- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1361-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01466-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. M., A. A.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
- 3.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant apeliantui A. A., atstovaujamam globėjos V. M., ieškovui A. K., atsakovei V. M., trečiajam asmeniui R. K., institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atstovo advokato Osvaldo Radimono apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-630/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. M. ir A. A. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, pavardės pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo R. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas paskirti genominę ekspertizę nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystei nustatyti; nustačius, jog ieškovas yra nepilnamečio A. A. tėvas, pakoreguoti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą, įrašant ieškovą nepilnamečio A. A. tėvu ir pakeičiant nepilnamečio A. A. pavardę į K.; nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad ieškovas yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatė A. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; pakeitė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, įrašant ieškovą A. A. tėvu; ieškinio reikalavimą dėl A. A. pavardės pakeitimo į „K.“ atmetė; sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą atidėjo iki 2017 m. rugsėjo 1 d., įpareigojant atsakovę V. M., iki nurodyto termino kartu su atsakovu A. A. nuvykti pas ieškovą į Jungtinę Karalystę; pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui A. A. perduoti ieškovui; priteisė iš ieškovo valstybei 8,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Teismas nustatė, kad gimus sūnui ieškovas Šiaurės Airijoje gyveno kartu su vaiko motina D. A., rūpinosi sūnumi. Tačiau 2007 m. D. A. kartu su vaiku grįžo į Lietuvą. Nuo to laiko ieškovas su sūnumi jokių santykių nepalaikė. (duomenys neskelbtini) D. A. mirė. A. A. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta D. A. draugo sesuo V. M.. A. K., sužinojęs apie D. A. mirtį, susisiekė su A. A. globėja ir pranešė, kad ketina nustatyti vaiko tėvystę, rūpintis sūnumi ir pasiimti jį gyventi kartu su savimi į Šiaurės Airiją. V. M. su ieškiniu sutiko.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas Šiaurės Airijoje gyvena kartu su sutuoktine R. K. ir nepilnamečiu sūnumi K., gimusiu (duomenys neskelbtini) R. K. patikino, kad nori A. A. suteikti namus ir šilumą, juo rūpintis ir jį ugdyti. Taip pat nurodė, kad svarbu užmegzti ir palaikyti abiejų vaikų brolišką ryšį.
5. Teismas, vadovaudamasis gautu ekspertizės aktu, nustatė A. A. tėvystę ir ieškovą A. K. nurodė kaip nepilnamečio tėvą. Spręsdamas dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad A. A. įvardytos priežastys, dėl kurių jis nori toliau gyventi su globėja, yra baimė išvykti pas tėvą į nepažįstamą šalį, prarasti draugus, tačiau toks atsitraukimas ir nebendravimas gyvai su savo tėvu neužtikrintų vaiko interesų, o tik dar labiau atitolintų vaiko ir tėvo besiformuojantį ir besimezgantį bendravimo ryšį. Teismas, išklausęs vaiko nuomonę, sprendė, kad vaiko nenoras nuolat gyventi su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma. Bendravimas tik laiškais, internetu ir telefonu darytų itin didelę žalą vaiko interesams, nes tiesiogiai nebendraujant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšiai ilgainiui išvis nutrūktų, o skyrium gyvenantis tėvas neturėtų beveik jokios galimybės dalyvauti vaiko gyvenime ir jį auklėjant, kas iš esmės prilygtų vaiko atskyrimui nuo tėvo. Kadangi atkuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, šiuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą būtų sudėtinga.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas A. K. stengiasi rasti bendrą kalbą su sūnumi, domisi jo laisvalaikiu, sveikata, mityba, mokslu, kiek įmanoma daugiau su juo bendrauja, supažindino jį su savo sutuoktine ir sūnumi K., esant galimybei grįždavo į Lietuvą su juo susitikti. Teismo nuomone, A. A. globėja turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti nepilnamečiam vaikui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu.
7. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje Šiaurės Airijoje. Teismas sprendimo vykdymą atidėjo iki naujų mokslo metų pradžios, t. y. 2017 m. rugsėjo 1 d., ir įpareigojo globėją V. M. kartu su vaiku per šį terminą nuvykti pas ieškovą ir perduoti vaiką tėvui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovo A. A. atstovas prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl atsakovo A. A. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir sprendimo dalį dėl atsakovo A. A. gyvenamosios vietos nustatymo vykdymo atidėjimo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nepilnamečio A. A. norą toliau gyventi su globėja ir tuo pažeidė prioritetinius vaiko interesus. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovė V. M. netinkamai vykdytų laikinos globėjos pareigas. A. A., būdamas trylikos metų amžiaus, nori ir toliau gyventi su savo globėja jos gyvenamojoje vietoje ir tik Lietuvoje, nenori prarasti savo Tėvynės Lietuvos, todėl kategoriškai atsisako vykti į Airiją net trumpam laikui, nes ši šalis jam svetima. Atsakovas nemoka šios šalies kalbos, nenori prarasti draugų, nori lankyti tą pačią mokyklą ir ją baigti, tarp jo ir tėvo nėra susiformavęs glaudus bendravimo ryšys, globėją pažįsta nuo mažens ir yra prie jos pripratęs. Atsakovas dėl motinos mirties labai išgyvena, o tėvo negražūs atsiliepimai apie mirusią motiną jį skaudžiai žeidžia.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
9.1. Didelę įtaką vaiko nuomonei daro jo laikinoji globėja V. M.. Vaiko noras likti gyventi su laikinąja globėja grįstas emociniu pagrindu. Reikšdamas savo norą gyventi su V. M., vaikas nesuvokia padarinių, baimindamasis dėl ateities svetimoje šalyje neįvertina, kad jam bus užtikrintos geresnės gyvenimo, mokymosi, sveikatos ir kitos sąlygos, bus atkurtas šeimos ryšys.
9.2. Vaiko laikinoji globėja yra bedarbė, negaunanti jokių pajamų. Socialinės paramos skyriaus išmoką, gautą dėl paskirtos laikinosios globos, globėja naudoja savo reikmėms. Todėl manytina, kad V. M. galimai netinkamai atlieka jai paskirtas pareigas, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais ir siekia pasipelnyti gaudama išmoką už vaiko globą.
9.3. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu, kad vaiko ryšys su tėvu būtų atkurtas palaipsniui ir kad vaikas nuvyktų pas tėvą prieš sprendimo įvykdymą. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prieštarauja savo nuomonei, išreikštai nagrinėjant bylą, todėl yra pagrindas manyti, kad apeliacinio skundo iniciatorė yra pati V. M..
Žemesnės instancijos teismas
10. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą atidėjo iki 2018 m. birželio 30 d., įpareigojo atsakovę V. M. iki nurodyto termino kartu su atsakovu A. A. nuvykti pas ieškovą A. K..
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, nenustatė tokio sprendimo įgyvendinimo tvarkos, tinkamai neatsižvelgė į vaiko nuomonę ir kartu su vaiku, jo tėvu ir laikinąja globėja neparinko tinkamiausių priemonių sprendimui įvykdyti. Teismas turėjo nustatyti protingą pereinamąjį laikotarpį ne atidėdamas sprendimo vykdymą, bet nustatydamas jo vykdymo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų tyrimo
13. Bylą paskyrus nagrinėti žodinio proceso tvarka ieškovas A. K. pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas pateikė ieškinio atsisakymo rašytinę formą. Žodžiu paaiškino, kad suprato, jog sūnus nenori gyventi Šiaurės Airijoje, tačiau gal viskas ateityje pasikeis. Jis su sūnumi bendrauja, sūnus buvo pas jį atostogauti. Jis sūnui teikia išlaikymą, perveda po 100 Eur kas mėnesį. Jis sutiktų mokėti išlaikymą iki 180 Eur per mėnesį. Turi dar vieną sūnų. Mano, kad jo interesus geriau užtikrintų, jei vaikui liktų paskirta laikinoji globa ir nebūtų taikomas tėvo atskyrimo nuo vaiko institutas. Taip mano dėl to, kad, pasikeitus situacijai, tuo atveju, jei būtų atskirtas nuo vaiko, jam vėl reikėtų kreiptis į teismą ir vėl būtų teismo procesas.
14. Atsakovė V. M. ir atsakovas A. A., atstovaujamas globėjos V. M. paaiškino, kad neprieštarauja dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovė V. M. paaiškino, kad ginčo dėl išlaikymo nėra, nes tėvas perveda sūnui po 100 Eur per mėnesį, dar duoda pinigų susitikęs. Ji už globą gauna virš 300 Eur. Lėšų pragyventi vaikui pakanka.
15. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė I. J. paaiškino, kad institucijos vertinimu, vaiko interesus šioje situacijoje geriau užtikrintų tėvo atskyrimo nuo vaiko instituto taikymas. Tokiu atveju būtų išspręstas išlaikymo klausimas, o laikinoji globa pakeista nuolatine globa. Laikinosios globos tikslas yra vaiko interesus užtikrinti laikinai. Tačiau yra galimybė, tuo atveju, jei tėvas nuo vaiko nebūtų atskirtas, tėvui parašyti prašymą dėl laikinosios globos ir ji būtų tęsiama 18 mėnesių. Nepasikeitus aplinkybėms, tėvas galėtų dar 18 mėnesių prašyti pratęsti laikinąją globą.
Dėl ieškinio atsisakymo
16. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, priešingu atveju teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo tokios teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Be to, CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, gavęs pareiškimą atsisakyti ieškinio ar jo reikalavimo dalies, teismas turi nustatyti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nepriimti atsisakymo nuo ieškinio, o prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą, teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-314/2014). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina atsižvelgti į tai, kad vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė (2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
17. Vertindamas ieškinio atsisakymo priėmimo sąlygas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas teismo posėdyje išreiškė valią atsisakyti ieškinio dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jam buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl darytina išvada, kad ieškovas išreiškė laisvą valią, jis nėra suklaidintas dėl ieškinio atsisakymo pasekmių, jas supranta.
18. Spręsdamas, ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajai tvarkai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio atsisakoma tik dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, teismui patenkinus ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo, gimimo įrašo pakeitimo, tarp ieškovo A. K. ir atsakovo A. A. atsiranda visos teisės ir pareigos, kurios yra tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko. Atsižvelgtina į tai, kad šioje situacijoje tėvas gyvena Šiaurės Airijoje, o vaikas gyvena Lietuvoje su laikina globėja. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. AT-753 A. A. nustatyta laikinoji globa nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., globėja paskirta V. M. ir jos gyvenamojoje vietoje nustatyta vaiko globos vieta (t. 1, b.l. 9). Tarp šalių nėra ginčo, kad vaikas liktų gyventi kartu su globėja.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas ieškinio atsisakymą teismas turi įvertinti ar toks atsisakymas nepažeis vaiko interesų.
20. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau tekste - CK ) 3.248 straipsnio nuostatas, vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Globos uždaviniai yra paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudarytų vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui. Taip pat į tai, kad viena iš pagrindinių įstatyme įtvirtintų globėjo pareigų yra užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, palaikyti ryšį su tėvais ar artimaisiais giminaičiais, informuoti juos apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais (CK 3.271 str.). Nes vaiko laikinosios globos tikslas - vaiko grąžinimas į šeimą (CK 3.253 str.).
21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą, CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. Minėtame teisiniame reguliavime nustatyta vaiko teisė gyventi su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje. Šiose normose aiškiai išreikšta, kad vaiko gyvenimas savo šeimoje turi pirmenybę prieš kitus vaiko gyvenimo ir auklėjimo būdus. Kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste EŽTT) formuojamoje praktikoje šeimos išskyrimas vertinamas kaip labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris gali būti taikomas tik esant pakankamai svariems argumentams ir tik vaiko interesais. EŽTT laikosi nuomonės, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti stabdomas išnykus jos skyrimo pagrindams ir kurios tikslas yra suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.
22. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytas vaikų ir tėvų atskyrimas tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Pagal CK 3.181 straipsnio 1 dalį vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Vaiką atskyrus nuo tėvų, jam nustatoma nuolatinė globa (CK 3.257 str. 3 p.).
23. CK 3.254 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vaiko laikinoji globa nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Vadovaujantis CK 3.253 straipsnio 2 dalimi laikinoji vaiko globa gali trukti ir ilgiau nei dvylika mėnesių.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti tėvo ir vaiko atskyrimą. Iš šalių pozicijų matyti, kad kontaktas tarp tėvo ir sūnaus atsirado tik po vaiko motinos mirties. Tėvas ir sūnus bendrauja, konflikto (išskyrus vaiko nenorą gyventi Šiaurės Airijoje) tarp jų nėra, tėvas išlaiko sūnų, net ir teismo proceso metu bendravimas tarp jų vyko, sūnus vasarą dviem savaitėms buvo nuvykęs atostogauti pas tėvą, šalys neatmeta galimybės, kad ateityje vaikas persikels pas tėvą gyventi. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokia situacija, kai tėvas ir sūnus gyvena skirtingose valstybėse, yra laikina, todėl netikslinga atskirti tėvą nuo sūnaus ir skirti nuolatinę globą. Be to, įvertintina ir tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas galimai komplikuotų šalių bendravimą, nutolintų tėvą ir sūnų vieną nuo kito. Atsižvelgtina ir į tai, kad palikus galioti nustatytą laikinąją globą, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, vykdydama Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ numatytas pareigas, vykdo vaiko laikinosios globos (rūpybos) priežiūrą. Todėl darytina išvada, kad laikinoji vaiko globa šiuo atveju geriau atitiks vaiko interesus, o ieškinio atsisakymas, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, neprieštarauja nei imperatyvioms teisės normoms, nei viešajam interesui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d,.).
26. Atsakovui A. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (t. 2, b.l. 21-23), išlaidos 81,06 Eur (t. 2, b.l. 51). Atsakovui A. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (t. 2, b.l. 78-79), kurios išlaidos 136,50 Eur (t. 2, b.l. 102).
27. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 7,01 Eur pašto išlaidos (t. 2, b.l. 47).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šio reikalavimo ieškovas atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo. Bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymas nekeistinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovo A. K. ieškinio atsisakymą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šios sprendimo dalies vykdymo atidėjimo ir vaiko perdavimo, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 217,56 Eur (du šimtus septyniolika eurų 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 7,01 Eur (septynis eurus 1 ct) pašto išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.