Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-31 · Civilinė byla Nr. 2A-316/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-31
Bylos Nr.
2A-316/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 133.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-316/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 133.9; 122.5; 121.21
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-347-28/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Tralita“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl skolos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 6039,20 Lt skolos grąžinimo iš valstybės biudžeto. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tralita“, administratoriumi paskyrė UAB „Slovis“, įgaliotas asmuo R. Milašius. Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2004 m. kovo 1 d., atlikusi BUAB „Tralita“ patikrinimą, patikrinimo aktu Nr. 06-04-22-88 nustatė, kad įmonės permokos VMI sudaro 25 988,98 Lt. Ši 25 988,98 Lt permoka per 20 dienų turėjo būti grąžinta į BUAB „Tralita“ sąskaitą, tačiau iki šiol dalis pinigų, tai yra 6039,20 Lt, nėra grąžinti. Vilniaus apskrities VMI 2005 m. spalio 24 d. raštu Nr. (18.1-18)-3-2-30030 nurodė, kad prašomo grąžinti PVM skirtumo ir pelno mokesčio permokos padengtos patikrinimo metu papildomai apskaičiuotomis nepriemokomis, todėl prašymas grąžinti 6039,20 Lt permoką netenkintinas. Ieškovas nesutinka su atsisakymu grąžinti 6039,20 Lt mokestinę permoką, nes minėtame sprendime neteisėtai ir nesavalaikiai praėjus keturiems mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo, norima įskaityti permokėtas sumas nepriemokai padengti, kas prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymui (toliau - ĮBĮ), nes šio įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktas draudžia reikalauti iš bankrutuojančios įmonės, o bankrutuojančiai įmonei atlikti, bet kokius mokėjimus pagal finansines prievoles, kad nebūtų pažeistos lygios galimybės visiems įmonės kreditoriams į finansinių reikalavimų patenkinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė bankrutavusiai UAB „Tralita“ iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 6039,20 Lt skolos. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt. Tai reiškia, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. UAB „Tralita“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartimi, o 2004 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. 06-04-22-88 nustatyta 25 893,20 Lt mokestinė permoka ir 6039,20 Lt mokestinė nepriemoka. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad Vilniaus apskrities VMI ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi nepriklausomai nuo to, kad reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, nes joks kreditorius, net jei jo finansinis kreditorinis reikalavimas ir nebuvo patvirtintas UAB „Tralita“ bankroto byloje, negali turėti privilegijos vienašališkai įskaityti tarpusavio reikalavimus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, numatantis bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo suspendavimą, yra specialioji norma Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipsnio, numatančio mokesčių administratoriaus teisę taikyti mokesčio permokos sumų įskaitymą mokestinei nepriemokai padengti atžvilgiu, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą, tokios įmonės finansinės, taigi ir mokestinės operacijos atliekamos laikantis tik Įmonių bankroto įstatymo numatytų procedūrų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apygardos VMI prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir UAB „Tralita“ pareiškimą palikti nenagrinėtą. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismas atsakovo atsisakymą tenkinti ieškovo prašymą grąžinti likusią 6039,20 Lt prilygino skolininko ir kreditoriaus tarpusavio reikalavimų įskaitymui, kuris po bankroto bylos iškėlimo yra negalimas. MAĮ 94 straipsnis nustato, kad gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės įvykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai, bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais šis įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėti įstatymai. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja, kokia tvarka turi būti nustatoma ir grąžinama mokesčio permoka, todėl ją nustatant, mokesčių administratorius privalo vadovautis MAĮ nuostatomis. Permokos sumų įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti pagal MAĮ 106 straipsnį nėra vienas iš išieškojimo būdų. Tik formaliai vertinant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normą sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise. Įmonei iki bankroto bylos iškėlimo pateikus tik tas deklaracijas, kuriose apskaičiuojamas grąžintinas mokestis, po bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai suteikiama galimybė gauti pajamų valstybės biudžeto sąskaita ir susigrąžinti deklaruotą permoką, nors realiai už tą patį laikotarpį nustatomas įsiskolinimas biudžetui. Bendrovė, gavusi atsakovo 2005 m. spalio 24 d. raštą, nepasisakė dėl mokesčių administratoriaus sprendimo negrąžinti dalies permokos, vadinasi ji neprieštaravo dėl atliktų veiksmų. Pagal MAĮ 144 straipsnį, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą. Minėto įstatymo 145 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė skundų dėl mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo nagrinėjimo procedūra. Teismas pasisakė, kad bankroto administratoriui MAĮ numatyta ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka nėra taikoma, kadangi administratorius nėra mokesčių mokėtojas. Ginčo šalis šioje byloje yra bankrutuojanti UAB „Tralita“, o ne administratorius, taip pat ginčas yra kilęs dėl skolos grąžinimo įmonei, o ne administratoriui. Administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio devintą punktą teisme atstovauja ne savo, o bankrutuojančios įmonės interesams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas nurodo, kad jis turi būti panaikintas, o ieškovo reikalavimas paliktas nenagrinėtas, nes pastarasis, nesikreipdamas į mokestinių ginčų komisiją, nesilaikė šios kategorijos byloms numatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme, tvarkos. Tačiau sutikti su tokia atsakovo pozicija negalima, nes toks kreipimasis reikštų ginčo administracinių bylų teisenos tvarka inicijavimą. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 10 straipsnio pirmąją dalį ir 14 straipsnio trečiąją dalį, kurios yra specialiosios normos MAĮ (MAĮ 94 str.), taip pat CPK 1 str. 1 d. bei suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos bankas v. AB ,,Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-95/2001, 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Alytaus vija“ v. A. Žemaitienės IĮ, bylos Nr. 3K-3-1335/2002, 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities VMI v. LAB ,,Agrovegas“, bylos Nr. 3K-3-484/2004, Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo 2006 m. sausio 9 d. nutartis), tokio pobūdžio ginčų išnagrinėjimas priskirtas bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Dėl nurodyto, apelianto prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, negali būti tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas atsisakydamas grąžinti ieškovui dalį mokesčių permokos (dėl kurios dydžio ginčo tarp šalių nėra) iš esmės įvykdė tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Tuo pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktą bei 14 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą ir suformuotos teismų praktikos (LAT Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 11 p.) reikalavimus.

Dėl nurodyto naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasDonatas Šernas