Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-283/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-29
Bylos Nr.
2A-283/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas iš dalies.
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Kauno apskrities mokesčių inspekcija "Edisa"
Kreditorius
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei, Kauno apskrities VMI grąžinti BUAB „Edisa“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-283/2007Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Giedriui Adomavičiui.

atsakovės atstovei Aušrai Žemaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-54-368/2007 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edisa“ prašymą kreditorei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, mokestinės permokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Į Šiaulių apygardos teismą su prašymu kreipėsi BUAB „Edisa“ bankroto administratorius ir prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Kauno apskrities VMI) 2006 m. vasario 8 d. sprendimus Nr. l0-R-92, 10-R-93, 10-R-94 ir 10-R-95, kuriais pareiškėjo 7 665,99 Lt dydžio mokesčių permokos pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą įskaitytos mokesčių nepriemokoms padengti, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2006 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 69-173, kuriuo patvirtinti Kauno apskrities VMI sprendimai, bei įpareigoti kreditorę grąžinti pareiškėjui 7 665,99 mokestinę permoką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2004 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismui iškėlus bankroto bylą UAB „Edisa“ šios įmonės kreditorių ir skolininkų reikalavimai negali būti įskaitomi net ir tais atvejais, kai kreditorius ir skolininkas yra vienas ir tas pats asmuo, nes tokiu atveju yra pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies trečiojo punkto reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. sausio 4 d. sprendimu Kauno apskrities VMI 2006 m. vasario 8 d. sprendimus Nr. 10-R-92, Nr. 10-R-93, Nr. 10-R-94, Nr. 10-R-95 ir VMI 2006 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 69-173 panaikino ir įpareigojo kreditorę Kauno apskrities VMI grąžinti BUAB „Edisa“ 7 665,99 Lt dydžio mokestinę permoką.

Teismas sprendime nurodė, kad Kauno apskrities VMI 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte Nr. 19-04-22-732, kuriuo buvo nustatyta mokesčių permoka, nėra nurodyta, kad mokesčių permoka, fiksuota mokesčių apskaitoje pagal pateiktas neteisingas mokesčių deklaracijas, yra nereali, todėl būtinas apskaitoje esančių duomenų tikslinimas, koregavimas ir pan. Kauno apskrities VMI 2006 m. vasario 8 d. pranešime nurodyta, kad minėta permoka įskaityta tai pačiai 7 665,99 Lt sumai kitoms mokestinėms nepriemokoms padengti, ką patvirtina ir 2006 m. vasario 8 d. sprendimai Nr. 10-R-92, 10-R-93, 10-R-94, 10-R-85. Kauno apskrities VMI neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus į pareiškėjo prašymą, nors tai privalėjo padaryti (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad permokos įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų, o Įmonių bankroto įstatymas draudžia vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytas mokestines prievoles, teismas padarė išvadą, kad Kauno apskrities VMI nepagrįstai mokesčių permoką įskaitė mokestinei nepriemokai padengti ir negrąžino jos UAB „Edisa“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno apskrities VMI prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Kauno apskrities VMI 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte Nr. 19-04-22-732 nurodė, kad VMI Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės duomenimis 2004 m. gegužės 25 d. pagal dienos balansą bendrovė turėjo 7 665,99 Lt permoką. Ar mokesčio mokėtojo deklaruoti mokesčiai buvo apskaičiuoti ir sumokėti teisingai, galima nustatyti tik atlikus mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Kauno apskrities VMI, atlikusi BUAB „Edisa“ patikrinimą, nustatė, kad priešingai nei deklaravo mokesčių mokėtojas, mokesčių permokų nėra. Kauno apskrities VMI nustatė dideles įvairių mokesčių nepriemokas - iš viso 1 313 768,67 Lt. Prašomų grąžinti mokesčių permokų realiai nebuvo ir jos buvo fiksuotos mokesčių apskaitoje tik pagal pateiktas neteisingas mokesčių deklaracijas. Patikrinimo aktas patvirtinta, kad UAB „Edisa“ nebuvo sumokėjusi per didelių mokesčių sumų, bet sumokėjo mažiau mokesčių, nei buvo privaloma.

2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte Nr. 19-04-22-732 turėjo būti duomenys apie nerealias mokesčių permokas, būtiną apskaitoje esančių duomenų koregavimą ar tikslinimą. Šio akto nustatomojoje dalyje nėra užfiksuota, kad įmonė turėjo įvairių mokesčių permokų. Bendrovė jokių pastabų dėl šio akto nepateikė, tad ji sutiko, kad mokesčių permokų nebuvo. Nenustačius realių mokesčių permokų, buvo būtina atlikti apskaitoje esančių duomenų patikslinimus, priimant sprendimus įskaityti mokesčių permoką mokestinei nepriemokai padengti ir tokiu būdu atstatyti realią situaciją, susijusią su mokesčių mokėtojo prievolėmis. Šie įskaitymai negali būti traktuojami kaip skolos išieškojimas ne ginčo tvarka, o laikytini mokesčių mokėtojo prievolių dydžio koregavimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. BUAB „Edisa“ grąžinus esą permokėtas mokesčių sumas, kurios realiai nebuvo sumokėtos į biudžetą, būtų pažeistas Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnis, Valstybės iždo įstatymo 4 straipsnis bei teisingumo ir protingumo principai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Edisa“ administratorius prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VMI prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno apskrities VMI apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis 2005 m. birželio 16 d. redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 82 straipsnio trečiuoju punktu, vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų yra turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti. Pagal 87 straipsnio pirmąją dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu (5 d.).

Pagal MAĮ 94 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose jų lydimuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais MAĮ taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėti įstatymai.

Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktu, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pagal ĮBĮ 14 straipsnio pirmąją dalį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, išskyrus Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo ir Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nustatytus atvejus.

ĮBĮ 35 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Šio straipsnio trečioji dalis nustato, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija.

Kauno apskrities VMI apeliacinio skundo argumentas, kad 2006 m. vasario 8 d. sprendimais atlikti įskaitymai yra traktuotini ne kaip skolos išieškojimas ne ginčo tvarka, o laikytini mokesčių prievolės dydžio koregavimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra nepagrįstas.

Kadangi, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, tai skolininko ir kreditoriaus savitarpio reikalavimų įskaitymas yra negalimas. Reikalavimų neleidžiama įskaityti ir tuo atveju, kai kreditorius ir skolininkas yra vienas ir tas pats asmuo. Mokesčio permokos įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti, kaip mokestinės prievolės įvykdymo būdas, negali būti atliktas.

Šiaulių apygardos teismas 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Edisa“ (b.l. 5). Kauno apskrities VMI sprendimai Nr. 10-R-92, Nr. 101-R-93, Nr. 10-R-94, Nr. 10-R-95 UAB „Edisa“ mokesčių permokas įskaityti šios bendrovės mokestinėms nepriemokoms padengti buvo priimti 2006 m. vasario 8 d., t.y. esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą (b.l. 95, 96, 97, 98). Šie 2006 m. vasario 8 d. sprendimai buvo patvirtinti VMI 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 69-173 (b.l. 51-53).

Nors Kauno apskrities VMI ir nurodo, kad 2006 m. vasario 8 d. atlikti įskaitymai laikytini mokesčių prievolės dydžio koregavimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš pačių sprendimų, juos priimdama Kauno apskrities VMI rėmėsi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis mokesčių permoką ir jos įskaitymą mokestinei nepriemokai padengti. Kauno apskrities VMI 2006 m. vasario 8 d. sprendimais pripažino, kad UAB „Edisa“ yra sumokėjusi per didelę mokesčių sumą, kuria ir buvo padengta bendrovės mokestinė nepriemoka, t.y. atliktas įskaitymas. Kad mokestinės permokos buvo įskaitytos mokestinėms nepriemokoms padengti patvirtinta ir Kauno apskrities VMI Raseinių skyriaus 2006 m. vasario 15 d. raštas Nr. (24.6-24)-T-196 (b.l. 50). Tai iš esmės patvirtino ir apelianto atstovė, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodydama, kad 7 665 Lt mokestinės permokos dydžiu buvo sumažintas kreditorinis reikalavimas (b.l. 202). Kadangi bankroto byloje nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo priima teismas (ĮBĮ 26 str. 1, 5 d.), permokos įskaitymas ne ginčo tvarka Kauno apskrities VMI sprendimais negalėjo būti padarytas. Tokiu permokos įskaitymu buvo pažeistas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, nes tik patenkinus pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus gali būti tenkinamas VMI reikalavimas, tenkintinas antrąją eile. Visus savo reikalavimus bankrutuojančiai UAB ,,Edisa” VMI gali pareikšti įstatymo nustatyta tvarka minėtos bankrutuojančios bendrovės bankroto byloje.

Nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Kauno apskrities VMI nepagrįstai BUAB „Edisa“ mokesčių permoką įskaitė mokestinei nepriemokai padengti, tačiau jis neanalizavo aplinkybių dėl realių UAB „Edisa“ grąžintinių mokesčių permokų dydžio. Tik esant realioms mokesčių permokoms, Kauno apskrities VMI galėtų priimti sprendimą grąžinti šias permokas.

Remiantis VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA- 87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 83 punktu, patikrinimo akto nustatomosios dalies pabaigoje, be kita ko, turi būti nurodoma mokesčių permokų suma. Kaip matyti iš byloje esančio Kauno apskrities VMI 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akto, kuris yra patvirtintas Kauno apskrities VMI 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (19)-K3-641 (b.l. 152-155) ir nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nustatomosios dalies pabaigos, Kauno apskrities VMI, atlikusi kompleksinį patikrinimą nuo 1998 m. rugsėjo 29 d. iki 2004 m. balandžio 5 d., UAB „Edisa“ esamų mokesčių permokų nenurodė. Tačiau teismas, siekdamas nustatyti tam tikras aplinkybes, pagrindžiančias ar paneigiančias šalių reikalavimus, vadovaujasi ne tam tikra rašytinio įrodymo dalimi, bet tiria tą įrodymą kaip vientisą dokumentą. Todėl vien ta aplinkybė, kad patikrinimo akto nustatomosios dalies pabaigoje nėra nurodyta bendrovės mokesčių permokų, nėra pakankamas pagrindas atmesti reikalavimą dėl kitoje akto dalyje nustatytų mokesčių permokų grąžinimo. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi UAB „Edisa“ patikrinimą, nenustatė jokių bendrovės mokesčių permokų, tad prašomų grąžinti mokesčių permokų realiai nebuvo. 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akto nustatomosios dalies 4 punkte nurodyta, kad 1999 m. UAB „Edisa“ fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų sumokėjo 1,16 Lt daugiau, o 2001 m. – 389 Lt daugiau, t.y. iš viso 390,16 Lt daugiau. Todėl Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu nustatytos 390,16 Lt dydžio mokesčio permokos nepagrįstai negrąžino BUAB „Edisa“, ją faktiškai įskaičiusi į mokesčių nepriemokas ir tokia suma sumažinusi savo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Nors iki bankroto bylos UAB „Edisa“ iškėlimo dienos bendrovės apskaitos kortelėje buvo nurodytos susidariusios mokesčių permokos - 4 011,94 Lt atskaitymų pagal nuo pajamų pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, 1 456,44 Lt GPM, 2 187,21 Lt pelno mokesčio (b.l. 114, mokesčio mokėtojo balansas) - šias sumas grąžinti UAB „Edisa“ nėra pagrindo, nes, Kauno apskrities VMI atlikus patikrinimą, realių šių mokesčių permokų nebuvo nustatyta.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nustatytos mokestinės permokos dydžio, tuo teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo bylą išsprendė iš dalies neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria kreditorė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Edisa“ 7 665,99 Lt dydžio mokestinę permoką, pakeisti, grąžintinos permokos dydį sumažinant iki 390,16 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų ir 16 ct).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėDonatas Šernas