- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- e2YT-4083-429/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto 26-ojo biuro
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno miesto 26-ojo biuro notarė V. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 16 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno 26 notarų biuro notarę V. T. išduoti pareiškėjui R. J. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e 2YT-6895-587/2017 į V. J. vardu įregistruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvas H. J., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 R. J. pareiškimą patenkino ir paveldėjimo tikslu nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Įsiteisėjus minėtam sprendimui pareiškėjas 2017 m. liepos mėn. 12 d. kreipėsi į Kauno 26-ojo Notaro biuro notarę V. T. dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po V. J. likusiam turtui. Notarei buvo pateiktas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2017-05-10 sprendimas, kiti būtini dokumentai, o notarei pareikalavus – iš esmės visa bylos Nr. e2YT-6895-587/2017 medžiaga. Taip pat notarei buvo persiųsti dokumentai, patvirtinantys, kad mirusiajai V. J. priklausiusiam turtui – statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), pareiškėjui R. J. bei kitam bendraturčiui R. M. 2016 m. kovo 14 d. notarė R. Palšauskienė išdavė papildomus paveldėjimo teisės liudijimus (Reg. Nr. 5-2-1892, Reg Nr.5-2-1889). Papildomus paveldėjimo teisės liudijimus įregistravus viešajame registre, nuosavybės teisė į statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pasiskirstė sekančiai: 1/3 dalis R. J., 1/3 dalis R. M. ir 1/3 dalis mirusiajai V. J.. Vertindama iš esmės tuos pačius dokumentus, notarė R. Palšauskienė nematė kliūčių pareikštine tvarka išduoti minėtus papildomus paveldėjimo teisės liudijimus, tuo tarpu notarė V. T. atsisako išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į to paties mirusiajai V. J. priklausiusią 1/3 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Notarė V. T., ilgai vilkino įsiteisėjusio teismo 2017-05-10 sprendimo civ. byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 vykdymą (nepagrįstai buvo delsiama iš Notarų rūmų parsisiųsti H. J. paveldėjimo bylą, gavus paveldėjimo bylą, buvo reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų notarei V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), asmens kodą, vėliau – pateikti papildomus įrodymųs/metrikus dėl V. J. gimimo datos (nors įrašai namų knygoje tai patvirtina), pareiškėjas, notarės nurodymu, buvo įpareigotas tiesiogiai kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu, kad įsiteisėjęs teismo 2017-05-10 sprendimas būtų registruojamas viešajame registre ir pan.), todėl pareiškėjas, neapsikentęs, kad taip ilgai yra nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, 2017-10-25 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Teismui, atsisakius pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą, bylą Nr. e2YT-6895-587/2017 nagrinėjusi teisėja L. Žemaitienė 2017-11-08 raštu išaiškino CPK 18 straipsnyje įtvirtintą pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Minėti dokumentai notarei V. T. buvo persiųsti, pakartotinai reiškiant prašymą įvykdyti teismo sprendimą ir išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui R. J.. Tačiau įsiteisėjęs sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė V. T. 2017-12-06 atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjo vertinimu 2017-12-06 notarės V. T. atsisakymas notarinį veiksmą atlikti yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, kadangi notarė V. T. atsisako išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui R. J. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. nepagristai atsako jį vykdyti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašo matyti, kad 1/3 dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip V. J. nuosavybė, kurios įregistravimo pagrindas 1958-09-11 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 9725. Šie duomenys pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. laikomi teisingais ir išsamiais. Taigi, akivaizdu, kad notaras turėdamas palikėjai nuosavybės teise priklaususio turto identifikacinius duomenis ir nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus, nepagrįstai atsisako išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios V. J. palikimą. Notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, ne tik pažeidžia įstatymus ir pareiškėjo turtinius interesus, bet ir nepagrįstai ignoruoja įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017-05-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017, t. y. įsiteisėjusi teismo sprendimą atsisako įvykdyti, nors įstatymas numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėjo, kad priimtas teismo sprendimas toje civilinėje byloje turi prejudicinę galią sprendžiant šios bylos ginčą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog palikėjos, t. y. V. J., vardu registruota nuosavybės teisė į 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini), todėl notarė atsisakydama išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą nepagrįstai ignoravo minėtu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir papildomais, visiškai nepagrįstais reikalavimais bei nurodymais apsunkino pareiškėjui teisę gauti greitą teismo sprendimo įvykdymą, t. y. teisę gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į V. J. vardu registruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Notarės V. T. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai dėl to, kad neva tai VĮ „Registrų centras“ nesutinka išduoti dokumentus sandoriui, o R. J. tokio atsisakymo neskundė, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės ir yra nepagrįsti: pareiškėjas R. J. sutinka ir pagal universalų teisių paveldėjimo atveju perėmimo principą paveldi tokį turtą, koks jis buvo (ir tebėra) palikėjos V. J. mirties dieną, t. y. su visomis žymomis ir pastabomis, kurios yra registruotos viešajame registre. Notaro siūlymas pareiškėjui patikslinti pastato - gyvenamojo namo, unikalus N. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nėra priestatų 1a1ž, 2a1p, gyvenamojo namo 2A1Ž ir ūkio pastato 311 m, kurie nurodyti registro pastabose, nei savininkas, nei/ar statytojas, nei valdantis juos patikėjimo teise, todėl neturi subjektinės teisės inicijuoti notaro siūlomų veiksmų atlikimą. Notaras be jokio teisinio pagrindo perkelia statinių statytojo pareigas pareiškėjui. Minėtiems objektams nesant registruotiems Nekilnojamojo turto kadastre, atitinkamai ir palikėjos V. J. teisėms į juos nesant registruotiems Nekilnojamojo turto registre, priestatai 1a1ž, 2a1p, gyvenamasis namas 2A1ž ir ūkio pastatas 311 m, neturi būti įtraukti į turto, likusio po palikėjos V. J. mirties, apimtį. Tačiau šie statiniai negali būti kliūtis pareiškėjui įgyti nuosavybės teises paveldėjimo pagrindu į statinius, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre yra registruotos palikėjos V. J. teisės. Pareiškėjas tik paveldėjęs 1/3 gyvenamojo namo, unikalus N. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgis visas teises į priestatų 1a1ž, 2a1p, gyvenamojo namo 2A1ž ir ūkio pastato 311 m įteisinimą teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokį statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas. Todėl prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Notarė su skundu nesutinka, kadangi reikalavimo negalima įvykdyti, VĮ „Registrų centras“ nepatiksimus duomenų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Atsiliepime nurodė, kad 2017-07-07 R. J. atstovė adv. A. V. kreipėsi į Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarę V. T., pateikdama prašymą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po V. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiosios (duomenys neskelbtini), mirties. Buvo paprašyta pateikti dokumentus, nurodančius mirusiosios tikslią gimimo datą, kuri yra reikalinga, kad būtų įregistruotas palikimo priėmimo faktas testamentų registre. Kadangi, pareiškėja pateikė namų knygas, bet jose nebuvo galima įžiūrėti tikslios mirusiosios gimimo datos, todėl buvo užklaustas LR Gyventojų registras, ar galima pagal namų knygą patikslinti mirusiosios tikslią gimimo datą, tačiau gyventojų registras pateikė mums atsakymą, kad namų knyga nėra dokumentas, gimimo datą galima taisyti tik pagal gimimo įrašą, liudijimą, pažymą. Vėliau LR Gyventojų registras patikslino V. J. gimimo datą, remdamasis įregistruota mirties data. Gavus tikslią gimimo datą, palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas testamentų registre. Vėliau pareiškėjas pateikė prašymą, kad būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas H. J., po motinos, V. J. mirties į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Notaro biuro darbuotoja užsakė duomenų tikslinimą, aukščiau minėtam turtui VĮ „Registrų centras“ per NETSVEP informacinę programą. VĮ „Registrų centras“ pateikė atsakymą: „tikslinimo paruošti negalime, kadangi 1997-06-10 kadastrinių matavimų duomenimis gyv. namo lAlm bendras plotas 34,49 kv. m priestatams 1a1ž (16,17 kv. m), 2a1p (2,72 kv. m), gyv. namui 2A1ž, ūkio past. 3I1m nepateikti statybą pateisinantys dokumentai“. Po šio VĮ „Registrų centras“ pranešimo pareiškėjas R. J. žodžiu buvo informuotas ir pateiktas aukščiau minėtas VĮ „Registrų centras“ atsisakymas ir pasiūlyta įvykdyti VĮ „Registrų centras“ reikalavimą, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir pareiškėjo adv. A. V. vėl kreipėsi į notaro biurą su pretenzijomis, kad dar kartą būtų patikslinti duomenys paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Notaro biure dar kartą buvo užsakytas duomenų tikslinimas, tačiau VĮ „Registrų centras“ ir vėl pateikė atsakymą: „duomenų sandoriui patikslinti negalime, kadangi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašyti centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto registro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto duomenų byloje (registro nuostatų 22 punkto 1 dalis), t. y. 1997-06-10 kadastrinių matavimų duomenimis gyv. namo lA1m bendras plotas 34,49 kv.m priestatams 1a1ž (16,17 kv.m), 2a1p (2,72 kv.m), gyv. 2Alž, ūkio past. 3I1m nepateikti statybą pateisinantys dokumentai“. Dar kartą buvo informuotas pareiškėjas, kad jis privalo kreiptis į VĮ „Registrų centras“, kad būtų sutvarkyti kadastro ir registro duomenys, registre Nr. 20/213773 arba skundžiami VĮ „Registrų centras“ veiksmai. Po kurio laiko, pareiškėjas pareiškė prašymą, gauti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, raštu.
Byla dėl notaro veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą proceso dalyviai informuoti viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat teismo pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Susipažinus su elektroninėje byloje pateiktais dokumentais, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 R. J. pareiškimą patenkino ir paveldėjimo tikslu nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. J. priėmė palikimą po motinos V. J. mirties. 2016-03-14 Kauno miesto 5 -ojo notarų biuras išdavė papildomą paveldėjimo teisės liudijimą R. J., kuris paveldėjo po tėvo H. J. mirties. 1958 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas palikimui po K. J. mirties priimti. 2017 m. gruodžio 6 d. notarė V. T. atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą R. J. pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e 2YT-6895-587/2017 į V. J. vardu įregistruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašo panaikinti notarės V. T. Kauno 26 notarų biuro notarės V. T. 2017 m. gruodžio 16 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno 26 notarų biuro notarę V. T. išduoti pareiškėjui papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e 2YT-6895-587/2017 į V. J., mirusios 1972 m. balandžio 4 d., vardu įregistruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 2 d.). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str. nurodoma, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.). Palikimui priimti įpėdinis turi atlikti juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kuriais būtų išreikšta šio asmens valia dėl teisės į palikimą įgyvendinimo (CK 5.50 str. 2 d.). CK 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-6895-587/2017 nustačius, kad H. J. priėmė palikimą po motinos V. J. mirties, laikoma, kad H. J. priėmė palikimą tuo metu, kai faktiškai pradėjo turtą valdyti. Taigi, H. J. sūnui pareiškėjui R. J., įsiteisėjus minėtam sprendimui, atsirado pagrindas prašyti išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą dėl sprendimu nustatyto turto paveldėjimo. Notarė, atsisakiusi išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad VĮ „Registrų centras“ pateikė notarei atsakymą, kad tikslinimo paruošti negali, elgėsi neteisėtai. Visų pirma, pareiškėjas pateikė visus jo disponuojamus dokumentus, reikalingus papildomam paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, prašymui pagrįsti (to notarė neginčijo). Antra, kaip nurodė VĮ „Registrų centras“ 2018-03-09 atsakyme teismui, notarei V. T. buvo žinoma apie Nekilnojamojo turto registro Įrašo Nr. 20/213773 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašytą pastabą: ,,1997-06-10 kadastrinių matavimų duomenimis gyv. namo lAlm bendras plotas 34,49 kv. m priestatams lalž (16,17 kv. m), 2alp (2,72 kv. m), gyv. namui 2Alž, ūkio past. 311 m nepateikti statybą pateisinantys dokumentai”, tačiau ji nepateikė VĮ Registrų centrui pranešimo, kad klientui yra žinoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ir nepaisant to vis tiek prašoma patikslinti duomenis, ir būtent tai lėmė, jog VĮ „Registrų centras“ atsisakė paruošti duomenų tikslinimą. Taigi, būtent notarės veiksmai lėmė, kad papildomo pavedėjimo teisės liudijimo nebuvo galima išduoti. Nepagrįsti notarės argumentai, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl kadastrinių duomenų tikslinimo, kadangi pareiškėjas nėra aptariamų statinių savininkas, statytojas ar valdytojas, todėl neturi tokios teisės. Taip pat nepagrįstas notarės argumentas, kad pareiškėjas neapskundė VĮ „Registrų centro“ atsisakymo, kadangi ne pareiškėjui VĮ „Registrų centras“ pateikė atsisakymą, taigi jis nebūtų tinkamas subjektas skundui pateikti. Be to, pareiškėjas neginčija Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų. Pažymėtina, jog notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju notarė neatliko visų veiksmų, kad būtų paruošti papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui reikiami duomenys ir išduotas papildomas paveldimo teisės liudijimas, nepakankamai bendradarbiavo ir išaiškino notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes pareiškėjui. Notarės nurodyta priežastis atsisakyti išduoti papildomą paveldimo teisės liudijimą negali būti teisėtas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą esant teisėtam pagrindui, t.y. įpėdiniui tinkamai priėmus palikimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą - išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e 2YT-6895-587/2017, suvaržant pareiškėjo, kaip savininko, teises laikytinas nepagrįstu. Notaras nėra suinteresuotas palikėjo ar įpėdinių nuosavybės teisėmis ir jų apimtimi. Jis, kaip tretysis asmuo, yra tik viešo registro duomenų vartotojas, todėl negali šių duomenų neigti, jų ginčyti ar vertinti kitaip negu numato įstatymas. Jo pareiga yra įforminti palikimo priėmimą, palikimą priėmusiems įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, atlikti kitus įstatymo numatytus veiksmus. Įžvelgdamas tam tikras problemas, susijusias su paveldėjimu, notaras apie tai įpėdinius turėtų informuoti, bendradarbiauti, o ne atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas 2018-03-12 pateikė teismui prašymą priteisti iš notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 166 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-02 nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016).
Šioje byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl patenkinus skundą yra pagrindas spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pareiškėjas prašo priteisti 200,00 Eur teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą: atstovavimą, konsultacijas ir dokumento surašymą (mokėjimo dokumentą, patvirtinantį išlaidų pagrindimą prideda). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 str. 2 d. numatytose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl patenkinus skundą, pareiškėjui iš notarės priteistinos patirtos 200,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
panaikinti 2017 m. gruodžio 16 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno 26 notarų biuro notarę V. T. išduoti pareiškėjui R. J. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e 2YT-6895-587/2017 į V. J. vardu įregistruotą 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš Kauno 26 notarų biuro notarės V. T. pareiškėjui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (už advokato suteiktą teisinę pagalbą).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus atskiruoju skundu.