- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1104-527/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- BUAB ,,Natginta“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo administratoriaus įgaliotam asmeniui Gintarui Adomoniui ir atstovui advokatui Tadui Kelpšui, atsakovo atstovui Petrui Ričardui Juodeikiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Natginta“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neteisėtai įskaitytos pelno mokesčio permokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu, vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 1 str. 3 d. ir 10 str. 7 d. 3 p., CK 1.80 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., prašo panaikinti atsakovės sprendimą (ar kitą valios išraiškos formą), kuriuo buvo įskaityta ieškovo mokesčio permoka, ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 4.767,00 Lt be teisėto pagrindo įskaitytą ieškovo mokesčio permoką. Be to, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. ir 6.37 str. 2 d., iš atsakovės reikalaujamos grąžinti 4.767,00 Lt mokesčio permokos sumos taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodo, kad 2007-01-22 nutartimi, įsiteisėjusia 2007-03-22, Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas". Ieškovo administratorius gavo 2007-05-02 atsakovės raštą Nr.(15.4-14)-K-5204 (b.l.7), kuriuo ji prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą 18.773,35 Lt sumai. Taip pat administratorius gavo 2007-05-25 atsakovės pranešimą Nr.2007.26043-25969 / 2007-1057 (b.l.8) apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, kuriuo administratorius buvo informuotas, jog, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 87 straipsniu, ieškovo mokesčio permoka buvo įskaityta dalis įmonės mokestinių nepriemokų. Manydamas, kad atsakovė įvykdė mokesčių permokos įskaitymą neteisėtai, t. y. po bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutarties įsiteisėjimo 2007-03-22, administratorius 2007-06-18 raštu Nr.49/07 (b.l.9) kreipėsi į atsakovę, kurios prašė grąžinti ieškovui po bankroto bylos iškėlimo įskaitytą 4.767,00 Lt pelno mokesčio permoką, minėtą sumą pervedant į bankrutuojančios įmonės banko sąskaitą. 2007-06-29 atsakovės raštu „Dėl įsiskolinimo bankroto dienai patikslinimo" Nr.(12.6-10)-K-7723 (b.l.10) administratorius buvo informuotas, jog, ieškovui pateikus trūkstamas deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, susidarė vienų mokesčių permoka, iš kurių buvo įskaitytos nepriemokos, susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė ieškovės mokesčio permoka įmonės mokestines prievoles įskaitė akivaizdžiai neteisėtai, pažeisdama imperatyvias įstatymo normas, todėl pats atsakovės sprendimas įskaityti minėtas mokestines nepriemokas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, o ieškovo mokesčio permoka (4767,00 Lt) grąžintina bankrutuojančiai įmonei.
Kaip matyti iš 2007-05-25 pranešimo apie mokesčio permokos įskaitymą Nr.2007.26043-25969 / 2007-1057, atsakovė ieškovo mokesčio permoką įskaitė vadovaudamasi MAĮ 87 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodoma, jog „mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. " Tačiau ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka. Todėl manytina, kad atsakovės veiksmai, kuriais buvo įskaityta mokesčio permoka, laikytini skolos išieškojimu ne ginčo tvarka ir kuriuos po bankroto bylos iškėlimo neabejotinai draudžia atlikti ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. Akivaizdu, jog egzistuoja dvi teisės normos (MAĮ ir ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos), kurios skirtingai reglamentuoja tą patį teisinį santykį. Tačiau ĮBĮ 1 str. 3 d. numato, jog „kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms"', t. y. jau pačiame ĮBĮ įstatymų leidėjas aiškiai numatė, jog minėto įstatymo normos yra laikytinos lex specialis ir turi pirmenybę visų kitų teisės normų, taikytinų bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, atžvilgiu. Todėl darytina išvada, jog atsakovė, įskaitydama ieškovo mokesčio permoką, akivaizdžiai neturėjo teisės vadovautis MAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis mokesčio permokos įskaitymo taikymą, kadangi, vadovaujantis ĮBĮ 1 str. 3 d., tokiu atveju galioja šiame įstatyme numatyti įskaitymo apribojimai.
Be to, neturi juridinės reikšmės ir 2007-06-29 atsakovės rašte „Dėl įsiskolinimo bankroto dienai patikslinimo" Nr.(12.6-10)-K-7723 paminėti argumentai, jog „Kadangi nebuvo pateiktos kai kurios deklaracijos už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatyti tikslų įsiskolinimą biudžetams ir fondams bankroto dienai nebuvo galimybės." Iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Tuo tarpu ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. vienareikšmiškai draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, ieškovo administratorius dar 2007-05-02 gavo atsakovės raštą Nr.(15.4-14)-K-5204, kuriuo prašoma įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą 18.773,35 Lt sumai. Vadinasi, atsakovė pati turėjo suprasti, kad jos finansinis reikalavimas (ieškovo mokesčių nepriemokos) bus tenkinamos ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka, tokiu būdu apsaugant ne pavienių, o visų įmonės kreditorių finansinius interesus.
Tai, kad mokesčių administravimo institucijos po bankroto bylos iškėlimo negali naudotis savo specialiais įgaliojimais, numatytais jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra pastebėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2004-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-484/2004 LAB ,,Argovegas" v. Klaipėdos apskrities VMI, vertindamas Klaipėdos apskrities VMI LR MAĮ nustatyta tvarka įvykdytą įskaitymą, yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktas, numatantis bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo suspendavimą, yra specialioji norma MAĮ 38 straipsnio, numatančio mokesčių administratoriaus teisę taikyti mokesčio permokos sumų įskaitymą mokestinei nepriemokai padengti atžvilgiu, kadangi, iškėlus įmonei bankroto bylą, tokios įmonės finansinės, taigi ir mokestinės operacijos atliekamos laikantis ĮBĮ numatytų procedūrų. Tai reiškia, jog pripažįstant mokesčių administratoriaus viešuosius įgalinimus atlikti teritorinės mokesčių inspekcijos ir įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymą, tokios teisės vykdymas yra sustabdomas iki bus išnagrinėta įmonės bankroto byla teismine tvarka“.
Tai, kad mokesčių administratorius, siekiantis išieškoti mokestines nepriemokas į valstybės biudžetą, po bankroto bylos iškėlimo neturi teisės įskaityti mokestinių nepriemokų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra nuolat pabrėžiama ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2007-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-283/2007 BUAB „Edisa" v. Kauno apskrities VMI, 2007-07-31 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-316/2007 BUAB „Tralita" v. Vilniaus apskrities VMI), palikus galioti nepakeistus pirmosios instancijos teismų sprendimus, kuriais buvo panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimai įskaityti mokestines nepriemokas bankrutuojančios įmonės mokestinių permokų sąskaita, o mokesčių administratoriai - grąžinti įmonės administratoriams šias permokas.
Vadovaujantis CK 1.3 str. 5 d., teismas, nustatęs, jog teisės aktas prieštarauja CK ar kito įstatymo (šiuo atveju ĮBĮ) nuostatoms, turi teisę tokį teisės aktą pripažinti negaliojančiu, todėl atsakovės sprendimas (ar kitokia atsakovo valios išraiškos forma) įskaityti ieškovo mokesčio permoką, prieštaraujantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., neabejotinai turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, kadangi atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir vadovavosi MAĮ ir kitų mokesčių įstatymų teisės normų pagrindu patvirtintomis taisyklėmis:
LR pelno mokesčio įstatymo (toliau PMĮ) 51 str. 2 d. yra nurodyta, kad ,,metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos". Pagal to paties įstatymo 6 str. 1 d. nuostatą, mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais. Tokiu būdu, ieškovas metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2006 metus turi pateikti iki 2007-10-01. Kadangi ieškovui 2007-01-22 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, tai pagal MAĮ 78 str. nuostatą likviduojamas arba reorganizuojamas juridinis asmuo privalo, pradėjus jo likvidavimo, bankroto, reorganizavimo ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios.
Atsakovė 2007-02-12 raštu Nr.(20.4-21.2)-KA-1622 (b.l.19) kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti ne tik metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204), bet ir finansinę atskaitomybę už 2006 metus, o taip pat ir kitų mokesčių deklaracijas, kurios būtinos dėl finansinio reikalavimo paskaičiavimo ir pateikimo teismui. Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2006 metus ieškovas pateikė tik 2007-04-23. Atsakovė, vadovaudamasi VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2005-09-23 įsakymu Nr.V-178 ,,Dėl bankrutuojančio (restruktūrizuojančio) mokesčių mokėtojo (juridinio asmens) neįvykdytų mokestinių prievolių nustatymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo", (toliau- Taisyklės) 16 punkto nuostata, kurioje yra nurodyta, kad ,,MAS (mokesčių apskaitos skyrius), ruošdamas pažymą, nustato bankrutuojančio (restruktūrizuojamo) mokesčių mokėtojo mokestines permokas, susidariusias iki nutarties įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo nutarimo įsigaliojimo dienos, ir vadovaudamasis Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr.VA -193 (Žin., 2005, Nr.Nr.1-10), įskaito jas mokesčių mokėtojo mokestinėms nepriemokoms, susidariusioms iki nutarties įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo nutarimo įsigaliojimo dienos, padengti". Atsakovės darbuotojas, tvarkantis mokesčių mokėtojų pateiktas įvairių mokesčių deklaracijas, jose nurodytus duomenis (skaičius) suveda į konkretaus mokesčių mokėtojo apskaitos kortelę. Įvertinant integruotos mokesčių informacinės sistemos (toliau - IMIS) programą, kuri pelno mokesčio deklaracijoje PLN204 (nors ji pateikta 2007-04-23) nurodytą pelno mokesčio permoką 4.767 Lt fiksuoja šiuo atveju ieškovo mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje 2007-01-01 dienai ir ta pačia data ji yra apskaityta. Visa tai atliekama IMIS programinėmis priemonėmis permokos apskaitymo data.
Įvertinant LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 85 str. 1 d. nuostatą, kurioje yra nurodyta, kad ,,Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos", ieškovas PVM deklaraciją už 2006 metų gruodžio mėnesį privalėjo pateikti iki 2007-01-25 dienos, už 2007 metų sausio mėnesį - iki 2007-02-25 dienos, o už 2007 metų vasario mėnesį - iki 2007-03-25. Tokie veiksmai IMIS programinėmis priemonėmis atliekami ir su įvairių mokesčių nepriemokomis, kai mokesčių mokėtojas pateikia įvairių mokesčių deklaracijas nors ir pavėluotai. Todėl PVM deklaracijose nurodyti duomenys mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje buvo fiksuojami tomis datomis, kuriomis turėjo būti deklaracijos. Visi šie veiksmai atliekami pagal MAĮ 87 str. nuostatas, kurios yra reglamentuotos aukščiau paminėtose taisyklėse. Tikslu teisingai nustatyti kreditorinio reikalavimo sumą minėtoji programa atlieka permokos ir nepriemokos įskaitymus tomis datomis, kuriomis apskaitoma permoka ar nepriemoka ir pateikia duomenis apie įvairių mokesčių permokas ar mokestines nepriemokas, jei po tokio įskaitymo jos dar lieka. Todėl ieškovo teiginys, kad permokos įskaitymas buvo atliktas jau po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, nepagrįstas. Ieškovo teiginys, kad permokos įskaitymas buvo atliktas 2007-05-25, kai atsakovas pateikė ieškovui Pranešimą apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą Nr.2007.26043-25969/2007-1057,prieštarauja mokesčių mokėtojo kortelėje (ieškovo) esantiems duomenims.
Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas, nustatydamas tikrąją ieškovo finansinę padėtį, pažeidė ĮBĮ 10 str. 7d. 3p. nuostatas. Šiuo atveju pranešimo apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą pateikimas ieškovui nereiškia, kad permoka buvo padaryta tuo metu, kai informuojamas mokesčių mokėtojas.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nepagrįstas. MAĮ 87 str. yra reglamentuotas mokesčio permokos grąžinimas. Šio straipsnio 9 d. yra nurodyta, kokiu atveju mokesčių mokėtojui yra mokamos palūkanos, jei jam negrąžinama mokesčio permoka. Kadangi šiuo atveju permokos nėra nustatyta, tai nepagrįstas ir reikalavimas priteisti palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2007-01-22 nutartimi, įsiteisėjusia 2007-03-22, Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas" bei nustatė 30 d. terminą finansiniams reikalavimas pareikšti. Atsakovė 2007-05-02 raštu Nr.(15.4-14)-K-5204 (b.l.7) prašė administratoriaus įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą 18.773,35 Lt sumai, tame tarpe 84,71 Lt mokestis už aplinkos teršimą, 736,15 Lt nekilnojamojo turto mokestis, 16.440,72 Lt PVM ir 1.511,77 Lt gyventojų pajamų mokestis. 2007-05-25 atsakovės pranešimu Nr.2007.26043-25969/2007-1057 apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą (b.l.8) ieškovo administratorius buvo informuotas, jog, vadovaujantis MAĮ 87 straipsniu, ieškovo 4.767,00 Lt dydžio pelno mokesčio permoka buvo įskaityta mokestinių nepriemokų tai pačiai sumai, o būtent: 722 Lt nekilnojamojo turto mokesčio 2007-02-01 (įskaitymo data), 1.812 Lt PVM 2007-01-25 (įskaitymo data), 375 Lt PVM 2007-02-26 (įskaitymo data), 311,62 Lt PVM 2007-03-25 (įskaitymo data), 75,38 Lt GPM 2007-01-01 (įskaitymo data), 1.387,00 Lt GPM 2007-01-02 (įskaitymo data) ir 84 Lt aplinkos teršimo mokesčio 2007-03-01 įskaitymo datai. Ieškovo administratorius, nesutikdamas su atsakovės po bankroto bylos ieškovui iškėlimo atliktu įskaitymu, 2007-06-18 raštu Nr.49/07 (b.l.9) kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti ieškovui po bankroto bylos iškėlimo įskaitytą 4.767,00 Lt pelno mokesčio permoką, minėtą sumą pervedant į bankrutuojančios įmonės banko sąskaitą. 2007-06-29 atsakovės raštu „Dėl įsiskolinimo bankroto dienai patikslinimo" Nr.(12.6-10)-K-7723 (b.l.10) administratorius buvo informuotas, jog, ieškovui pateikus trūkstamas deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, susidarė vienų mokesčių permoka, iš kurių buvo įskaitytos nepriemokos, susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo.
Kaip matyti iš 2007-05-25 pranešimo apie mokesčio permokos įskaitymą (b.l.8), atsakovė ieškovo mokesčio permoką įskaitė vadovaudamasi MAĮ 87 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodoma, jog „mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti." Remiantis 2005-06-16 redakcijos MAĮ 82 str. 3 punktu, turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veiksmai, kuriais buvo įskaityta mokesčio permoka, laikytini skolos išieškojimu ne ginčo tvarka, kuriuos po bankroto bylos iškėlimo neabejotinai draudžia atlikti ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. Kadangi Kauno apygardos teismo 2007-01-22 nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2007-03-22, todėl visiškai akivaizdu, jog po šios datos nebegalėjo būti atlikti jokie mokesčio permokos įskaitymai ieškovo mokestinei nepriemokai padengti.
ĮBĮ 10 str. 7 dalies 3 punktu yra nustatyta, jog yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pagal ĮBĮ 14 str. 1 dalį, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, išskyrus Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo ir Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nustatytus atvejus. ĮBĮ 35 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija.
Egzistuoja dvi teisės normos (MAĮ 87 str. ir ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos), kurios skirtingai reglamentuoja tą patį teisinį santykį. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog, vadovaujantis MAĮ 94 str., Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose jų lydimuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai, ir tokiais atvejais MAĮ taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėti įstatymai. ĮBĮ 1 str. 3 d. taip pat numato, jog „kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms"', t. y. jau pačiame ĮBĮ įstatymų leidėjas aiškiai numatė, jog minėto įstatymo normos yra laikytinos lex specialis ir turi pirmenybę visų kitų teisės normų, taikytinų bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, atžvilgiu. Todėl darytina išvada, jog atsakovė, po bankroto bylos ieškovui iškėlimo įskaitydama ieškovo mokesčio permoką, akivaizdžiai neturėjo teisės vadovautis MAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis mokesčio permokos įskaitymo taikymą, kadangi, vadovaujantis ĮBĮ 1 str. 3 d., tokiu atveju galioja šiame įstatyme numatyti įskaitymo apribojimai.
Be to, teismo nuomone, teisiškai nereikšmingi yra ir 2007-06-29 atsakovės rašte „Dėl įsiskolinimo bankroto dienai patikslinimo" Nr.(12.6-10)-K-7723 paminėti argumentai, jog „Kadangi nebuvo pateiktos kai kurios deklaracijos už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatyti tikslų įsiskolinimą biudžetams ir fondams bankroto dienai nebuvo galimybės." Iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, o ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. vienareikšmiškai draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, pažymėtina, jog atsakovė nenuginčijo ieškovo argumento, kad ieškovo administratorius 2007-04-23 pateiktą pelno mokesčio deklaraciją, būtent kuria remdamasi atsakovė ir padarė įskaitymus, pateikė nepažeisdamas įstatymų nuostatų. Be to, atsakovė nepateikė (neprašė išreikalauti iš ieškovo) ir jokių įrodymų apie tai: 1) kad šioje 2007-04-23 administratoriaus pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nurodyti visi duomenys, kuriais remiantis buvo padaryta ginčijama užskaita, privalėjo būti nurodyti ankstesnėse laiku nepateiktose deklaracijose ir 2) kad pagal visus savalaikiai pateiktus duomenis įskaitymai neišvengiamai būtų buvęs atliktas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Be to, teismo nuomone, tokiu atveju, jei iš tiesų dėl buvusių ieškovo atsakingų asmenų savalaikiai nepateiktų deklaracijų ir liko neatlikti tam tikri įskaitymai, ši aplinkybė galėtų būti svarbi svarstant tų asmenų atsakomybės klausimą, bet jokiu būdu neturėtų suteikti atsakovei teisės įskaitymus atlikti po bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidžiant kitų kreditorių interesus.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje atsakovė net nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ieškovas finansiniuose dokumentuose būtų deklaravęs neteisingą (padidintą) pelno mokesčio permoką arba kad jis tam tikrus mokesčius būtų apskaičiavęs ir (ar) deklaravęs neteisingai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kas galėjo sutrukdyti atsakovei savalaikiai (t.y. iki bankroto bylos iškėlimo) atlikti permokėtos mokesčių sumos įskaitymą ieškovės mokestinei nepriemokai padengti.
Be to, teismo nuomone, šiuo atveju itin svarbi yra ta aplinkybė, kad atsakovė 2007-05-02 raštu Nr.(15.4-14)-K-5204 prašė patvirtinti finansinį reikalavimą 18.773,35 Lt sumai ir būtent toks atsakovės finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2007-05-29 nutartimi. Ta aplinkybė, kad į patvirtinto finansinio reikalavimo sumą patenka ir 84,71 Lt mokestis už aplinkos teršimą, 1.462,38 Lt ( 75,38+1.387) GPM bei 722,15 Lt NTM, t.y. tos pačios sumos, kurios yra paminėtos ir atsakovės 2007-05-25 pranešime apie mokesčio permokos įskaitymą, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog finansinis reikalavimas buvo paskaičiuotas ir teismo patvirtintas, neįvertinus atsakovės atlikto įskaitymo, kas reiškia, kad jeigu ieškinys būtų atmestas, tai atsakovės finansinis reikalavimas pasidarytų šioje byloje ginčijama suma (t.y. 4.767,00 litais) per didelis. Ši aplinkybė taip pat paneigia atsakovės argumentus dėl įskaitymo laiko ir patvirtina ieškovo teiginį, jog 2007-05-27 nurodyti įskaitymai yra atlikti po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o ne pranešime nurodytomis įskaitymo datomis 2007-01-01, 2007-01-02, 2007-01-25, 2007-02-01, 2007-02-26, 2007-03-01 ir 2007-03-25. Pažymėtina, jog ir pats atsakovės atstovas savo paaiškinimu teismo posėdyje pripažino, jog konkrečias įskaitymo datas nurodė kompiuterinė programa bei tai, kad duomenys į kompiuterinę programą buvo suvesti tik po to, kai ieškovo administratorius 2007-04-23 pateikė 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją. Ši aplinkybė visiškai paneigia atsakovės atsiliepimo argumentą, kad ieškinyje nurodyti įskaitymai yra atlikti iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo.
Teismo nuomone, tokiu atsakovės po bankroto bylos ieškovui iškėlimo atliktu permokos įskaitymu buvo pažeistas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, nes tik patenkinus pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus gali būti tenkinamas VMI reikalavimas, tenkintinas antrąją eile. Be to, konstatuotina, kad atsakovė, kurios finansinis reikalavimas jau yra patvirtintas galiojančia 2007-05-29 teismo nutartimi, neįvertinusia 4.767,00 Lt pelno mokesčio permoka atlikto mokestinių nepriemokų įskaitymo, atsisakydama grąžinti ieškovui pelno mokesčio permoką, pažeidžia ieškovo ir kitų jo kreditorių teises, kadangi tokiu būdu antrą kartą pretenduoja į tas pačias ieškovo mokestines nepriemokas.
Tai, kad mokesčių administravimo institucijos po bankroto bylos iškėlimo negali naudotis savo specialiais įgaliojimais, numatytais jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra pastebėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2004-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-484/2004 LAB ,,Argovegas" v. Klaipėdos apskrities VMI, vertindamas Klaipėdos apskrities VMI LR MAĮ nustatyta tvarka įvykdytą įskaitymą, yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktas, numatantis bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo suspendavimą, yra specialioji norma MAĮ 38 straipsnio, numatančio mokesčių administratoriaus teisę taikyti mokesčio permokos sumų įskaitymą mokestinei nepriemokai padengti atžvilgiu, kadangi, iškėlus įmonei bankroto bylą, tokios įmonės finansinės, taigi ir mokestinės operacijos atliekamos laikantis ĮBĮ numatytų procedūrų. Tai reiškia, jog pripažįstant mokesčių administratoriaus viešuosius įgalinimus atlikti teritorinės mokesčių inspekcijos ir įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymą, tokios teisės vykdymas yra sustabdomas iki bus išnagrinėta įmonės bankroto byla teismine tvarka.“
Tai, kad mokesčių administratorius, siekiantis išieškoti mokestines nepriemokas į valstybės biudžetą, po bankroto bylos iškėlimo neturi teisės įskaityti mokestinių nepriemokų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra nuolat pabrėžiama ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2007-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-283/2007 BUAB „Edisa" v. Kauno apskrities VMI, 2007-07-31 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-316/2007 BUAB „Tralita" v. Vilniaus apskrities VMI), palikus galioti nepakeistus pirmosios instancijos teismų sprendimus, kuriais buvo panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimai įskaityti mokestines nepriemokas bankrutuojančios įmonės mokestinių permokų sąskaita, o mokesčių administratoriai įpareigoti grąžinti įmonės administratoriams šias permokas.
Be to, teismas nemano, kad ieškovas, nesikreipdamas į mokestinių ginčų komisiją, nesilaikė šios kategorijos byloms numatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi toks kreipimasis reikštų ginčo administracinių bylų teisenos tvarka inicijavimą. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 10 str. 1 dalį ir 14 str. 3 dalį, kurios yra specialiosios normos MAĮ (MAĮ 94 str.), taip pat CPK 1 str. 1 d. bei suformuotą teismų praktiką (LAT 2001-03-13 nutartis civilinėje byloje Lietuvos bankas v. AB ,,Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-95/2001, 2002-11-13 nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Alytaus vija“ v. A. Žemaitienės IĮ, bylos Nr.3K-3-1335/2002, 2004-09-27 nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities VMI v. LAB ,,Agrovegas“, bylos Nr.3K-3-484/2004, Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo 2006-01-09 nutartis) tokio pobūdžio ginčų išnagrinėjimas priskirtas bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai.
Kadangi atsakovė, tarpusavio reikalavimų įskaitymą įvykdžiusi po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, pažeidė imperatyvią ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatą bei 14 str. 1 dalies 1 punktą ir suformuotos teismų praktikos (LAT Senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 11 p.) reikalavimus, be to, atsižvelgiant į prejudicinę galią turinčią Kauno apygardos teismo 2007-05-29 nutartį dėl atsakovės finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl atsakovės sprendimas (2007-05-25 pranešimas) įskaityti ieškovo mokesčio permoką pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str., 1.3 str. 5 d.), o atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovui 4.767,00 Lt pelno mokesčio permoką, kurios be teisėto pagrindo negrąžino įstatymų nustatyta tvarka, gavusi raštišką ieškovo 2007-06-18 prašymą.
Be to, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. ir 6.37 str. 2 d., iš atsakovės ieškovui priteistina 5 % metinių palūkanų už priteistą 4.767,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovės Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-05-25 sprendimą (pranešimą) dėl 4.767,00 Lt ieškovo mokesčio permokos įskaitymo.
Įpareigoti atsakovę Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Natginta“ 4.767,00 Lt be teisėto pagrindo įskaitytą ieškovo mokesčio permoką.
Priteisti iš atsakovės Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Natginta“ 5 % metinių palūkanų už priteistą 4.767,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.