Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-47441-872/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
2-47441-872/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39736-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
G. B.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-47441-872/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39736-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 129.1.; 129.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Gintas Badikonis, „Swedbank“, AB,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. B. skundu prašė panaikinti pareiškėjui priklausančios sąskaitos areštą, sustabdyti išieškojimą iki pareiškėjas įsidarbins, laikyti raginimą neįteiktu ir įpareigoti antstolį įteikti raginimą. Nurodė, jog 2015-10-29 Vilniaus PN administracija gavo antstolio G. Badikonio 2015-10-21 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Paaiškino, kad iš antstolio kontoros nėra gavęs nei vieno dokumento, todėl informuotas apie skolą nebuvo. Pažymi, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki šios dienos atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl su raginimu ir kitais dokumentais neturėjo galimybės susipažinti, kadangi naudotis internetu pataisos namuose yra draudžiama. Be to, pataisos namuose nėra darbo vietų, o pareiškėjo pajamas sudaro tik gaunama parama iš artimųjų. Pareiškėjas nurodo sutinkantis su skola ir žinantis, jog anksčiau ar vėliau privalės ją sumokėti. 2015-11-30 teisme gautas pareiškėjo skundo papildymas, kuriame pareiškėjas nurodo, jog antstolis nenustatė jo faktinės buvimo vietos, ko pasekoje, formaliai paskelbė raginimą laikraštyje „Noriu. Vilnius“. Pareiškėjo nuomone, antstolis turėjo galimybę patikrinti duomenų bazes ir nustatyti, jog pareiškėjas tuo metu atliko bausmę Marijampolės PN. Pareiškėjas paaiškina, kad pataisos namuose yra mokama pašalpa po 5 Eur tiems, kas neturi nuobaudų, ir po 3 Eur, kas jų turi. Pažymi, kad gauna 3 Eur pašalpą, iš kurios nėra galimybės patenkinti elementarių poreikių.

Antstolis Gintas Badikonis 2015-11-09 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad antstolių kontoroje vykdymui priimtas 2010-01-06 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas dėl 1551,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. Pažymi, kad 2010-11-29 priėmus vykdymui vykdomąjį dokumentą 2010-12-01 buvo surašytas bei skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. 2010-12-13 pašto kurjeris grąžino procesinius dokumentus su atžyma, kad skolininkas nurodytu adresu nerastas. Antstolis pažymi, kad vadovaudamasis tuo metu galiojančiais įstatymais raginimą įvykdyti sprendimą 2012-12-20 paskelbė skelbimų ir reklamos laikraštyje „Noriu. Vilnius“. Suėjus raginimo terminui buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kurio metu buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, esančios kredito įstaigose. Antstolis nurodo, kad skolos išieškojimo metu buvo nustatyta, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2015-10-21 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris buvo įteiktas 2015-10-29. Paaiškina, kad šiuo patvarkymu buvo areštuotos lėšos, priklausančios G. B., esančios Vilniaus PN sąskaitoje, tačiau jokių piniginių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta nebuvo. Antstolio nuomone, jokio juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis jų kvalifikavimas nesudaro pagrindo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-06 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 551,70 Eur turtinės žalos išieškojimo iš G. B. išieškotojo „Swedbank“, AB. Šis vykdomasis dokumentas antstolių kontoroje yra gautas 2010-11-29 (vykd. b.l. 1-2). 2010-12-01 vykdomojoje byloje antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Minėti dokumentai 2010-12-03 buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti su nuoroda, kad skolininkas nerastas ir butas nuomojamas (vykd. b.l. 1-6) Vykdant išieškojimą, 2010-12-01 atlikti užklausimai Lietuvos bankams apie skolininko turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, VĮ Registrų centras apie skolininko turimą nuosavybėje nekilnojamąjį turtą, taip pat VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad skolininkas savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi (vykd. b.l. 12-22). 2010-12-16 antstolis Gintas Badikonis kreipėsi į Skelbimų ir reklamos laikraščio „Noriu.Vilnius“ redakciją su prašymu išspausdinti raginimą spaudoje, minėtas raginimas 2010-12-20 buvo išspausdintas (vykd. b.l. 24). 2015-09-25 vykdomojoje byloje buvo priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas (vykd. b.l. 25-26). 2015-10-21 vykdomojoje byloje nustatyti duomenys apie tai, kad skolininkas G. B. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose (vykd. b.l. 28). 2015-10-21 antstolis Gintas Badikonis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b.l. 29) 2015-11-04 antstolių kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio G. Badikonio veiksmų.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas savo funkcijas, antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal šias įstatymo nuostatas antstolis turi atitinkamus jam nustatytus įgaliojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007). Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo informuotas apie vykdomą išieškojimą, raginimas įvykdyti sprendimą jam nebuvo įteiktas tinkamai. Pagal CPK 590 str. 1 d., jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą buvo siunčiamas vykdomajame dokumente nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas. Pagal raginimo įteikimo metu CPK 660 straipsnio galiojusią redakciją, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. Raginimo paskelbimo numatytame leidinyje diena laikoma raginimo įteikimo diena. Vykdomosios bylos duomenimis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas viešo paskelbimo būdu skelbimų ir reklamos laikraštyje „Noriu.Vilnius“ 2010-12-20. Remiantis byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad skolininkas su raginimu įvykdyti sprendimą buvo supažindintas tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas, žinodamas apie faktą, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir iš kurio nutarta išieškoti 5 357,70 Lt AB „Swedbank“ padarytai turtinei žalai atlyginti, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu išieškojimo procesu ir bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (644 str. 4 p.). Tuo tarpu, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, skolininkas vykdymo procese tapo aktyvus tik tuomet kai per įkalinimo įstaigą jam buvo įteikti 2015-10-21 antstolio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Iki šios dienos skolininkas nesidomėjo išieškojimo procesu, nesikreipė į antstolį dėl žalos atlyginimo ar jos išdėstymo, nepateikė duomenų, jog siekė įsidarbinti, bet jam nepavyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Darytina išvada, kad pareiškėjas privalėjo bendradarbiauti su žalos atlyginimo išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti skolos įvykdymo.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2015 m. spalio 21 d. antstolio patvarkymu areštuotas lėšas jo sąskaitai, esančiai Vilniaus pataisos namuose. CPK 664 str. 1 d. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Pagal CPK 624 str. 2 d., priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis CPK 688 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Kadangi, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, neradus jokio kito CPK 664 str. 1 d. nurodyto turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, antstolis 2015-10-21 patvarkymu pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (CPK 688 str. 1 d.).

LR CPK 668 str. yra nurodytas turtas, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, <...> grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (2005 m. spalio 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 p. – 93.6 p.). CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Tai yra, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausiančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ar pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Taigi, nustatyta, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje.

Pažymėtina, kad LR Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą. Šiame kodekse nustatyta, kad bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nemokamai nuteistieji aprūpinami drabužiais ir avalyne, gauna maistą, gydymą (LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Taigi, atliekantiems bausmę nuteistiesiems įstatymas garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Kaip minėta, įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje.

Darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-06 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1671-203/2009 dėl 1 551,70 Eur turtinės žalos išieškojimo iš G. B. išieškotojo „Swedbank“, AB veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės aktų normų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo G. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė