Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1040-945/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
e2S-1040-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25297-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Suinteresuotas asmuo
notarės V
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1040-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25297-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens notarės V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4083-429/2018 pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotasis asmuo notarė V. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu (e. b. l. 2–6) prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 16 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno 26-ojo notarų biuro notarę išduoti pareiškėjui papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 į V. J. vardu įregistruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjo tėvas H. J., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. J. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Teismas sprendimu juridinę reikšmę turintį faktą nustatė. Įsiteisėjus minėtam sprendimui, pareiškėjas 2017 m. liepos 12 d. kreipėsi į Kauno 26-ojo notaro biuro notarę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarei buvo pateiktas įsiteisėjęs sprendimas, kiti būtini dokumentai. Jai buvo persiųsti dokumentai, patvirtinantys, kad mirusiajai priklausiusiam turtui – statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjui ir kitam bendraturčiui R. M. 2016 m. kovo 14 d. notarė R. P. išdavė papildomus paveldėjimo teisės liudijimus. Notarė vilkino įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, todėl pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Teismui atsisakius pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą, bylą nagrinėjusi teisėja 2017 m. lapkričio 8 d. raštu išaiškino CPK 18 straipsnyje įtvirtintą pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Minėti dokumentai notarei buvo persiųsti, pakartotinai prašant išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašo matyti, kad 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, yra registruota kaip V. J. nuosavybė. Pareiškėjas paveldi tokį turtą, koks jis buvo palikėjos mirties dieną (ir tebėra), t. y. su visomis žymomis ir pastabomis, kurios yra registruotos viešajame registre. Notarės siūlymas pareiškėjui patikslinti turto kadastro ir registro duomenis yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nėra statinių, dėl kurių statybos teisėtumo kyla abejonių, savininkas ar statytojas, todėl neturi subjektinės teisės inicijuoti notarės siūlomų veiksmų atlikimą. Tik paveldėjęs teisiškai įregistruotus pastatus pareiškėjas įgis visas teises į priestatų įteisinimą teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokį statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas. Suinteresuotasis asmuo notarė V. T. atsiliepimu (e. b. l. 28–29) su skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Gavus reikiamus duomenis palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas testamentų registre. Vėliau pareiškėjas pateikė prašymą, kad būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. Notaro biuro darbuotoja užsakė duomenų tikslinimą minėtam turtui, tačiau VĮ Registrų centras pateikė atsakymą, kad negali paruošti pažymos, nes nepateikti statybą pateisinantys dokumentai. Pareiškėjui reikalaujant, duomenų tikslinimas buvo užsakytas pakartotinai, tačiau VĮ Registrų centras ir vėl pateikė atsakymą, kad duomenų sandoriui patikslinti negali. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jis privalo kreiptis į VĮ Registrų centrą, jog būtų sutvarkyti kadastro ir registro duomenys, arba skųsti atsisakymą patikslinti registro duomenis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 12 d. nutartimi (e. b. l. 64–69) ir 2018 m. kovo 27 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (e. b. l. 80–81) pareiškimą tenkino, panaikino 2017 m. gruodžio 16 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo Kauno 26-ojo notarų biuro notarę V. T. išduoti pareiškėjui papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 į V. J. vardu įregistruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, priteisė iš notarės pareiškėjui 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017, pareiškėjui atsirado pagrindas prašyti išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą dėl sprendimu nustatyto turto paveldėjimo. Notarė, atsisakydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, elgėsi neteisėtai, nes pareiškėjas pateikė visus jo disponuojamus dokumentus, reikalingus papildomam paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Be to, VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 9 d. atsakyme teismui nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašyta pastaba ,,1997 m. birželio 10 d. kadastrinių matavimų duomenimis gyv. namo lAlm bendras plotas 34,49 kv. m priestatams lalž (16,17 kv. m), 2alp (2,72 kv. m), gyv. namui 2Alž, ūkio past. 3l1m nepateikti statybą pateisinantys dokumentai“, nebūtų kliūtis registro duomenims patikslinti, jei pranešime VĮ Registrų centrui būtų nurodyta, kad klientui yra žinoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų. Teismas atmetė notarės argumentus, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių duomenų tikslinimo, nes pareiškėjas nėra aptariamų statinių savininkas, statytojas ar valdytojas, todėl neturi tokios teisės. Taip pat nepagrįstas notarės argumentas, kad pareiškėjas neskundė VĮ Registrų centro atsisakymo, nes VĮ Registrų centras atsisakymą pateikė ne pareiškėjui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (e. b. l. 77–79) suinteresuotasis asmuo notarė V. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Notarė negali įvykdyti reikalavimo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, VĮ Registrų centrui nepatikslinus duomenų. Pažyma dėl duomenų tikslinimo neišduodama, kadangi nepateikti statybą pateisinantys dokumentai. Pareiškėjui ši aplinkybė išaiškinta, tačiau jis nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl duomenų patikslinimo, neskundė registro tvarkytojo atsisakymo patikslinti duomenis. Netikslūs registro duomenys gali būti taisomi registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuotojo asmens (duomenų teikėjo, duomenų gavėjo, susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų subjekto) prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Kiekvienas asmuo, kurio duomenys įrašyti registre, turi teisę reikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius duomenis patikslintų, ištaisytų arba papildytų. Todėl teismo argumentas, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl duomenų patikslinimo, yra nepagrįstas.VĮ Registrų centro atsakymo teismui turinys apeliantei nėra žinomas. Teiginys, kad apeliantė nepateikė VĮ Registrų centro pranešimo, jog klientui yra žinoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ir būtent dėl tos priežasties duomenys nebuvo patikslinti, yra nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pareiškėjas atsiliepimu (e. b. l. 89–92) prašo suinteresuotojo asmens skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtų 250 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atskirajame skunde nėra nurodyta jokio teisės akto, kuriam prieštarautų teismo įpareigojimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą statiniams pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju V. J. vardu registruotai 1/3 daliai gyvenamojo namo, pažymėjimas plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra registruota jokių daikto suvaržymų, jokių draudimų perleisti statinius. Priestatams 1a1ž, 2a1p, gyvenamajam namui 2A1ž ir ūkio pastatui 3l1m nesant registruotiems Nekilnojamojo turto kadastre, palikėjos V. J. teisėms į juos nesant registruotoms Nekilnojamojo turto registre, šie statiniai neturi būti įtraukti į turto, likusio po palikėjos V. J. mirties, apimtį. Notarė nepagrįstai tai laiko kliūtimi nuosavybės teisėms į teisėtai įregistruotus statinius patvirtinti. Pareiškėjas nėra statinių, dėl kurių statybos teisėtumo kyla abejonių, savininkas ar statytojas, nevaldo jų patikėjimo teise, todėl neturi subjektinės teisės inicijuoti notarės reikalaujamų veiksmų atlikimą. Notarė be jokio teisinio pagrindo perkelia statinių statytojo pareigas pareiškėjui. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pateikto 2018 m. kovo 8 d. rašto, būtent pati notarė, prašydama VĮ Registrų centro išduoti pažymą sandoriui, neįvykdė pareigos išaiškinti pareiškėjui, kad V. J. vardu registruoto turto, kuriam yra prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadastro duomenys neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, ir negavo iš pareiškėjo sutikimo, kad šį turtą paveldėjęs įpėdinis tvarkysis dokumentus. Tokia galimybė notarei buvo žinoma, nes iš esmės tokį patį juridinį veiksmą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į tą patį turtą atliko notarė R. P., kuomet VĮ Registrų centras išdavė 2016 m. kovo 9 d. pažymą sandoriui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad įstatyme nėra numatyta notarės pareiga prašymą VĮ Registrų centrui dėl duomenų tikslinimo teikti su išlygomis. Apeliantė taip pat nesutinka su ginčijamos nutarties motyvais, kad trūkumų, dėl kurių registro duomenys nėra tikslinami, pats pareiškėjas negali ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktu, paveldėjimas yra pripažįstamas vienu iš nuosavybės teisių įgijimo būdų. Ši teisė įgyvendinama įrašu Nekilnojamojo turto registre apie palikimo priėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, 17 straipsniu, 22 straipsnio 5 punktu, įrašai atliekami paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad palikimą priėmęs įpėdinis negali tinkamai (visa apimtimi) įgyvendinti savo, kaip palikimą sudarančio turto savininko, teisių tol, kol jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 tenkino pareiškėjo pareiškimą, paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. J. priėmė palikimą po motinos V. J. mirties. Pareiškėjas kreipėsi į notarę V. T. dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po V. J. mirties likusiam turtui, tačiau 2017 m. gruodžio 6 d. notarė atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Vadovaujantis Notariato įstatymo 51 straipsniu, notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Notaras informaciją apie sudarytus sandorius VĮ Registrų centrui per Nekilnojamojo turto sandorių viešąją elektroninę paslaugą (toliau – NETSVEP) pateikia su unikaliu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktas numato, kad registro duomenys nekilnojamojo turto sandoriui atlikti tikrinami, kai registro tvarkytojas gauna registro valdytojo nustatytomis priemonėmis suformuotą pranešimą apie rengiamą sandorį. Gavęs šį pranešimą, registro tvarkytojas visais atvejais patikrina registro duomenis. Nustatęs, kad į registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, netikslius, klaidingus duomenis patikslina, ištaiso arba neišsamius papildo ir, prireikus patikslinęs vidutinę rinkos vertę ir įrašęs energinio naudingumo sertifikato duomenis, registre padaro žymą apie šių duomenų patikslinimą. Ši žyma galioja 30 kalendorinių dienų nuo duomenų patikslinimo (Nuostatų 22 p.). Registro tvarkytojas žymos apie duomenų patikslinimą nedaro, jeigu nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įrašyti registro duomenų bazėje, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (Nuostatų 22.1 p.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes, 2017 m. spalio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. VĮ Registrų centrui pateikus prašymą patikslinti duomenis sandoriui (e. b. l. 30, 31), VĮ Registrų centras abu kartus pateikė atsakymą, jog tikslinimo paruošti negali, nes tam tikriems objektams nepateikti statybą pateisinantys dokumentai. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašyta pastaba ,,1997 m. birželio 10 d. kadastrinių matavimų duomenimis gyv. namo lAlm bendras plotas 34,49 kv. m priestatams lalž (16,17 kv. m), 2alp (2,72 kv. m), gyv. namui 2Alž, ūkio past. 3l1m nepateikti statybą pateisinantys dokumentai“. Kitaip tariant, registro tvarkytojas, turėdamas duomenis apie faktiškai pastatytus statinius, neturi duomenų apie jų statybos teisėtumą ir nuosavybės teisių į juos įregistravimą. Nurodytos aplinkybės tapo kliūtimi registro duomenims patikslinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nepagrįstai apriboja jo teises. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, V. J. vardu registruotai 1/3 daliai gyvenamojo namo, pažymėjimas plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra įregistruoti jokie draudimai ar suvaržymai. Ginčo dėl to, kad šis turtas yra pareiškėjo teisėtai įgytas nuosavybės teise, nėra. Dėl to notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu pareiškėjo teisių suvaržymu. Priestatai 1a1ž, 2a1p, gyvenamasis namas 2A1ž ir ūkio pastatas 3l1m nėra registruoti kaip atskiri nuosavybės objektai, registro duomenyse tėra pastaba apie faktinį šių statinių egzistavimą, kartu nurodant, kad registro tvarkytojui nepateikti jų statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Šios aplinkybės, t. y. statybos savavališkumo, pareiškėjas neginčija. Pareiškėjas nereikalauja, kad notarė, išduodama jam paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą, patvirtintų pareiškėjo nuosavybės teises. Nuosavybės teisės į jį gali būti įgyjamos tik CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. statybos būdu. Kitu sprendimo būdu gali būti neteisėtai pastatytų statinių nugriovimas. Tačiau nebūdamas statinių statytoju ar palikimą sudarančio turto savininku šių teisių pareiškėjas įgyvendinti negali (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str., 32 str., 37 str., 40 str., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13.4 p.). Dėl nurodytos priežasties notarės argumentas, kad pats pareiškėjas turi kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl su registro ir kadastro duomenimis susijusių trūkumų pašalinimo, yra nepagrįstas. Šis argumentas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad pareiškėjas, nebūdamas įregistruotas palikimą sudarančio turto savininku, nepatenka į Nuostatų 112 punkte, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, galinčių teikti prašymą dėl duomenų patikslinimo, ratą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos nutarties motyvu, kad pateikdama pareiškėjui formalų siūlymą jo teises įgyvendinti teisės aktams prieštaraujančiu būdu notarė ignoruoja teisės aktams neprieštaraujantį pareiškėjo siūlomą problemos sprendimo būdą. Kaip nurodė pareiškėjas, paveldėjimo teisės liudijimai į kitas to paties turto dalis jam ir kitam asmeniui buvo išduoti po to, kai kreipdamasi į VĮ Registrų centrą notarė R. P. nurodė, kad paveldėtojui yra žinoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, turtą paveldėjęs įpėdinis tvarkysis dokumentus. Gavęs tokį prašymą VĮ Registrų centras patikslino registro duomenis ir taip buvo pašalinta kliūtis paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Šią galimybę VĮ Registrų centras patvirtino 2018 m. kovo 8 d. rašte teismui. Toks susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas yra pagrįstas dėl kelių priežasčių. Pirma, teikdama prašymą dėl duomenų tikslinimo su papildoma informacija notarė nepažeistų iš Notariato įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies kylančios pareigos nenagrinėti asmenų ginčų, nenustatinėti ginčytinų aplinkybių. Notarė tik patvirtintų, kad, net ir žinodamas apie palikimą sudarančio turto trūkumus, palikimą priėmęs asmuo pageidauja priimti palikimą. Antra, VĮ Registrų centrui išdavus pažymą dėl registro duomenų tikslinimo ir notarei, vadovaujantis tokia pažyma, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, nebūtų įteisinami turto trūkumai, įpėdiniui nebūtų sukuriamos papildomos teisės, kurių neturėjo palikėjas. Trečia, tokiu būdu būtų pašalintas šios nutarties 9 pastraipoje aptartas nepagrįstas pareiškėjo teisių apribojimas. Į bylą surinkti įrodymai paneigia ir skundo motyvą, kad notarei nebuvo žinoma apie nurodytą susiklosčiusios situacijos sprendimo būdą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad notarei buvo pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kiti dokumentai, patvirtinantys, jog mirusiajai priklausiusiam turtui – statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjui ir kitam bendraturčiui 2016 m. kovo 14 d. notarė R. P. išdavė papildomus paveldėjimo teisės liudijimus, kuriose įrašyta pastaba dėl nepateiktų statybą pateisinančių dokumentų. Be to, į bylą pateiktame Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 30 d. išrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ nurodyta: „1997 m. birželio 10 d. kadastrinių matavimų duomenimis gyv. namo lAlm bendras plotas 34,49 kv. m priestatams lalž (16,17 kv. m), 2alp (2,72 kv. m), gyv. namui 2Alž, ūkio past. 3l1m nepateikti statybą pateisinantys dokumentai“ (e. b. l. 13–17, 18–21, 23–24). Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamoje nutartyje pateikta išvada, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Kartu teismas pažymi, kad galimybės gauti pažymą apie duomenų tikslinimą iš VĮ Registrų centro, bei šios pažymos pagrindu išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą yra sąlygojamos ne tik notarės, bet ir pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas privalo patvirtinti notarei, kad jam yra žinoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kad turtą paveldėjęs jis tvarkysis dokumentus. Pareiškėjui šio veiksmo neatlikus ir VĮ Registrų centrui nepateikus šioje nutartyje aptartos pažymos, notarė neturėtų galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Dėl nurodytos priežasties, atskirąjį skundą atmesdamas ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikdamas iš esmės nepakeistą (337 str. 1 d. 1 p.), apeliacinės instancijos teismas patikslina nutarties rezoliucinę dalį nurodydamas, kad notarė yra įpareigojama iš naujo spręsti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjui klausimą (CPK 513 str. 1 d.).Kadangi atskirasis skundas atmetamas, pareiškėjui iš apeliantės priteisiamas atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą atlyginimas – 250 Eur (CPK 93 str., 443 str. 6 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, kadangi neviršija minimalios teisės aktuose nustatytos ribos – 3 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį, Kauno 26-ojo notarų biuro notarės V. T. pareigą išduoti pareiškėjui R. J. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pakeičiant į pareigą iš naujo spręsti klausimą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 į V. J. vardu įregistruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, išdavimo.

Priteisti iš Kauno 26 notarų biuro notarės V. T. (buveinė – (duomenys neskelbtini), Kaunas) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas