- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-6895-587/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.4.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas H. J., miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, atsiradusį po motinos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Pareiškėjas ir jo atstovė palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino, kad palikėja V. J. yra pareiškėjo R. J. senelė, H. J. yra pareiškėjo R. J. tėvas ir palikėjos V. J. sūnus. V. J. sutuoktinis K. J. mirė (duomenys neskelbtini)., palikėja V. J. mirė (duomenys neskelbtini) palikėja testamento nepaliko. Po jos mirties niekas iš įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo byla nėra užvesta. Palikėjai V. J. nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis gyvenamojo namo 1A1m bei kiemo inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, šulinio, lauko tualeto), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kita šio turto dalis V. J. mirties dieną priklausė H. J. (1/3 dalis) ir pareiškėjo tetai G. M. (palikėjos dukra, mirusi (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo tėvas H. J. po savo motinos V. J. mirties liko gyventi palikėjai priklausiusioje namo dalyje, turtą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo jo išlaikymui reikalingus mokesčius. Mirus palikėjai V. J., jos dukra G. M. savo mamos palikimo nepriėmė, faktiškai ginčo turto nepradėjo valdyti. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas H. J.. Po H. J. mirties visą jo palikimą priėmė jo sūnus pareiškėjas R. J.. Kitų paveldėtojų nėra.
Atsiliepimas
Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui R. M. nedalyvaujant, jam apie teismo posėdį pranešta teismo šaukimu (el. bylos kopija, b. l. 18). Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti (el. byla, b. l. 52–53). Patvirtino, kad, mirus palikėjai V. J., suinteresuoto asmens mama G. M. palikėjos palikimo nepriėmė, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), negyveno. Taip pat patvirtino, kad suinteresuoto asmens R. J. tėvas H. J. gyveno kartu su palikėja V. J.. Po jos mirties su savo šeima liko gyventi V. J. nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jį pilnai išlaikė, prižiūrėjo, remontavo, pertvarkė šildymo sistemą, apšildė pastato sienas, pakeitė langus, atliko kitus vidaus remonto darbus, mokėjo visus su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius. Nei suinteresuotas asmuo, nei jo mama G. M. jokių mokesčių nemokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 10, 32). Palikėja yra H. J. motina (el. byla, b. l. 46–47). Byloje nėra duomenų apie tai, kad palikėja buvo sudariusi testamentą. Po V. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 41–44). Palikėjos sutuoktinis K. J. mirė (duomenys neskelbtini). (el. byla, b. l. 33, 34), palikėja V. J. priėmė palikimą po jo mirties (el. byla, b. l. 35). Kartu palikimą priėmė ir jos sūnus pareiškėjo tėvas H. J. bei palikėjos duktė G. M..
Palikėjos vardu registruota nuosavybės teisė į 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (el. byla, b. l. 30–31). Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėjos V. J. sūnus H. J. po palikėjos mirties mokėjo žemės, pastatų savininkų mokesčius, draudimo įmokas, t. y. mokesčius, reikalingus išlaikyti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 6, 8–9, 11–29). Liudytojų byloje apklaustas J. L. S. parodė, kad pareiškėjo R. J. tėvas H. J. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su palikėja V. J., šiame name liko gyventi ir po palikėjos mirties, turtu rūpinosi, jį remontavo.
Pareiškėjas R. J. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties (el. byla, b. l. 36, 37–40).
Palikimo po V. J. mirties atsiradimo momentu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnis (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo duoti paaiškinimai ir liudytojo parodymai bei suinteresuoto asmens R. M. atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad H. J. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. J. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą (CPK 177 str., 185 str.).
Byloje nėra duomenų, kad palikėja V. J. buvo sudariusi testamentą. H. J. buvo palikėjos sūnus. CK 573 str. 1 d. 1 p. (1964 m. redakcija) numatė, kad pirmosios eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad H. J. per CK 587 straipsnyje (1964 m. redakcija) nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Palikėja testamento nebuvo sudariusi, o palikėjos vaikai dėl po motinos mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjo tėvui H. J. po motinos mirties faktiškai pradėjus valdyti paveldėtą turtą, darytina išvada, kad jis išreiškė valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą (CK 573 str., 587 str., 1964 m. redakcija, analogiškai galiojančio CK 5.11 str., 5.50 str.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 587 str., 1964 m. redakcija, analogiškai – galiojančio CK 5.51 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas R. J. galės iki galo realizuoti teisę paveldėti po jo tėvo H. J. mirties atsiradusį palikimą. Esant šioms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. l d., 2 d. 8 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. J., miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pardėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę po tėvo H. J. mirties.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.