Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-963/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
1-30-963/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06015-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
G. V.
Nukentėjusysis
O. R.
Advokatai
Viktoras Kičiatovas, Vilmantas Ančiukaitis, Natalja Fočenkova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-963/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06015-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.2.; 2.1.15.3.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Sandrai Jotautei, Linai Pazdrazdienei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Gabrielei Liatukaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,nukentėjusiajam O. R., jo atstovei advokatei Nataljai Fočenkovai,civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Viktorui Kičiatovui,vertėjai Liudmilai Martinkienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G.V. dėl neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukėlęs sunkių padarinių, o būtent:

G. V. 2020 m. vasario 5 d., apie 14:41 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru, 2016 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 16/20-19 paskirtas krano darbų vadovu, būdamas atestuotas kėlimo priežiūros meistru (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu darbų saugos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), elgdamasis nerūpestingai netinkamai organizavo didelių gabaritų metalo konstrukcijų gamybos/apdirbimo darbus, t. y. modifikuotą tiltinį atraminį dvisijinį kraną su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, eksploatavo neturėdamas gamyklinės naudojimo ir priežiūros instrukcijos, su ja nesupažindino darbuotojų, neužtikrino, kad tiltinio krano valdymo pultas būtų techniškai tvarkingas – jo užrakte nebūtų nuolat įkištas ir izoliacines juosta pritvirtintas raktas, ir kranu negalėtų pasinaudoti neapmokyti darbuotojai, darbo vietoje neinstruktavo siūlių valytojo O. R. ir žinodamas, kad jis nėra apmokytas dirbti tiltiniu kranu, pastarajam atliekant darbines funkcijas – t. y. perkeliant, apverčiant ant stovų padėtas stambiagabarites metalines konstrukcijas, leido naudotis tiltiniu kranu, tuo pažeisdamas:

• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. <...>

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

27 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.

• Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos" 4, 5, 25, 28 punktų reikalavimus:

4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau – įmonės vadovas) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo), įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi užtikrinti, kad įmonėje būtų parengtos reikiamos instrukcijos, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą joje, apie esančią ar galimą profesinę riziką visoje įmonėje ir kiekvienoje darbo vietoje bei saugos ir prevencijos priemones rizikai šalinti ar sumažinti.

Įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo užtikrina, kad dirbti sulygtą darbą, atlikti pavestą užduotį būtų leidžiama tik darbuotojui, žinančiam ir gebančiam taikyti saugaus darbo metodus.

25. Visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

29 dalies (Pirminis instruktavimas darbo vietoje (toliau – pirminis instruktavimas)) 1, 3, 4 punktų reikalavimus:

29.1. Pirminį instruktavimą prieš pradėdami dirbti įmonėje, jos padalinyje privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su <...>, darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu, <...>.

29.3. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai, paaiškinant, kaip saugiai atlikti konkrečius jam pavestus darbus, technologines gamybines darbo operacijas. Dirbantys vienatipėse darbo vietose ar naudojantys tas pačias darbo priemones darbuotojai gali būti instruktuojami kartu (grupėje).

29.4. Instruktuojama pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui būtina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.

34 dalies reikalavimus: „Papildomo ar tikslinio instruktavimo metu darbuotojas turi būti supažindinamas su saugiais veikimo būdais, nurodomais instrukcijoje ar atskirose instrukcijų dalyse, punktuose, darbų vykdymo technologijos projektuose, technologinėse kortelėse, darbų vykdymo aprašuose, darbų atlikimo schemose, darbo priemonės dokumentuose, cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose, kituose dokumentuose, informuojamas apie profesinę riziką ir jos pokyčius darbo vietoje, apie saugius užduoties atlikimo būdus. <...>

36 dalies reikalavimus: „Pavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonės vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka.

• Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019 m. lapkričio 22 d.) 11, 19, 23.1. punktų, 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 3.1.6. papunkčio reikalavimus:

11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo

laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus.

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą ir turėtų galimybę susipažinti su rašytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. <...>

21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad:

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį.

3.1.6. Savaeigis darbo įrenginys, kuris judėdamas gali kelti pavojų darbuotojams, privalo atitikti šias sąlygas: 3.1.6.1. įrenginys privalo turėti priemones, kurios apsaugotų nuo neleistino jo paleidimo, <...>;

• Kėlimo kranų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, III skyriaus 10 punkto reikalavimus:

10. Kėlimo krano priežiūros meistras arba fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiūrą, užtikrindamas kėlimo krano tinkamą priežiūrą ir saugų naudojimą, privalo:

10.1. prižiūrėti, kad kėlimo kranas ir kėlimo reikmenys būtų tinkamos techninės būklės ir naudojami laikantis gamintojo, Taisyklių reikalavimų ir kėlimo krano savininko nustatytos kėlimo krano techninės priežiūros ir remonto tvarkos;

10.5. nustatęs, kad kėlimo kranas turi defektų ir (arba) jis naudojamas pažeidžiant gamintojo nustatytas sąlygas, Taisyklių reikalavimus, turi sustabdyti kėlimo krano naudojimą ir imtis priemonių, kad šie defektai ar pažeidimai būtų nedelsiant pašalinti;

• Tiltinio atraminio viensijinio krano su elektrine tale ABUS 3,2T SERIAL NR. 10188 Montavimo ir eksploatavimo instrukcijos dalies "Kranas juda pavažiavimo bėgiais" 7.1 punkto dalį: <...>Krano operatorius turi būti atestuotas ir turėti atitinkamus dokumentus, leidžiančius jam valdyti kraną. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į operatoriaus sugebėjimus fiksuoti talės lyną. <...> Krano operatorius privalo žinoti krano instrukciją, jo valdymą, keliamąją galią, mokėti apžiūrėti krano techninę būklę. Taip pat jis turi griežtai laikytis saugaus darbo reikalavimų ir prižiūrėti, kad jo darbo vieta būtu švari. Kada operatorius dirba su kranu, niekas neturi blaškyti jo dėmesio."

8 dalies „Saugos taisyklės dirbant kranu" 8.1., 8.9. punktų reikalavimus:

8.1.Tik kvalifikuotas, instruktuotas asmuo gali valdyti kraną.

8.9 Jeigu krano operatorius turi palikti savo darbo vietą, tai jis turi pilnai atjungti elektros tiekimą į kraną ir palikti užrašą matomoje vietoje „NEĮJUNGTI”. Be to jis privalo su savimi pasiimti krano įjungimo raktą.

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 16/20-44 patvirtintos Gamybos meistro pareiginių nuostatų Nr. 25 II skyriaus 2.18 punkto reikalavimus:

2.18. Kontroliuoti, ar darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus.

dėl ko suvirinimo siūlių valytojas O. R. neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių valdyti kraną, darbo metu, modifikuotu tiltinu atraminiu dvisijiniu kranu su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, transportavo metalinę 599,15 cm ilgio, 60 cm pločio, 40 cm aukščio, 577,1 kg svorio stačiakampio formos konstrukciją tolimesniam apdirbimui – suvirinimo siūlių valymui, ant specialių 114 cm ilgio, 85 cm pločio, 80 cm aukščio metalinių atramų, atkabinęs stropavimo grandines nuotolinio valdymo pulteliu kėlė aukštyn krano kablį, kuris užsikabino už prie detalės pritvirtintos metalinės plokštelės ir ėmė versti konstrukcijos vieną kraštą nuo atramų link O. R., kuriam pultelyje atjungus kėlimo mygtuką, o kita ranka bandant sulaikyti nuo atramos virstančios detalės vieną kraštą, pastaroji krito ir užvirto ant O. R. padarydama sužalojimus: plonosios žarnos plyšimą dviejuose vietose, dėl ko išsivystė totalinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas), gaktinės sąvaržos išnirimą ir dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimą, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldrinį lūžį ir dešinio klubo srities odos nubrozdinimą – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino visiškai. Su civiliniu ieškiniu nesutiko. Parodė, kad tą dieną viskas buvo patikrinta, O. R. su kranu dirbti negalėjo, tai jis žinojo, bet savavališkai naudojosi kranu. Pas jį dirba 34 darbuotojai, prie kiekvieno stovėti jis negali. Kai tas įvykis įvyko jis net nebuvo toje vietoje, buvo išėjęs į kitą skyrių, o kaip įvyko, jis negali pasakyti. Jis nežino kaip ir kodėl O. R. tą pultą pasiėmė. Jis yra gamybos meistras, laisvai dirba suvirintoju. Į jo pareigas prižiūrėti kaip nukentėjusysis dirbo jam neįeina, tuo metu buvo paskirtas brigadininkas M. P.. Nurodė, kad už darbų saugą atsakingu jis buvo paskirtas nuo 2018 m. Kadangi jis vienas negali aptarnauti tiek daug žmonių, todėl buvo paskirtas brigadininkas, apie tai ar brigadininkas yra įsakymu paskirtas dirbti ir atestuotas darbų saugos klausimais jis atsakyti negali, reikia klausti direktorės. Brigadininkas buvo M. P., jis turi pastatyti žmones ir juos prižiūrėti, jeigu reikia juos apmokinti. Brigadininkas turi prižiūrėti darbuotojus, jų saugą ir mokyti darbuotojus. Kokiu įsakymu vadovaujantis jis nežino. Su įmonės vidaus teisės aktais jis kažkiek yra susipažinęs. Kažkokie nuostatai yra, už ką yra atsakingas brigadininkas. Jis vadovauja darbams, darbuotojus instruktuoja darbo vietoje, brigadininkas – jo dešinioji ranka, jis turi jam viską padėti. Su direktorės įsakymais, nurodymais apie brigadininko pareigas, jis nesusipažinęs. Jam taip sakydavo direktorė, kad brigadininkas turi instruktuoti. Jis pats instruktuodavo darbuotojus nuo 2017 m. – 2018 m. Nukentėjusysis dėl visko buvo instruktuotas, tik nebuvo instruktuotas dėl kranų. Kada jis buvo instruktuotas, pasakyti negali. Iki įvykio O. R. dirbo 3 mėn. Jam atrodo, kad jis O. R. instruktavo, žurnale atžymėdavo J. Š., administratorė. Jis neturėjo vietos kur laikyti žurnalus, todėl žurnalai buvo laikomi pas administratorę. Jis parašydavo ant lapelio ką reikia užpildyti ir jai nunešdavo. Dėl instruktavimo nurodė, kad instruktuojant O. R. negali pasakyti, kas dar dalyvavo. Pamena, kad instruktavo kaip dirbti su šlifavimo mašina – ,,turbinke“, dėl kranų nebuvo instruktuotas, pagal 38 str., visus kitus straipsnius instruktavo. Instrukciją turėjo pas save. Nedavė susipažinti su rašytinėmis instrukcijomis. Dėl kranų techninės ir eksploatavimo priežiūros nurodė, kad žiūrėjo atvažiuojantis žmogus, kuris juos prižiūrėdavo. Nebuvo vedamas kranų priežiūros žurnalas, yra tik metinė patikra ir viskas. Ji atlikta paskutinį kartą prieš du mėnesius, vyksta kas metus laiko, inspektorius užpildo, pačiu kranu rūpinosi šeimininkai, kieno kranai. Jeigu eksploatuojant kranus nutikdavo kas nors, jis paskambindavo elektrikui jei reikėdavo, kviesdavo darbininkus, kas su kranais dirba. Dėl krano valdymo nurodė, kad kranas yra valdomas pulto pagalba, tai tiltinis kranas, 8 tonų perkonstruotas iki 3 tonų, 3, 2 t. Pultelis buvo laikomas pas darbuotojus, kabinamas ant krano, ant kablio, kad neieškoti, o raktas pririštas prie jo. Va, toks pultas (rodo), yra magnetukas ir pririštas su viela, be rakto pultas neveiks, jis 30 tokių raktų turi, neturi, kad juos kur laikyti, faktiškai negali imti žmonės, kurie nėra instruktuoti. Iki įvykio nematė, ar O. R. naudojosi kranu, nematė, kad jis naudotųsi, jis ne vien ten dirba, todėl nematė. Jis buvo informavęs direktorę, kad jis nespėja dirbti, per pasitarimą buvo tai pasakyta. Ji jokių veiksmų nesiėmė. Užraktai kituose kranuose irgi buvo pulteliuose, kitų meistrų ten nebūdavo, tik jis. O. R. nebuvo instruktuotas ir nebuvo apmokytas dirbti kranu, jam buvo pasakyta, kad jam su kranu kilnoti detalių nereikia, M. P. turėjo nurodyti, taip buvo sutarta, kiek žino direktorė taip buvo sutarusi. Jis brigadininkams buvo pasakęs, kad O. R. neturi dokumentų ir jo neprileisti prie krano. Buvo pasakyta neliesti ir neužkliūti. Visi kiti darbuotojai buvo apmokyti dirbti su kranu, vienintelis O. R. ne. Jų įmonėje jis turėjo apmokyti darbuotojus, turėjo kranų mokymo kvalifikaciją, jis ceche vesdavo praktinius mokymus. Praktiniai mokymai, trukdavo apie 1 val. Ar buvo išduoti kvalifikacijos pažymėjimai darbuotojams, negali atsakyti, jis kvalifikacijos pažymėjimo neišduodavo. Dokumento jokio nebuvo, nebuvo pildomi atestacijos protokolai, ateidavo pas jį instruktuoti darbuotojai, kurie jau turi pažymėjimus, o jam parodyti reikėdavo, kaip naudotis su jų kranais. Įmonėje buvo žurnalas, kuriame matyti, kurie darbuotojai yra instruktuoti. Siūlių valytojo darbą ir patį O. R. kontroliuoti turėjo M. P., dėl saugos ir švaros taip pat jis. Siūlių valymo procesą organizuoja brigadininkas. Kai pilnai užvirinta konstrukcija, jam yra pastatoma ir jam reikia versti tą konstrukciją, visą tą procesą vykdo brigadininkas. Buvo daromas kaip eksperimentas, kad bus tokie siūlių valytojai, anksčiau tokių darbuotojų nebuvo. Mokymuose O. R. nedalyvavo, nes jie skaitė, kad jam nereikalingas tas kranas. Brigadininkas M. P. turėjo paruošti saugią darbo vietą. Ta funkcija, kad kontroliuoti, jam atrodo nebuvo niekur įrašyta, negali pasakyti. Dėl žurnalų pildymo jis nežino ir nesusipažino su tokiais įsakymais, ar jų pildymas perleidžiamas kitiems darbuotojams, direktorės apie tai neinformavo. Buvo per didelis darbo krūvis, paskirta metalo priėmimo funkcija ir visi kiti darbai. Neturėjo 100 proc. galimybės prižiūrėti visus darbuotojus, turėjo 50 proc. galimybę prižiūrėti kitus darbus. Negali paaiškinti, kokiais teisės aktais buvo paskirstytas darbo krūvis. Tam buvo skiriami brigadininkai, kad padėtų padaryti kitus darbus, tai žodinis susitarimas buvo, jis nežinojo, kad jie neatsakingi už darbo sąlygas. Jis nematė, kad O. R. anksčiau dirbo su kranu. Atsimena, kad buvo išdėliotos dažymo detalės, jį atsivedė brigadininkas ir atėjo O. R. be šalmo, iškart jį perspėjo. Pultas buvo perduotas brigadininkui, jie turi pašalinti visus pažeidimus. Jis nepastebėjo, kad jis važiavo su kranu. Ekspertizės akto neskaitė. Buvo sakyta direktorei, kad reikia į mokymo centrą siųsti darbuotojus, šiandien matoma, kad niekaip nereagavo, buvo kalbėta, kad jis mokyti negali, jį patį paruošti turėjo kaip mokytoją, kaip galima dirbti, o kaip negalima. Gamykla, įmonės vadovė, turėjo siųsti. Pultas paskutinį kartą remontuotas, tikslios datos pasakyti negali, ar 2018 m. pabaigoje, ar 2019 m. pradžioje. Turėdavo ant lapelio susirašęs pagal ką turi instruktuoti, visko neatsimins, pagal tuos įsakymus ir instruktuodavo žodžiu. Ant lapelio surašydavo ir nunešdavo administratorei J. Š., kad užpildytų žurnalą, o žmogus pats turėjo nueiti ir pasirašyti. O. R. buvo supažindintas, jis buvo bandomajam laikotarpiui priimtas, funkcija – siūlių valymas, konstrukcijas turėjo atvežti M. P., nes jie taip buvo susitarę su direktore. Jis buvo prieš tokius darbuotojus, buvo sakęs direktorei. Anksčiau darydavo viską suvirintojas. Brigadininkas M. P. visada kartu dirbo: O. R. siūles nuvalo, M. P. nukelia ir uždeda kitas konstrukcijas. O. R. darbo vieta buvo saugi. Negali pasakyti, ar buvo atvejų, kai kas nukristų. Ar įmonėje buvo pagalbinio darbuotojo instrukcija jis nežino, jam neteko susidurti. Jam teko supažindinti O. R. su pagalbinio darbuotojo instrukcija. Krano raktas visada būna prikabintas prie pulto, kiekvienas pultas turi po vieną raktelį, su lipnia juosta užklijuotas galėjo būti prieš 5 min., įvykio metu negalėjo būti užklijuotas, nes prieš savaitę buvo pakeistas naujas pultas. Pareigūnai atvyko po savaitės jį apžiūrėti. Nurodė, kad jis visko negali atsiminti, darbuotojų kaita ne kas mėnesį, labai retai, visas instrukcijas turėjo, pagalbinio darbininko, kokia instrukcija, neprisimena, pareigybė – siūlių valytojas. M. P. pareigybė kokia įrašyta, negali pasakyti. Direktorė turi žinoti, pareigybių jis nepildė, prieš jį buvo kiti, kurie viską pildydavo ir viską darydavo. Kai buvo meistru jis iškart pasakė direktorei, kad žurnalų nepildys. Jam atrodo nebuvo pakeistas įsakymas, kai buvo paskirtas už darbų saugą. Brigadininkas koordinuodavo saugą, prižiūrėdavo cechus, jis daugiau prižiūrėdavo, dirbo ir kitus darbus (suvirintojo, šlifuotojo), jei turėdavo laiko. Jam buvo pavesta tik prižiūrėti žmogų. Didelį darbo krūvį sudaro suorganizuoti susirinkimą, detalių rinkimas, profilių pjovimas, išstatyti, žiūrėti, eidavo, žiūrėdavo, kad būtų susitvarkę, O. R. prižiūrėdavo apie 5 kartus per dieną. Jam daugiausia darbų buvo surinkimo bare, todėl šitame bare, kur dirbo O. R. dirbo, skyrė mažiau dėmesio. Į nukentėjusiojo atstovės advokatės klausimą ar buvo vedama apskaita, tų, kurie gali dirbti su kranu kaltinamasis nurodė, kad jam buvo pasakyta, kad „tipo” visi yra atestuoti. Jis prieš tai buvo padavęs prašymą, kad žmonės, kurie ateina nauji visus siųstų į mokymo kursus. Dėl O. R. buvo pasakyta, jai pačiai asmeniškai, kad jam reikalinga su kranu dirbti ir, kad jį reikia siųsti į mokymo centrą, kad jis išlaikytų dokumentaciją, kad dokumentus gautų. Jis neturėjo jokio sąrašo, netikrino darbuotojų dokumentacijos, todėl, kad ne jis priiminėjo žmonės. Tas kas priiminėjo, jis ko paprašydavo, būdavo pasakyta, kad tau nereikia, tu nereikalauk. Kaip darbų vadovas jis tik paskirtas buvo. Jis paskirtas buvo pirmojoje navoje ir jis pirmoje navoje jau žinojo žmogų, kas gali dirbti, kas negali dirbti. O antrojoje navoje nežinojo visų. Kreipėsi ne vieną kartą ir prašė, kad būtų surašyta, kad galėtų pakabinti ant skelbimų lentos kas gali dirbti, kas negali dirbti. Prašė, bet atsakymas buvo toks, tau tai nesvarbu ir tau nereikia. Taip pasakė jam L. G. ir administratorė. Prašydavo darbuotojų pažymėjimo, kuris norėdavo dirbti su kranu, bet kaip visada nueidavo pas ponią pasiguosdavo, pasakydavo, kad jis draudžia ir neleidžia dirbti ir jį bausdavo už tai. Ar M. P. turėjo kvalifikaciją jis nežino. Tiktai žino, kad visą laiką L. G. šaukdavo, kad M. P. tą aną, o jam mažiau vaikščioti. Kad M. P. pats viską gali pasižiūrėti ir visi, viską dokumentai M. P. atitinka taip pat, kaip jo. Nurodė, kad jis gamybos vadovu nebuvo ir įsakymo tokio nebuvo. Buvo tik vienas įsakymas, kurį žmonės visi žinojo, kad jis yra tik pirmos navos surinkimo meistras, kuris buvo paskelbtas 2016 m., o kitų visų – ne, čia yra afera padaryta, jeigu jau paskelbė, tai paskelbė po įvykio. Prieš įvykį to nebuvo. Kiek žino jo darbo sutartyje nurodytos pareigos – surinkėjas ir surinkimo meistras. Dėl pultelio, kad nesinaudotų asmenys, kurie negali nurodė, kaip jis gali tą užrakinti, jeigu visi kiti gali naudotis, o tik vienas O. R. negali. Jam visą laiką sakydavo direktorė, kad visi yra atestuoti, tik O. R. gal yra ne atestuotas kaip to prašei ir dabar baigiasi jo laikas ir turėjo siųsti į mokymų centrą. Apie krano darbų vadovo pareigas jis nežino, jo parašo neturėjo būti, jis nepasirašė. Ten sutartis tikriausiai padaryta po nelaimingo atsitikimo. Kai buvo nelaimingas atitikimas, paskui sudaryta sutartis. Po nelaimingo atsitikimo viską pasirašinėjo. Jis dabar tiksliai nepasakys, ten parašų buvo labai daug. Su kitais matyt dokumentais pasirašė. Po nelaimingo atsitikimo davė dokumentus tvarkyti direktorė, atgaline data buvo renkami parašai. Nežino kodėl pasirašinėjo, todėl, kad nenorėjo, kad atleistų iš darbo, dirbti norėjo. Pasakė reikia pasirašyti – pasirašė, o kokius dokumentus neatsimena. Jį iš darbo atleido, padarė bankrotą ir atleido.

Nukentėjusysis O. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbą pradėjo 07:00 val., buvo sustatytos instrukcijos, kai kurios neužvirintos. Dirbo jau seniai, M. P. buvo pasakęs, kad turi dirbti pats. Buvo toks nutikimas, kad jis stovėjo prie darbo vietos nieko neveikdamas ir G. V. priėjo, klausė kodėl stovi, jis jam pasakė, kad pas jį nėra paruoštų detalių, G. V. pasakė jam pastabą, kadangi buvo be šalmo ir nueidamas pasakė, kad „daryk tai pats, nes už tave niekas to nepadarys. Pats imk detalę ir kilnok“. Tuo klausimu jis priėjo prie M. P., jis tą patį pasakė, todėl pats pradėjo kilnoti, vežti ir apvalydavo. Įvykio dieną, po pietų parėjo ir pradėjo kilnoti detales ant tų stovų, vieną detalę buvo užkėlęs, apkabinėjo, buvo dar vienas darbininkas, kuris taip pat dirbo, kaip jis, užkabino, kėlė kraną į viršų, pamatė, kad detalė pradėjo virsti ant jo, jis pradėjo stumti ją nuo savęs, stabdyti kilimo eigą, pastebėjo, kad kilimas nesustotojo, judėjo toliau į viršų, pradėjo stumti toliau nuo savęs, akies kraštu pamatė, kad tas žmogus nuėjo nuo jo, o jis pasitraukti negalėjo, nes detalė buvo už nugaros, detalė nukrito ant jo ir prispaudė. Nurodė, kad pradėjo dirbti nuo 2019 m. lapkričio 5 d., instruktažo jokio nebuvo, mokymo nebuvo. Lapkričio 4 d. pasirašė sutartį ir kitą dieną pradėjo dirbti. M. P. parodė detales, nuėjus į cechą, atsimena G. V. pastabą dėl šalmo, po poros savaičių maždaug. Niekas nepristatė dėl darbų saugos, sutartį su direktore pasirašė, aptarė apmokėjimus, nuvedė prie M. P., pasirašė sutartį pas administratorę ir išėjo dirbti kitą dieną. M. P. supranta, kad buvo brigadininkas, nes jis vadovavo suvirintojams, tvarkydavo dokumentus, nurodydavo darbus suvirintojams, jam viską pasakydavo, kokias detales kokia eilės tvarka apdirbinėti, jis nedirbdavo tokių darbų, kaip jis. M. P. jo neinstruktavo. Kranu pasakė, kad daryk pats, nieko sudėtinga, pamatė pultą su 8 mygtukais, iš kitų darbuotojų stebėdamas mokėsi. Konstrukcijos pakankamai stabilios būdavo, stabilumą žiūrėdavo savo nuožiūrą. Instrukcijų net nematė. Parašas žurnale atsirado po to, kai gulėjo ligoninėje, po įvykio, po operacijos buvo perkeltas į kitą palatą, buvo atvažiavusi administratorė J. Š., atvežė raktus, telefoną, vandens ir prašė pasirašyti žurnalus. Jis sakė, kad negali pasirašyti, ji tada pradėjo verkti, kad jai kalėjimas gresia ir paprašė pasirašyti, dienos nepamena, jam daug vaistų duodavo, gal penktą dieną po įvykio, keturiuose, ar penkiuose žurnaluose pasirašė. Dėl krano pultelio nurodė, kad pats kablys, o ant kablio strypas, pultelis buvo užkabintas, skirtinguose cechuose, kuriuose yra prikabinta prie krano. Užraktų nebuvo, iškart galima prieiti ir pradėti naudotis, nebuvo išjungta, naudotis jam kranu reikėjo labai dažnai, kiekvieną dieną. Būdavo, kad ir krovos darbus atlikdavo, tempdavo tas detales, kurie stovi be darbo, būtent detales kraudavo, atlaisindavo vietas. G. V. praeidavo, jis matydavo, buvo ne kartą priėjęs prie jo, turėjo matyti, kad naudojasi kranu. G. V. ateidavo į jų cechą per dieną negali atsakyti tiksliai kiek kartų, vieną ar du kartus, nes staklės buvo, tai ir ten prieidavo, su kitais darbuotais bendravo. Su M. P. susipažino prieš įsidarbinant, jis jam ir pasiūlė darbą, per jį įsidarbino. Nurodė, kad G. V. matė ir galėjo matyti kaip jis naudojasi kranu. Įsidarbinus nebuvo iškart didelių gabaritų konstrukcijos. Už tai, kad jis pradėjo dirbi su konstrukcijomis jokios priemokos nebuvo prie algos. Įvykio dieną jis pats pasiėmė tą detalę, jos svoris apie pusė tonos, jis iš abiejų pusių padarydamas kilpas, pats pastatė ant stovo, šalia buvo kitas žmogus – stažuotojas, jis su juo kartu atlaisvino grandines, jis atlaisvino savo detales ir kėlė į viršų, kablys kilo, kada pradėjo svirti detalė, norėjo stabdyti, bet jis nestojo. Turėjo anksčiau tokią problemą, kad nestoja paspaudus mygtuką, apie tai niekam nebuvo pasakyta. Nurodė, kad prarado 60 procentų darbingumą, yra apribojimai, gauna nedarbingumo pensiją 203 eurų per mėnesį, Sodra per tą laiką mokėjo nedarbingumą, 4 operacijos buvo, koja įstatyta, 3 operacijos dėl žarnyno. Iki dabar likusios pasekmės, kad sunkiai keliasi, vaikšto, maistas apribotas. Prieš tai suvirinimo siūlių valytoju dirbo 6-7 metus. Koks jo darbas bus ir ką daryti reikės jam parodė M. P., viską aprodė, kokioje vietoje, kokias detales, pačioje pradžioje nenurodė, kad pats turės gabenti. Kai išgirdo iš G. V., kad niekas už jį nepadarys, priėjo prie M. P., jis sakė, kad nieko sudėtinga, pasidaryk pats. 2 savaites tai darė M. P., po to dirbo jis savo darbus, turėjo kito darbo. G. V. sakė, kad yra vaizdo kameros, sako judėkit, dirbkit, pasakė dirbti, o nestovėti, jis pasakė, kad nėra detalių, o jis jam pasakė, kad daryk tai pats, niekas už tave nepadarys. Jis suprato, kad G. V. yra viršininkas. Į klausimą kodėl jis ėmėsi darbo, kuris jam nepriklauso nurodė, kad todėl, jog už jį to darbo niekas nebūtų padaręs, visi turi savo darbų. Jis nežinojo, kad turi būti apmokytas, jam niekas to nepasakė, jis neskaito, kad tai nusižengimas. Ne visada buvo lengvų detalių, vieną diena buvo, kitą ne. Jei nebūdavo detalių, kurias gali pakelti rankomis, reikėjo kelti kranu. Nė karto nepasakė administratorė ar kažkas iš vadovų, kad ateik, pasirašyk, nebuvo pasirašęs nė ant vienos instrukcijos per visą darbo laiką. Savo darbo sutartį matė. Po įvykio buvo užėjęs į darbovietę, nekalbėjo dėl darbo, įvykio aplinkybių, neminėjo administratorei J. Š., kad pats kaltas. Nurodė, kad niekas neinformavo, kiek gali kelti, pirmu laikotarpiu būdavo konstrukcijų, kurios sveria iki 30 kg. Didesnes instrukcijas pradėjo valyti savaitę prieš įvykį, kai atsidarė naują objektą, prieš tai buvo mažesnės. Įvykio metu nebuvo susipažinęs su konstrukcijomis, jų svoriu, krano pajėgumų nežinojo.

Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu asmenis pažįsta, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), direktore, O. R. – buvęs darbuotojas. Įvykio dieną dirbo savo kabinete, atėjo vienas iš darbuotojų ir pasakė, kad turi nelaimingą atsitikimą, jai nespėjus nusileisti buvo iškviesta greitoji pagalba. O. R. pamatė gulintį ant grindų, šalia buvo numesta metalinė detalė, aplink stovėjo keli darbuotojai. O. R. buvo sąmoningas, kalbėjo, už keletą minučių atvažiavo greitoji ir policija, jam buvo suteikta pagalba. Tuo metu pareigūnai stebėjo aplinką, darė nuotraukas, jie pamatė, kad įvykio vietoje yra daromas vaizdo įrašas, ji pasakė, kad neturi priėjimo, kad vaizdas įrašomas į debesį, kuris nėra saugomas. Paskambino atsakingam asmeniui, jo net nebuvo Lietuvoje, jo paprašė, tada buvo išsaugotas vaizdo įrašas, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo metu, vėliau pareikalavo ilgesnio vaizdo įrašo, tačiau jie kelias dienas saugomi serveryje, o buvo paprašytas pateikti jau po to, kai vaizdas buvo panaikintas. Kratos metu su policijos pareigūnais žiūrėjo tą serverį ir patvirtino tai, jie nežinojo, kiek reikėjo išsaugoti. Paskui, kitą dieną O. R. paskambino asmeniškai, jis pasakė, kad atsiprašo, jis kaltas, nemanė, kad bus tokia sunki, jie sakė, kad nepergyventų, ir kad lauks grįžtant į darbą. Po kiek laiko nuotaikos pasikeitė. Jie vidinį tyrimą irgi padarė ne iš karto, laukė pažymos dėl traumos sunkumo, kai gavo, tai pradėjo visus reikalingus veiksmus. Patikrinimo metu turėjo susitikimą su O. R., jis gydėsi reabilitacijos centre, jis pasakojo aplinkybes. Gaunasi taip, kad jis nelabai supranta, kas yra instruktažas. Kai jam užduodamas klausimas, ar turėjai apsaugines priemones, ar kita, jis nesuprasdavo sąvokų. Nurodė, kad per apklausą turėjo ginčą su advokatu, kai buvo klausimas, ar kas nors prašė dirbti su kranu, advokatas liepė rašyti taip, ji tada pati klausė, jis sakė aš dariau tai pats. Nurodė, kad darbuotojo parašai atsirado vėliau, po įvykio, administratorė važiavo į ligoninę ir paėmė iš jo parašus, tačiau tuo metu jis turėjo advokatę. Prieš darbo sutartį pasirašant, turi instruktuoti atsakingas darbuotojas. Jis pasirašė darbo sutartį, ji neinstruktavo įvadiniu instruktažu. Darbdavio atstovas yra G. V.. Jie siuntė į mokymus jį. G. V. turi kompetenciją ir pareigą instruktuoti darbuotoją, jis turėjo kvalifikaciją, nes buvo apmokintas ir jos įsakymu jis buvo paskirtas žmogumi atsakingu už darbuotojų instruktažą. Kiek žino, tas pažymėjimas suteikia teises instruktuoti darbuotojus, šiuo metu G. V. turi tokią pačią kvalifikaciją. Ji pristatė O. R. darbo vadovą ir meistrą, prieš pasirašant darbo sutartį. Brigadininkai nebuvo instruktuoti darbo saugos klausimais. G. V. praėjo mokomąją programą. Darbuotojai visi apmokyti ir turi tam tikrus įrašus dirbti su kranu, O. R. to neturi, nes jam tai neįėjo, jam buvo bandomasis laikotarpis. Dėl darbuotojų testavimo neprisimena, jie pažymėjimų neturi atskirų, pažymėjimą turi G. V. kaip darbų vadovas ir kranų meistras. Apie darbuotojų testavimo tvarką, nurodė, kad pačio testavimo tvarka – tai praktinė užduotis – ir testai, mokymus vesdavo G. V.. Brigadininkas yra suvirintojas, ar surinkėjas, pagal įsakymą atsakingas už pavestų žmonių darbo organizavimą, stebėti, ar laikosi darbo saugos reikalavimų. M. P. buvo priskirtas nukentėjusiajam, jis tikrai buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais. Brigadininkas – žmogus, turintis daugiau atsakomybių, jos įsakyme nurodytos papildomos atsakomybės, kurios jam tenka, darbuotojas ant šių nuostatų pasirašo: ,,sutinku“. Brigadininkas turi iš ryto išdalinti užduotis, turėjo užduotis būti pateikta ir O. R., turi būti nurodyta, kokios detalės apdirbtos, nuvalytos, tada brigadininkas jau padėdavo, atveždavo instrukcijas ir pan. Visi darbuotojai, suvirintojai ir surinkėjai, turėjo teisę dirbti su kranu. O. R. nebuvo apmokytas naudotis kranu, nes kai jis atėjo, jie norėjo įvesti naujas pareigas, jie tik tada ruošė specialybę, kad būtų ne pagalbinis darbuotojas, jam tuo metu buvo bandomasis laikotarpis, jie nebuvo apsisprendę, ar turės tokią pareigybę, ar ne. Ji negali atsakyti į klausimą, ar jo profesinė rizika buvo priskirta prie pagalbinių darbuotojų, jie norėjo atskirti šitą darbuotoją nuo kitų, profesinė rizika buvo įvertinta. Dėl konstrukcijų stabilumo nurodė, kad konstrukcija turi gulėti ant atramų ir per vidurį yra stovai ir tada konstrukcija turi gulėti per vidurį, tik tada konstrukcijos yra stabilios. Konstrukciją visada galima apversti arba paguldyti ant grindų, visos konstrukcijos skirtingos, vienintelės ir nepakartojamos. Visi darbuotojai yra supažindinti su brėžiniais, svoriais ir t.t. Nukentėjusysis turėjo galimybę matyti brėžinius, yra vietos, kur yra gamybos kopijos brėžinių, esant klausimų, O. R. gali prieiti ir pamatyti, kokia apdirbimo klasė. Jis teigė, kad jis tinkamai kvalifikuotas, jam užtenka pasakyti, kuri klasė. Ta vieta, kur galima susipažinti su schemomis, konstrukcijomis, tai yra stalai ceche, dviejuose vietoje: prie suvirinimo ir surinkimo cecho, yra lapeliai, brėžiniai, grafikai. Jis turi tokią kvalifikaciją skaityti ir suprasti schemas, nes jisai pats patvirtino. Prieš tai, kur jis dirbo, jis irgi buvo siūlių valytojas. Jie turi vieną komplektą instrukcijų pas G. V. kabinete ir vieną pas administratorę. Mano, kad nukentėjusiajam buvo nurodyta, kur gali su jomis susipažinti. Administratorė J. Š. buvo nuvykusi iš nukentėjusiojo paimti parašus, ji neliepė to daryti. Darbo saugos žurnalą turi pildyti G. V.. Jie su administratore buvo susitarę, kad G. V. surašo numerius instrukcijų, o ji užpildo gražiai, nes pas jį labai nešvaru, o darbuotojai per pietų pertrauką ateina ir pasirašo. Ateina naujas darbuotojas, instruktuojama, pasirašomi žurnalai, ji asmeniškai, negali atsakyti ar pristatė asmeniškai O. R. G. V.. Kito teismo posėdžio metu L. G. papildomai nurodė, kad įvykio metu įsakymas galiojo. Jis pilnai sutiko vykdyti įsakymą, G. V. pilnai ir vykdė įsakymą. Kiekvienas žmogus gavęs tam tikras pareigines funkcijas, privalo vykdyti, jis jas vykdė. Jis prižiūrėjo darbuotojus, instruktavo juos, jeigu darbuotojai pažeidinėjo savo darbo ir saugos taisykles, jis nušalindavo juos nuo darbo, jai rašydavo tarnybinius pranešimus. Kad brigadininkai nebuvo instruktuoti – ji neprisimena tokių žodžių, kiekvienas atėjęs žmogus į gamybą dirbti, yra instruktuojamas darbo saugos ir sveikatos klausimais, priklausomai nuo to, kokias pareigas atlieka, yra skirtingos funkcijos, instrukcijos, skirtingi yra veiksmai, tai kiekvienas darbuotojas jų gamyboje buvo instruktuotas, kad brigadininkai nebuvo instruktuoti, prieštarauja sveikai logikai. Už darbo saugą – pagal įstatymą, ne kiekvienas darbuotojas privalo turėti pažymėjimą. M. P. neturėjo pažymėjimo, jis neprivalėjo jį turėti. Darbo saugos ir sveikatos specialistas tai yra visiškai kitas žmogus. Už darbo saugą gamyboje atsako įgaliotas asmuo darbdaviui ir G. V. turėjo darbdavio atstovo pažymėjimą, jis neprivalėjo būti specialistas, tai kitokia mokymo programa, specialistas atstovauja daugiau darbuotojų interesus negu darbdavio. Ji ir Natalija Naglis turi specialisto pažymėjimą. Profesinės rizikos įvertinimas tai yra tyrimai kurie yra daromi periodiškai. Rizikos įvertinimas tai yra tyrimas kuris yra atliekamas periodiškai darbo vietoje. Įvykio metu jie turėjo galiojantį rizikos vertinimą, į tą rizikos įvertinimą įeina patikra tokių veiksmų kaip apšvietimas, oro tarša, vibracija, garsai ir pan. rizikos įvertinimą jie turėjo ir čia ne G. V. atsakomybė, čia buvo darbdavio atsakomybė padaryti patikrinimą ir jis buvo padarytas, galiojantis. Rizikos veiksniai buvo pridėti prie bylos, pagal specialybę kas O. R. priklausė. Už darbo saugą atsakė G. V., jis buvo paskirtas įsakymu, jis turėjo atitinkamą pažymėjimą ir atitinkamą kvalifikaciją. Darbdaviui buvo įvertintas galiojančios rizikos ir ji buvo įvertinta. Darbdavys – šiuo atveju ji asmeniškai užsakinėjo rizikos vertinimą. Apie tai, kad G. V. 50 savo funkcijų perdavė brigadininkams, nurodė, kad G. V. buvo meistras, jis perdavė dalį savo funkcijų brigadininkui, tokius kaip organizuoti pavestų darbuotojų darbą, patikrinti užduotis, išdalinti užduotis, aprūpinti darbuotojus reikalingomis medžiagomis ir darbo priemonėmis. Kiekvienas darbuotojas dirbantis gamyboje ir savo instrukcijose darbo saugos turi punktą, kad kiekvienas turi prižiūrėti save ir aplinkinius, kad nebūtų pažeidžiami darbo saugos ir sveikatos taisyklės ir apie tokius pažeidimus jeigu mato, privalo informuoti aukščiau esančius darbuotojus. Funkcijos kurios buvo perleistos brigadininkams, buvo įformintos įsakymais. Ji negali pasakyti įsakymo numerio, negalės pasakyti todėl, kad (duomenys neskelbtini) įmonė likviduojama šiuo metu ir visi dokumentai randasi kitur. Funkcijos tos kurios buvo perduodamos nebuvo susietos su darbo saugos ir sveikatos klausimais. Jie perdavė visus dokumentus, kurie iš jų buvo reikalaujami. Darbo saugos srityje funkcijos buvo perduodamos brigadininkui, bet kiekvienas darbuotojas privalo laikytis darbo saugos ir sveikatos taisyklių ir žiūrėti, kad ir aplinkiniai laikytųsi darbo ir sveikatos taisyklių ir apie pažeidimus informuotų aukščiau esančius. Ji negali pasakyti dėl įsakymų, ar jie yra, ar nėra. Darbo saugos klausimais jokių funkcijų niekas niekam neperdavinėjo. Kiekvienas vykdė savo funkcijas. Jos ir neturėjo būti perduotos. Jisai neklaidina, jis buvo meistru ir jis organizavo, jo funkcija buvo organizuoti savo pavaldinių darbą. Kontroliuoti jų darbą, kontroliuoti užduočių vykdymą, tas funkcijas G. V. ir perdavė brigadininkam, kad jie prižiūrėtų savo žmones. Instruktavimo pvz., darbo vietoje, G. V. nebuvo perdavęs brigadininkui, brigadininkai neinstruktavo darbuotojų, įvadinio darbo saugos instruktavimo, periodinio arba specifinio darbo su kranu, visą instruktavimą vykdė G. V.. M. P. kaip ir eilinis darbuotojas vykdė savo darbo saugos ir sveikatos funkcijas, vienas punktas tų instrukcijų yra, kad jisai privalo pats laikytis darbo saugos ir sveikatos taisyklių ir prižiūrėti aplinkinius. M. P. iš tikrųjų turėjo aprūpinti O. R. konstrukcijomis, kad O. R. galėtų vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas. M. P. turėjo laikytis ir užtikrinti kad būtent tos konstrukcijos yra saugiai padėtos, neprieštarauja reikalavimui darbo saugos. O. R. buvo M. P. brigadoje, M. P. turėjo prižiūrėti O. R. darbą, nes jis yra jo pavaldinys. Visi iššūkiai kurie atsitikdavo darbo metu gamyboje, apie visus iššūkius bendravo su G. V.. Jie bandė per visą bendradarbiavimo laikotarpį gerinti jų darbo sąlygas, ji tikrai žino, kad G. V. kontroliavo savo darbuotojus, jis tikrai informuodavo ją apie pažeidimus, apie galimus pažeidimus ir jie reagavo. Darbuotojai buvo nušalinami. Ji neatsimena, kad būtų atėjęs G. V. ir sakytų, kad jis negali vykdyti įsakymo, neprisimena. Dėl O. R. darbo vietos ji nurodė, kad O. R. pareigybė buvo dalis pagalbinio darbuotojo darbo, jie nenorėjo, kad O. R. darytų dar papildomų darbų, kaip pakrovimas, iškrovimas, jie norėjo tą pagalbinio darbuotojo funkciją susiaurinti tik iki siūlių valytojo, todėl jie kalbėjo, kad tu esi pagalbinis, bet, kad tavęs niekas netrukdytų daugiau, tave pavadinsime siūlių valytoju ir jis buvo instruktuotas kaip pagalbinis darbuotojas, tuo metu ruošė siūlių valytojo atskirai pareigas ir pareigines nuostatas ir pan., jie norėjo padaryti tokį eksperimentą, kad pagalbinį darbuotoją paskirti tik pagal vienintelę darbo funkciją, bet šiaip jo darbo pobūdis atitiko pagalbinio ir jisai buvo instruktuotas kaip pagalbinis darbuotojas. O. R. buvo informuotas apie tai, kad jis priimtas, kaip pagalbinis darbuotojas. Jis buvo ir siūlių valytojas ir pagalbinis darbuotojas, siūlių valytojas todėl, kad pagalbinis darbas, ir pagal pareigybę neturėjo teisės O. R. naudotis kranu. Dėl naudojimosi kranu ji nurodė, kad darbo kranų vadovu ir darbo kranų darbo meistru paskirtas G. V., ji ne visai sutinka, su tuo, kad O. R. nežinojo, jog jam nebuvo leista naudotis kranu. O. R. žinojo, kad jam negalima naudotis kranu, jis patvirtino, kad nebuvo instruktuotas dėl krano, jis pats patvirtino, kad pasižiūrėjo kaip kiti darbuotojai dirba su kranu, jis pats pasimokino ir pats nusprendė tai daryti. G. V. neturėjo galimybės tuo momentu O. R. neleisti dirbti kranu, tuo metu kranu naudojosi kitas suvirintojas, iš kurio O. R. paėmė pultą ir pats savarankiškai atliko tuos darbus. Kiekvienas žmogus savo darbe turi vadovautis sveika logika, protu. Tuo metu kranu naudojosi kitas darbuotojas, O. R. savarankiškai paėmė pultą, G. V. negalėjo nieko padaryti, nes jis turėjo susirinkimą, jis negalėjo matyti, kas vyksta ceche. Instrukcija buvo, tuo metu ceche vyko, įrangos materializavimo darbai ir įvykio metu visi dokumentai, kaip kranų pasai ir panašiai, buvo atiduoti projektuotojams, kurie tuo metu vykdė apskaičiavimus, nes vyko pasikeitimai, reikėjo dokumentų darbui atlikti. Ji žino, kad įvykio metu pats pasinaudojo kranu. Po įvykio jis jos asmeniškai atsiprašinėjo, jis sakė kad jo kaltė. Ji informacijos neturėjo, kad jis pastoviai konstrukcijas kabinosi. Apie administravimo žurnalus papildomai nurodė, kad ji žinojo, kad G. V. buvo susitarę su administracija, dėl to, kad G. V. dirbo gamyboje, ir jo, kaip mechaniko, rankos ištepliotos tepalu ir pan., tam, kad nepurvinti žurnalų, administratorė juos švariai pildys, jis duodavo lapelius su instrukcijų numeriais ir ji užpildydavo ir visi pasirašydavo. Nes jeigu pildęs būtų savo kabinete, tai iš tų popierių būtų nieko nelikę. Negali prisiminti, kada sužinojo apie tokį susitarimą. Darbo sauga buvo užtikinta sveiko proto ribose, negali atsakyti už beprotiškus žmogaus veiksmus, negali atspėti ką gali žmogus padaryti, kadangi kitas darbuotojas naudojosi, privalėjo būti pultas įjungtas. Kaip atstovas, jie konsultavosi dėl atestavimo ir kvalifikavimo, G. V. turėjo pažymėjimą tam, atstovo saugos ir sveikatos klausimais, būtent jo kvalifikacijos pakanka vykdyti tas funkcijas, kurios buvo paskirtos. Kaip vadovė turi kontroliuoti ir prižiūrėti. Buvo kaltas O. R., nes neįspėdamas, neklausdamas pažeidė savo instrukcijas bei sveiko proto normas. Po įvykio O. R. kelis kartus buvo atvykęs į įmonę. Po įvykio su ja bendravo, kai jos atsiprašinėjo. Ji asmeniškai paskui nebendravo, tik kai buvo apklausa kartu su darbo inspekcija, kai ateidavo jis į įmonę prašyti atostogų po reabilitacijos, jis bendravo su administratore. Galėjo pasiūlyti kitą darbą jam, bet kaip pasakojo jai administratorė, jis sakė, kad jis negalės čia dirbti, nes į jį žiūri skersai, nes jis atsiprašinėjo, kad jo kaltė. Iškart po įvykio, kitą dieną, ar dar kitą dieną jis jai skambino. Atsiprašinėjo, o ji sakė, dabar tavo sveikata svarbiausia. Po sužalojimo, jis buvo sąmoningas, negali nurodyti ar jam skaudėjo. Kad jis buvo sąmoningas galima spręsti iš to, kad jis jau gulėdamas medikų mašinoje, pasakė, ištraukti raktus buto, nurodė kokius daiktus atvežti į ligoninę. Jis suprato ką sakė, jeigu tiksliai nurodė, ką atvežti. Administratorė su kitu darbuotoju, paėmė daiktus, nuvažiavo iš paskos kartu į ligoninę. G. V. buvo cecho meistras, jo pareiginės funkcijos organizuoti, kontroliuoti cecho darbus. Pagal jų įmonės organizacinę schemą realiai jis turėjo diriguoti savo brigadininkams, kurie toliau tas užduotis paskirstydavo tarp savo darbuotojų. Kaip darbo saugos atstovo, darbo saugos ir sveikatos atstovo jisai instruktavo kaip pavesta. Papildomos funkcijos, jis nedarydavo,- jis galėjo, jeigu kranas bėgdavo, galėjo ateiti pasukti raktu, sutvarkydavo tą kraną. Jis atlikdavo krano priežiūros meistro funkcijas. Nurodė, kad nežino ko negali pavesti atlikti asmeniui atsakingam už sveikatos darbo saugą. Instruktavimas buvo vykdomas prieš pradedant įdarbinimą ir periodiniai instruktavimai kurie būdavo kartą per savaitę arba kas keletą dienų kai kurie vykdomi kas mėnesį, ar kitaip nustatyta tvarka. Darbuotojai, kurie ateidavo dirbti, jie instruktavimui ateidavo dieną prieš instruktavimą. Tai būdavo ne būtinai 07:00 val. ryto. Ateidavo ir 13:00 val. ir 14:00 val., G. V. būdavo išsitepęs. Ji žino, kad žmonės ateidavo ne 07:00 val. Apie tai, kad O. R. nėra pasirašęs žurnaluose ji sužinojo po įvykio. Po įvykio jie sudarė komisiją, yra tam tikros procedūros, kurias reikia įvykdyti. Ji nuolatos sakydavo per susirinkimus, dalyvaujant ir G. V., ir administratorei sakė, žmonės būtinai žiūrėkite tai yra svarbu, o kai įvyko įvykis, sužinojo, kad nėra O. R. parašo. Administratorės sprendimas buvo paimti žurnalus ir nuvežti O. R., paimti jo parašus. Nebuvo jai pavesta. Jis galėjo atsisakyti pasirašyti, jeigu nebūtų instruktuotas, turėjo advokatą. Administratorė pasakojo, kai klausė, kad jis sakydavo kad užsiėmęs, taip atidėliojo ir atidėliojo. Jis žinojo, kad turėjo pasirašyti, dėl to pasirašė žurnalus ligoninėje. Be jokių padirbinėjimų. Jis žinojo, kad privalo pasirašyti žurnalus. Nurodė, kad įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metais, kai atėjo dirbti G. V. jau dirbo. Dirbo tiekimo vadybininke. Nuo 2016 m. vasario mėnesio tapo direktore. Žurnalus pildydavo asmuo, kuris instruktuodavo darbuotojus, per tuos metus buvo skirtingi žmonės. Įsakymų žurnalą pildė administratorė, dar dokumentus tvarkė pasamdyta įmonė. G. V. gamybos meistru buvo paskirtas 2017 m. pradžioje. Jis buvo vienintelis gamybos meistras. Įvykio metu gamybos meistras buvo vienas. Brigadininkų buvo daugiau, bet vadovas vienas. Jei tuo metu buvo kažkas atlikta ir reikalavo pasirašymo - tai buvo prašoma pasirašyti. Atgaline data nieko pasirašinėti neprašė. Darbuotojų mokymus atlikdavo periodiškai ceche, taip pat mokymai vykdavo tik įsidarbinus. M. P. irgi mokydavo. Kai žmogus instruktuojamas – jis išklauso saugos reikalavimus ir pasirašo žurnale. Mokymo metu jis patikrinamas ir pasirašo akte. M. P. buvo apmokomas dirbti kranistu. Labai dažnai darbuotojai painiojasi: seniau kranistams buvo išduodamas pažymėjimas, po to tokio reikalavimo neliko. Darbuotojai galvoja, kad negali dirbti kranistais, nes jie neturi „koračkos“. M. P. buvo atestuotas dirbti su kranu. Žmonės klysta manydami, kad neturint pažymėjimo neturi teisės ir kvalifikacijos dirbti kranu. Atestaciją vykdydavo pats G. V., jis turėjo tokią teisę, nes jis buvo kranų meistras ir vadovas. Jos dalyvavimas mokymuose, instruktavimuose gaudavosi kaip prižiūrėjimas ir kontrolė šių funkcijų. Priežiūra tikrai buvo. Kiekvienas darbuotojas pagal vieną iš instrukcijų punktą privalėjo stebėti vienas kitą ir prižiūrėti saugą. Ji kaip įmonės vadovė turėjo prižiūrėti visus darbuotojus ir taip pat G. V.. Ji turėjo pareigines nuostatas. Turėjo organizuoti ir kontroliuoti pavaldinius. Darbo saugos reikalavimus vykdė pagal visus įstatymus. Kaip vadovė galėjo pavesti saugos reikalavimų priežiūrą kitam darbuotojui, taip ir padarė, o jį prižiūrėjo ji. Dėl mokymų nurodė, kad yra visas aplankas mokymosi ir vaizdinės medžiagos. Mokymus vykdant buvo rodoma praktiškai. Jie turėjo bendrą instrukciją, bet pačio krano techninės informacijos turėjo užprašyti. Gamyklinę darbo saugos informaciją atitikdavo. Atestacijose dažniausiai dalyvaudavo. Buvo duodami testai darbuotojams, o jei vienas žmogus dalyvaudavo tai buvo klausimai-atsakymai. Visi įmonės dokumentai yra pas bankroto administratorių. Neprisimena, kaip mokymai vyko, ar žodine, ar rašytine forma. G. V. pareiga buvo kontroliuoti, jis turėjo organizuoti darbą tarp visų gamybos padalinių. Bet jis nuo pradžių buvo kranų surinkėjas, todėl tai labiau kontroliuodavo. Todėl prisistatydavo pirmos navos vadovu. Kiekvienas padalinys turėjo savo brigadininką, už suvirintojus buvo atsakingas M. P.. Brigadininkai buvo skiriami įsakymais su visomis funkcijomis. Kiekvienas darbuotojas, bendrai kalbant, yra atsakingas už darbo saugą. Už įsakymus buvo atsakingas G. V. ir už visą gamybą. G. V. turėjo darbdavio atstovo sertifikatą, turėjo tam tikrą kvalifikaciją arba atestatą. Buvo darbdavio atstovas ir dar vienas lygis – specialistas. Skirtumo tarp šių mokymosi programų beveik nėra. Jie turėjo du darbuotojus, kurie turėjo specialisto pažymėjimą, o G. V. turėjo darbdavio atstovo pažymėjimą. Specialistų ir atstovų pažymėjimai nelabai kuo skyrėsi. Ji atestaciją laikė „išorėje“, G. V. taip pat, tik jis vadinosi darbdavio atstovu.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kolega K. atvyko į įvykio vietą, metaline konstrukcija buvo sužalotas įmonės darbuotojas. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, bet išvežtas su greitąja, nukentėjęs asmuo buvo valytojas, valė ir tvarkė metalinę konstrukciją su kranu, ji neteisingai pasisuko ir jį prispaudė. Kai jie atvyko, buvo tokia moteris, klausė jos dėl vaizdo įrašų, buvo pasakyta, kad dabar neturi prieigos, bus pateiktas vėliau, prašė kad atsuktų, tačiau pasakė, kad tokios galimybes nėra. Ta moteris buvo L. G. – direktorė. Pamena, kad vieną asmenį apklausė tikrai. Bet nepamena kokį, dėl darbuotojo darbo specifikos, nepamena nei apklausos, nei tarnybinio pranešimo, pamena kad sakė, kad ne tik valydavosi, bet ir su kranu dirbdavo, tarpusavyje kalbėjosi darbuotojai prie sandėlio.

Liudytojas K. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai atvažiavo, buvo greitoji, su nukentėjusiuoju nebekalbėjo, kiek pamena. O po to, įvykio vietoje bendravo su moteriške, kuria neprisimena. Ji prisistatė kaip atsakinga, tik su viena moterimi bendravo, pačio įvykio vietą, kas parodė, neprisimena, balkis stovėjo ant atramų. Metalinė konstrukcija buvo didelė, daug sverianti, manytų, kad aiškinosi aplinkybes įvykio, bet ką nurodė, neprisimena nieko. Dėl vaizdo įrašų moteris sakė, kad negali išimti, ar nemoka, tą akimirką negalėjo jų pateikti, neturi specialių žinių išimti vaizdo įrašus. Kad fotografavo, tą atsimena tikrai, o kas rašė, neatsimena. Kaip atrodė pultas, nepamena.

Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartu dirbo, dabar nebedirba. Dirbo (duomenys neskelbtini), suvirintoju. O. R. labiau iš matymo žino. Įvykis senai nutiko, daug kas pamiršta, bet jam tas įvykis praėjo tiesiog kaip „pletkai”, savo faktų neturi, kad 100 procentų pasakytų kažką. Apie darbą nurodė, kad metalo konstrukcijos buvo paruoštos, tada būdavo suvirinimas, valymas, ir tada buvo pabaigtas darbas. Konstrukcijos buvo visokiausių dydžių, priklausė nuo projektų. Virindavo konstrukcijas ant specialių stovų, pasidėdavo balkį, kad nereiktų klūpėti. Konstrukcijų būdavo pačių įvairiausių, nuo 10 kg, iki 30 kg., jeigu sunkesnės yra kranas naudojamas. Naudojosi krano pagalba, turėjo pažymėjimą. Su kranu apmokė dirbti G. V., pas jį išklausė instruktažą, buvo išmokintas dirbti, įspėtas, kaip dirbti, įvertinti situaciją, kaip elgtis. Atsakingai dirbti reikėjo. Mokymas vyko tą pačią dieną, kai įsidarbino. Užtruko apie gerą valandą, pradžioje teorija, paskui praktika. Jis turėjo iš seno darbo patirties su kranu, tai jam problemų nebuvo. Kranas šioje darbovietėje, pats vairuoji kraną su pultu, ten kitoje vietoje kur jis dirbo, kranas buvo kitoks. Jis dirbo ne būtinai su strėliniais kranais. Mokymai vyko įsidarbinus. Mokymo programa krano operatoriaus programa, krano supažindinimo kursas. Per tą valandą buvo supažindintas. G. V. aprodė ir apmokė. Daugiau reguliuodavo brigadininkas, jis duoda nurodymus, kas ką gali daryti, kas ne. Jo brigadininkas buvo M. P.. Jo brigadoje buvo suvirintojai R. S., R. N., R. P., kitų neatsimena. Brigadininkas retkarčiais atlikdavo šlifavimo ir suvirinimo darbus. Kiek teko matyti, O. R. buvo metalo konstrukcijų valytojas. Jis pradirbo mėnesį tai tikrai, kiek tiksliai, pasakyti negali. Apie jo mokymus nepasakys nieko. Ar O. R. naudojosi kranu, jam neteko matyti. Kranas valdomas pulteliu, jis yra laikomas laikiklyje, prie grandinių, specialiai pulteliui skirtoje vietoje. Ten ir krovini kabina. Pultelio raktas – kiek jis dirbo, pultelis būdavo įjungtas. Nurodė, kad pultu ne visi galėjo naudotis, M. P. sprendė. Jis galėjo, apie kitus nežino. Kad pultelis turi užraktą, raktą, nepasakys. Apie įvykį iš kitų darbuotojų girdėjo, kad O. R. balkį ant savęs užsimetė, kas kaip tiksliai, nepasakys. Ar G. V. priemonių po įvykio ėmėsi ar kažkas pasikeitė, nepamena. Jam asmeniškai kiek pamena, niekas nepasikeitė, kaip dirbo taip ir dirbo toliau. Įmonėje buvo susirinkimas, po įvykio, aptarimas. Instruktažas vyko G. V. kabinete, ceche. Buvo pokalbis dėl rizikos veiksmų. Dėl konstrukcijų nurodė, kad geometrijos buvo visokiausios, nuo 10 kg iki 2 tonų, pačių įvairiausių. Prieš montuojant konstrukcijas, stropavimo, prikabinimo schemas gaudavo, kaip teisingai prisikabinti. Dokumento jokio nebuvo, spręsdavo iš savo darbinės patirties. Galėjo kreiptis į darbų vadovą jeigu kažko nežino, kaip sandėliuoti, jeigu ko nesupranta, jeigu kažkas sudėtingiau, gauna iš jo patarimą, kaip ką daryti. M. P. reguliuodavo darbų eigą, ką daryti, ką dirbti. Jis prižiūrėdavo kaip jie dirba, jis visad ceche buvo, visus stebi, jeigu blogai darai, pastabas gauni. Neteko girdėti, kad G. V. ar M. P. tam, kas naudojasi kranu, jeigu neturi teisės sakytų pastabą. Įvykio dieną ceche jis dirbo vakare, naktinėje pamainoje. Įvykis dienos metu buvo, jam nesant ceche. Jie dirbo skirtingose pamainose, O. R. yra dirbęs su juo pamainoje. O. R. atliekami darbai – metalų konstrukcijų valymas, daugiau nežino. Konstrukcijas kai nuvalo, paruošia, jas sandėliuoja. Jeigu pabaigi, yra brigadininko užduotis, jis nukels, arba nurodyta sandėliavimo vieta, kur sukrauti. To krano pagalba statydavo į sandėliavimo vietą. Jo pamainoje tiltiniu kranu ne visi naudojosi. Jis įmonėje pradirbo nuo 2019 pavasario iki šių metų pavasario, 2 metus kažkur. Išėjo iš įmonės, nes bankrutavo. Nurodė, kad jį instruktavo G. V. Mokymo programa buvo jam asmeniškai pravesta, jis nežino kaip kitiems pravesdavo. Jis įsidarbino, pasirašė daug sutarčių, darbo saugos žurnaluose, kiek jų buvo, nepasakys. Po mokymo, pažymėjimas dirbti su kranu neišduotas, yra duodamas leidimas. Leidimo, kaip kortelės negavo, bet firmoje jos buvo, tas pažymėjimas. Jam pačiam teko valyti siūles. Yra galimybė dirbti su kranu valant siūles. Pultelis visada buvo įjungtas, nebuvo laisvai prieinamas, buvo specialus laikiklis jam. Pultelį kranui pakelti jis prieidavo pasiimti, nes jam leidžiama, jam asmeniškai brigadininko leidimo nereikėjo. Žurnalą instruktavimo pasirašyti reikėjo pas administraciją, pas ką, nepasakys pavardės. Darbe reikėjo susipažinti su brėžiniais, žiūri brėžinį, yra tam tikra cecho vieta, kur yra suvirintojų stalas. Į klausimą ar yra buvę techninių gedimų, kad kelia konstrukciją, pulte spaudžiamas stop mygtas ir jis nestoja, nurodė, kad ne, visada viskas puikiai veikdavo.

Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su G. V. ir O. R. dirbo, šiuo metu nebedirba. Įvykio metu ji dirbo administratore, jai reikėjo priimti darbuotojus į darbą, ir viskas kas susiję, kaip personalo darbuotoja, bet ir į laiškus atsakinėjo. Dėl įvykio nurodė, kad žino, jog O. R. užmetė kažką ant savęs, detaliai papasakoti negali. Pačio įvykio nematė. Nepaėmė ji O. R. parašų į žurnalus. Nepamena ar ji kvietė greitąją. Kai greitoji atvažiavo, ji kaip administratorė bėgo prie pastato, apačioje. Kai jį paguldė, jis prašė daiktų: ausinių, telefono, jis yra vienišas, nešlaitis, jam reikėjo atvežti drabužius. Pasakė kur raktai, važiavo į jo butą paimti ausines, telefoną. Vėlgi jos kaltė, ji paėmė žurnalus, jis pasirašė, paprašė, kad nupirktų sulčių, ji nupirko, nes prašė. Paliko jo daiktus ir išėjo. Čia buvo kitos dienos vakaras, po įvykio. Ji sakė, kad neis į jo butą viena, buvo berniukas dar su ja, parvežė daiktus, jis susakė kas kur randasi. Nurodė, kad O. R. buvo pradirbęs, 2-3 mėnesius iki įvykio. Dėl žurnalų pildymo nurodė, kad kai ateina žmogus, jį ten instruktuoja, jai atneša lapelį ir ji užpildydavo, bet ji nepaėmė tų parašų. Taip ją apmokino, ir ji taip dirbo. Kadangi ji pamiršo paimti parašus iš O. R., bet gavo tą lapelį tikrai. Neatsimena, kada gavo, bet tikrai gavo. Jeigu G. V. nebūtų jo instruktavęs, jis nebūtų dirbęs. Žurnalai buvo užpildyti, tik nebuvo jo parašo, užpildė, kai iš G. V. paėmė lapelį, bet parašo neatėjo pasirašyti O. R.. Kada buvo užpildytas žurnalas pasakyti negali, buvo šalta, vasaris ar gruodis. G. V. pasirašė, kai ji pamatė, kad nepaėmė parašo, neatsimena kokią dieną. Ji nuvežė žurnalą po įvykio, į ligoninę, tada, kai daiktus vežė, jai pačiai isterija buvo, čia buvo jos kaltė, nedavė jai jokių nurodymų niekas. G. V. parašo nebuvo, dėl jos kaltės. Instruktavimo procese ji pati nedalyvauja, jai nepriklauso. Tam pačiame lapelyje surašo numerius, viską, ji netaiso nieko. Po to žurnalą atsivežė į darbą ir padėjo. Vėliau darbo inspekcija prašė žurnalo. Ligoninėje su O. R. kalbėjo, ji klausė, kaip sveikata. Jis sakė, kad nori, kad viskas pasibaigtų. Apie patį įvykį ji su juo nekalbėjo. O. R. sakė, kad pats kaltas, kad pakišo koją. Kada pasakė, ji neatsimena, praėjo keli metai. Nurodė, kad O. R. kai baigė gydymą buvo atėjęs į įmonę. Buvo susitikęs su ja, parašė prašymą atostogų, paskui prašymą išeiti iš darbo lauk. Papildomai nurodė, kai važiavo į O. R. butą paimti daiktų, važiavo su ukrainiečiu, jis vyko su ja kaip vairuotojas – V. L..

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jo vadovas, kartu dirbo, šiuo metu nebedirba. O. R. žino, kartu dirbo. Jis dirbo konstrukcijų surinkėju UAB (duomenys neskelbtini). Įvykio nematė, dirbo kitoje pusėje. Nurodė, kad dirbo, žmonės pradėjo kažką šūkauti, suprato, kad įvyko kažkas. Jis turi pirmos pagalbos žinių, todėl morališkai palaikė O. R., šnekinti pradėjo jį. Jis gulėjo, vyrai buvo nukėlę balkį, buvo persikreipęs, jam skaudėjo. Po to atvyko greitoji, davė vaistų, ant neštuvų ir išvežė. Jis prie nukentėjusiojo visada buvo, nukentėjusiojo būklė buvo arti apalpimo. Šnekino, kad nealptų. Apie įvykį nešnekėjo, sakė koją skauda, šalta jam pasidarė. Kai atvyko greitoji, jis pasitraukė. Iki greitosios nepalydėjo, jis ėjo daiktus surinkti, drabužius į mašiną nunešė greitosios. Iki įvykio dirbo porą metų. Instruktuotas buvo, 2017 m. dirbo, su tarpais. Instruktuotas buvo administracinėse patalpose, pilną instrukciją praėjo, toliau gamybinėse patalpose kaltinamasis pravedė instruktažą, parodė, ką galima, ką negalima, kaip priklauso. Žurnale pasirašė tą pačią dieną ir administracinėse patalpose ir gamybinėse. Pasirašė už darbų saugą, už viską pagal įstatymą. Gamybinėse davė pasirašyti kaltinamasis, darbo vietos instruktažas buvo. Priešgaisrinė, sauga, kaip su kranais dirbti, kitaip negali dirbti. Nurodė, kad jis su kranais dirbo. Jie praėjo visi instruktažus pilnai. Atvažiuoja dabar žmogus samdomas ir praveda instruktažą, kad turėtų pažymėjimą. Taip buvo iki įvykio. Instruktažus kaip naudotis kranais, grynai mokymai vyksta. Iki įvykio buvo apmokytas. Pažymėjimo neturėjo jis, iki tol kitoje įmonėje dirbo, turėjo, čia jau 2 pažymėjimas. Mokyti kaip ir nereikia, reikia žinoti ką reikia daryti. Į cechą neidavo, bendras instruktažas buvo, kaip dirbti su kranu, apsisaugoti, kažkoks samdomas žmogus buvo, pavardės nepasakys, ne įmonės žmogus. Mokymo programos, atestacijos viskas buvo nupasakojama, ne vieną valandą tai užtrunka, paskui testas, išlaikai, parašai dedami ir dirbi. Mokymo tema buvo su kranais susiję. Pavadinimo nepasakys, viskas surišta su kranais, grandinėmis, trosais. Čia buvo 2017 metais. Vėliau tokie mokymai kitiems žmonėms buvo, jam nereikėjo. Žino, nes su kolegomis šnekėjo, kad buvo tokie mokymai, ar 2020 metais buvo nežino. Paskui kaltinamasis pasikviesdavo, kiekvieną savaitę turėjo vietinį mokymą. Nerodydavo kitiems kaip dirbti su kranais. Jie visi turėjo, be to neįleisdavo į gamybą, nes be to prie krano neįleis, nes jeigu sugalvoji ką daryti, tau krano niekas neduos. Nurodė, kad su O. R. dirbo 2-4 mėnesius, gal apie pusmetį, negali pasakyti, nesenai atėjo dirbti. Jie dirbo toje pačioje pamainoje, bet skirtingos profesijos, jis siūlių šlifuotojas. Susitikdavo, per pietus, kai pagalbos reikėjo. O. R., palei savo specialybę gerai dirbo, visą reikalą tempė. Pasirodo naudojosi kranu, bet jam negalima. Negali pasakyti ar matė, kad jis naudojasi. Nes jis viename gale, jis kitame gale dirbo. Pro šalį kai eini, jiems tarp savęs reikėjo pasitarti, nes darbai surišti. Konsultuodavosi kartu, toks darbas. Dėl konstrukcijų nurodė, kad konstrukcijos įvairios labai. Stambagabaritinės, nuo 50 kelių tonų. Šlifuotojai eina pas suvirintojus, o jie glaisto. Reikia perversti, pasiprašai pas tą, kas turi pažymėjimą, visi beveik turi, reikia perversti vėl pasikviečia. Dėl stropavimo nurodė, kad imi ir keli, žiūri, kad aplinkui nebūtų žmogaus. Pakeli nuo žemes žiuri ar teisingai pakeli, jeigu reikia, perkeli. Veri šniūrus, grandines keli. Eina žmogus į priekį, sakai pasitraukite. Vienas asmuo kelia, jeigu reikia pavesti, perspėja kitą, kad nesimaišytų. Stropuotojo pažymėjimą jis turi. Mano, kad kiti kolegos irgi turėjo. Dabar yra instruktažai tvirtinami ir viskas, anksčiau turėjo pažymėjimus. Nurodė, kad po įvykio, vadovas kitą dieną visus susirinko, vėl instruktažai, žmogaus tai gaila. Aptarinėjo įvykį – kaltas jo manymu, tas kuris nukentėjo, nes jis kišo nagus ten kur nereikia, nemoka tokio darbo atlikti. Su tiltiniu kranu buvo praėjęs pasiklausęs, kas turi, o kas naujai atėjo, iš karto suorganizavo, mokymus. Dėl tiltinio krano nurodė, kad jis valdomas nuotoliniu pultu. Bet buvo ir laidas. Pultas laikomas ant krano kablio užkabinamas, jis išjungimo užraktą turėjo. Jis buvo su čipu. Jeigu žmogus nežino, jis juo nepasinaudos. Čipas išimamas baigiant darbui. Baigus savo operaciją, išimi čipą. Dažniausia kranai pas juos nesustoja, ima kitas žmogus. Už čipą kas atsakingas, nežino. Jie kiekvieną dieną naudojosi. Su tuo kranu tą dieną nesinaudojo. Toje patalpoje 3 kranai yra. Apie tai koks buvo pultas tą dieną, nežino. Su kokiu kranu tą dieną dirbo, nepasakys. Jeigu iš tavęs žmogus ateina perimti pultą, čipo neišima. Jeigu nebesinaudoji, ištrauki. O. R. nebuvo pasiėmęs iš jo pulto. Tie, kurie neturi teisės naudotis, nežino apie tą čipą. Iš kur O. R. žinojo, reikia jo klausti. Jis nebuvo apmokytas ir neturėjo eiti prie to krano teisės. Jis jo nematė kaip jis dirbo, tą dieną jis dirbo, nes ant jo buvo metalo gabalas užkritęs. Nemano, kad jam kas nors leido dirbti su kranu. Be tų instruktažų, pasakomos tavo pareigybės, ten nekiši nagų. Kas turėjo stabdyti jo darbą neteisėtą, viešpats Dievas gal. Gi nepastatyti prie darbuotojo kiekvieną kartą kas stebėtų. Jeigu turi leidimą tokiems darbams. Jeigu reikia apversti konstrukciją, eini pas žmogų, kuris gali tai daryti. Į klausimą kodėl O. R. nebuvo apmokytas dirbti kranu, nurodė, kad, jeigu jis atėjo dirbti siūlių valytojų, gal jam ir nereikėjo. Jam su brėžiniais teko dirbti. Jie ceche prieina prie brėžinių, kur kiekvieną dieną prieina, atrūšiuoti pagal pavardes, surašyta kas prie kokio projekto dirba. Pašalinių ceche nebūna, nebent vairuotojai, kurie išsiveža ar atveža produkciją. Vairuotojas tik stebi iškrovimą, pakrovimą. Dėl instruktažo nurodė, kad buvo periodiškai, į metus kas priklauso, o šiaip vadovas kiekvieną savaitę vesdavo. Prieš pradėdami darbą, pastoviai priminimas būdavo. Pasirašydavo už periodinį instruktažą į žurnalus. Jie buvo viršuje, dalis ceche, kaip susiorganizuodavo. Ceche būdavo, jeigu valdžios nėra, atnešama būdavo pas sargą padėdavo. Ateina brigadininkas, pasiima, susirašo, kaip priklauso. Darbams įprastai vadovavo G. V., kaip pagrindinis vadovas buvo, paskirstydavo darbus. Suvirintojai ir surinkėjai turėjo brigadininkus, jie kaip ir patys dirbantys, bet daugiau vadovauja, prižiūri, neša atsakomybę, už kokybę. Dėl darbų saugos, jie patys atsakingi, jie tik primindavo. Brigadininkas, aukštesnė kvalifikacija, siūlių nevaldydavo, bet jeigu darbo daug, dirbdavo kaip ir jie. Jeigu mažiau darbo jiems buvo, užsiimdavo tikrinimu. M. P. tą dieną buvo, suvirintojų brigadininkas ir prižiūrėjo siūlių valytojus. Jie surinkėjai, o suvirintojai atskiras galas buvo, jų teritorija užtverta su užuolaida, nes be akių liksi. Valytojai toliau. Suvirintojai atsitverdavo, kad į akis nešviestų. Brigadininkui M. P. buvo valytojas tik O. R. priskirtas. Dar koks ukrainietis galėjo būti, bet priskirtas tik vienas O. R.. O. R. vieta nuo M. P. gali būti kokie 2 metrai, gali ir 10 metrų, atstumas išlaikytas, vienas kitam ant galvos nelipa. Jeigu neturi kvalifikacijos dirbti su kranu, reikia kreiptis į tą kas turi, ateini ir paklausi, ar gali padėti. Pokalbio paprasto užtenka.

Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo kartu su kaltinamuoju, jis dirbo suvirintoju. O. R. pažinojo iš matymo. Įvykio deiną jis sirgo, nebuvo darbe. Iki įvykio maždaug pusę metų pradirbo. Instruktažus pravedė, davė iš karto pasirašyti, darbų saugos instruktažą, kas pravedė nepamena, ceche pravedė cecho viršininkas. Žurnalus pasirašė administracijos patalpose. Instruktažą ceche pravedė tikrai, vyras, administracinėse kas, -nepamena. Ceche kaltinamasis instruktažą pravedė. Instruktažas buvo apie darbo saugą, pagrindas buvo, apie darbo veiklą, jis tada buvo suvirintojas, darbo patirties turėjo. Buvo kaip darbų saugos instruktažas, darbo vietoje, administracinėse patalpose. Mokymų, kaip naudotis tam tikrais įrengimais nebuvo. Kėlimo įranga darbe jis nesinaudojo, buvo brigadininkas, atsakingas asmuo, jo brigadininkas buvo M. P.. Tiltiniu kranu asmeniškai nesinaudojo niekada. Matė O. R. dirbantį, jie dirbo atskirose vietose, vietos atitvertos jų. O. R. atliko metalo konstrukcijų valymo darbus. Nežino, ar naudojosi kranu. Jeigu reikėtų perkelti konstrukciją, kreipdavosi į brigadininką. Pultelio nėra čiupinėjęs, apžiūrėjęs, niekas nerodė kaip naudotis. Jam nereikia matyti to darbuotojo krano pažymėjimo, jis pasako, kad jam reikia atlikti darbą, jam nereikėjo klausti ar jis turi pažymėjimą. Nematė ar brigadininkas turi pažymėjimą. Jis kreipėsi į brigadininką, nes jis duoda jam darbą, dėl to į jį ir kreipiasi.

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis su G. V. dirbo. Dirbo nuo 2014 metų. Dabar įmonė bankrutavo, įsikūrė kita įmonė, priėmė į darbą, iš UAB (duomenys neskelbtini) atleistas, dabartinės įmonės pavadinimo nežino. Priėmė į tas pačias pareigas, darbo sutartis sudaryta, ta pati gamykla, tos pačios staklės. Jis dirbo pjovimo staklių operatoriumi. O. R. nėra matęs, nematė įvykio, jo darbas prie pjovimo staklių, kokie 50 metrų ar daugiau nuo O. R.. Nurodė, kad jis yra tik pjovėjas. Konstrukcijoms perkelti, tiltiniu kranu reikėjo naudotis, praversdavo. Pažymėjimą jis turėjo. Dokumentą nešiojosi darbo vietoje. Jam jį išdavė Plungėje, ne toje įmonėje gavo. Kvalifikacijos dokumentą kokį turėjo, nepamena, kraną naudojo tokį patį, tiltinį kraną. Pačioje įmonėje mokymai buvo, instruktažas buvo, pats G. V. pravesdavo. Mokymai, kuriuos vedė specialistas, tokio dalyko nepamena. Pirminį instruktažą jam gamybos vadovas pravedė – įmonės vadovas pravedė. Po to, kiekvieną savaitę instruktuodavo. Pasirašydavo žurnaluose, kiekvieną savaitę. O gal į mėnesį kartą. Instruktažas buvo, kaip naudotis kranais. Nurodė, kad nežino kokioms pareigoms O. R. buvo priimtas. Apie įvykį, žino, kad užsimetė balkį. Vaizdo įrašo nedavė žiūrėti. Po įvykio, instruktažas vėl buvo. Nurodė, kad po įvykio buvo kranai nauji pastatyti, po įvykio kaip buvo instruktažai, taip ir buvo. Dėl tiltinio krano valdymo nurodė, kad jis valdomas pulteliu. Pultas laikomas buvo prie jo. Tuo kranu naudojasi dar kitas žmogus, kur plazmą pjauna. Pultas išsijungia automatiškai, reikia įsijungi. Užraktas pulto nėra, raktą ištrauki ir nueini. Kai nedirbi raktą ištrauki, pas save pasidedi, kad nebūtų įjungtas. Prie pulto padedi, ištrauktas, padėtas. Ant pulto padedi raktą. Pultas tai pas vieną, tai pas antrą. Vienas pultas buvo tik. Nurodė, kad nežinojo apie tai kad O. R. neturi teisės dirbti su kranu. Prie pulto O. R., neturi teisės eiti. Jeigu pamatytų, kad jis ima, jis jam neleistų, jis jį stabdytų.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta G. V. iš darbo. Jis buvo atsakingas už surinkimo kokybę. O. R. asmeniškai nepažįsta. Įvykio nematė, buvo tuo tarpu įrankinėje. Pagal darbo sutartį buvo kaip surinkėjas. Kada buvo paskirtas brigadininku, kokiu įsakymu nepasakys, ar buvo pakeista darbo sutartis negali pasakyti. Įmonėje dirbo nuo 2016 m., išėjęs buvo, vėl grįžo. Kai grįžo į darbą, grįžo į brigadininko pareigas vėl. Jis stebi produkciją, kad išeitų be broko. Darbuotojų darbo saugaus priežiūra, meistrui gal priklauso. Jam nepriklausė sauga. Brigadininkui, vidutiniškai kažkur 15 žmonių buvo priskirta. Dėl instruktavimo nurodė, kad pas meistrą buvo visi žurnalai. 2016 metais, ir vėliau įsidarbinęs, periodiškai instruktažai būdavo, kas kiek laiko, nepasakys. Pas kokybės vadovą pasirašydavo. Paskutinis instruktažas kada buvo, nepasakys, daug laiko praėjo. Kvalifikacijos, atestatai, pažymėjimai, visus reikalingus turėjo. Stropavimas, pjovimas, darbų saugos pažymėjimai, fiziškai turėjo pažymėjimus. Su tiltiniu kranu turėjo pažymėjimą prieš įsidarbinant. Įgijo pažymėjimą Šilutės pl. Jau prieš įsidarbinant turėjo pažymėjimą, visi tiltiniai kranai vienodi, tik pultas skirtingas. Ceche kranų buvo gal 6. Valdomi būna vieni nuo šniūro, nežino įvykio metu buvo koks. Pultai laikomi prie krano. Pultai turi užraktą. Užraktas yra pultelyje, jis būna išimamas, kiti neturi jų. Įvykio metu, tas kranas turėjo išimamą užraktą. Jie prie pultelio būna, kai visi dirba, nes vienas tik yra. Jis ten visada kabinamas. Nurodė, kad O. R. ne jo skyriui priklauso, nežino jo kvalifikacijos, M. P. buvo jo brigadininkas. O. R. yra matęs dirbantį su kranu. Dirbo su tuo pačiu turbūt kranu kaip ir įvykio metu, jis nežino. Jam pasakydavo meistras, kad tam tikri darbuotojai turi teisę naudotis kranu. Jis neprašydavo darbuotojo pateikti pažymėjimą, jeigu įsidarbina, jis turi turėti tokius dokumentus. Kur darbiniesi visur prašo tokių dokumentų. Į klausimą ar G. V. matė O. R. veiksmą su kranu, nurodė, kad greičiausia ne, nes jeigu būtų matęs, būtų iš karto pasakęs.

Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. V.jo darbų meistras, jis įmonėje nebedirba. O. R. nepažįsta. Nematė įvykio, nes dirbo tuo tarpu. Pareigos jo buvo – surinkėjas, dirbo tame pačiame ceche, atstumas nuo O. R. 50 metrų, nusisukęs už nugaros. Nurodė, kad instruktažą įsidarbinant pravedė meistras, jį pravedė ceche. Pasirašė, priešgaisrinės, instrukcijos. Pasirašė ant žurnalo, kabinete. Jis konstrukcijas tik surinkdavo. Konstrukcijas rankomis keldavo, kranu. Kranai buvo 2, tiltinio tipo, valdomi pultu, nuotoliu. Jis tiltinio krano dokumentus turėjo, kas išdavė ten yra parašyta, turi stropuotojo, tiltinio krano pažymėjimą. Praeitoje įmonėje išdavė. Tas pažymėjimas leido dirbti su tiltiniais kranais. Darbo vietoje kranas tas pats. Valdymas tas pats. Dėl pulto vietos nurodė, kad buvo vieta – ceche, buvo sutarta kokioje vietoje laiko. Pultas buvo ant pastato kolonos. Pultas turėjo raktą, mikroschemą, jis laikomas prie to pulto pririštas. Jis būdavo kartais išimamas, kartais ne. Išimamas baigus darbą. Kiek darbuotojų naudojosi kranais, nepasakys. Kas turi teises, tas naudojasi. O. R. nesenai įsidarbinęs buvo, 2-3 mėnesiai iki įvykio. O. R. naudojantis kranu nėra matęs. Apie įvykį nurodė, kad išgirdo šurmulį, visi buvo subėgę. Išgirdo kitų darbuotojų riksmą. Darbuotojai pasakojo, kad pasiėmė kraną jis, ir užsimetė konstrukciją, užsikabino blogai. Gali būti, kad O. R. blogai užkabino grandinę. Geriau atsiminė duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu vietoje, pats dirbi, pats konstrukciją apsiversti gali. Jeigu perkelti reikia irgi tas pats, atsiveži, nuveži. Jeigu darbuotojas neturi tos kvalifikacijos, vadinasi tau nereikia. Eini klausti brigadininko, jis apverčia, arba tas, kuris turi teisę. E. B. jo brigadininkas. O. R. kas buvo brigadininkas, nežino. Nurodė, kad brigadininko funkcija būdavo konstrukcijos tikrinimas, pagal brėžinius, kokybę. Saugumą irgi jie prižiūrėdavo. Pastabų dėl saugumo iš brigadininko nėra gavęs. Per tuos du mėnesius nėra matęs. Įmonėje išdirbo metus kažkur. Dabar dirba kitoje įmonėje, ten pat, tose pačiose pareigose. Po įvykio darbo specifika įmonėje nepasikeitė. Papildomai instruktuoti buvo. Instruktavo meistras, nebėra jo. Kitos įmonės meistras. Po įvykio, buvo instruktažas, niekas nepasikeitė. Dėl kranų naudojimo nebuvo specifinių reikalavimų.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. V. pažįsta, iš darbo. Dabar nebedirba. Dirbo 3 metus ten pat. Buvo UAB (duomenys neskelbtini), dabar nauja įmonė. Pareigos – suvirintojas. O. R., kaip kolegą pažįsta iš matymo. Pačio įvykio nematė. Nurodė, kad instruktavo, kai įsidarbino G. V.. Pasirašyti davė už saugą, pasirašyti davė žurnaluose, pas sekretorę, pas G. V.. Senai buvo, nepamena, buvo pasirašyta kaip priklauso, pas G. V.. Gamybos meistro kambaryje, tą pačią dieną. Iki įvykio buvo instruktuotas meistro, kas ketvirtį. Iki įvykio kiek kartų buvo, neprisimena. Žurnaluose kas ketvirtį pasirašydavo, būdavo ir kas savaitiniai instruktažai. Dirbo ceche 2 navoje, yra 3. Vienoje surinkimas, kitoje suvirinimas, valymas. Nebuvo atskirtos patalpos, bendra patalpa. O. R. dirbo valytoju, dieninėje pamainoje, jo brigadininkas M. P.. Jis irgi dirbo dieninėje pamainoje. O. R. kokias darbo priemones naudojo, jis nežiūri, kas ką dirbo. Matydavo, kad kažką valo. Nurodė, kad matydavo, kad naudojasi O. R. kranu, pasiversdavo. Brigadininko darbas dirbti su kranu. O. R., negalėjo dirbti su kranu, bet pasiversdavo konstrukcijas. Brigadininkas ceche būdavo, į viršų pas direktorių užsukti reikėjo, visokių darbų turi, neateis gi kiekvieną kartą. Naudojosi tiltiniu kranu, kai reikėjo pasiversti, į sandėliavimo vietą ar kėlėsi, nepamena. Brigadininkai perkėlinėdavo, jis neperkeldavo, neturėjo krano pažymėjimo. Yra išsilaikęs, bet nesinaudoja. Tiltinio krano mokymuose nebuvo atestuojamas, po šiai dienai šneka. Reikalingas tas kas naudojasi. Yra susirinkimas, visiems tą patį pasakoja, bendras. Neskaitė taisyklių, krano operatoriaus instruktažas pravestas, jam nereikėjo. Jis nedirbo su kranu. Jį instruktavo apie ką, neprisimena. Asmeniškai nesinaudojo kranu. Jis žino, kaip kiti dirba – pasiima pultą ir važiuoja. Pultai dažniausiai laikomi ant grandinių, savo vietose padėti. Būna ant grandinių, kiti būna pasidėję kažkur, jis nevaikšto, nežiūri. Jis nebandė, jam nereikia. Pultai ar turi raktus, nežino. Pagrinde brigadininkas turi teisę, jis darbuojasi su kranu, jeigu nėra brigadininko, tai ir nedirbi, yra meistras. Bet dažniausiai brigadininkas būna. Apvertimui, pasikvieti brigadininką. Ar M. P. matė, jis neatsimena, jis pats dirbo. O. R., nedavė pastabų, gal kiti davė, kad naudojasi kranu.

Liudytojas H. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jis buvo jo meistras. Nukentėjusįjį pažįsta, dirbo valytoju pas juos. Žino apie nelaimingą įvykį. Įvykio nematė, dirbo. Tame pačiame ceche dirbo suvirintoju, virino detales, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje. Įmonėje iki nelaimingo atsitikimo dirbo apie 2 metus. Jį instruktuodavo G. V. dėl darbo saugos. Buvo supažindintas kaip darbo vietoje laikytis darbo saugos, nelįsti kur nereikia. Dokumentai susipažinti nebuvo pateikti. Nukentėjusysis dirbo ceche, nežino kiek laiko. Naudojo suvirinimo aparatą, kraną. Kranas buvo valdomas pultu nuo žemės. Kranu mokytis dirbti niekas nemokino. Kranu dirbti išmokė gyvenimiška patirtis. Konkrečiai nemokino, kokio dydžio krovinius galima kelti. Leidimo dirbti su kranu nebuvo, visi naudojosi darbiniu kranu. Nukentėjusysis turbūt irgi naudojosi kranu, jo nesekė. Apskritai visi naudojosi kranu. Įvykio metu nematė, kas naudojosi kranu. Išimtinai brigadininkas gali kranu naudotis, kai sunkūs, dideli kroviniai. Mažą konstrukciją patys apversdavo, o dideles konstrukcijas brigadininkas apversdavo. Iš akies matyti konstrukcija didelė ar maža. Neužfiksavo, kokia konstrukcija užkrito ant nukentėjusiojo, nebeprisimena kokia buvo konstrukcija. Parodžius vietos apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 38), jis nurodė, kad tai konstrukcija, kurią galima ir patiems versti. Nuotraukoje parodyta konstrukcija jo atžvilgiu nedidelė. Kiekvienas pats nusprendžia kokia tai konstrukcija – didelė ar ne. Jo brigadininkas buvo M. P.. Jis nesakė, kad nesinaudotų kranu. Kai kranas nedirbo, pultelis būdavo pakabintas ant grandinių prie krano ant kablių. Ant pulto raudonas mygtukas, juo reikia išjungti kraną. Pagal saugos techniką, jį reikia išjungti, kai kranas neveikia. Ant pulto apačios yra raktas. Įmonėje yra keli kranai. Dabar yra įmonėje trys kranai, o įvykio metu lyg du kranai buvo. Jei pultas naujas, jis yra dėkle. Užraktas buvo prie pulto. Dabar dirba ten pat, tik kitas pavadinimas įmonės. Tas pats darbas, su ta pačia įranga dirba, tie patys darbai. Įmonės direktorius A. D.. Dėl instruktavimo nurodė, kad, jis žurnale dėl saugos pasirašė darbo eigoje. Instruktavimas kas kiek laiko vyko, negali pasakyti. Pagal instruktavimą, reikėjo laikytis saugos darbe. Nukentėjusysis O. R. ar dalyvavo instruktaže, nežino ir neprisimena. Instruktavimas vyko – užeini į kabinetą, G. V. viską pasako ir pasirašai.

Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. V. žino, jis buvęs kolega darbe (duomenys neskelbtini), jis buvo techninis konsultantas įmonėje. Nukentėjusįjį žino, kaip bendradarbį toje pačioje įmonėje. Žino apie įvykį, kuris buvo 2020 m. vasario 5 d., įvykio nematė. Iki vasario 14 dienos nebuvo jo darbe. Jo pareigos buvo atsakyti už produkcijos kokybę, gamybą, dokumentų pateikimą. Jis buvo instruktuotas administracijos darbuotojo. O kas konkrečiai instruktavo, nepamena. Administracijos direktorė buvo L. G.. G. V. buvo cecho meistras. Nežino jo atsakomybės ceche. Už darbų saugą atsakingas kas buvo įmonėje, nežino. Po įvykio, tyrimo metu buvo prašoma jo pateikti video irašą. Įrašo nebebuvo kietuose diskuose. Kolega jam atsiuntė video, jis tada atostogavo. Pateiktas įrašas buvo perfilmuotas. Direktorė L. G. neturėjo galimybės išsaugoti įrašą, nes prieigos neturi ji. Peržiūrėti vaizdo įrašus ji techniškai nesugebėtų. „(duomenys neskelbtini) vienas pagrindinių užsakoų buvo. Kokią techniką naudojo (duomenys neskelbtini), nežino. Už kranus nėra atsakingas. Dirba ten pat ir Lietuvos kompanijoje UAB (duomenys neskelbtini). Ši įmonė naudoja tą pačią įrangą. Kam dabar įranga priklauso žino, o kam priklausė įvykio metu, nežino. Dalis kranų jiems priklauso, kita dalis kompanijai, kuri nuomoja jiems patalpas. Tos įmonės pavadinimo nepamena. Jis, kaip įmonės direktorius dabar yra atsakingas už saugą. G. V. nebedirba toliau. Negali atsakyti kur dabar dirba didžioji dalis darbuotojų, kurie dirbo UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį G. V. pažįsta, įsidarbino ir ten susipažino. Nukentėjusįjį O. R. matė, asmeniškai nebendravo. Ceche nukentėjusįjį matė. Apie įvykį ceche žino, balkio kritimo nematė, bet paskui jie balkį kėlė. Įvykio metu dirbo suvirintoju. Iki įvykio dirbo įmonėje du metus. Darbų vadovai buvo A. ir L. – jų direktoriai. Darbo saugos klausimais – G. V., jis instruktavo. Instruktavimas vyko kartą į mėnesį, tiksliai nepasakys. Pasirašydavo už krano naudojimą, elektros įrenginių naudojimą, krovinių gabenimą. Pasirašydavo dėl darbo saugos. Gal rašėsi nedažnai, bet instruktuojami dažniau būdavo. Instruktuojama buvo žodžiu. Pačias instrukcijas matė paviršutiniškai. Jie, suvirintojai, neturėjo prieigos prie kranų. Jam buvo draudžiama naudotis kranu. Kas naudojosi, tas pažeidinėjo taisykles. Jis virino metalines konstrukcijas nuo 1 metro iki 20 metrų. Iki 50 kg gaminius galėjo pats pernešti rankomis, o kitus gaminius privalėjo brigadininkai perkabinti. Kas jam pajėgu, darė pats. Brigadininkas kas tada buvo, nepamena, jie keitėsi, turbūt buvo E. Dėl kranų valdymo nurodė, kad kranai valdomi pultu, kurie buvo laikomi ceche, jie buvo kraunami. Darbo metu pultai buvo arba kraunami, arba pas brigadininką. Tokia tvarka buvo iki įvykio ir po jo. Yra žmonės, kurie pažeidinėjo instrukcijas. Pultai kabojo ant grandinių prie krano. Kai balkis nukrito ant nukentėjusiojo, jis suprato, kad nukentėjusysis naudojosi kranu. Iki įvykio nematė O. R. naudojantis kranu. Kaip suvirintojas ir šlifuotojas dirbo tame pačiame ceche, tik truputį toliau. Šlifuotojai apdirbinėjo pabaigtas konstrukcijas. Iki šlifuotojų konstrukcijas nuvežti turėjo brigadininkas. Iki įvykio 2-3 mėnesius dirbo nukentėjusysis, viskas buvo senai, nepamena. Dirba dabar ten pat, darbdavys tas pats. Direktorė L. G. pagal dokumentus. Darbų vadovas dabar kas pagal dokumentus, nežino. G. V. nebedirba, L. G. dirba, jos pareigų nežino. Papildomai dėl instruktavimo nurodė, kad instruktuojamas buvo kartą ar du per mėnesį. Gamyba pavojinga, instruktuojami būdavo dažniau nei kad pasirašydavo. Visi buvo surenkami ir instruktuojami darbo metu ceche. Tarp darbuotojų būdavo ir O. R.. Žmones sukviesdavo G. V.. Jis sakydavo nesinaudoti kranais, nevairuoti pakrovėjo, negalima būti po kroviniu, nesikišti į elektros įrenginius, kiekvienu remonto atveju kreiptis į remonto įmones ar žmones kurie tuo užsiima. Po instruktavimo pasirašydavo kontoroje. Būdavo žurnalas saugos technikos, kur pasirašyti. Nurodė, kad jis turėjo suvirintojo kvalifikaciją. Kranu užsiima brigadininkas. Su kranu dirbti mokėjo. Kas jį apmokė dirbti, nepamena. Į UAB (duomenys neskelbtini) jau apmokytas atėjo dirbti su kranu. Mokėsi mokymo centre. Pažymėjimą turėjo. Dirbant suvirintoju nenaudojo krano. Kraną naudojo, nedideliems balkiams. O. R. nematė ar naudojo kraną. O. R. įvykio dieną nematė. Po įvykio nepriėjo prie nukentėjusiojo. Nežino kokia konstrukcija užkrito ant nukentėjusiojo. Galėjo versti nedideles konstrukcijas, didesnes vertė brigadininkas. Kranas valdomas pulteliu. Pultai kabėjo ant krano. Jie nebuvo užrakinti, pultai ant kabelio kabėjo. Brigadininkų buvo du, ten kur jie dirbo, o suvirintojų gal 6-7 žmonės. Brigadininkai spėjo savo darbą dirbti. Instruktažai vyko nuolatos. Meistras surenka ir praveda instruktažą, o jie pasirašo. Meistras sakė ką kaip daryti. Meistras sakė laikytis saugos, tinkamai būti apsirengus. Instruktavo meistras G. V.. Instruktažo metu visi dalyvavo. Kiekvienas ceche darė tai, ką turi daryti. Į klausimą kokio svorio yra nedidelė konstrukcija, jis nurodė kad negali pasakyti. Parodžius konstrukciją (t. 1, b. l. 48), jis nurodė, kad čia jau didelė konstrukcija. Negalėjo patys apversti konstrukcijas, kad jas virinti.

Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ceche matė G. V., bet asmeniškai jo nepažįsta, nukentėjusysis dirbo pas juos. Įvykio nematė. Įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, ten pat dirba ir dabar, tik pakito įmonės pavadinimas. Darbo vieta ir pareigos tos pačios. Meistras buvo G. V., jis juos instruktuodavo. Dabar instruktuojama kas savaitę, o kaip anksčiau, nepamenu. Iki įvykio dirbo gal du metus įmonėje. Jį dėl darbų saugos instruktavo meistras. Turėjo suvirintojo kvalifikaciją. Kranu užsiėmė brigadininkas. Su kranu dirbti jis mokėjo, bet nepamena kas jį apmokė dirbti. Į (duomenys neskelbtini) jau apmokytas atėjo dirbti su kranu, to mokėsi mokymo centre. Pažymėjimą turėjo. Jį lyg ir buvo pateikęs įmonei. Dirbant suvirintoju nenaudojo krano. Kraną naudojo nedideliems balkiams. Jis nematė ar O. R. naudojo kraną. O. R. įvykio dieną nematė. Kadangi jis įvykio nematė, tai nežino kokia konstrukcija užkrito ant nukentėjusiojo. Jis pats galėjo versti nedideles konstrukcijas, didesnes vertė brigadininkas. Negali pasakyti kokios konstrukcijos buvo laikomos nedidelės. Parodžius T. 1, b.l. 48, parodė, kad tai jau didelė konstrukcija. Nurodė, kad jie negalėjo patys apversti konstrukcijas, kad jas virinti, tai darė brigadininkas. Kranas buvo valdomas pulteliu. Pultai kabėjo ant krano. Jie nebuvo užrakinti, pultai ant kabelio kabėjo. Brigadininkų buvo du, ten kur jie dirbo, o suvirintojų gal 6-7 žmonės. Brigadininkai spėjo savo darbą dirbti. Instruktažai vyko nuolatos. Meistras G. V. surinkdavo darbuotojus ir pravesdavo instruktažą, o jie pasirašydavo. Meistras sakė ką kaip daryti, liepė laikytis saugos, tinkamai būti apsirengus. Instruktažo metu visi dalyvavo. Kiekvienas ceche darė tai, ką turi daryti.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. V. pažįsta iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo nepažįsta, jį matęs yra. Įvykio nematė. Dirbo plazminės mašinos operatoriumi. Dėl instruktažų nurodė, kad jie būdavo vykdomi reguliariai. Kas porą savaičių. Už tai pasirašydavo žurnale. Instrukcijas pagarsindavo meistras G. V.. Instruktažas trukdavo 15-20 min. Skaitomų instrukcijų nepamena. Instrukcijos būdavo surištos su darbu, su kranais. Instrukcijos visiems būdavo bendros. Dirbo ceche, kuris buvo vienas. Pravedus instruktažą pasirašydavo saugumo technikos žurnale. Žurnalų buvo ne vienas. Žodinis instruktažas dažnai vyko, o pasirašydavo rečiau ceche, atnešus žurnalą. Darbui dokumentus turi, įgijo kitoje įmonėje. Vyko ir darbe, vyko į mokymo centrą iki įvykio. Kas turėjo dokumentus, tie naudojosi kranu. Dėl kitų nežino. Siūlių valytojo darbo vieta buvo toli nuo jo. Jo darbo nematė. Nežino kokią įrangą naudoja siūlių valytojai. Draudžiama buvo naudotis įranga neturint teisių, t. y. dokumentų. Apie įvykį nežino, nieko negali pasakyti. Tik matė, kai atvyko greitoji. Matė, nukentėjusysis buvo prispaustas su balkiu. Nežino, kiek balkis svėrė. Užkritusi buvo nedidelė konstrukcija. Šlifuoti neteko jam. Nežino koks šlifuotojų darbas. Dabar dirba kitoje įmonėje, toje pačioje darbo vietoje. D. A., pavardės nežino. Ta pati direktorė tebedirba, pareigų jos nežino. Jį instruktuoja meistras Vidmantas dabar. Į kitą įmonę buvo pervesti 2021 metų gegužės mėnesį. O. R. nepažinojo, G. V. normalus žmogus, darbininkas, stengėsi, dirbo. Dėl instruktavimo nurodė, kad G. V. sukviesdavo juos instruktuoti arba tai darydavo žmonių grupėms. Yra matęs, kad ir naujus darbuotojus G. V. instruktuodavo. Dėl O. R. nieko negali pasakyti. G. V. instruktavimo metu minėjo dėl sandėliavimo, dėl grandinių tvarkos, krovinių tvirtinimo. Primindavo, kad negalima dirbti tiems, kas dirbti su tam tikrais įrenginiais neturi teisės. G. V. sakė, kad kas neturi kranisto dokumentų, nedirbtų su kranais. Tas buvo pasakyta ne vieną kartą. Yra tai girdėjęs ne vieną kartą. Dėl krano valdymo nurodė, kad tiltinis kranas valdomas pultu. Iki darbo laikomas pultas konkrečiose vietose. Ant pulto rakto nėra. Iki įvykio buvo keturi tiltiniai kranai. Jis dirbo su dviem kranais, vienas buvo tiltinis. Tiltiniai kranai buvo analogiški. Pultai nebuvo užrakinami, jie gi reikalingi darbui. Nežinojo, kas galėjo dirbti su kranu.

Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. V. pažįsta iš darbo, jis buvo jo meistras. O. R. žino iš matymo, kartu dirbo. Apie įvykį žino, tada dirbo surinkėjo valytojo pareigose. Įvykio dieną dirbo netoli metalo pjaustymo aparato, įvykio nematė. Prisiartino, kai pamatė judančius žmones link įvykio vietos. Iki įvykio dirbo įmonėje gal nuo 2016 metų. Instruktavo juos meistras po porą kartų į mėnesį. Išklausydavo instrukcijas ir pasirašydavo ant lapo prie savo pavardės. Lapai buvo susegti. Nepasakys tai buvo „papkė“ ar žurnalas. Eilutėje buvo vardas, pavardė, data kada išklausytas instruktažas. Įsidarbinus su instrukcijomis buvo supažindintas. G. V. nežino, pagal kokius dokumentus vedė instrukcijas dėl darbo saugos, kaip dirbti, dėl darbo priemonių naudojimo, kaip netrukdyti kolegoms. Kranus kėlimams retkarčiais naudojo. Tai buvo balkinis kranas. Valdomas pultu nuotoliu. Kranų buvo lyg 4. Pultai kokie buvo, nepamena. Jis surenka konstrukciją ir nukelia. Buvo transportavimo vežimas. Įvykio dieną užkrito konstrukcija, vidutinio dydžio. Didelių konstrukcijų nedarė, smulkias konstrukcijas darė. Didelę konstrukciją nukeldavo nuo ožių ant vežimo, ją ir nugabendavo į kitą vietą. Siūlių valytoju nedirbo. Pultelis kranų buvo vietoje pakabintas, ne prie krano. Pultą imdavo tas, kas gali. Nuo žemės valdomu kranu gali dirbti. Kvalifikaciją įgijęs buvo seniau. Mokymai įmonėje ar buvo kokie dėl tiltinio krano, nežino. O. R. iki įvykio kiek dirbo, nežino. O. R. ceche šlifuojantį yra matęs. Ar naudojosi jis tiltiniu kranu, negali pasakyti. Jam vadovavo meistras. Brigadininkas buvo įmonėje. Jis turėjo savo grupę žmonių. Meistras skirstė darbus. Kas buvo jų brigadininkas, nepamena. Iškilus klausimams, kreipėsi brigadininką. Nurodė, kad G. V. darbuotojams nurodė apsaugos priemonės kaip dėvėti. Sakė nelįsti arti, kai su kranu kas šalia dirba. Sakė, jei reikia krovinį nusikelti, kreiptis į tuos, kas dirba su kranais. Ar primindavo, kad nesinaudoti kranu kas negali, nepamena.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kaltinamąjį G. V. pažįsta. Jis buvo jo viršininkas darbe, užpernai dirbo UAB (duomenys neskelbtini). O. R. matydavo darbe, bet nėra su juo bendravęs. 2020 m. vasario 5 d., kai buvo sužalotas O. R. jis dirbo, pačio įvykio nematė, tik paskui išgirdo, kas įvyko. Nuo 2018 m. kartais atvažiuodavo, išvažiuodavo. Šiuo metu taip pat dirba ten, kur anksčiau dirbo, tik kitaip vadinasi. Anksčiau jis buvo įformintas Ukrainoje. Jis nežino kaip dabar vadinasi įmonė. Kai atvažiuodavo į darbą, jį instruktuodavo kaip dirbti su tam tikrais įrenginiais, su suvirinimo aparatais. Instruktavo G. V. ir kiti brigadininkai. Jie už tai pasirašydavo. Jiems skaitydavo rusų kalba, jis lietuviškai nemoka. Bendras instruktažas. Būdavo keli žmonės ir jiems atvažiavus visada instruktuodavo. Jis yra suvirintojas. Įvairias konstrukcijas virindavo, ir mažas, ir dideles. Jis tada neturėjo leidimo dirbti su pakeltuvais. Buvo specialiai tam parengti žmonės, kurie turėjo prieigą. Šiuo metu jau galėtų dirbti. Toje pačioje įmonėje buvo testuotas. Juos testuodavo, ne vieną dieną o kažkokį ilgesnį laiką, nuolatos instruktavo. Kranininko kvalifikacijos pažymėjimo neturi. Jis pasirašė, kad gali dirbti su kranu. Praeidamas matydavo, kad dirba O. R.. Nežino, kiek laiko iki įvykio O. R. dirbo įmonėje. Nežino ar jis naudodavosi tiltiniu kranu. Kranas valdomas pultu, kuris kabo prie krano. Pultai guli kur brigadininkai arba prie pačio krano. Jis nežino ar tuo metu buvo rakinami patys pultai. Šiuo metu nėra jokių užraktų. Kai buvo instruktuojami, buvo pasakyta į ką kreiptis kokiu klausimu. Bent jam niekas nebuvo sakęs, kad galima kreiptis į O. R., kad padėtų. Viršininkai nurodė, G. V. žinojo į ką kreiptis, kas turi leidimus. Savaime aišku, jei nėra leista, negali naudotis kranu. Tiesiog buvo pasakyta, kad nelysti ir nelindo. Tiesiog čia ne jo darbas ir jis jo nedirbo. Su tiltiniu kranu jis neturėjo leidimo dirbti. Buvo žmonės, kurie turėjo leidimą dirbti su tiltiniu kranu. Jei jam reikėjo atgabenti konstrukciją, buvo žmonės, kurie turėjo leidimus, brigadininkai. Pavardžių neprisimena, jau tie žmonės nebedirba. Kaip supranta, už darbo saugą meistras atsakingas, jis instruktuodavo. G. V. būdavo meistru, jis juos instruktuodavo. Pravesdavo instruktažą ir duodavo pasirašyti. Susipažindavo su brėžiniais, schemomis. Brėžiniai, schemos būdavo pas brigadininką suvirintoją M. P.. Yra brigadininkų postas, kur yra visi dokumentai, brėžiniai. Nurodė, kad jis buvo komandiruojamas iš Ukrainos. Keletas darbuotojų buvo komandiruojami, visiems atvykusiems kartu pravesdavo instruktažą prieš pradedant dirbti. Iš jų, iš Ukrainos komandiruotų žmonių, kiek žino, niekas neturėjo leidimo dirbti su kranu. Niekas iš jų nedirbo su kranu. Jis virina, nemato kas ką dirba. Virindavo detales užkeltas ant stelažo. Jei tai būdavo lengva detalė jis pats pasikeldavo. Jei pats negalėdavo užsikelti, pakeldavo su kranu žmogus, kuris turėjo leidimą dirbti su kranu. Jei jis neturėjo leidimo dirbti su kranu, jis su juo ir nedirbo. Jo žinioje buvo suvirinimo aparatas ir „bulgarkė“. Jei reikėdavo ką pakelti ir jis kreipėsi į žmogų, kuris gali pakelti, nebuvo atvejo, kad lieptų pačiam pasikelti. Atsakingi asmenys žino kaip tokias konstrukcijas kelti. Jis padarė detalę, pasako žmogui, jis nuveždavo. Yra visokie tvirtinimo elementai, yra kelios tvirtinimo vietos. Matydavo kaip detales išveždavo, pakeldavo ir išveždavo žmogus, kuris išmano savo darbą. Dviejose vietose tvirtinasi detalės prie kablių. Suvirinimo metu jei konstrukcija lengva pats apverčiu, jei sunki tada prašo, kad apverstų su kranu.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. V. pažįstamas, dirbo kartu. Daugiau užsienyje jis dirba. O. R. žino. Kai nukentėjo O. R. tą dieną jis dirbo. Įvykio nematė, buvo sandėly. Jis buvo kaip brigadininkas, paprastus suvirintojus prižiūrėjo. Kokios jo pareigos buvo pagal sutartį tiksliai nepasakys. Jis neatsimena ar buvo kokius dokumentus pasirašęs. Darbų saugos pažymėjimo neturėjo. Pasirašydavo instruktavimo žurnale. Jis buvo paprastas suvirintojas. Visi vadindavo brigadininku. Jis eidavo prižiūrėdamas, kad vielos netrūktų, dujų, kad produkcija laiku išvažiuotu. Už darbų saugą jis nebuvo atsakingas. Jis rūpinosi, kad viskas veiktų, kad aparatai suvirinimo veiktų. Yra knyga darbų saugos, paskaitai ir pasirašai. Atvažiuodavo tam tikras žmogus instruktuoti. Jis neatsimena kada juos instruktavo, įmonėje dirbo 3-4 metus. Žodinių instruktavimų nebuvo, davė perskaityti knygas. Yra speciali knyga darbų saugos, turi perskaityti. Jis neprisimena dabar instrukcijų. Viskas yra aprašyta ir šlifavimas, ir suvirinimas. Perskaitai knygą ir pasirašai. G. V. instruktavimų nevedė, jis paprastu surinkėju meistru buvo. Jam valdžia liepdavo paaiškinti visiems, kad būtų atsargūs, bendro pobūdžio informaciją. Jis paprastas darbuotojas, turėjo būti tam tikras žmogus, kvalifikuotas iš tam tikros institucijos, kad galėtų pravesti darbų saugos instruktažą. G. V. buvo paprastas darbuotojas. Kai jis pradėjo dirbti G. V. jau dirbo. Jis kai atėjo dirbti buvo paprastas suvirintojas, buvo brigadininkų. Įvykį su O. R. atsimena. Jis sakydavo: nekelkit, prie krano nelyskit, jei maža konstrukcija, iki 25 kg., galit pasikelti, sunkesnių neimkit, tam yra kranistas. Kai O. R. kėlė konstrukciją jis buvo nuėjęs į sandėlį. Yra kranistas, kuris gali apversti. Jis niekam neleisdavo kelti pačiam. Nukentėjusysis O. R., kad reikia pakelti konstrukciją. M. J. buvo kranistas. Visi žinojo, jų kolektyvas tai nedidelis. G. V. buvo pasakę, kad M. P. yra kranistas. Buvo ir daugiau kranistų. Jis kranisto kvalifikacijos neturėjo. Jis iki 3 t. galėjo apversti, kvalifikacijos tam neturėjo. Jis sugebėjo tai daryti. Jei reikėdavo tai ir dirbdavo su kranu, valdžia nieko nežiūrėjo, dirbkit ir viskas. Ir dabar tas pats, valdžia nėra pasikeitusi. Reikėdavo atiduoti produkciją ir dirbdavo. Įmonės pasikeitimo priežasties nežino. Buvo bankrotai, laikas baigėsi. Buvo nustekenę, norėjo naują įmonę susikurti nuo nulio. Dėl krano valdymo nurodė, kad kranas valdomas pulteliu, kuris buvo pakabintas. Prie pultelio ne kiekvienas galėdavo prieiti. Magnetuką išimi ir niekas nevažiuos. Magnetuką išimdavo, ir jis išimdavo magnetą, jei reikėdavo. Ar buvo pultelis apvyniotas negali pasakyti. Ar tą dieną dirbo su kranu neatsakys. Jis pagrinde suvirintoju dirbo. Per dieną 1-2 didelis konstrukcijas reikėdavo apversti. Jis toje pačioje vietoje dirbo kaip ir O. R.. Buvo gal 3 kranai. Su bet kuriuo kranu neprivažiuosi kiek reikia. Gal ir su dvejais kranais galėjo kelti toje vietoje, jis važinėja po cechą. Dėžėje būdavo pultelis. Kas su kranu dirbo, tas žinojo, kad jis dėžėje. Magnetuko nuolat neišimdavo, žmonės dirba visą dieną. Darbo dienos eigoje jei būdavo visos didelės konstrukcijos, išimdavo magnetą lauk, kad ko nepasidarytų. Jei nesunki detalė gali su rankomis apversti, jei didesnė, buvo tokios specialios šakutės, su ta šakute apverti, jei ne, ateina kranistas ir apverčia. Jei nėra kranisto ar jo, buvo pasakyta krano neimti. G. V. buvo meistras surinkėjas, jis buvo jo pagalbininkas. Jis pas juos mažai eidavo. Jis kitiems pasakydavo, kad būkit atsargūs, neimkit. O ką jam reikėjo daryti, jei iš viršaus direktorės, akcininkų buvo pasakyta, mums produkciją atiduokit. Kam ten kas rūpėjo, kad jis praeitų mokslus. Meistras žinojo, kad jis neturi kranisto kvalifikacijos. Aišku, kad sakė, kad reikia laikytis. Jis valdžiai yra sakęs, kad reikia kranisto, bet valdžiai per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo. G. V. reikalaudavo, bet jiems kažkaip dirbti reikėjo. Administracija puikiai viską žinojo. Jis todėl iš darbo ir išėjo, kad pradėjo kišti popierius pasirašyti po įvykio, gal jis vietoj G. V. būtų sėdėjęs. Matė, kad kažkas ne taip, todėl išėjo iš darbo. Davė pasirašyti, sakė čia tau nieko nenutiks. Kažkur pasirašė, kur konkrečiai pasakyti negali. Kažkokie lapai buvo duoti pasirašyti. Darbų saugos klausimais J. Š. buvo, ji buvo sekretorė, ji rūpinosi darbų saugos klausimais. Ji duodavo darbų saugos knygą skaityti. Ar G. V. buvo įpareigotas juos instruktuoti jis nežino, ko gero ne, jis buvo paprastas surinkėjas, meistras. Dėl konstrukcijų nurodė, kad jų būdavo įvairių formų. Būdavo stendas ant sienos, parodyta kaip reikia konstrukcijas stropuoti. Kuri ant O. R. užkrito konstrukcija yra neilga, gal kaip per stalą, 3,5-4 m. ilgio. Nepasakytų, kad tai sunki konstrukcija, būdavo ir sunkesnių. Stropavimą reikia žiūrėti, kad neužsikabintų už tos detalės. Ne kiekvienas gali dirbti, turi išmanyti tą darbą. Niekaip negali nusverti konstrukcijos ta šoninė detalė. Tas lakštas 4-5 cm. storio, apie 0,5 tonos galėjo sverti konstrukcija. Brėžiniuose yra visas svoris nurodytas. Stendas stropavimo yra už G. V. kabineto, pačiame ceche. Visiems buvo žinoma kur stendas, einant į sandėlį visi matydavo. Jis neklausė O. R. kur jis eina, žmogus dirbo savo darbą. Jis buvo šlifuotojas, dirbdavo daugiausia su smulkiomis detalėmis. Detalėms perkelti būdavo kranistas. Jis sakydavo, jei galit pasikelti su rankomis, pasikelkit, o didelių neimti, jis paduos ar kranistas apvers. Kranistas turėjo šalmą su kranisto ženkliuku. Buvo skirtingų spalvų šalmai. Kokios spalvos šalmą turėjo kranistas neprisimena, tačiau tikslai atsimena, kad ant kranisto šalmo buvo ženkliukas. Ne vienas kranistas buvo. Pas jį darbo vietoje buvo vienas ir jam užtekdavo. Į kitą teritoriją jis neidavo. Kranistas būdavo pastoviai. Naktinių pamainų nebuvo. Dėl pareigybinių nuostatų nurodė, kad gal ir buvo pasirašęs pareigybines nuostatas. Liepė pasirašyti iš viršaus, direktorė L. G.. Mano, kad ne G. V. turėjo būti atsakingas už darbų saugą, turėjo su pažymėjimu žmogus ateiti iš institucijos ir instruktuoti. Administracija ar žinojo, kad O. R. ir jis neturi pažymėjimo dirbti su kranu, jis nežino. Mano, kad jie puikiai turėjo žinoti. Latviai akcininkai buvo, o L. G. buvo direktorė. Akcininkams svarbiausia, kad atiduotų produkciją, o toliau viskas vienodai. O. R. su kranu dirbo ne kartą, nes ir jis išeidavo virinti, senieji suvirintojai vienas kitą prisižiūrėdavo. Jis nežino, kodėl O. R. nesikreipė į kitus apmokytus žmones. O. R. buvo labai kruopštus, labai skubėjo, norėjo kuo daugiau padaryti, gal užsimiršo. Jis su kranu dirbo be leidimo, jei nebūtų dirbęs, būtų atleistas. Jis labai didelių konstrukcijų nekėlė. Būdavo ir tokių, kur jis nosies nekišdavo. Dėl brigadininko pareigybės ar pasirašė nežino, jam davė daug lapų pasirašyti, jis pasirašė ir išėjo iš darbo. Nežino, kas jam priskyrė O. R.. Jei jam priskyrė, negali atsakyti ar turėjo jį instruktuoti. Pagal darbo specifiką būdavo O. R. kranas nereikalingas. Buvo „ožiai“ ir apversdavo konstrukciją. Pagrinde tai buvo nedidelės konstrukcijos. Jis žinojo, kad M. J. turi pažymėjimą dirbti su kranu. Jis nesikišdavo į kitą teritoriją, ten buvo atskiri brigadininkai. Už darbo saugą įmonėje kas buvo atsakingas jis nežino. G. V. jam jokių savo funkcijų neperdavė, kaip jis gali perimti, jei jis nekvalifikuotas, yra paprastas suvirintojas. Jis ir taip nusižengė, kai dirbo su kranu be pažymėjimo. Schemos, brėžiniai buvo ant stalo ceche, visi brėžiniai pagal projektą. Nurodė, kad negali atsakyti ar yra matęs, kad O. R. dirbtų su kranu. Jis buvo sakęs, kad mažas detales, iki 50 kg., pasiimate patys, dideles konstrukcijas kelia kranistas. Didelių konstrukcijų būdavo apie 10 per dieną, tokių, kad reikėtų kranistą kviestis. Smulkių detalių būdavo šimtais per dieną. Dėl instruktavimo jis nurodė, kad neinstruktavo. Jis neturėjo tam pažymėjimo. Niekas jam nieko nepavedė supažindinti darbuotojų kaip reikia dirbti. Šlifavimo, siūlių valymo prižiūrėdavo ATK, jis prižiūri siūles, ultragarsą. Jei jis pamatydavo naują darbuotoją, kad jis nemoka, pasakydavo kaip reikia teisingai dirbti. Jei jis virina, žino kaip valymą daryti. R. buvo profesionalas, labai geras darbuotojas. R. ar buvo galutinai priimtas nežino ar buvo dar bandomasis laikotarpis. Įmonėje būdavo bandomasis laikotarpis. O. R. iki įvykio kiek laiko išdirbo įmonėje negali atsakyti, reikia dokumentus žiūrėti. Jis dažniausiai smulkesnes detales valydavo. Paskirstymo nebuvo, kokias detales kiekvienas turi valyti. Yra 8 suvirintojai, suvirino, pasitraukė, paliko konstrukciją ant „ožių“, ateina valyti, apvalo, atėjo kranistas, apvertė, tada dar nuvalo, apžiūri ir išvažiuoja konstrukcija į smėliavimą. Nuvalydavo visą detalę iki galo, nešokinėjo nuo vienos detalės prie kitos. Suvirintojas užvirino, pasitraukė, paskui atliekamas valymas toje pačioje vietoje.

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirbo bendroje darbovietėje, nukentėjusiojo nepažįsta. Pačio nelaimingo atsitikimo nematė. Jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje, surinkėju. Tą dieną nedirbo. Nurodė, kad jis buvo surinkėjas metalo konstrukcijų. Jis neatsimena, bet kažkuriuo metu buvo brigadininkas. Jo pareigos buvo kontroliuoti darbus, skirstyti, kontroliuoti produkcijos kokybę. Prižiūrėti prioritetus, eiliškumą darbo, pagrinde kokybė. Darbuotojų darbo saugą, jam nebuvo paskirta užtikrinti. Darbo saugą tikrino darbų vadovas, tuo metu buvo G. V.. Nurodymus dėl darbų atlikimo gaudavo iš G. V.. Kiek dirbo įmonėje, neatsimena, gal 2-3 metus. Dirbo net paprastu darbuotoju iki brigadininko. Kažkiek žmoniškumo faktoriumi, pagalba buvo. Nurodė, kad dėl darbų saugos, jį instruktavo G. V.. Kas kiek laiko nepasakys. Kažką pasirašydavo. Nepamena kokie buvo norminiai dokumentai, skaitė instrukcijas, kažkas tai buvo. Nepamena kokio pobūdžio buvo. Dėl kranų nurodė, kad juos įmonėje naudojo. Tiltiniai kranai pultu valdomi, nuo žemės. Ant balkių važiuoja kranas. Jis instruktažą praėjęs. Mokymai, testų sprendimas, nepamena. Kranisto pažymėjimo jis neturėjo. Skirtingai brigada, 4-5 žmonės. Kas turėjo kvalifikaciją naudotis kranu nežino, į jo pareigas tai neįeidavo. Jeigu reikėjo naudotis tiltiniu kranu, užkabindavo, pasidėdavo ir apversdavo konstrukciją. Patys naudodavosi kranu. Jeigu neturi kvalifikacijos, neatsimena tokio atvejo, kad naudotųsi kranu. O. R. yra matęs 1 kartą, neatpažintų jo dabar. Brigadoje jis ne su juo dirbo. Kieno brigadoje priskirtas buvo, jis nežino. Dėl mokymų, jis neatsimena. Mokymai, instruktažas, vykdavo kasdieniai. Mokymo programos, temos, - nežino, nebent jo nebuvo, nepamena, nebuvo tikriausiai. Savo brigadoje neklausė, kas turi pažymėjimą. Jeigu žmogus nedrįso naudotis kranu, pasakydavo tikriausiai. Nebuvo draudžiama darbuotojams naudotis tiltiniu kranu. Pagal poreikį naudojosi kranais, ceche keli kranai buvo, kiek reikėjo tiek naudojosi, pultai prie kolonų pritvirtinti, kabliukais, sutartoje vietoje. Pultai nebuvo užrakinami. Jis nebedirba toje įmonėje. Tokį patį darbą dirba, bet ne ten. Kitoje vietoje, ne toje pačioje. Parodžius konstrukciją (t. 1, b. l. 66), jis nurodė, kad tai pavojinga detalė, ji yra ilga. Su bet kokia konstrukcija galima susižeisti. Stabilumui turi įtakos ir forma, stačiakampė ji, kiek suprato. Stabilumui turi įtakos vartymuisi. Jos apvertimas, jeigu ant šono pastatyti, ji yra nestabili. Jeigu plokščiai paguldyti nepavojinga, jeigu ant krašto, ji lengvai virsta. Neatsimena, ar jam teko su tokiomis konstrukcijomis dirbti.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. V., kartu dirbo. O. R. tik iš matymo žino. Dirbo surinkėju dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Pačio įvykio nematė, bet tą dieną dirbo. Praėjimas ten yra, tai kitame praėjime dirbo. Nurodė, kad jam tiesiogiai vadovavo meistras. Jis neprisimena pavardės tiksliai dabar. Visais klausimais į juos kreipdavosi. G. V. buvo kaip gamybos vadovas. Darbų saugos reikalavimus užtikrino G. V.. Meistrai tikrino jų darbus. Darbus skirstydavo gamybos vadovas, paskui dar meistrai. Detaliau meistrai, taip išeina. Kėlimo įrangos buvo tiltiniai kranai. Kvalifikaciją turi dirbti su kranais. Įgijo prieš tai dirbtoje įmonėje. Dirbo apie 2 metus. Kvalifikacijos diplomas, visais kranais galėjo naudotis. Negali pasakyti ar visi turėjo kvalifikaciją, ar visi naudojosi, negali pasakyti. Jis su kolega dirbo, jis nesinaudojo. Jie 2 dirbo, bet jis turėjo, jis ne. Jis nevaldė krano. Bendradarbis jo, nepastovus, keisdavosi. Su nukentėjusiuoju nedirbo, nežino kiek laiko buvo įsidarbinęs. Būdavo ir mažų konstrukcijų. Jeigu didelės, versdavo su kranu. Stabilumas konstrukcijos – pagrinde buvo metalinės statybinės konstrukcijos. Kursai pravesti, žino kaip ką daryti, kaip versti konstrukciją. Gali sužinoti svorio centrą, yra apsauginiai, keli, jeigu matai jeigu nepakeli, matai, kad nelygiai, padedi tada. Schemos ar buvo neprisimena, dėl konstrukcijos stropavimo. Pravesdavo instruktažus. Rizikos faktorius kokius įvardijo, - būdavo instruktažai, kad reikia saugotis, ryte prieš pradedant dirbti, kiekvieną dieną. Jam kilnojant instrukcijas, prikeli, centro nepagauni, būdavo, kad virsta. Parodžius konstrukciją (t. 1, b. l. 66), nurodė, kad yra dirbęs su tokiomis konstrukcijomis. Įvairių priemonių yra kėlimo. Horizontaliai esančią konstrukcijos dalį padėdavo ant ko: bendrą konstrukciją deda ant ožių. Ožių aukštis nesireguliuoja, jam atrodo. Galima versti ant šono konstrukciją. Yra spaudai, tokie kaip lynai, trosai, tvirtinama prie konstrukcijos, sugnybiam. Yra kvadratiniai, kabinasi iš šono. T formos konstrukcijos nestatydavo taip. Guldydavo, kad nenuvirstų. Statmenai jeigu kas statytų, nėra matęs. Dėl instruktavimo nurodė, kad jį instruktavo darbo vietoje, kai įsidarbino, nežino, administracijoje kažkas buvo. Paskui gamybos vadovai instruktavo. Už saugumą, kai darbinosi instruktavo kas ten, kažkas iš administracijos. Davė perskaityti visus tuos, kiek užtruko, negali pasakyti, 15-20 minučių. Jis pats skaitė. Gamybos vadovas instruktavo kai pradėjo dirbti. pasirašydavo kiekvienu atveju žurnaluose. Instruktavo gamybos vadovas, kas kiek laiko, neprisimena. Būdavo kiekvieną rytą susirinkimai, bendro pobūdžio, o pasirašyti, kas mėnesį, jeigu jis neklysta. Brigadininko pareigose niekada nedirbo. Buvo brigadininkai, bet pavardžių neprisimena. Visais klausimais kreipdavosi į gamybos vadovą, brigadininką. Negali pasakyti ko negalėjo išspręsti brigadininkas. Nurodė, kad be šito įvykio, nėra girdėjęs apie kitus nelaimingus atsitikimus. Jį instruktavo moteris administracijoje. Davė instruktažus perskaityti, davė pasirašyti. Yra matęs, kad O. R. naudojosi vienu momentu kranu. Tai buvo vienkartinis matymas. Nežino kiek jis dirbo iki įvykio įmonėje, gana naujas darbuotojas buvo jis. Neprisimins tokių dalykų, bendri darbo saugos reikalavimai, kas akcentuoja, nedaryti ko – buvo bendri nurodymai. Dėl kranų ar ką nurodydavo, kokių reikalavimų laikytis, tikrai neprisimins tokių dalykų. Mano, kad O. R. pats pažeidė, kitaip nebūtų atsitikęs nelaimingas atsitikimas. Jis nematė įvykio, negali pasakyti. Bendradarbiai šnekėjo, apie įvykį, kad su viena grandine kėlė. Šiaip jo, buvo draudžiama naudotis jo kolegai kranu, sakė nelysti. Draudimas buvo išsakomas prieš darbą. Tiltiniai kranai valdomi pultais. Jie buvo sutartose vietose. Pultai užraktus turėjo. Užraktai ar buvo išimami, nežino, galbūt. Nurodė, kad galėjo bet kada pasiimti pultą, nebent akumuliatoriai išsikrovę, tada reikėjo prašyti. O rakto prašyti nereikėjo. Kažkokios buvo persirengimo patalpos. Tiltinių kranų, nebuvo patalpų. Įspėjamieji ženklai lyg nebuvo. Nepamena, kokią konstrukciją apdirbinėjo O. R., nekreipė dėmesio. Jeigu neturi kvalifikacijos tiltinio krano, kreipiesi į brigadininkus, į tuos kas turėjo. Į jį kiti darbuotojai kreipdavosi, buvo tokių atvejų. Įmonėje kiek dirbo Lietuvos piliečių ir iš kitų valstybių, įvairiai. Įvykio metu negali pasakyti kiek jų buvo. Susikalbėjimas, jis rusų kalbą moka. Anglų kalba galėjo susikalbėti. G. V. pravesdavo rusų, lietuvių kalba. Užsieniečiams G. V. rusų kalba pravesdavo instruktažus. Ir Lietuviškai ir rusiškai pravesdavo, vos ne atskirai instruktažus. Įvairiai būdavo instruktažai, kartais ir per pietus. Be O. R. nelaimingo atsitikimo, prie jo nėra buvę, kad nukristų konstrukcija, techninių įvykių nėra buvę. Po nelaimingo atsitikimo įmonėje griežčiau instruktažai vedami buvo. Vesdavo gamybos vadovai. Nežino, kas pasikeitė po įvykio. Dėl kranų valdymo pasikeitimai, gal griežčiau žiūrėjo, kas gali naudotis.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo kartu su kaltinamuoju, O. R. nepažinojo, bet atsimena jį, iš darbo. Įvykio metu dirbo brigadininku toje įmonėje, UAB (duomenys neskelbtini), keičia pavadinimus jie, dabar toje pačioje vietoje, tik pavadinimas kitas. Įvykio nematė, bet tą dieną dirbo, nebuvo ceche, sužinojo, kai atvažiavo greitoji. Nurodė, kad brigadininkas buvo pagal darbo sutartį, taip įrašyta buvo. Jis iš karto tapo brigadininku, dirbo užsienyje, Lietuvoje atėjo iš (duomenys neskelbtini). Turi darbo stažą didelį su metalu, meistras gal 10 metų, dirbo užsienyje. Mokymai dėl įrangos specifikos turi dar iš Airijos, dar (duomenys neskelbtini) testus laikė. Turėjo tiltinių kranų pažymėjimus, (duomenys neskelbtini) mokymai buvo. Pačioje gamykloje mokymai buvo. O. R. UAB (duomenys neskelbtini)pamatė. Nepažįsta jo iš seniau. Kitoje įmonėje su O. R. nedirbo, kaip žmogus jis geras. Kaip su darbuotoju neteko susidurti. Neteko dirbti jo brigadininku, nežino, kas jo brigadininkas. Instruktuotas buvo ofise, žurnaluose pasirašydavo, perskaitydavo pats, dėl ko pasirašinėja. Žodinis instruktažas, kai gaudavo dokumentus, kad su kranu gali dirbti. UAB (duomenys neskelbtini) būdavo instruktažai ceche, pats G. V. vesdavo. Būdavo visokių daug. Atskirai instruktažas buvo, sukviečia meistras taip ir taip, pasirašykite, akcentuodavo darbo saugą. Jam atskirai būdavo, pats vadovauja darbams. Jam kaip brigadininkui atskirai instruktažas būdavo. Akcentuodavo, kad kažkokių draudimų tai nežino, buvo informuotas, kad darbo vietoje turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Yra pultas kranui valdyti. Ateina žmogus, tai klausė ar moka, ar žino kaip pultas veikia, o kas kur, panašu, kad atveda žmogų, mato ar moka dirbti. Jis instruktažo nevedė, būdavo žmonių, kurių neprileisdavo prie krano, jie pakavo, ne visi dirbo su kranu. Atveda žmogų darbdavys, jam reikia darbuotojo, sako, šitas gali dirbti, jis žiūri, gali negali dirbti, jis dokumentų netikrino. Su O. R. nedirbo, gamykloje matė, ką jis daro darbo vietoje, jam atrodo šlifuodavo su „turbinke“. Nėra matęs, kad naudojasi kranu. Gal naudojosi, kiek matė visi naudojasi kranu toje gamykloje. Kam šlifuotojui kranas, nesupranta, jis valė balkį, ant jo jis ir nukrito. Aštrius kampus šlifavo. Greičiausia suvirinimo siūles valė. Kontrakcija yra iš visų pusių kampai ant ožių dažniausiai stovėjo. Nežino, kaip reikia apšlifuoti, iš visų pusių, su „trubinke“ šlifuoti. Jeigu remiasi į stovą, dažniausiai guli ant tos vietos kur galima prieiti. Dėl tiltinio krano naudojimo nurodė, kad jis valdomas pulteliu. Jo vietoje negali bet kas ateiti ir paimti pulto. Nėra jo brigados, dažniausia dirba ukrainiečiai, jie negali ateiti ir pasiimti pulto, tik tie kurie moka, ir gali. Pultai jo erdvėje nebuvo apribojami. Jo leidimo nereikėjo nueiti pasiimti raktą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kas parašyta netiesa, šiandien davė teisingus parodymus. J. O. R. iki to nėra matęs, nėra dirbęs su juo, nežino jo. Nurodė, kad G. V. darė visus darbus, velnių yra gavęs ne vieną kartą. Nežino ar brigadininko pareigybines nuostatas yra pasirašęs, ten žurnalų pilna. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kur davė parodymus, tai neskaitė, tik pasirašė. Tikrai nedirbo su O. R. prieš tai, nu nebent pamiršo, bet tikrai ne. O. R. žmogus geras, kaip jis gali pasakyti, kad jis blogas žmogus.

Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. V.. Įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), įmonėje, ten ir susipažino. Dirbo ten suvirintoju. Žino tą įvykį, dirbo tada naktinėje pamainoje, paties to įvykio nematė. Dieninei pamainai vadovaudavo brigadininkas M. P., o naktinėje: tiesiog duodavo jiems darbus ir jie žinodavo, ką turėdavo padaryti per naktį. Kas būdavo atsakingas už darbų saugą – to atsakyti negali. Įsidarbinus, visą instruktažą pravesdavo G. V.. Prieš tai jis dirbo AB (duomenys neskelbtini), ten ir gavo visus kranisto pažymėjimus. Čia atėjus, G. V. papasakojo apie kranus, kokie kranai, kaip dirbama. Visą instruktažą jie pasirašė, buvo informuoti apie visus kranus, kiek kas kelia, kiek reikia dirbti ir kaip turi būti dirbama su jais. Laikas nuo laiko visada rytinius susirinkimus pravesdavo: apie kranus papasakodavo, kaip dirbti su kranais, kokie tonažai keliami, pvz., kai reikia apversti konstrukciją, tai reikia stovėti ne vidury, o už galo. Visada tai buvo pasakojama ir visi tai žinojo. Jis buvo priimtas suvirintoju. Konstrukcijos suvirinimas – toks buvo jo darbas. Visas priemones, kokių reikėdavo, tokias ir gaudavo. Jis turėjo apsauginį šalmą, mėlynas šalmas buvo jo. Visi darbininkai su mėlynais šalmais būdavo, brigadininkai būdavo su geltonos spalvos šalmais, meistras – baltos spalvos ir t. t. Brigadininkas skirstydavo darbus, atveždavo krovinius, jei reikėdavo apversti kokią didelę, sudėtingesnę konstrukciją, tai prašydavo brigadininko. Jei ko negalėdavo apversti rankomis, tai versdavo brigadininkas. Didelių konstrukcijų neversdavo, per mažai buvo patirties, praktikos. Ar M. P. turėjo tokią kvalifikaciją – nežino. Jis buvo jo brigadininkas. Jį jam pristatė G. V.. G. buvo kaip meistras, o M. P. buvo kaip brigadininkas. Nurodė į jį kreiptis visais darbo reikalais. Brigadininkas privalo jiems paruošti darbą. Jei jie didelės konstrukcijos negali patys apversti, jie kviečia brigadininką. Jie tokiam darbui neturi praktikos. Brigadininkas – tas žmogus, kuris turi paruošti darbus suvirintojui. Su brigadininko atsakomybe supažindintas nebuvo. Tiesiog dirbo savo darbą ir viskas. Dėl instrukcijų nurodė, kad su jomis susipažino, pasirašė. Nepamena, kur jas skaitė, gal pas G. V. kabinete. Buvo supažindintas, pasirašyta viskas buvo. Įsidarbinant pasirašė. Vėliau lyg ir būdavo dar tokių pasirašymų. Net metų dar nebuvo iki to įvykio. Buvo sudaryti instruktažai, sąrašai. Tiesiog prieš įsidarbinat buvo instruktuotas, pasirašė. Pasirašė darbo sutartį, bet nepamena ar prieš, ar po pasirašymo, bet tą pačią dieną viskas buvo padaryta. Buvo instruktuoti darbo vietoje. Darbo vietoje buvo pultai parodyti. Brigadininkas aprodė – M. P.. Nurodė, kad O. R. – jo pažįstamas, (duomenys neskelbtini) dirbo kartu. Geras darbuotojas, tiesiog atlikdavo savo darbą ir viskas. Jis valydavo konstrukcijas po suvirinimo. Dirbant, jis tai arčiau jo būdavo, tai toliau. Šiaip jis valydavo tokias smulkias detales, būdavo ir stambesnių detalių, bet kiek žino, tai jis kranu naudotis negalėjo. Naudodavosi konstrukcijų apvertimui. Su brigadininku mokinosi po truputį, padėdavo. Visada brigadininkas (M. P.) parodydavo kaip dirbti su kranu. Po truputį mokaisi, mokaisi, o kaip tu išmoksi dirbti. Brigadininkas privalėjo parodyti, pamokyti. Kiek pamena, atveždavo, paruošdavo, padėdavo brigadininkas O. R.. Bet kad O. R. valdytų kraną, esant brigadininkui M. P. šalia ir demonstruotų kaip reikia tiksliai daryti – to nematė. Dėl konstrukcijos dydžio nurodė, kad jei jau reikia krano, tai tą konstrukciją įvardija, kaip didelę. Dideles konstrukcijas deda ant žemės, o smulkesnes deda ant „ožių“, kad būtų patogu valyti. Dėl įvykio nurodė, kad girdėjo apie tą įvykį. Jam po naktinės dirbant paskambino ir pasakė, kad įvyko įvykis. Darbe papasakojo darbuotojai: užsimetė balkį, metalo konstrukciją. Kiek buvo pasakojama, kad jis pats vertėsi tą konstrukciją, jis dabar negali pasakyti, neteisingai su kranu pasielgė. Jam O. R. skambino, pasakojo, kad jam, „atseit“, užstrigo mygtukas. Bet kiek dirba, nėra buvę, kad mygtukas užstrigtų. Mano, jis pats neatsakingai tą konstrukciją vertė, jis kėlė, nepažiūrėjo, ten yra grandinių trumpinimo kabliai, ir kiek žino, tas kablys užsikabino už konstrukcijos lakšto, tą lakštą pakėlė ir konstrukcija virto. Kaip supranta, pati konstrukcija buvo neteisingai padėta. Visą laiką jis su tuo pačiu kranu dirbo. Tą naktinę pamainą irgi dirbo su juo, nebuvo jokių nesklandumų. Kai nedirbi, pultas būna pakabintas ant grandinių (ant krano grandinių). Ten yra tokie čipukai. Tie, kurie yra neapmokyti, kurie neturi galimybės dirbti su kranu, tie turėjo būti neleidžiami. O. R. yra kreipęsis į jį, ne kartą yra nukėlęs, užkėlęs. Ar jis yra kreipęsis į brigadininką, nežino, nematė. Jei brigadininko nėra – laukdavo, kol ateidavo. Jei būdavo didelė konstrukcija, tai jis laukdavo, kol ateidavo brigadininkas. O. R. kartais tekdavo naudotis kranu. O. R. neturėjo konstrukcijos versti. Brigadininkas M. P. turėjo versti. O ar šis turėjo tam teisę (pažymėjimą) - nežino. Dėl instruktavimo apie kranus nurodė, kad buvo instruktuotas, kaip jie dirba, kokia keliamoji galia, kaip reikia versti, kur reikia stovėti, t. y. buvo informuotas kaip dirbti su kranais. Buvo paaiškinta ir dėl didelių konstrukcijų, pas ką kreiptis. Ar G. V., ar M. P. paaiškino - nepamena. „Apsiversk pats“ – taip nebuvo pasakyta. Dideles konstrukcijas prašydavo, kad apverstų. Ar O. R. buvo uždrausta, ar leista buvo dirbti kranu – nežino to. G. V. dirbo dienomis nuo ankstaus ryto. Jų jis buvo įvardijamas kaip meistras (G. V.). Vadovybė jiems jį pristatė kaip meistrą: kokį projektą pradeda gaminti ir kt. Iš pačio G. V. nėra gavęs jokių pastabų. Naktį niekas už darbo saugą nebuvo atsakingas. Tiesiog būdavo paruošiami darbai ką padaryti per naktį ir viskas.

Specialistė R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje, vyriausiąja darbo inspektore. Parodė, kad G. V. buvo įsakymu paskirtas už darbų saugą, bet specialisto pažymėjimo jis neturėjo, todėl darbų saugos tarnybos funkcijų atlikti jis negalėjo. Jis buvo atestuotas kaip padalinio vadovas. Tai yra, kaip meistras, kaip savo mažai grupelei, galintis instruktuoti darbo vietoje, asmenines apsaugos priemones išduoti, bet jokiu būdu nevertinti rizikos, nes riziką vertinti jau yra rizikos vertinimo nuostatai, kurie numato, kad gali šitą dalyką atlikti tik kompetentingas, mažiausia kompetencija, t. y. darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pažymėjimą turintis asmuo, šito pažymėjimo jis neturėjo. Kaip vadovas, kaip meistras, savo grupelėje, tai kuriai jis skiria darbus, jis galėjo žiūrėti, kad jie saugiai dirbtų, jis tik galėjo įgyvendinti numatytas priemones. Tik įgyvendinti. Jis galėjo instruktuoti, jeigu tai yra įsakymas, įsakymas toks buvo. Instruktavimas pagal šitą nelaimingą atsitikimą vyko labai įdomiai – vienas asmuo instruktuodavo, o kitas pildydavo žurnalus. Nurodė, kad G. V., būdamas atsakingas už kranų priežiūrą, nepasirūpino, kad kranu galėtų dirbti tik apmokyti darbuotojai. O O. R. kranininko pažymėjimo, operatoriaus pažymėjimo neturėjo, nebuvo apmokytas jais dirbti, todėl dirbti su kranu jis negalėjo. O kranas buvo padarytas taip, kad tiesiog užraktas, kuris turėtų būti prieinamoje vietoje tik tiems, kurie turi tokia galimybę dirbti ir pasiėmus, įstačius ir dirbant, o pabaigus darbą su kranu – išimamas tas užraktas ir padedamas vėl į tam nurodytą vietą. Šiuo atveju buvo padaryta, kad tas užraktas buvo užklijuotas lipnia juostele, kad jis neiškristų. Tai buvo nustatyta ir tikrinimo metu, inspektavimo metu, pats G. V., kai ji parašė, kad nuklijuotų tą lipnią juostelę ir kame reikalas čia, tai jis pats ir nuklijavo, ir parodė, kad čia yra, sako, tai kad krenta, iškrenta, kad neiškristų. Tai šitaip tikrai neturi būti. Tam ir yra tie užraktai, kad būtu saugus įrenginys, kad bet kas ir neturintis teisės valdyti tiltinį kraną nuo žemės, nedirbtų su juo. Nes vis tik tai yra įrenginys, jis nėra registruojamas, ten 3,2 t, nuo 5 t yra registruojami šitie tiltiniai kranai. Bet vis tiek jis yra įrenginys ir reikia turėti tam žinių, kad su juo dirbti ir saugiai dirbti. Dėl instruktavimo nurodė, kad instruktuoti G. V. turėjo teisę. Padalinio vadovui yra leidžiama instruktuoti darbuotojus. Tas instruktavimas buvo įdomus, ten tik jo parašas. G. V. pats nurodė savo paaiškinime, kad jis tik žodžiu apkalbėjo, nors pvz., pats nukentėjusysis teigia, kad jis net buvo neinstruktuotas ir tai jam pakišo pasirašyti būtent apskaitininkė žurnalą. O instrukcijos nenurodytos, nei pagalbinio darbuotojo, nei darbo su kranu. Tai galima sakyti tai, kad tam darbui, darbui su kranu O. R. nebuvo instruktuotas. Dėl kontroliavimo nurodė, kad kontrolė yra atsakingų asmenų, kurie vykdo tas tarnybos funkcijas, jie turėtų atlikti, tai specialistas turėtų atlikti tą kontrolę. Tas asmuo, kuris tik įsakymu paskirtas kaip padalinio vadovas, jis tik tam tikras funkcijas gali atlikti apsaugos sritį. Tai kaip sakė – instruktuoti ir t.t. Tai įgyvendinti tas numatytas priemones. O šiuo atveju, G. V., kaip padalinio vadovas, turėjo užtikrinti, kad prie krano neprieitų tie darbuotojai, kurie neturi teisės jo valdyti. Ir ypač tie, kurie nėra apmokyti ir neturi net įgūdžių. Pagal viską, pagal duomenis O. R. priimtas į darbą 2019 m. lapkričio 6 d. – tą dieną pradėjo dirbti, o visas nelaimingas atsitikimas įvyko 2020 m. vasario 5 d., tai čia keli mėnesiai praėjo tik tai viso labo. Darbas su kranu nėra darbas, kada gali atėjęs iš karto tu su juo dirbti, jį valdyti. Tai nėra tas įrenginys. Reikalingos specialios žinios. Kad būtų galima saugiai dirbti, turi būti darbuotojas apmokytas ir įgyti tam tikrų žinių. Ir šitas yra būtent numatyta pačios įmonės vidinėse tvarkose. Pačios yra ir tvarka, ir mokymai, ir programa patvirtinta, bet tas nebuvo padaryta. O. R. nebuvo apmokytas. Darbų vadovas visų pirma turėjo užtikrinti, kad būtų sąrašas patvirtintas įmonę tų darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su kranu ir nustatyta tvarka, kur laikomas užraktas ir kas gali jį paimti. Ir tas raktas paimamas pagal parašą. Bent jau tokia minimali tvarka, kad bet kam sėsti, imti ir valdyti kraną, nebūtų suteikta galimybė. G. V. turėjo visų pirma užtikrinti tai, kad užraktas nebūtų priklijuotas lipnia juostele, tiesiog įdėjus į spynelę krano, tas čipas vadinamas, būtų laikomas pastoviai ir bet kas prieina, ir valdo jį, veikia, o būtų tam tikroje vietoje, paskirtoje, numatytoje, kur tik atsakingas asmuo, turintis pažymėjimą ateina, pasiima, pasirašo ir priduoda, kai baigia darbus. Turi būti griežta atsakomybė. Įmonėje nebuvo tvarkos, kas atsakingas už tai, kad nepasinaudotų kranu, tas, kas neturi teisės. Tvarkos nebuvo nustatyta, o turėjo būti. G. V. yra kaip kranų darbų vadovas, jis yra apmokytas. Bet įmonėje nebuvo nustatyta tokios atskiros tvarkos, kur turi būti saugomas raktas, kur jis yra, kas gali juo naudotis, sąrašas apmokytų darbuotojų, kurie galėtų ateiti pasiimti. Taip neturėtų būti, kad atėjau, pasiėmiau ir viskas. Turėtų būti pasirašau, kad gavau ir priduodu, kad gavau. Tikrinimo metu matėsi, kad šito viso tikrai nėra, nes jai nepateikė nei sąrašo, kranas, kaip sakė, atėjus tikrinti, einant vizualiai pasižiūrėti, nes jai buvo aktualu pasižiūrėti, kaip tas kranas veikia buvo rasta užklijuota su lipnia juostele, ten tiesiog nuotraukose matosi, kai nuklijavo, kiek jis tamsesnis, tos vietos kur nebuvo užklijuotos ir kaip nuklijavus ta vieta matos, kad čia ne pirmą dieną. G. V. buvo kranų priežiūros meistras ir kranų darbų vadovas, jis turėjo priežiūros meistro pažymėjimą, todėl jis turėjo prižiūrėti, kad būtų saugus įrenginys ir vadovauti darbams, kai yra dirbama su kranais, vadovauti darbams, tiesiog žiūrėti, kad teisingai būtų stropuojama, kad stropuotojai būtų paskirti žinantys ir apmokyti darbuotojai. O kranų priežiūros meistras, jis taip, jis žurnalą vedė. Jai nebuvo pateiktas sąrašas darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su kranu. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų G. V. vykdyti neturėjo, kadangi jis nėra atestuotas ir neturi tarnybos specialisto pažymėjimo. Direktorė, šitą pažymėjimą turėjo, bet pagal darbuotojų skaičių, vykdyti negalėjo. Tarnybos funkcijų ji vykdyti pavesti negalėjo, nes tarnybos funkcijas pagal teisės aktą numato, kad tarnybos funkcijas gali vykdyti tik turintis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pažymėjimą, ir dar yra net gi dabar pagal mūsų naujas tvarkas, tie pažymėjimai yra pagal visos ekonominės veiklos rūšies įmonėse, toliau pagal antrą, trečią priedą ir pagal trečią priedą priklausomai nuo to, kokia ekonominė veikla. Kadangi pas juos gamyba, jis turėjo turėti pažymėjimą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšies įmonėmis. Direktorė visą laiką yra atsakinga už darbų saugą. Vadovas yra atsakingas už viską. Ji yra atsakinga už visą tai kas vyksta, už daug ką. Vadovas atsako, neša atsakomybę darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme tai yra reglamentuota darbdavio pareigos, jis turi sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Ji paskyrė darbuotoją, bet ji paskyrė ne kompetentingą asmenį, neša atsakomybę pati. Kas liečia rizikos vertinimą, tai yra darbdavio pareiga yra nustatyti arba darbdavį atstovaujančio asmens, kurį jis paveda. Taip pat jis turėtų būti kompetentingas asmuo, turintis mažiausia specialisto pažymėjimą, kad pradėti tą rizikos vertinimą. Čia yra darbdavio pareiga, rizikos vertinimą pradėti. Įvertinus riziką matosi, kokie kenksmingi, kokie pavojingi rizikos veiksniai veikia, kokioje darbo vietoje yra numatoma. Priemonės sudaromos įvertinus tą riziką, kad ji būtų priimtina. Ką reikėtų, kokie reikalavimai yra teikiami tam darbuotojui priemonių plane. Šiuo atveju, siūlių valytojas, kaip supranta, ar jam į pareigas ar pagal instrukciją, privalėjo dirbti su kranu ar neprivalėjo. Tai čia vėl yra taipogi, jis neturėjo pažymėjimo. Bet, kad sudaryti tas tinkamas sąlygas, ji galėjo organizuoti jo mokymus. G. V. gali teikti siūlymą, kad man reikia dar vieno stropuotojo ar prikabinėtojo, ar ten kranininko ir ji organizuoja mokymus. Visi įsakymai tvirtinami vadovo. Visi, kas ten bebūtų. Yra bandomasis laikotarpis, per bandomąjį laikotarpį galima paruošti žmogų tam darbui tinkamai. Tai čia laikotarpis praėjęs tikrai labai nedidelis O. R.. Tai turėjo per tą laiką matyti, jie patys turėjo spręsti. Valdžia turi pati spręsti kaip apmokyti tą darbuotoją, kad jis pilnai galėtų vykdyti visas funkcijas. Gal siūlių valytojui ten ir nereikėjo su tuo kranu dirbti. Dėl tvarkos nurodė, kad įmonėje, kai yra tokie įrenginiai, nesvarbu, tai gali būti ir krautuvas, ir kėlimo įrenginys, kranas, turi būti tvarka tokia nustatyta, kad kas gali valdyti šituos įrenginius Mes nepaliekame automobilio su rakteliais įjungtais. Negalima sudaryti, tokių sąlygų, kad bet kas priėjo, o raktelis įkištas aš atsisėdu ir važiuoju. Tas pats yra ir gamyboje. Gamyboje, tai tuo labiau. Kėlimo kranas, tai ta tvarka turi būti. Neturi būti įkištas raktelis į užraktą ir prieinu prie krano, pasiimu pultelį, spaudau mygtukus ir kranas važiuoja, kelia. Šito neturi būti. Įmonės tvarka turi būti patvirtinta direktoriaus. Ji kalba apie įmonę, kad įmonėje tokios tvarkos nebuvo. Jis tik kaip priežiūrą vykdantis, kaip turintis ir paskirtas už kranų priežiūrą, turintis specialistą, jis tuo turėjo irgi taip pat inicijuoti šitą tvarką. Arba atstovaujančio asmens. Jis turėtų ir įgyvendinti tą tvarką. Jis kaip priežiūros meistras, tai baigęs, išsilaikęs egzaminą ir turintis pažymėjimą, ir atsakingas už priežiūrą kėlimo įrenginio, šiuo atveju tiltinio kėlimo krano, jis tai turėjo numatyti, kad tas kranas nebūtų valdomas visada. Kas pačio gamintojo krano yra neleidžiama. Jis turi būti saugus. Jis nebuvo saugus dėl to, kad buvo paliktas užraktas, tas „čipas“, būtent spynelėje. Ir buvo atviras valdymas paliktas visiems, kas nori. Taip jis ir darbų vadovas. Kranų darbų vadovas turi toki pažymėjimą. Būtent jis yra padarytas, apsaugos įtaisas padarytas neveiksnus, užblokuotas, tai yra netvarkingas įrenginys. G. V., kaip padalinio vadovas, turėjo kontroliuoti, kad tų darbų nedirbtų. Tie darbuotojai, kurie neturi pažymėjimo, ir turėjo užtikrinti, kad laisvai neįsijungtų tas įrenginys. Nurodė, kad kranas buvo nesaugus įrenginys. Įrenginiai turi būti saugūs. Ir pareiga yra tikrai ne pačių darbuotojų. Jeigu yra paliktas nesaugus įrenginys, bet kas gali pasinaudoti. G. V., kaip gamybos vadovas, priežiūros meistras, jis darbų vadovas karnų. G. V. buvo atsakingas už krano techninę priežiūrą, už tai, kad kranas būtų tinkamas ir saugus naudoti. Tai būtent G. V. turėjo būti atsakingas už tai, kad nebūtų klijuojamos tos juostos, paliktas raktelis viduje, jis kiekvieną ryta turėjo apeiti ir pasižiūrėti ar tas įrenginys saugus, ar ne. Tai yra kasdieninė, nuolatinė techninė priežiūra įrenginio.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas D. B. parodė, kad 2020 m. vasario 4 d. įmonės (duomenys neskelbtini) į Lietuvos įmonę UAB (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas kaip stažuotojas – suvirinimo siūlių valytojas. 2020 m. vasario 5 d. stažuotoju pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Prieš pradedant jam darbą su instrukcijomis instruktavo įmonės brigadininkas M. P., kurio pavardės neatsimena. Su kokiomis instrukcijomis instruktavo jis neprisimena, tačiau visas pateiktas instrukcijas perskaitė ir jam papildomai žodžiu paaiškino apie įrankių naudojimo saugumą, judėjimo taisykles teritorijoje, kaip išjungti elektros įrangą. Taip pat kažkuris įmonės darbuotojas, kurio nei vardo nei pavardės neatsimena, instruktavo apsaugos punkte. Supažindino su evakuacijos planu, priešgaisrinės saugos instrukcijomis ir t.t. ir pasirašė į žurnalą, kuriame buvo keli punktai. Apsaugos darbuotojas liepė jam nueiti ir pasiimti iš sandėlio apsaugos priemones: šalmą, batus, darbinį kostiumą, pirštines, akinius, apsauginę kaukę, ausų kištukus. Įmonėje darbo grafikas buvo nuo 07:00 val. iki 16:00 val., tačiau būdavo ir tokių dienų kai reikėdavo pasilikti ir ilgiau, pavyzdžiui padėti kolegoms apsitvarkyti gamybines patalpas. Buvo dirbama nuo pirmadienio iki penktadienio. Brigadininkas M. P. paaiškino, kad gamybinėse patalpose atliks suvirinimo siūlių valymą, o jo darbų prižiūrėtojas bus O., kurio pavardės neprisimena. M. P. jam pasakė, kad sunkius objektus jie pateiks patys, o smulkius jie patys gali paimti rankomis. M. P. pasakė, kad sunkias konstrukcijas pristatys (atveš) atsakingi asmenys (kvalifikuoti darbuotojai, turintys atitinkamą pažymėjimą dirbti su telferiu). Sunki konstrukcija laikoma sverianti daugiau kaip 30-50 kg. Jam yra žinoma darbo specifika, nes anksčiau tokio pobūdžio darbą atlikdavo ir įmonėje (duomenys neskelbtini). Pirmomis dienomis jam nebuvo aišku kaip tiksliai reikia atlikti siūlių valymą, bet M. P. viską jam parodė ir paaiškino su kokiais instrumentais, įranga dirbti ir kokius darbus atlikti valant siūles, o O. iš šalies stebėjo jo darbo procesą 2020 m. vasario 5 d. iki pietų sunkių konstrukcijų jis nevalė, dirbo prie smulkių, kurioms nebuvo reikalingas telferis, o po pietų tiksliai neatsimena kas jam pasakė, kad turės valyti sunkias konstrukcijas. Jis neatsimena kaip iki nelaimingo įvykio buvo atgabenta ir pastatyta metalinė konstrukcija ant stovų, kurią jis turėjo valyti, neatsimena tiksliai visko, nes yra patyręs didelį šoką, bet lyg O. telferio pagalba atgabeno ant stovo, ar jis jam padėjo, neatsimena. Neatsimena kokioje padėtyje ši metalinė konstrukcija buvo pastatoma ant stovo, bet lyg per vidurį. Atsimena tai, kad priėjo jau prie padėtos konstrukcijos, iš kurios pusės priėjo, neatsimena, bet priėjęs ar tai iš viršaus ar tai iš apačios jis O. padėjo atkabinti grandines nuo konstrukcijos. Kol O. atkabinėjo grandines nuo konstrukcijos jis nematė. Jam atkabinus grandines, ėjo ruošti instrumentus suvirinimo siūlių valymui, bet nuėjęs apie 3-5 metrus nuo konstrukcijos, jis atsisukęs pamatė, kad O. pradėjus kelti metalinę konstrukciją telferio pagalba (grandinės kabliai buvo žemiau metalinės konstrukcijos išsikišimo) grandinės kablys užsikabino už metalinės išsikišusios konstrukcijos, jis pamatęs, pradėjo O. mojuoti ranka (kad nuleisti grandines), bet O. ir toliau kėlė konstrukciją prilaikydamas ją ranka (kitoje rankoje laikė telferio valdymo pultą). Nematė ar jis spaudė ant to valdymo pulto, bet grandinės lyg toliau kėlė metalinę konstrukciją. Telferiui keliant metalinę konstrukciją, grandinėms pakilus maždaug 50 cm aukščio, metalinė konstrukcija lyg susvyravo ir pradėjo judėti link O., kol galiausiai nuo grandinės kablių atsikabino ir metalinė konstrukcija nukrito nuo stovo ir užkrito ant O. Kiek atsimena, metalinė konstrukcija užkrito ant O. kojų, ties dubens sritimi. J. O. padėjo tik atkabinti grandines. Jo nuomone nelaimingas įvykis darbe įvyko dėl skubėjimo. Daugiau naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi. Pateikus klausimą, ar buvo galimybė atkabinus grandines nuo metalinės konstrukcijos, pirmiau telferį atitraukti nuo objekto ir tik tuomet keltį grandines, atsako, kad taip, tokia galimybė buvo. Pateikus klausimą, ar matė, kad O. tą dieną dirbo su telferiu, atsako, matė veikiantį gamybinėse patalpose telferį, tačiau negali pasakyti kas jį valdė (t. 1, b. l. 128-129).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo O. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas O. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suvirintojo pareigose dirba nuo 2018 metų. Kiekvieną kartą yra komandiruotas Ukrainos firmos (duomenys neskelbtini). Į UAB (duomenys neskelbtini) atvyko 2020 metų birželio gale, tikslios dienos neprisimena. Kiekvieną kartą kai atvyksta dirbti, gamybos meistras G. V. instruktuoja saugos ir sveikatos klausimais. Instruktažas vyksta gamybos patalpose. G. V. viską aprodo ir viską paaiškina. Po G. V. instruktažo nueina į administracines patalpas, esančias antrame aukšte ir pas administratorę J. Š. pasirašo į instrukcijų žurnalus. Sandėlininkė kurios vardo ir pavardės nežino išduoda asmenines apsaugos priemones, už kurias pasirašo į asmeninių apsaugos priemonių kortelę. Pagrindinis darbas - metalų konstrukcijų suvirinimas antrajame ceche. Suvirinant metalo konstrukcijas nesinaudoja tiltiniu kranu, neturi tokio pažymėjimo ar atitinkamos kvalifikacijos. Kas atsakingas už metalinių konstrukcijų pergabenimą nuo stovų ant vežimėlių nežino. Metalines konstrukcijas virina ant stovų. Tikslias 2020-02-05 nelaimingo įvykio darbe aplinkybes nematė. Prieš nelaimingą įvykį darbe nėra matęs, kad nukentėjusysis būtų naudojęs tiltinį kraną. Vaizdo įrašo susijusį su nelaimingu įvykiu nematė (2 t., b. l. 111-112).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. vasario 11 d. išvados matyti, kad O. R. nustatyti sužalojimai: plonosios žarnos plyšimas dviejose vietose, gaktinės sąvaržos išnirimas ir dešiniojo kryžmeninio klubo sąnario panirimas, dešinio šlaunikalnio kūno skeveldrinis lūžis ir dešiniojo klubo srities odos nubrozdinimas. Dėl plonosios žarnos plyšimų išsivystė totalinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas). O. R. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautis metalinei konstrukcijai užkritus ant pilvo – dubens ir dešinės šlaunies, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 85-86).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. papildomos specialisto išvados matyti, kad 2020 m. gegužės 25 d. VšĮ Respublikinėje ligoninėje O. R. diagnozuotas mechaninis sąaugiminis žarnų nepraeinamumas išsivystė dėl 2020 m. vasario 5 d. darbe patirtos traumos su plonosios žarnos plyšimais, kas sukėlė totalinį peritonitą ir pilvaplėvės sąaugas, todėl O. R. VšĮ Respublikinėje ligoninėje Klaipėdos ligoninėje diagnozuotas ligos ir 2020 m. vasario 5 d. darbe patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje O. R. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (t. 1, b. l. 98-99).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose (toliau – cechas) ant stovų sudėtos metalinės konstrukcijos, užfiksuotas kranas su reguliuojamu pulteliu ir kabliais, po kranu ir kabliais nukritusi metalinė konstrukcija, kurios dešinysis galas ant žemės, o kairės pusės galas užkeltas ant laikiklio, ant šalia esančios metalinės konstrukcijos padėtas pultelis kranui valdyti (t. 1, b. l. 32-44).

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. G. pateikė įmonės dokumentus:

1. 2017 m. vasario 10 d. įsakymą Nr.17/20-03 Dėl atsakingo asmens skyrimo už darbuotojų saugą ir sveikatą;

2. 2017 m. vasario 10 d. įsakymą Nr.17/20-02 Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų ir instruktavimui atsakingų darbuotojų paskyrimo;

3. 2017 m. birželio 30 d. įsakymą Nr.2-RV Dėl darbuotojų supažindinimo su profesinės rizikos vertinimu;

4. G. V. neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimo 2001 m. lapkričio 16 d. Nr.00088 kopiją;

5. G. V. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini);

6. Gaminio brėžinį/specifikaciją (nevalstybine kalba);

7. Gamybos meistro pareiginius nuostatus Nr. 25;

8. Darbuotojų, dirbusių 2020 m. vasario 5 d. gamybos patalpose, sąrašas kopiją;

9. USB laikmeną su vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 176-191).

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. G. pateikė O. R. 2020 m. vasario 3 d. – 4 d. dienomis pildytų atliktų darbų lapelių kopijas (t. 2, b. l. 192-193).

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2020 m. vasario 21 d. pagal reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) direktorės L. G. pateikta USB laikmena su vaizdo įrašu (failo pavadinimas „New Device001_ViSAR IP_20200205144151", „VID-20200211-WA0000"), kuriame užfiksuota, kaip O. R. (apsirengęs tamsiais rūbais) su kolega, kurio vardas tyrimo duomenimis – (duomenys neskelbtini) (apsirengęs gelsvais rūbais), dirba iš kairės prie metalinės konstrukcijos (toliau – gaminio) „3A14-PU-46" (žr. gaminio brėžinyje). Gaminys padėtas skersai ant dviejų „U" formos stovų, prie pat kairiojo karšto, kabindamasis galais. Abu vyrai vienu metu prieina prie gaminio centro, kuris yra jų liemens aukštyje ir rankomis kažką daro virš gaminio (dėl vaizdo kokybės asmenų veiksmų detalizuoti negalima, tyrimo duomenimis atkabinėja grandines nuo telferio (elektrinis kėlimo įrenginys) kablio, kuris kabo gaminiui ties viduriu iš dešinės). Įrašo 7 sekundę O. R. per žingsnį atsitraukia atgal, o tuo tarpu (duomenys neskelbtini) toliau atkabinėja grandines. Įrašo 20 sekundę (duomenys neskelbtini) atkabintas grandines pasveria ant gaminio ir kartu su O. R. atsitraukia atbulomis, kol nugara atsiremia į kitą metalinį gaminį, stovintį ant analogiškų stovų šalia (iš pažiūros galimai apie 1 m atstumu), lygiagrečiai su tuo, prie kurio jie dirba. Abu vyrai žiūrinėja aukštyn/žemyn. Tuo tarpu O. R. rankas laiko sulenktas per alkūnes, priešais save. Įrašo 39 sekundę O. R. pasisuka šonu ir ant gaminio, į kurį buvo atsirėmęs, iš rankų padeda telferio valdymo pultą bei netrukus vėl abu prieina prie gaminio centro. O. R. nuo gaminio paima (duomenys neskelbtini) pasvertas grandines ir užkabina jas ant telferio kablio. 50 sekundę vėl pasiima telferio pultą. Toliau iki 1 min. 06 sek. abu vyrai stovi šalia gaminio ir nieko nedaro. Tada O. R. atsistoja šalia (duomenys neskelbtini) iš kairės, o pastarasis atsitupia ir rankomis pataiso grandines iš gaminio apačios. 1 min. 14 sek. (duomenys neskelbtini) atsistoja, apeidamas O. R. iš nugaros, patapšnoja jam delnu per petį ir nueidinėja pro detalės dešininį šoną vieną kartą trumpam atsisukdamas į O. R.. 1 min. 30 sek. šio vaizdo įrašas stabdomas. Toliau, dėl geresnės vaizdo kokybės, programa atidaromas „MP4 File" 12,7 MB apimties vaizdo failas pavadinimu „VID- 20200211-WA0000", kuriame užfiksuotas 49 sek. trukmės analogiškas vaizdo įrašas, tik jis yra nuo to momento, kai buvo sustabdyta ankstesniojo vaizdo įrašo peržiūra. Vaizdo įraše matoma, kaip O. R. stovi prie detalės ties jos centru, kaire ranka laikydamas telferio kablį, ant kurio kabo grandinės (fotolentelėje Nr. 1). Kablys kabo palei detalės dešinį šoną, ties detalės centru. Ant jo horizontaliai kabančios grandinės nutysusios beveik iki grindų. Įrašo 2 sek. O. R. sulenktoje per alkūnę, dešinėje rankoje laikydamas telferio pultą, atsitraukia per žingsnį atgal nuo detalės, tuo tarpu kablys lėtai kyla ir įrašo 3 sek. užkabinęs konstrukcinę detalę (metalinė 300x600 mm plokštelė) „3A14-PUL-1045" (žr. gaminio brėžinyje), kuri primontuota prie gaminio per vidurį, skersai, horizontaliai, pakelia ir paverčia visą gaminį apie 45 laipsnių kampu į O. R. pusę (fotolentelėje Nr. 2). Įrašo 4 sek O. R. pritūpęs, abiejų rankų delnais stumia nuo stovų virstančią detalę, tuo tarpu telferio kablys nustoja kilti, o detalė susvyruoja ir toliau virsta nuo stovų. Įrašo 5 sek. detalė visiškai pavirsta ant kairiojo šono, o O. R. prilaikydamas (gaudydamas) ją, dar labiau pritūpia, pakiša kairįjį kelį po krentančia detale, kairiąja ranka apkabina detalę iš viršaus, dešine laikydamas ją iš apačios (fotolentelėje Nr. 3), tačiau detalė nesustodama virsta nuo stovų krašto ir 6 sek. krisdama ant žemės prispaudžia O. R. skersai ties liemeniu. Nueinantis „D" į O. R. atsisuka tuo momentu, kai pavirtusi ant stovų kampu detalė pakimba. Jis apsisukęs akimirksniu puola link virstančios detalės, tačiau prišoka tik kai detalė guli ant grindų prispaudusi O. R.. Įrašo 8 sek. „D" čiumpa už detalės per vidurį bandydamas ją atkelti. 10-24 sek. jam į pagalbą atbėga dar 7 kolegos, cecho darbuotojai, kurie atkelia nuo žemės detalės vieną kraštą ir ištraukia sužalotą O. R. iš po jos. Ištrauktas O. R. guli ant grindų nejudėdamas (t. 1, b. l. 46-51; t. 2, b. l. 171-173).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. kovo 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos bei akto matyti, kad 2020 m. vasario 5 d. nelaimingo atsitikimo priežastys yra - saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: Darbdavys neužtikrino, kad kranu galėtų dirbti tik įgalioti, turintys tinkamą kvalifikaciją darbuotojai (nebuvo užtikrintas krano rakto tinkamas naudojimas) ir, kad darbus atliktų tik instruktuoti, kaip saugiai dirbti, darbuotojai. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus: 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. Nustato darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką; 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019 m. lapkričio 22 d.) 23 punkto reikalavimus: 23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį. 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.14. punkto reikalavimus: 2.14. „Visuose darbo įrenginiuose turi būti aiškiai atpažįstami įtaisai, skirti jiems atjungti nuo visų energijos šaltinių. Nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio pakartotinis įjungimas neturi kelti jokio pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams" (t. 3, b. l. 3-88).

Iš 2020 m. liepos 1 d. kratos protokolo matyti, kad pareikalavus pateikti kompiuterinius bei popierinius duomenis susijusius su O. R., UAB (duomenys neskelbtini) administratorė J. Š. darbo kabinete esančiame stacionariame kompiuteryje Nr. 140187020212 prisijungė per nuorodą prie Latvių (akcininkų) administruojamos duomenų bazės, kurioje yra fiksuojami atliktų darbų sąrašai. Specialistas į filtravimo skiltį įrašė O. R. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ir sugeneravo susijusius duomenis, kuriuos užfiksavo padarant ekrano atvaizdo kopijas (t. 3, b. l. 120-135).

Iš 2019 m. lapkričio 5 d. darbo sutarties matyti, kad O. R. nuo 2019 m. lapkričio 6 d. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) suvirinimo siūlių valytoju, nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis (t. 3, b. l. 162-163; t. 4, b. l. 177-178).

Iš medicininės knygelės matyti, kad O. R. sveikata tikrinta UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 8 d. (t. 3, b. l. 165-167).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad O. R. tariamai instruktuotas 2019 m. lapkričio 5 d. pirminiu instruktažu gamybos meistro G. V. pagal instrukcijas: 4 (2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.15/20-19 patvirtinti Neelektrotechninio personalo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija), 5 (Dirbančio su kilnojamais elektros įrankiais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 15 (Pirmoji pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui instrukcija), 16 (Darbuotojo, dirbančio ant kopėčių, saugos ir sveikatos instrukcija), 18 (Atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankomis, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 23 (Dirbančio juostinėmis metalo šlifavimo staklėmis darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 29 (Metalo konstrukcijų montuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (t. 3, b. l. 168-170, 198; t. 4, b. l. 1-5, 6-14, 15-23, 24-29, 30-37, 38-44, 45-53, 134-162).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad O. R. tariamai instruktuotas įvadiniu instruktažu gamybos meistro G. V. 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 171-173, 65-77; t. 4, b. l. 179-193; t. 5, b. l. 1-8).

Iš darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo matyti, kad O. R. tariamai 2019 m. lapkričio 5 d. supažindintas su valytojo pareiginiais nuostatais Nr. 38 (2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.DS-8 patvirtinta Pagalbinio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija) (t. 3, b. l. 174-175; t. 4, b. l. 54-64, 116-124).

Iš darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo matyti, kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 176-178; t. 4, tomo b. l. 86-93, 125-133).

Iš darbuotojų, supažindintų su profesine rizika, registracijos žurnalo matyti, kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 179-181; t. 4, b. l. 163-169).

Iš gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. įvadiniu instruktažu su instrukcijomis: G1 (Gaisrinės saugos instrukcija), G2 (Administracinių patalpų gaisrinės saugos instrukcija), G3 (Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas) (t. 3, b. l. 182-184; t. 4, b. l. 78-81, 82-84, 85, 99-115).

Iš darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalo matyti, kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 185-186; t. 4, b. l. 170-176).

Darbuotojui priskirtų įrankių sąraše užfiksuota, UAB (duomenys neskelbtini) išduotų O. R. asmenių apsaugos priemonių sąrašas (t. 3, b. l. 191).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti kad:

1.Tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose: 1.1. Darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalo 7 puslapio 134 eilutėje; 1. 2. Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo 6 puslapio 257 eilutėje; 1. 3. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo 6 puslapio 251 eilutėje; 1. 4. Darbuotojų, supažindintų su profesine rizika, registracijos žurnalo 7 puslapio 121 eilutėje; 1. 5. Gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalo 11 puslapio 2 eilutėje; 1. 6. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo 12 puslapio 19 eilutėje; 1. 7. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo 15 puslapio 22 eilutėje; dabartinių įrašų, nurodytų tiriamosios dalies lentelėse, vietoje buvo kitas įrašas, kuris panaikintas užtepant jį korekcine medžiaga. Pirminis įrašas buvo: M. J. suvirintojas 2020 m. sausio 7 d. (išskyrus žurnalą 1.2.) parašas.

2.Tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) žurnaluose 1.1. – 1.7. įrašai, nuo 2019 m. gegužės 14 d. (tarp jų ir įrašai apie O. R. instruktavimą/supažindinimą 2019 m. lapkričio 5 d. iki vėl pakartoto panaikinto pirminio 2020 m. sausio 7 d. datos įrašo yra parašyti ne juose nurodytu metu, bet ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 7 d., t. y. įrašai apie nukentėjusiojo O. R. instruktavimą įrašyti bei jo parašas pasirašytas ne 2019 m. lapkričio 5 d., bet ne anksčiau nei 2020 m. sausio 7 d.

3.Tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) žurnaluose (1.1. – 1.7) rankraštiniai įrašai, esantys skirtingose eilutėse nuo 2019 m. birželio 12 d. (tarp jų įrašai apie O. R. instruktavimą/supažindinimą 2019 m. lapkričio 5 d.) iki vėl pakartoto panaikinto pirminio 2020 m. sausio 7 d. datos įrašo, yra parašyti vienu metu. Nustatyti, ar įrašai apie nukentėjusiojo O. R. instruktavimą įrašyti bei jo parašas pasirašytas po 2020 m. vasario 5 d. nelaimingo įvykio darbe, negalima, nes žurnaluose nėra vėlesnės nei 2020 m. sausio 7 d. datos įrašų, o LTEC metodikos įrašų atlikimo datai nustatyti nėra. (t. 5, b. l. 19-29).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 1 d. rašto matyti, kad G. V. mokėsi pagal „Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais“ programą. „Pagal šią mokymo programą privalomai tikrinamos šių asmenų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities prieš jiems pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, taip pat pakartotinai tikrinamos darbdavio, darbdaviui atstovaujančio įmonės vadovo, padalinio vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pareikalavus“ (Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programa, patv. 2015 m. balandžio 24 d., įsakymu Nr. Al-222). G. V. nebūdamas įmonės vadovu, atestavosi ne kaip įmonės vadovas (darbdaviui atstovaujantis asmuo), bet kaip darbdavio įgaliotas asmuo (Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje – LR Saugos ir Sveikatos įstatymas 2 str. 3 p.). Pagal baigtą mokymo programą G. V. turi sugebėti sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir gali dirbti padalinio vadovu (t. 5, b. l. 35-38).

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo 2020 m. kovo 3 d. protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. G. pateikė gaminio brėžinį-specifikaciją, projekto specifikaciją, gaminio paviršiaus paruošimo lygius, O. R. 2020 m. vasario 3 – 4 dienomis pildytų atliktų darbų lapelių kopijas (t. 5, b. l. 39-48).

2020 m. gegužės 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorius V. L. pateikė G. V. darbo sutarties kopiją bei tiltinio tipo krano (gamyklinis Nr.10188) naudojimo instrukcijos kopiją (t. 5, b. l. 54-67).

2020 m. gegužės 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. pagal reikalavimą pateikti tiltinio krano Nr.10188 techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą bei atsakingo už priežiūrą asmens paskyrimą, pateikė: krano bandymo knygos ištraukos kopiją (anglų kalba), priežiūros žurnalo išrašų kopijas, 2016 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr.16/20-19 dėl kėlimo kranų naudojimo kopiją, G. V. kėlimo kranų darbų vadovo 2019 m. balandžio 26 d. pažymėjimo K Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, G. V. kėlimo įrenginių priežiūros meistro 2013 m. rugsėjo 30 d. pažymėjimo C Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-10-21 C Nr.072324 kopijas (t. 5, b. l. 70-83).

2020 m. gegužės 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. pagal reikalavimą pateikė Krano bandymo knygos ištraukos vertimą lietuvių kalba (t. 5, b. l. 86-92).

2020 m. rugsėjo 28 d. – 29 d., pagal rašytinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. G. pateikė Tiltinio viensijo krano su elektrine tale Abus 3,2T serijos Nr.10188 montavimo ir eksploatavimo instrukciją, Krano bandymo knygos kopiją vokiečių kalba, darbuotojų atestavimo 2019 m. rugpjūčio 19 d. N.3, 2018 m. rugpjūčio 23 d. Nr.2, 2017 m. liepos 21 d. Nr.1, 2017 m. liepos 22 d. Nr.TK-1, 2017 m. lapkričio 7 d. Nr.TK-2 protokolų kopijas, 2017 m. liepos 19 d. įsakymų Nr.2MOK, Nr.1TK, Nr.2TK, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr.2TK-2 kopijas bei mokymo plano kopiją (t. 5, b. l. 97-106, 107-185, 186-188, 189-195; t. 6, b. l. 1-12).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūrint tiltinį kraną Nr. 10198 nustatyta, kad krano gamintojo identifikacinė lentelė neaptikta, nerasta, aptiktos informacinės lentelės su užrašu „8000 kg 1987“, „VERLINDE LILLE-PARIS“, kranas identifikuotas kaip tiltinis dvisijis atraminis kranas, krovininio vežimėlio neaptikta. Ant vienos iš sijų aptikta sumontuota elektrinė talė „ABUS“ GM1032FE-201.41.061, gamyklinis numeris 10198, keliamoji galia 3,2 t. Analizuojant tiltinio krano 8 tonų techninio įrenginio pasą – įrenginio brėžinių neaptikta, dėl to nustatyti ar tai tas pats tiltinis kranas, neužtenka duomenų, atitikties deklaracija pateikta kaip 5 tonų keliamosios galios krano. Pateikta tiltinio atraminio viensijo krano su elektrine tale „ABUS“ 3,2 t. serijos Nr. 10188 montavimo ir eksploatacijos instrukcija, kurioje minimas tiltinis atraminis viensijis kranas su elektrine tale (kas neatitinka faktiškai apžiūrėto tiltinio dvisijo krano tipo). Gamintojo tiltinio atraminio viensijo krano ABUS 3,2 t. atitikties deklaracija nepateikta, krano techninių brėžinių nėra (t. 6, b. l. 21-87).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių kėlimo įrenginių techninės būklės tikrinimo ataskaitas (t. 6, b. l. 90-115).

2020 m. spalio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S(BTSG)20-012 pateikta 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.DS-8 dėl saugos ir sveikatos instrukcijų numeracijos kopija (t. 6, b. l. 118-120).

2020 m. spalio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr.S (BTSG)20-014 pateiktos kopijos:

1.2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr.1902-01 dėl darbuotojų darbų priežiūros vadovo (brigadininko) paskyrimo;

2.2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr.1902-02 dėl darbuotojų darbų priežiūros vadovo (brigadininko) paskyrimo;

3.2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr.1912-03 dėl darbuotojų darbų priežiūros vadovo (brigadininko) paskyrimo;

4.Suvirintojo-montuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.34;

5.Surinkėjo-montuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.32;

6.Surinkėjo-montuotojo pareiginių nuostatų Nr.31;

7.Suvirintojo-montuotojo pareiginių nuostatų Nr.10. (t. 6, b. l. 134-138, 139-151, 152-161, 162-165, 166-169).

Iš sprendimo dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. R. matyti, kad buvo nuspęsta O. R. skirti netekto darbingumo pensiją nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. (t. 7, b. l. 185).

Iš darbingumo lygio pažymos DL-1, Nr. 2725 matyti, kad O. R. nuo 2021 m. lapkričio 8 d., iki 2023 m. lapkričio 7 d. nustatytas netektas darbingumas – 65 proc. (t. 8, b. l. 171).

Iš 2019 m. kovo 14 d. įsakymo dėl atsakingo asmens už darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą matyti, kad gamybos meistras G. V. skiriamas atsakingu už darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais. G. V. susipažino ir sutiko, yra jo parašas (t. 9, b. l. 75).

Iš 2020 m. liepos 20 d. įsakymo dėl darbuotojų atestavimo saugos ir sveikatos klausimais matyti, kad įsakyta priimant darbuotojus į darbą ir periodiškai organizuojant mokymus ir apmokyti darbuotojus pagal „gaisrinės saugos; krovos darbai rankomis; darbuotojų, dirbančių su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis; darbuotojų dirbančių aukštyje; darbuotojų dirbančių nuo žemės valdomu tiltiniu kranu“ mokymo programas. G. V. susipažino ir sutiko, yra jo parašas (t. 9, b. l. 46).

Iš 2016 m. balandžio 15 d. įsakymo dėl darbuotojų gamybos meistru paskyrimo matyti, kad gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), G. V. (surinkėjas – montuotojų priežiūros darbų vadovas) – skiriamas gamybos meistru (t. 9, b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017).

Aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016 ir kt.). Taigi, darbdavys minėtomis sąlygomis atsako tik tiek, kiek jis nustatyta tvarka nėra perdavęs savo atsakomybės darbų saugos srityje įgaliotam asmeniui. Iš to seka, kad šio nusikaltimo subjektas yra arba įmonės vadovas, arba jo įgaliotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje asmuo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose. Taigi, sprendžiant ar BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas.

Nors kaltinamasis G. V. savo kaltės nepripažino, tačiau išklausęs liudytojų - UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, valstybinės darbo inspekcijos specialistės R. V. parodymus, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. V. dėl neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukėlęs sunkių padarinių, o būtent: 2020 m. vasario 5 d. apie 14:41 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru, 2016 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 16/20-19 paskirtas krano darbu vadovu, būdamas atestuotas kėlimo priežiūros meistru (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu darbų saugos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), elgdamasis nerūpestingai netinkamai organizavo didelių gabaritų metalo konstrukcijų gamybos/apdirbimo darbus, t. y. modifikuotą tiltinį atraminį dvisijinį kraną su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, eksploatavo neturėdamas gamyklinės naudojimo ir priežiūros instrukcijos, su ja nesupažindino darbuotojų, neužtikrino, kad tiltinio krano valdymo pultas būtų techniškai tvarkingas - jo užrakte nebūtų nuolat įkištas ir izoliacines juosta pritvirtintas raktas, ir kranu negalėtų pasinaudoti neapmokyti darbuotojai, darbo vietoje neinstruktavo siūlių valytojo O. R. ir žinodamas, kad jis nėra apmokytas dirbti tiltiniu kranu, pastarajam atliekant darbines funkcijas – t. y. perkeliant, apverčiant ant stovų padėtas stambiagabarites metalines konstrukcijas, leido naudotis tiltiniu kranu, tuo pažeisdamas:

• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. <...>

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

27 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.

• Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos "Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos" 4, 5, 25, 28 punktų reikalavimus:

4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau – įmonės vadovas) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo), įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi užtikrinti, kad įmonėje būtų parengtos reikiamos instrukcijos, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą joje, apie esančią ar galimą profesinę riziką visoje įmonėje ir kiekvienoje darbo vietoje bei saugos ir prevencijos priemones rizikai šalinti ar sumažinti.

Įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo užtikrina, kad dirbti sulygtą darbą, atlikti pavestą užduotį būtų leidžiama tik darbuotojui, žinančiam ir gebančiam taikyti saugaus darbo metodus.

25. Visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

29 dalies (Pirminis instruktavimas darbo vietoje (toliau – pirminis instruktavimas)) 1, 3, 4 punktų reikalavimus:

29.1. Pirminį instruktavimą prieš pradėdami dirbti įmonėje, jos padalinyje privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su <...>, darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu, <...>.

29.3. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai, paaiškinant, kaip saugiai atlikti konkrečius jam pavestus darbus, technologines gamybines darbo operacijas. Dirbantys vienatipėse darbo vietose ar naudojantys tas pačias darbo priemones darbuotojai gali būti instruktuojami kartu (grupėje).

29.4. Instruktuojama pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui būtina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.

34 dalies reikalavimus: „Papildomo ar tikslinio instruktavimo metu darbuotojas turi būti supažindinamas su saugiais veikimo būdais, nurodomais instrukcijoje ar atskirose instrukcijų dalyse, punktuose, darbų vykdymo technologijos projektuose, technologinėse kortelėse, darbų vykdymo aprašuose, darbų atlikimo schemose, darbo priemonės dokumentuose, cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose, kituose dokumentuose, informuojamas apie profesinę riziką ir jos pokyčius darbo vietoje, apie saugius užduoties atlikimo būdus. <...>

36 dalies reikalavimus: „Pavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonės vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka.

• Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019-11-22) 11, 19, 23.1. punktų, 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 3.1.6. papunkčio reikalavimus:

11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo

laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus.

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą ir turėtų galimybę susipažinti su rašytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. <...>

21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad:

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį.

3.1.6. Savaeigis darbo įrenginys, kuris judėdamas gali kelti pavojų darbuotojams, privalo atitikti šias sąlygas: 3.1.6.1. įrenginys privalo turėti priemones, kurios apsaugotų nuo neleistino jo paleidimo, <...>;

• Kėlimo kranų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, III skyriaus 10 punkto reikalavimus:

10. Kėlimo krano priežiūros meistras arba fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiūrą, užtikrindamas kėlimo krano tinkamą priežiūrą ir saugų naudojimą, privalo:

10.1. prižiūrėti, kad kėlimo kranas ir kėlimo reikmenys būtų tinkamos techninės būklės ir naudojami laikantis gamintojo, Taisyklių reikalavimų ir kėlimo krano savininko nustatytos kėlimo krano techninės priežiūros ir remonto tvarkos;

10.5. nustatęs, kad kėlimo kranas turi defektų ir (arba) jis naudojamas pažeidžiant gamintojo nustatytas sąlygas, Taisyklių reikalavimus, turi sustabdyti kėlimo krano naudojimą ir imtis priemonių, kad šie defektai ar pažeidimai būtų nedelsiant pašalinti;

• Tiltinio atraminio viensijinio krano su elektrine tale ABUS 3,2T SERIAL NR. 10188 Montavimo ir eksploatavimo instrukcijos dalies "Kranas juda pavažiavimo bėgiais" 7.1 punkto dalį: <...>Krano operatorius turi būti atestuotas ir turėti atitinkamus dokumentus, leidžiančius jam valdyti kraną. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į operatoriaus sugebėjimus fiksuoti talės lyną. <...> Krano operatorius privalo žinoti krano instrukciją, jo valdymą, keliamąją galią, mokėti apžiūrėti krano techninę būklę. Taip pat jis turi griežtai laikytis saugaus darbo reikalavimų ir prižiūrėti, kad jo darbo vieta būtu švari. Kada operatorius dirba su kranu, niekas neturi blaškyti jo dėmesio."

8 dalies „Saugos taisyklės dirbant kranu" 8.1., 8.9. punktų reikalavimus:

8.1.Tik kvalifikuotas, instruktuotas asmuo gali valdyti kraną.

8.9 Jeigu krano operatorius turi palikti savo darbo vietą, tai jis turi pilnai atjungti elektros tiekimą į kraną ir palikti užrašą matomoje vietoje “NEĮJUNGTI”. Be to jis privalo su savimi pasiimti krano įjungimo raktą.

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Gamybos meistro pareiginių nuostatų Nr. 25 II skyriaus 2.18 punkto reikalavimus:

2.18. Kontroliuoti, ar darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus.

dėl ko suvirinimo siūlių valytojas O. R. neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių valdyti kraną, darbo metu, modifikuotu tiltinu atraminiu dvisijiniu kranu su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, transportavo metalinę 599,15 cm ilgio, 60 cm pločio, 40 cm aukščio, 577,1 kg svorio stačiakampio formos konstrukciją tolimesniam apdirbimui – suvirinimo siūlių valymui, ant specialių 114 cm ilgio, 85 cm pločio, 80 cm aukščio metalinių atramų, atkabinęs stropavimo grandines nuotolinio valdymo pulteliu kėlė aukštyn krano kablį, kuris užsikabino už prie detalės pritvirtintos metalinės plokštelės ir ėmė versti konstrukcijos vieną kraštą nuo atramų link O. R., kuriam pultelyje atjungus kėlimo mygtuką, o kita ranka bandant sulaikyti nuo atramos virstančios detalės vieną kraštą, pastaroji krito ir užvirto ant O. R. padarydama sužalojimus: plonosios žarnos plyšimą dviejuose vietose, dėl ko išsivystė totalinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas), gaktinės sąvaržos išnirimą ir dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimą, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldrinį lūžį ir dešinio klubo srities odos nubrozdinimą – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. V. kaltės nepripažino visiškai, parodė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas ir O. R. susižalojo pats, o ne dėl jo kaltės. G. V. nurodė, kad įvykio metu dirbo gamybos meistru. Pagal jo pareigas jam nepriklausė prižiūrėti kaip nukentėjusysis dirba, už tai buvo atsakingas brigadininkas M. P.. Brigadininkas M. P. buvo jo dešinioji ranka, kad padėtų padaryti kitus darbus, tai žodinis susitarimas buvo, jis nežinojo, kad brigadininkai neatsakingi už darbo sąlygas. Atsakingu už darbų saugą jis buvo paskirtas nuo 2018 m. Kadangi jis vienas negali aptarnauti tiek daug žmonių, todėl buvo paskirtas brigadininkas, jis turi prižiūrėti darbuotojus, jų saugą ir mokyti darbuotojus. Su direktorės įsakymais, nurodymais apie brigadininko pareigas, jis nesusipažinęs. Jam taip sakydavo direktorė, kad brigadininkas turi instruktuoti. Jis brigadininkams buvo pasakęs, kad O. R. neturi dokumentų ir jo neprileisti prie krano, ir pačiam O. R. buvo pasakęs neliesti krano. Įvykio dieną viskas buvo patikrinta, O. R. su kranu dirbti negalėjo ir apie tai žinojo, bet vis tiek savavališkai pasiėmė kraną. G. V. sutiko, kad įmonėje jis turėjo apmokyti darbuotojus, turėjo kranų mokymo kvalifikaciją, jis ceche vesdavo praktinius mokymus. Jis pats instruktuodavo darbuotojus nuo 2017 m. – 2018 m. Nukentėjusysis dėl visko buvo instruktuotas, tik nebuvo instruktuotas dėl kranų. Kada jis buvo instruktuotas, pasakyti negali. Buvo tokia tvarka, kad jis instruktuodavo, o žurnale atžymėdavo administratorė J. Š.. Mokymuose su kranais O. R. nedalyvavo, nes jam darbui kranas buvo nereikalingas. Brigadininkas M. P. turėjo paruošti saugią darbo vietą. Dėl pultelio nurodė, kad pultelis buvo laikomas pas darbuotojus, kabinamas ant krano, ant kablio, kad neieškoti, o raktas pririštas prie jo. Yra magnetukas ir pririštas su viela, be rakto pultas neveiks, jis 30 tokių raktų turi, neturi, kad juos kur laikyti. Darbininkai, kurie nėra instruktuoti kaip dirbti su tiltiniu kranu, negalėjo imti pultelio. Raktas visada būna prikabintas prie pulto, kiekvienas pultas turi po vieną raktelį, su lipnia juosta užklijuotas galėjo būti prieš 5 min., įvykio metu negalėjo būti užklijuotas, nes prieš savaitę buvo pakeistas naujas pultas. Jis neturėjo jokio sąrašo ir netikrino darbuotojų dokumentacijos, todėl, kad ne jis priiminėjo žmonės. Kaip darbų vadovas jis buvo paskirtas dirbti tik pirmojoje navoje ir jis pirmoje navoje jau žinojo žmogų, kas gali dirbti, kas negali dirbti. Buvo tik vienas įsakymas, kurį žmonės visi žinojo, kad jis yra tik pirmos navos surinkimo meistras, kuris buvo paskelbtas 2016 m., o kitų visų – ne, čia yra afera padaryta, jeigu jau paskelbė, tai paskelbė po įvykio. Prieš įvykį to nebuvo. Kiek žino jo darbo sutartyje nurodytos pareigos – surinkėjas ir surinkimo meistras. Apie tai, kad jam buvo priskirtos krano darbų vadovo pareigos jis nežinojo, jo parašo neturėjo būti, jis nepasirašė. Ten sutartis tikriausiai padaryta po nelaimingo atsitikimo.

Nukentėjusysis O. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradėjo dirbti nuo 2019 m. lapkričio 5 d., prieš jam pradedant dirbti jis nebuvo nei instruktuotas, nei apmokytas dirbti. Įvykio metu jis nebuvo susipažinęs su konstrukcijomis, jų svoriu, krano pajėgumų nežinojo. Niekas jam nepristatė dėl darbų saugos, lapkričio 4 d. pasirašė darbo sutartį ir kitą dieną pradėjo dirbti. Žurnaluose pasirašė vėliau nei buvo instruktažas atliktas, jis pasirašė kai po įvykio gulėjo ligoninėje, po operacijos buvo perkeltas į kitą palatą, tada pas jį buvo atvažiavusi administratorė J. Š., atvežė raktus, telefoną, vandens ir prašė pasirašyti žurnalus. Nė karto, anksčiau nepasakė administratorė ar kažkas iš vadovų, kad ateik, pasirašyk, nebuvo pasirašęs nė ant vienos instrukcijos per visą darbo laiką. Nurodė, kad M. P. jam buvo pasakęs, kad turi dirbti pats. Buvo toks nutikimas, kad jis stovėjo prie darbo vietos nieko neveikdamas ir G. V. priėjo, klausė kodėl stovi, jis jam pasakė, kad pas jį nėra paruoštų detalių, G. V. pasakė pastabą, kadangi buvo be šalmo ir nueidamas pasakė, kad „daryk tai pats, nes už tave niekas to nepadarys, pats imk detalę ir kilnok“. Tuo klausimu jis priėjo prie M. P., jis tą patį pasakė, todėl pats pradėjo kilnoti detales su kranu, jas versti. M. P. jo neinstruktavo, bet pasakė, kad „dirbk su kranu pats, nieko sudėtinga“. Jis matė pultą su 8 mygtukais, juo dirbti mokėsi stebėdamas kitus darbuotojus. Pultelis būdavo užkabintas ant kablio strypo, kuris yra prikabintas prie krano. Užraktų nebuvo, buvo galima prieiti ir pradėti naudotis, nebuvo išjungta, jam naudotis kranu reikėjo labai dažnai, jis kiekvieną dieną naudojosi kranu. G. V. buvo ne kartą priėjęs prie jo tuo metu kai jis naudojosi kranu, todėl turėjo matyti, kad jis naudojasi kranu.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2020 m. vasario 5 d. apie 14:41 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų siūlių valytoju O. R. neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių valdyti kraną, darbo metu, kranu transportavo metalinę, stačiakampio formos konstrukciją tolimesniam apdirbimui – suvirinimo siūlių valymui, ant specialių metalinių atramų, atkabinęs stropavimo grandines nuotolinio valdymo pulteliu kėlė aukštyn krano kablį, kuris užsikabino už prie detalės pritvirtintos metalinės plokštelės ir ėmė versti konstrukcijos vieną kraštą nuo atramų link O. R., kuriam pultelyje atjungus kėlimo mygtuką, o kita ranka bandant sulaikyti nuo atramos virstančios detalės vieną kraštą, pastaroji krito ir užvirto ant O. R. padarydama sužalojimus: plonosios žarnos plyšimą dviejuose vietose, dėl ko išsivystė totalinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas), gaktinės sąvaržos išnirimą ir dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimą, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldrinį lūžį ir dešinio klubo srities odos nubrozdinimą – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nelaimingo atsitikimo darbo akte yra nurodytos nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2020 m. vasario 5 d., priežastys, tai: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: darbdavys neužtikrino, kad kranu galėtų dirbti tik įgalioti, turintys tinkamą kvalifikaciją darbuotojai (nebuvo užtikrintas krano rakto tinkamas naudojimas) ir, kad darbus atliktų tik instruktuoti, kaip saugiai dirbti, darbuotojai. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus: 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. Nustato darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką; 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019 m. lapkričio 22 d.) 23 punkto reikalavimus: 23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį. 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.14. punkto reikalavimus: „2.14. Visuose darbo įrenginiuose turi būti aiškiai atpažįstami įtaisai, skirti jiems atjungti nuo visų energijos šaltinių. Nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio pakartotinis įjungimas neturi kelti jokio pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams“ (t. 3, b. l. 3-88). Pažymėtina, kad būtent nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra tas dokumentas, kuriame nustatomos įvykio aplinkybės ir priežastys.

Kaltinamasis G. V. savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu už darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą konkrečioje darbo vietoje buvo atsakingas ne jis, o kitas darbuotojas – brigadininkas M. P., be to, nurodo, kad nukentėjusysis O. R. pats savavališkai, neturėdamas tam leidimo, naudojosi tiltiniu kranu. Tvirtino, kad jis buvo nurodęs O. R., kad šis neturi teisės naudotis tiltiniu kranu. Teismo nuomone, tokia kaltinamojo G. V. versija yra paneigta liudytojų ir iš dalies paties kaltinamojo parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 6 punkte nurodyta kad organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. Nustato darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką. Į statymo 13 punkte nurodyta, kad kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019 m. lapkričio 22 d.) 23 punkte numatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį. 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.14. punkto reikalavimus: „2.14. Visuose darbo įrenginiuose turi būti aiškiai atpažįstami įtaisai, skirti jiems atjungti nuo visų energijos šaltinių. Nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio pakartotinis įjungimas neturi kelti jokio pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams“ (t. 3, b. l. 3-88).

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad G. V., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru, 2016 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 16/20-19 paskirtas krano darbų vadovu, būdamas atestuotas kėlimo priežiūros meistru (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu darbų saugos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo atsakingas už darbuotojų įvadinį instruktavimą, jų mokymą (Sutarties 3.1, 3.2, 3.9 ir 3.11 punktai). Tai patvirtino liudytoja L. G., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš pasira6ant darbo sutartį, darbuotojus turi instruktuoti atsakingas darbuotojas -darbdavio atstovas, kuriuo buvo G. V.. Įmonė siuntė G. V. į mokymus, todėl jis turėjo kompetenciją ir pareigą instruktuoti darbuotojus, jis turėjo kvalifikaciją, nes buvo apmokintas ir jos įsakymu jis buvo paskirtas darbuotoju, atsakingu už darbuotojų instruktažą. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. V. buvo atestuotas kaip padalinio vadovas, jis galėjo instruktuoti darbuotojus, nes buvo įmonės įsakymu paskirtas atsakingu darbdavio atstovu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad už pirminį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais buvo atsakingas gamybos meistras G. V., jis turėjo instruktuoti darbuotojus, kaip padalinio vadovas, turėjo užtikrinti, kad prie krano neprieitų tie darbuotojai, kurie neturėjo teisės jo valdyti, turėjo užtikrinti, kad būtų sąrašas patvirtintas įmonės tų darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su kranu ir, kad būtų nustatyta tvarka, kur turi būti laikomas tiltinio krano užraktas ir kas gali jį paimti, bei dėl to prisiimti atsakomybę. Įvykio metu atliekant darbus darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas buvo gamybos meistru dirbęs G. V..

Nukentėjusysis O. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnalus pasirašė po nelaimingo atsitikimo, juos pateikė pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) dirbanti administratorė J. Š., jam gulint ligoninėje, po nelaimingo įvykio darbe. Nurodė, kad pradėjo dirbti nuo 2019 m. lapkričio 5 d., instruktažo jokio nebuvo, mokymo nebuvo. Įvykio metu nebuvo susipažinęs su konstrukcijomis, jų svoriu, krano pajėgumų nežinojo. Niekas nepristatė dėl darbų saugos. Lapkričio 4 d. pasirašė sutartį ir kitą dieną pradėjo dirbti. Nė karto nepasakė administratorė ar kažkas iš vadovų, kad ateik, pasirašyk, nebuvo pasirašęs nė ant vienos instrukcijos per visą darbo laiką. Šiuos nukentėjusiojo parodymus kaltinamasis G. V. ir administratorė J. Š. teismo posėdžio metu kategoriškai neigė. Jie nurodė, kad instruktavimas buvo atliktas laiku, tik nebuvo paimtas nukentėjusiojo parašas, todėl po įvykio administratorė nuvažiavo pas nukentėjusįjį ir paprašė pasirašyti, o šis sutiko. Kad parašai žurnaluose atsirado po nelaimingo įvykio, patvirtino ir direktorė L. G., ji nurodė, kad tai nebuvo jos nurodymas. Tačiau instruktavimas pagal įstatymą turi būti pasirašytinas, nedelsiant atlikus instruktavimą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale O. R. tariamai instruktuotas 2019 m. lapkričio 5 d. pirminiu instruktažu gamybos meistro G. V. pagal instrukcijas: 4 (2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.15/20-19 patvirtinti Neelektrotechninio personalo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija), 5 (Dirbančio su kilnojamais elektros įrankiais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 15 (Pirmoji pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui instrukcija), 16 (Darbuotojo, dirbančio ant kopėčių, saugos ir sveikatos instrukcija), 18 (Atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankomis, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 23 (Dirbančio juostinėmis metalo šlifavimo staklėmis darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 29 (Metalo konstrukcijų montuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (t. 3, b. l. 168-170, 198; t. 4, b. l. 1-5, 6-14, 15-23, 24-29, 30-37, 38-44, 45-53, 134-162), O. R. tariamai instruktuotas įvadiniu instruktažu gamybos meistro G. V. 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 171-173, 65-77; t. 4, b. l. 179-193; t. 5, b. l. 1-8), kad O. R. tariamai 2019 m. lapkričio 5 d. supažindintas su valytojo pareiginiais nuostatais Nr. 38 (2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.DS-8 patvirtinta Pagalbinio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija) (t. 3, b. l. 174-175; t. 4, b. l. 54-64, 116-124), kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 176-178; t. 4, tomo b. l. 86-93, 125-133), kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 179-181; t. 4, b. l. 163-169), kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. įvadiniu instruktažu su instrukcijomis: G1 (Gaisrinės saugos instrukcija), G2 (Administracinių patalpų gaisrinės saugos instrukcija), G3 (Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas) (t. 3, b. l. 182-184; t. 4, b. l. 78-81, 82-84, 85, 99-115), iš darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalo matyti, kad O. R. tariamai supažindintas 2019 m. lapkričio 5 d. (t. 3, b. l. 185-186; t. 4, b. l. 170-176). Iš Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) žurnaluose 1.1. – 1.7. įrašai, nuo 2019 m. gegužės 14 d. (tarp jų ir įrašai apie O. R. instruktavimą/supažindinimą 2019 m. lapkričio 5 d. iki vėl pakartoto panaikinto pirminio 2020 m. sausio 7 d. datos įrašo yra parašyti ne juose nurodytu metu, bet ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 7 d., t. y. įrašai apie nukentėjusiojo O. R. instruktavimą įrašyti bei jo parašas pasirašytas ne 2019 m. lapkričio 5 d., bet ne anksčiau nei 2020 m. sausio 7 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad O. R. nebuvo tinkamai instruktuotas, todėl galėjo ir nežinoti darbo su UAB (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamais kranais saugumo reikalavimų bei rizikų. Pagal nustatytą tvarką, prieš kiekvieną pamainą pamatęs darbuotojus, kiekvienas darbų vadovas, tame tarpe ir G. V., turi patikrinti, ar darbuotojas įrašytas darbų saugos žurnale, ar jis yra instruktuotas ir pasirašęs žurnale.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pats kaltinamasis G. V. pripažįsta, kad buvo kranų priežiūros vadovas. Jis būdamas atsakingas už kranų priežiūrą, nepasirūpino, kad kranu galėtų dirbti tik apmokyti darbuotojai. Jis, kaip padalinio vadovas turėjo užtikrinti, kad prie krano neprieitų tie darbuotojai, kurie neturi teisės jo valdyti. G. V. turėjo užtikrinti, kad tiltinio krano valdymo pultas būtų techniškai tvarkingas – jo užrakte nebūtų nuolat įkištas ir izoliacine juosta pritvirtintas raktas. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl to, kad buvo per arti kitų konstrukcijų, negalėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Krano naudojimosi taisyklės įpareigoja darbuotoją kėlimo operaciją vykdyti saugiai, pakankamai atsitraukti, o O. R. su tomis taisyklėmis nebuvo supažindintas. Be to, O. R. neturėjo ir tinkamos kvalifikacijos dirbti tokiu įrenginiu, nes jis nenustatė konstrukcijos svorio centro. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip konstrukcija pasisuka ir nukentėjusysis bando rankomis ją sulaikyti. Pasukimo kampas buvo per didelis ir pradėjo virsti. Nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas, jis neturėjo tokio darbo patirties, kvalifikacijos (t. 1 b. l. 46-51; t. 2 b. l. 171-173).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. B., R. S., R. K. tvirtino, kad yra matę O. R. dirbantį su tiltiniu kranu. Pats nukentėjusysis tai patvirtino, nors ir neturėjo teisės dirbti kranu, tačiau norėdamas padaryti darbus dirbo kranu, be to buvo sulaukęs iš G. V. pastabų, kad nestovėtų ir dirbtų, pats keltu konstrukcijas. Nukentėjusysis teigė, kad G. V. buvo ne kartą priėjęs prie jo ir turėjo matyti, kad jis naudojasi kranu. Raktų palikimas įrenginiuose suteikia galimybę bet kuriam darbuotojui jais naudotis. Teismo posėdžio metu tiek liudininkai, tiek pats kaltinamasis, nukentėjusysis nurodė, kad krano pultelis buvo laikomas ant strypo, pultelis buvo užkabintas. Užraktų nebuvo, buvo galima prieiti ir pradėti naudotis tiltiniu kranu, jis nebūdavo išjungtas. Valstybinės darbo inspekcijos specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad tiltinio krano raktas turi būti laikomas taip, kad juo galėtų naudotis tie darbuotojai, kurie turi teisę dirbti su tiltiniu kranu ir, kad pabaigus darbą su kranu – raktas turi būti išimamas ir padedamas vėl į tam tikrą vietą. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo užtikrinta, kad tiltiniu kranu nepasinaudotų asmenys, kurie neturi teisės juo naudotis – tiltinio krano pultelis buvo laisvai prieinamas visiems darbuotojams, be to, jo raktas buvo nuolat įkištas ir užklijuotas lipnia juostele, kad neiškristų. Šios aplinkybės užfiksuotos tiek vaizdo įraše, jas tikrinimo metu, inspektavimo metu patvirtino pats G. V..

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. V. kaltė padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamasis G. V. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino visiškai, bet kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje kaltinamasis G. V. būtų ėmęsis būtinų priemonių, numatytų jam pareikštame kaltinime nurodytuose norminiuose dokumentuose, darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti, nelaimingo atsitikimo, kurio metu sunkiai sužalotas O. R., buvo galima išvengti. Akivaizdu, jog jei kaltinamasis nebūtų pažeidęs minėtų teisės aktų, nebūtų kilusios tokios pasekmės. G. V. veika (neveikimas) – elgdamasis nerūpestingai netinkamai organizavo darbus, eksploatavo neturėdamas gamyklinės naudojimo ir priežiūros instrukcijos, su ja nesupažindino darbuotojų, neužtikrino, kad tiltinio krano valdymo pultas būtų techniškai ir kranu negalėtų pasinaudoti neapmokyti darbuotojai, darbo vietoje neinstruktavo siūlių valytojo O. R. ir žinodamas, kad jis nėra apmokytas dirbti tiltiniu kranu, pastarajam atliekant darbines funkcijas – t. y. perkeliant, apverčiant ant stovų padėtas stambiagabarites metalines konstrukcijas, leido naudotis tiltiniu kranu, tapo būtinomis sąlygomis ir pagrindine O. R. sužalojimo priežastis. Taigi, kaltinamojo G. V. kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas įgaliotu darbdavio asmeniu, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kuris sukėlė sunkių padarinių – sunkų nukentėjusiojo O. R. sveikatos sutrikdymą.

Nors O. R. neinstruktavimas darbo vietoje nors ir nebuvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis, tačiau šis darbų saugos ir darbuotojų sveikatos norminių aktų pažeidimas nurodomas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kadangi jis turi reikšmės kaltinamojo kaltės ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimui.

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, G. V. padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu (BK 176 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 3 dalis). Iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad G. V. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes: G. V. ėjo UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistro pareigas, 2016 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas krano darbų vadovu, būdamas atestuotas kėlimo priežiūros meistru (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu darbų saugos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), turėjo pakankamą išsilavinimą ir patirtį darbe, buvo susipažinęs su įmonės lokaliniais aktais, reguliuojančiais darbų saugos ir sveikatos klausimus, - turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą dėl neatsargumo, jo padaryta veika sukėlė itin sunkias pasekmes – buvo sunkiai sužalotas žmogus. G. V. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Sprendžiant dėl bausmės rūšies G. V. parinkimo atsižvelgtina ir į jo asmenybę – jis yra vedęs, turi šeimą, nors kaltės dėl įvykio nepripažįsta, bet iš viso teisminio nagrinėjimo proceso eigos matyti, kad jis pergyvena dėl įvykio, tai paliudija ir G. V. sveikatos būklė – teisminio proceso metu jo sveikata pablogėjo - jam yra nustatytas neįgalumas (nustatytas 40 procentų darbingumas). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, t.y. nukentėjusysis, O. R., neturėdamas teisės naudotis tiltiniu kranu, savavališkai juo naudojosi, atsižvelgtina ir į tai, kad G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į veikos pavojingumo laipsnį, jos pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltės formą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam G. V. paskyrus vieną iš švelnesnių BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte.

Atsižvelgiant į G. V. sveikatos būklę (jam nustatytas 40 procentų nedarbingumo lygis), į tai, kad šiuo metu jis nedirba, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ( 7 t., b.l. 87-91).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo O. R. atstovės advokatės Nataljos Fočenkovos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti nukentėjusiojo O. R. naudai: 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo G. V.; 7 296 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ( 7 t., b.l. 150-170).

Nustatyta, kad civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (bylos Nr. eB2-629-826/2021) yra likviduotas (t. 8, b.l. 126-129), todėl nukentėjusiojo O. R. atstovės advokatės Nataljos Fočenkovos civilinis ieškinys dalyje dėl 7 296 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) paliekamas nenagrinėtu.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtos traumos nukentėjusysis O. R. tapo nedarbingas, patiria sunkumų ieškant darbo ir jį dirbant, jo darbingumas į prieš tai buvusį lygį neatsistatė, patirtos traumos padariniai nėra išnykę dėl ko nukentėjusiajam tenka vartoti papildomus vaistus, be to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, gydymą, dvasinį išgyvenimą, netikrumą dėl ateities, socialinės adaptacijos. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, todėl prašo iš kaltinamojo G. V. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis G. V. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis O. R. dėl jam nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytų sužalojimų kentė fizinį, psichologinį skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus, neteko 60 procentų darbingumo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žala (nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta dėl kaltinamojo G. V. neatsargios nusikalstamos veikos, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo kaltė pasireiškia ne tyčine veika, o neatsargumu. Tai turi didelės reikšmės sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, bet ir į tai, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas netyčiniais, neatsargiais kaltinamojo veiksmais, kuriuos be kita ko, sąlygojo ir paties nukentėjusiojo neatsargus ir rizikingas elgesys, kai jis, neturėdamas teisės naudotis tiltiniu kranu, savavališkai juo naudojosi ir dėl ko patyrė traumą. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į kaltinamojo sveikatos būklę (jam nustatytas neįgalumas, 40 proc. darbingumas), į tai, kad jis šiuo metu nedirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, spręstina, kad nukentėjusiojo O. R. prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiojo naudai priteistina 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo O. R. civilinis ieškinys kaltinamajam G. V. dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Priteisiant nukentėjusiajam 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp O. R. ir G. V. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai (CK 1.5 straipsniai).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo O. R. atstovė advokatė Natalja Fočenkova, katu su civiliniu ieškiniu pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajam O. R. 1 000 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, susijusių su atstovavimu ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu (7 t., b. l. 150-157, 169).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018). Nukentėjusiojo 1000 Eur išlaidos sumokant atstovei advokatei už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu, buvo iš viso aštuoni teisiamieji posėdžiai), todėl išieškotinos iš kaltinamojo G. V..

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: asmens medicininė knygelė, 1 vnt.; Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas (originalas),1 vnt.; gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalas (originalas), 1 vnt.; darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalas (originalas), 1 vnt.; darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas (originalas) 1 vnt.; darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registracijos žurnalas (originalas), 1 vnt.; darbuotojų, supažindintų su profesine rizika, registracijos žurnalas (originalas), 1 vnt.; darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalas (originalas), 1 vnt.; O. R. darbo sutartis (originalas), 2 (du) lapai; darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 4 (originalas), 6 (šeši) lapai; dirbančio su kilnojamais elektros įrankiais Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5 (originalas), 9 (devyni) lapai; pirmoji pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui instrukcija Nr. 15 (originalas), 9 (devyni) lapai; darbuotojo, dirbančio ant kopėčių Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 16 (originalas), 6 (šeši) lapai; atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankomis Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 18 (originalas), 8 (aštuoni lapai); dirbančio juostinėmis metalo šlifavimo staklėmis Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23 (originalas), 7 (septyni) lapai; metalo konstrukcijų montuotojo Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 29 (originalas), 9 (devyni) lapai; pagalbinis darbuotojas Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 38 (originalas), 11 (vienuolika) lapų; darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija (originalas), 13 (trylika) lapų; gaisrinės saugos instrukcija Nr. G1 (originalas), 4 (keturi) lapai; įsakymas Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų ir instruktavimui atsakingų darbuotojų paskyrimo (originalas), paliktini saugoti byloje iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini likviduotos UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) (9 t., b.l.24).

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R laikmena, priedas prie VDI medžiagos, 1 vnt.; CD-R laikmena prie 2020 m. vasario 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 1 vnt.; CD-R laikmena su BPC garso įrašu, 1 vnt.; CD-R laikmena prie 2020 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 1 vnt.; USB laikmena prie 2020 m. vasario 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 1 vnt.; CD-R laikmena prie 2020 m. liepos 1 d. kratos protokolo, 1 vnt., esantys voke, pridėtame prie bylos tomo Nr. 7, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą G. V. savanoriškai privalo sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą (-us) privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda, I aukštas) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo O. R. byloje kaltinamajam G. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam O. R. iš G. V. 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo O. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš G. V. atmesti.

Nukentėjusiojo O. R. civilinį ieškinį dėl 7 296 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš G. V. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) nukentėjusiajam O. R. proceso išlaidoms, turėtoms advokato pagalbai apmokėti, atlyginti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra voke, pridėtame prie bylos: asmens medicininę knygelę, 1 vnt.; Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalą (originalas),1 vnt.; gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalą (originalas), 1 vnt.; darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalą (originalas), 1 vnt.; darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą (originalas) 1 vnt.; darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registracijos žurnalą (originalas), 1 vnt.; darbuotojų, supažindintų su profesine rizika, registracijos žurnalą (originalas), 1 vnt.; darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalą (originalas), 1 vnt.; O. R. darbo sutartį (originalas), 2 (du) lapai; darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 4 (originalas), 6 (šeši) lapai; dirbančio su kilnojamais elektros įrankiais Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 5 (originalas), 9 (devyni) lapai; pirmoji pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui instrukciją Nr. 15 (originalas), 9 (devyni) lapai; darbuotojo, dirbančio ant kopėčių Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 16 (originalas), 6 (šeši) lapai; atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankomis Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 18 (originalas), 8 (aštuoni lapai); dirbančio juostinėmis metalo šlifavimo staklėmis Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 23 (originalas), 7 (septyni) lapai; metalo konstrukcijų montuotojo Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 29 (originalas), 9 (devyni) lapai; pagalbinis darbuotojas Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 38 (originalas), 11 (vienuolika) lapų; darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją (originalas), 13 (trylika) lapų; gaisrinės saugos instrukciją Nr. G1 (originalas), 4 (keturi) lapai; įsakymą Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų ir instruktavimui atsakingų darbuotojų paskyrimo (originalas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti likviduotos UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriui UAB (duomenys neskelbtini).

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R laikmeną, priedą prie VDI medžiagos, 1 vnt.; CD-R laikmeną, priedą prie 2020 m. vasario 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 1 vnt.; CD-R laikmeną su BPC garso įrašu, 1 vnt.; CD-R laikmeną prie 2020 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 1 vnt.; USB laikmeną prie 2020 m. vasario 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 1 vnt.; CD-R laikmeną prie 2020 m. liepos 1 d. kratos protokolo, 1 vnt., esančius voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė