybos užbaigimą; 2014 m. kovo 20 d. parengta namo kadastrinių duomenų byla; 2014 m. rugsėjo 29 d. Statybos inspekcijos raštas Nr. (23.2)2D-14914, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. balandžio 1 d. raštas Nr. A51 - 26323, Statybos inspekcijos 2014 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (23.30)KL2-137, kuriuose yra pateikta informacija bei nurodyta, kad statyba objekte, adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdoma be nukrypimų nuo Projekto; 2015 m. liepos 24 d. parengta geodezinių matavimų ataskaita; UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ eksperto S. M. pateiktas 2015 m. balandžio 16 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 15-13, kurio išvadose yra nurodyta, jog pastatas atitinka visus reikalavimus, keliamus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio atliktas statinio techninės priežiūros patikrinimas 2016 m. balandžio mėn. 15 d.; teismo eksperto S. M. ir teismo eksperto L. U. ekspertizės aktų duomenys bei paaiškinimai.
49. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertų atliktų ekspertinių tyrimų duomenis ir be pagrindo nesivadovavo eksperto V. B. E. parengto teismo ekspertizės akto išvadomis bei duomenimis.
50. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad, sprendžiant dėl šioje byloje aptariamo Namo statybos atvejo padarinių pašalinimo, turi būti taikoma STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ redakcija, galiojusi nuo 1999 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d. (imtinai), kadangi specialieji architektūriniai reikalavimai išduoti 2012 m. spalio 29 d., projektas parengtas 2013 m. balandžio 8 d., o statybos leidimas išduotas 2013 m. gegužės 8 d
51. Prireikus vertinti daugetą įrodymų ir esant tarp jų prieštaravimų, turi būti atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė sprendžiamojo ginčo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-l95/2009). Teismas sprendime detaliai išdėstė argumentus ir motyvus, dėl ko nesiremia ir atmeta eksperto V. B. E. ekspertizės akto išvadas, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
52. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pati apeliantė pripažįsta ir neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ekspertas V. B. E. teismo ekspertizės akte, atsakydamas į 15 iš 23 jam suformuluotų klausimų, taikė neaktualias, architektūrinių reikalavimų išdavimo, projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo metu negaliojusias teisės aktų redakcijas: STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. rugsėjo 8 d.), STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.28 punktą (redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. lapkričio 18 d.) ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.9 punktą, taikydamas jį netiksliai. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas turėjo vadovautis kitomis 8 ekspertinio akto išvadomis, nes ekspertizės aktas yra vientisas dokumentas, viena akto išvada seka paskui kitą, yra išvestinės viena iš kitos, atsakymai į vieną klausimą tiesiogiai priklauso nuo atsakymų į kitus klausimus. Todėl pripažinus, kad išvados nepagrįstos ir neteisėtos vienuose punktuose, nėra pagrindo vadovautis ir kitomis išvadomis, nurodytomis kituose punktuose, kadangi iš esmės visos teismo eksperto V. B. E. išvados tiesiogiai arba netiesiogiai buvo grindžiamos aktualiu laikotarpiu negaliojusio STR nuostatomis. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto V. B. E. atliktos ekspertizės išvados nepagrįstos ir todėl, kad jos prieštarauja Valstybės institucijų, atsakingų už statybų priežiūrą, pateiktoms išvadoms bei byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams.
53. Byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl statybos padarinių vertinimo, teismas šioje paskyrė pakartotinę statinio ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui L. U., kuris, vadovaudamasis STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d. (imtinai)), STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 24 d. (imtinai)), STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir Dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 7 d. (imtinai)), STR 1:11.01:2010 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (imtinai)) „Statybos užbaigimas“, STR 1.01.08:2002 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. (imtinai)) „Statinio statybos rūšys“, kitais norminiais aktais, apžiūrėjęs statinį ir išnagrinėjęs Projektą, atlikęs Projekto rodiklių palyginimą su esama statinio būkle ir matavimus, padarė išvadas, kad: pastatytas statinys atitinka Projektą; nustatyti nuokrypiai yra nežymūs bei patenka į leistinų nuokrypių ribas; statinio pirmas lygis atitinka pusrūsio apibrėžimą ir pagal tuo metu galiojusius dokumentus pusrūsis nėra įskaičiuojamas į statinio aukštų skaičių, tačiau įskaičiuojamas į statinio bendrą plotą; viršutinis statinio lygis atitinka „pastogės“ („mansardos“) sąvoką ir pagal nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo Taisykles ir STR 1.14.01:1999 pastogės patalpos į aukštų skaičių neįskaičiuojamos; sklypo tikras užstatymo intensyvumas yra 38,56 procentai ir atitinka jam keliamus reikalavimus bei neviršija norminio dydžio; pastato aukštis atitinka projektinį namo aukštį ir norminius reikalavimus; patikrinti duomenys atitinka kadastrinėje byloje teikiamus duomenis; statinio konstrukciniai elementai pilnai užbaigti, įrengtos patalpos, o likę darbai priskiriami statinio paprastajam remontui, kas nustatant statinio baigtumą neturi įtakos; statinys atitinka kadastrinėje byloje pateiktus duomenis ir pastato esminių laikančiųjų elementų baigtumas yra 100 procentų; namas pagal jo faktinę būklę negalėtų būti laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu, kadangi daugiabučiui gyvenamajam namui taikomi techniniai, sanitariniai, higienos ir saugos reikalavimai, nustatomi projektavimo metu, įvertinant tai įtakojančius kriterijus, žmonių skaičių, jų veiklą ir t. t.; ekspertui nebuvo pateikta medžiaga, kuri nurodytų išeities duomenis daugiabučio projektavimui, dėl ko jis negali tinkamai įvertinti, ar esami inžinieriniai tinklai atitinka daugiabučiams keliamus reikalavimus; nenustatyta, kad įrengtų namo buitinių nuotekų šalinimo tinklai pažeistų norminius teisės aktus; nenustatyta trūkumų, kuriuos reikėtų taisyti statinį nugriaunat ar reikėtų jį perstatyti iš naujo; esminių nuokrypių nuo Projekto nėra ir pastatas atitinka jam keliamus reikalavimus Projekte, nepažeidžia 2012 m. spalio 29 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų; Projektas neprieštarauja sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatoms; žemutinis statinio aukštas atitinka statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ apibrėžtą „pusrūsio“ (cokolinio aukšto) sąvoką ir yra požeminis statinio aukštas, kurio patalpų plotas neįskaičiuojamas į užstatymo intensyvumą, statinio „pusrūsis“ (cokolinis aukštas) neįskaičiuojamas į bendrą namo aukštų skaičių; statinio aukštingumas aukštų skaičiumi bei metrais neviršija teritorijų planavimuose ir 2012 m. spalio 29 d. specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatytų leistinų dydžių; namas atitinka priešgaisrinės ir higieninius reikalavimus, numatytus Projekte; atsakovė pagal namui išduotas technines sąlygas neturėjo pati įrengti nuotekos šulinių, o turėjo prisijungti prie seniau suprojektuotos nuotekų sistemos, esamas nuotekų šulinys nemažina galimybių gatvės plėtimui; namas atitinka esminius Projekto reikalavimus; nenustatyta, kiek minimaliai automobilio stovėjimo vietų reikia projektuoti; numatytų keturių automobilių parkavimo vietų užtenka vienbučiam gyvenamajam namui; statinio norminiai atsitraukimai iki gretimų sklypų yra išlaikyti, statinio šešėlio ilgis atitinka norminiuose dokumentuose keliamus reikalavimus ir neblogina aplinkinių namų padėties ir apšvietimo kiekio; apie 121,01 kv. m. statinio pirmo lygio grindų yra po žeme, o likusi dalis 55,65 kv. m. yra virš žemės; šis aukštas į aukštų skaičių yra neįskaičiuojamas ir atitinka cokolinio aukšto apibrėžimą; pastato pirmo lygio grindų altitudė atitinka projektinę šio lygio grindų altitudę; statybos metu neužbaigus aplinkos tvarkymo darbų, pilnai neatstačius ir nesuformavus žemės sklypo reljefo darbų, sudėtinga nustatyti cokoliniam aukštui keliamus reikalavimus, tačiau ekspertizės metu pakako duomenų nustatyti, jog viename kampe grindys yra 49 cm giliau už toje vietoje esantį žemės paviršių; pastato pirmasis ir trečiasis lygiai atitinka teisės aktų cokoliui ir mansardai keliamus reikalavimus.
54. Teisėjų kolegija nepagrįstu vertina apeliantės argumentą, kad iš V. B. E. teismo ekspertizės akte nurodytų faktinių aplinkybių teismas turėjo padaryti išvadą, jog atsakovės pastatytas statinys faktiškai atitinka visus daugiabučio namo kriterijus. Teismas pagrįstai vadovavosi taikytinais teisės aktais, pagrįstomis teismo eksperto L. U. ekspertinio tyrimo akto išvadomis apie tai, jog namas pagal jo faktinę būklę negali būti laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu, kadangi daugiabučiui gyvenamajam namui taikomi techniniai, sanitariniai, higienos ir saugos reikalavimai nustatomi projektavimo metu, įvertinant tai įtakojančius kriterijus, žmonių skaičių, jų veiklą ir t. t., o taip pat teismo eksperto nurodytais argumentais, jog jam nebuvo pateiktos medžiagos, kuri leistų spręsti apie išeities duomenis daugiabučio projektavimui. Be to, teismo ekspertui L. U. buvo pateiktas prieš tai atliktos V. B. E. teismo ekspertizės aktas. Teismo ekspertas L. U. pagrindė, kodėl jo ir kito eksperto V. B. E. išvados skiriasi: teismo ekspertas V. B. E. savo išvadas pagrindė aktualiu laikotarpiu negaliojusiais statybos procesą ir jos padarinius reglamentuojančiais teisės aktais, be to, teismo ekspertizės akte pateiktas itin didelis kiekis tik eksperto asmenine nuomone, o ne objektyviais duomenimis, pagrįstų teiginių.
55. Iš nutarties 53 punkte nurodytų teismo eksperto L. U. ekspertizės akto duomenų matyti, jog pastatas nepažeidžia LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų, atitinka priešgaisrinės ir higieninius reikalavimus, o 4 parkavimo vietos atitinka pastatyto statinio reikalavimus bei yra pakankamos. Teismo ekspertas L. U. teismo posėdyje taip pat patvirtino savo pateiktas išvadas, jog pastate nebuvo vidinių durų, o atskiros patalpos vienbučiuose namuose nėra draudžiamos, be to, nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimų, jog vienbučiame name gali būti tik vienas sanitarinis mazgas, bei kad pastato savininkas yra laisvas nuspręsti, kiek sanitarinių mazgų name gali įrengti. Teismas pagrįstai vadovavosi eksperto paaiškinimais, kad pasikartojančių elementų name yra labai mažai, namo viduryje esanti laiptinė, namo apšvietimas nėra būdingi daugiabučiam namui. Teismo ekspertas patvirtino, kad namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos įrengtos pagal prisijungimo sąlygas bei jos neatitinka daugiabučiam namui nustatytų reikalavimų, o yra skirtos vienbučiam namui, be to, nurodė, kad, atliekant teismo ekspertizę, jokio domofono atsakovės pastatytame name nebuvo. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismo ekspertas L. U. nurodė, kad, netgi tuo atveju, jeigu atsakovė siekė pastatyti daugiabutį namą, ji tokio tikslo nepasiekė, nes namas neatitinka daugiabučiam namui keliamų reikalavimų.
56. Esant nutarties 48-55 punktuose byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto L. U. pateikto ekspertizės akto išvadomis bei pagrįstai nusprendė, kad atsakovės pastatytas gyvenamasis namas nei formaliai, nei faktiškai neatitinka daugiabučiam namui keliamų reikalavimų bei yra laikytinas vienbučiu. Taip vertinti šį įrodymą buvo pagrindas ir dėl to, kad byloje buvo ir daugiau įrodymų, kurių faktiniai duomenys sutapo su minėto ekspertizės akto išvadomis, įskaitant ir teismo eksperto S. M. 2015 m. balandžio 16 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 15-13. Šiame akte, be kita ko, taip pat konstatuota, kad: pastatas atitinka visus reikalavimus, keliamus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams; Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia teisę mėgėjiško sklypo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą; pastatas išliks vienbučiu gyvenamuoju pastatu ir tuo atveju, jeigu jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys daugiau negu vienam asmeniui; projektiniai ir faktiniai pastato rodikliai skiriasi nežymiai ir yra įprastai galimų paklaidų ribose; Namui suprojektuotos keturios automobilių parkavimo vietos atitinka statybos leidimo išdavimo ir Namo projekto patvirtinimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus; gatvės (kelio) plėtra, esant įrengtam ieškovės nurodytam šuliniui, yra galima, šulinys netrukdo atsakovės žemės sklype numatytam servitutui keliui ir inžinierinėms komunikacijoms tiesti; faktinis atsakovės žemės sklypo užstatymo intensyvumas atitinka Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendimus ir Projektą; žemutinis Namo aukštis atitinka „pusrūsio (cokolinio aukšto)“ sąvoką ir šis aukštas į bendrą Namo aukštų skaičių yra neįskaičiuojamas; Namo atitraukimas nuo gretimų sklypų yra tinkamas, Namo statybos gretimų sklypų apšviestumo reikalavimai nepažeisti; Namo neatitikčių Projektui nenustatyta, jo perstatyti ar taisyti nereikia.
57. Vertinant minėtas S. M. tyrimo išvadas ir teismo eksperto L. U. ekspertizės akte padarytas išvadas, matyti, jog jos yra aiškios, logiškos bei suprantamos, šios išvados yra padarytos taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusias LR Statybos įstatymo bei STR redakcijų nuostatas, o atlikti skaičiavimai bei padarytos išvados visiškai sutampa su Valstybės institucijų, atsakingų už statybos priežiūrą, šioje civilinėje byloje pateiktomis išvadomis ir atliktais skaičiavimais, priešingai nei eksperto V. B. E. ekspertizės akte, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
58. Sutiktina su apeliantės išreikštu vertinimu, kad nagrinėjamu atveju eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akto teismas negalėjo vertinti kaip lygiaverčio su teismo nutarčių pagrindų atliktomis ekspertizėms. Tačiau, kaip matyti, teismas S. M. išvadai ir nesuteikė ypatingo statuso, ją vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, pažymėdamas, kad šio eksperto išvados sutampa su eksperto L. U. ekspertizės akte padarytomis išvadomis, neprieštaringos, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ir t. t.
59. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės aktų laikėsi ir nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo.
60. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės teiginiai apie tai, kad atsakovė UAB „Energijos valdyba“ skelbime apie butų pardavimą nurodė, kad namas yra trijų aukštų, kad parduodama 12 butų, kad dalis Name esančių patalpų yra parduotos keturiems asmenis, kad sklype numatyta įrengti tik 4 automobilių parkavimo vietas ir nėra galimybės įrengti daugiau, kad išduotos prisijungimo sąlygos numato geriamojo vandens kiekį, skirtą daugiau negu 20 žmonių, bei išduotos elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygos, kuriose numatyta elektros tinklų galia 29 kW, nesudaro pagrindo kitaip nustatyti faktines bylos aplinkybes ir padaryti kitokias išvadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliantės teiginius, jog ginčo namas faktiškai yra dvylikos butų daugiabutis, o ne vienbutis gyvenamasis namas, paneigia ne tik teisėtai atlikti ir įregistruoti pastato kadastriniai matavimai, pažymos apie statybą be nukrypimo nuo Projekto, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2016 m. vasario 8 d. raštas Nr. A51-9792/16(3.3.10.2-EM4), kuriame po patikrinimo vietoje konstatuota, kad patalpos nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turtiniai vienetai neįregistruotos – atskiri butai nesuformuoti, priskirtinų numerių nėra; Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie pastato paskirtį atitiko patikrinimo metu. Tai, kad name yra dvylika atskirų patalpų (kambarių), nereiškia, kad tos patalpos (kambariai) yra atskiri turtiniai vienetai, atskiri butai. Paminėtina, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir Dvibučiai gyvenamieji pastatai“ neriboja vienbučio gyvenamojo pastato ploto, kambarių skaičiaus, aukštų skaičiaus. Apeliantė taip pat nenurodė jokio teisės akto, kuris privalomai reikalautų, jog vienbutyje gyvenamajame name būtų numatytas konkretus mažiausias (didžiausias) skaičius atskirų patalpų.
61. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017 suformuota praktika (precedentu). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).
62. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi šios civilinės bylos yra skirtingos savo esme, faktinėmis aplinkybėmis bei reiškiamais reikalavimais. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017, skirtingai nei šioje byloje, buvo nustatyta, kad pastatytame name faktiškai įrengti net 24 butai; pastate įrengta tik daugiabučiam namui būdinga laiptinė; iš esmės nebuvo bendrojo naudojimo patalpų; buvo ginčijamas statybos leidimo teisėtumas ir jis buvo pripažintas negaliojančiu, nustačius, kad projekto sprendiniai pažeidžia STR reikalavimus dėl pastato aukštingumo; pastato mansarda neatitiko teisės aktų reikalavimų; nebuvo ginčo, kad pastato fasadas suprojektuotas pasikartojančiais elementais, būdingais daugiabučiams namams; projekte buvo tiesiogiai nurodoma, kad projektuojamas ne vienbutis, o daugiabutis gyvenamasis namas, kurio kiekviename bute gyvens šeima (2 žmonės); apšvietimo dalies lentelėje gyvenamojo namo patalpų dirbtinis apšvietimas nurodytas daugiabučių namų laiptinės ir t. t. Šioje byloje tokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta, o statybą leidžiančių dokumentų teisėtumas iš vis nebuvo ginčijamas.
63. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.