Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. M. ir A. A. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, pavardės pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškinyje prašė paskirti genominę ekspertizę nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymui, nustačius, jog ieškovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio sūnaus A. A. tėvas, pakoreguoti 2004-05-04 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą, įrašant A. K. nepilnamečio sūnaus tėvu ir pakeičiant nepilnamečio sūnaus A. A. pavardę į K.; nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, nepilnamečio sūnaus tėvu A. K..

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kartu su nepilnamečio sūnaus A. A. motina D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini), ilgą laiką gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. A.. Nepaisant to, kad ieškovas po sūnaus gimimo ir toliau gyveno kartu su sūnumi bei jo motina D. A., ji kategoriškai atsisakė ieškovą įrašyti nepilnamečio sūnaus tėvu. Gimus sūnui ieškovas išnuomojo šeimai būstą, rūpinosi tiek nepilnamečiu sūnumi, tiek jo motina. 2006 metų balandžio mėnesį D. A. išvyko dirbti į Šiaurės Airiją, ieškovui palikdama jų nepilnametį sūnų A.. Tuo metu sūnus lankė darželį. Ieškovas sūnumi rūpinosi, jį prižiūrėjo bei išlaikė. D. A. grįžus iš Šiaurės Airijos, 2006 metų birželio 26 d. ieškovas kartu su sūnumi A. A. bei D. A. išvyko į Šiaurės Airiją. Jiems gyvenant Šiaurės Airijoje 2006 metų gruodžio mėnesį D. A. išėjo iš šeimos namų ir paliko ieškovą su nepilnamečiu sūnumi. Nepaisant nuolatinės nepilnamečio sūnaus priežiūros bei jo nuolatinių prašymų būti įrašytu nepilnamečio sūnaus tėvu, nepilnamečio sūnaus A. motina D. A. visada atsisakydavo jį įrašyti nepilnamečio sūnaus tėvu. 2007 m. liepos mėnesį D. A. pasiėmė A. ir išvyko gyventi į Lietuvą. Po kelių mėnesių D. A. kartu su sūnumi grįžo į Šiaurės Airiją ir paliko sūnų ieškovui, kuris tuo metu jau buvo sukūręs naują šeimą, tačiau jis sūnų priėmė ir juo rūpinosi. Po kelių savaičių, ieškovui nuvežus sūnų A. pas jo mamą, sūnus liko su mama. Kadangi D. A. po kurio laiko vėl išvyko į Lietuvą ir vengė bendrauti su ieškovu, ieškovui buvo sunku palaikyti ryšį su sūnumi, tačiau laikotarpiu nuo 2007 metų liepos mėnesio iki dabar ieškovas kartais su savo nepilnamečiu sūnumi bendravo. (duomenys neskelbtini) D. A. mirė. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos A. A. nustatyta laikina globa nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., vaiko globėja paskirta V. M., nepilnamečio vaiko globos vieta buvo nustatyta adresu: (duomenys neskelbtini).

Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo 2017 m. vasario mėn. su sūnumi A. bendrauja dažniau bei daugiau. Bendravimas dažniausiai vyksta internetu, kadangi ieškovas gyvena Šiaurės Airijoje, ten dirba, todėl neturi galimybės nuolatos skraidyti į Lietuvą. Ieškovas labai nori, kad sūnus A. gyventų kartu su juo ir jo šeima. Jis pasiruošęs visapusiškai padėti savo sūnui adaptuotis naujoje aplinkoje. Taip pat pažymėjo, kad jis palaiko ryšius su A. mirusios motinos seserimi ir užtikrino, kad sūnui visada leis bendrauti su jo artimaisiais ir draugais, esančiais Lietuvoje. Papildomai nurodė, kad sūnui A. skirs kuo daugiau savo laiko, kartu leis laisvalaikį, aprodys šalį, kurioje gyvena, mokyklą, esančią netoli jų namų, padės išmokti anglų kalbos. Ieškovas nurodė, kad tiek jų šeima, tiek A. tetos ir dėdės labai laukia atvykstančio A. į jų šeimą, yra pasiruošę jį priimti bei atstatyti bendravimo ryšį su vaiku. Ieškovas pažymėjo, kad dėl pavardės pakeitimo į K. pavardę pretenzijų neturi ir pritaria vaiko nuomonei pasilikti mamos pavardę, kaip atminimą. Nurodė, kad gerbia vaiko norą pasilikti mamos pavardę ir jeigu ateityje A. norės pasikeisti pavardę, galės tai bet kada padaryti.

Atsakovė V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko atsakovo A. poziciją bei leidžia jam pačiam apsispręsti ar jis nori, kad jo pavardė būtų pakeista į K. pavardę bei ar jis nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu. Atsakovė V. M. paaiškino, kad ji A. pažįsta bei su juo bendrauja nuo tada, kai jo mama pradėjo gyventi kartu su jos broliu. Tuo metu A. buvo ketveri metai. Po A. mamos mirties jis po mėnesio apsigyveno kartu su atsakove ir ji tapo jo globėja. Anot atsakovės, A. nerodo didelio noro apsigyventi kartu su ieškovu, turi baimių, jog nuvykus gyventi pas tėvą, tėvas gali jo neišleisti sugrįžti atgal į Lietuvą, tačiau tėvą pripažįsta ir su juo bendrauti nori. Atsakovė teigė, jog pas ją namuose A. yra sudarytos palankios sąlygos augti, jis turi savo kambarį ir ji jį pilnai aprūpina. V. M. teismo posėdžio metu teigė, jog pritaria A. ir ieškovo bendravimui, neprieštarauja, kad A. A. gyventų kartu su tėvu, tačiau gerbia bei atsižvelgia į vaiko norus, todėl leidžia jam pačiam nuspręsti ar jis nori gyventi kartu su ieškovu.

Atsakovo A. A. atstovas advokatas O. R. atstovaudamas A. A. interesus su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad būtų pakoreguotas 2004 m. gegužės 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašas, įrašant A. K. nepilnamečio sūnaus A. A. tėvu, bet nesutiko, kad būtų pakeista A. A. pavardė į K. pavardę. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. nori pasilikti savo motinos D. A. pavardę kaip atminimą bei iki 16 metų likti gyventi su laikina globėja V. M.. Atsakovo atstovas paaiškino, kad įvertinęs bylos duomenis, nemano, kad jog A. būtų geriau gyventi su globėja, o ne su ieškovu auklėjimo, išlaikymo bei gyvenimo sąlygų prasme. Atstovas pripažino, jog nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į vaiko norus, tačiau žinant tai, jog kartais vaikas stokodamas gyvenimiškos patirties ar vedamas prisirišimo prie dabartinės gyvenamosios vietos bei globėjos gali nesuvokti ateities perspektyvų ir to pasekoje laikytis savo interesams prieštaraujančios pozicijos, šio noro galima nepaisyti. Jo nuomone, A. vasaros laikotarpiu turėtų pagyventi su ieškovu bei jo šeima, kad galutinai galėtų apsispręsti ar nori likti nuolatos gyventi kartu su ieškovu.

Trečiasis asmuo R. K. su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai. Atsiliepime nurodė, kad sutinka ir nori priimti A. A., savo vyro sūnų, į jų šeimą. Mano, kad sūnus turi gyventi su tėčiu, niekas kitas nemylės vaiko kaip tikras tėtis. Su ieškovu jie augina nepilnametį sūnų K. K. (9 m.), kuris yra A. brolis. Nori, kad broliai augtų kartu ir tarp jų užsimegztų tikras broliškas ryšys. K., sužinojęs, kad turi vyresnįjį brolį, labai apsidžiaugė, jie susisiekė su A. internetu bei surengė vaizdo pokalbį. Iš berniukų pokalbio matėsi, kad jie nori bendrauti, A. teiravosi kaip gyvenasi Šiaurės Airijoje, minėjo, kad būtų sunku, nes nemoka kalbos, tačiau K. jį iškart patikino išmoksiantį. Nori, kad A. ir K. jaustųsi saugiai šeimoje, būtų apsupti šilumos. Jų gyvenamoji aplinka ir sąlygos yra tinkamos berniukui gyventi. Parodė, kad jie su A. yra sukūrę jaukius ir šiltus namus. Visi kartu jais labai nori pasidalinti su A.. Šiuo metu K. lanko Katalikišką mokyklą, jie yra labai patenkinti mokykla ir K. tobulėjimu tiek mokslo, tiek asmenine prasme, todėl labai norėtų, kad abu berniukai lankytų tą pačią mokyklą. Tiki, kad A. greitai prisitaikys ir išmoks kalbą, juolab, kad vaikai yra daug gabesni ir imlesni kalboms negu suaugę. Nurodė, kad mato, kaip vyras džiaugiasi pasitvirtinus įtarimams dėl sūnaus tėvystės. Patvirtino, kad suteiks visas galimybes bendrauti su likusiais artimais žmonėmis Lietuvoje. Patikino, kad stengsis A. suteikti namus ir šeimos šilumą, kurioje berniukas jausis laimingas, taip pat užtikrins jo ateities galimybes, mokslo perspektyvas. Pažymėjo, kad turi tinkamas sąlygas vaikui augti šeimoje. Jie gyvena 4 kambarių name: svetainė, tėvų miegamasis, K. kambarys ir A. kambarys. Šiuo metu jis nėra įrengtas, yra būtini baldai, tačiau, mano, kad berniukas pats norėtų išsirinkti jo spalvą, rašomąjį stalą bei kitus kambario aksesuarus. Mano, kad A. patiktų susikurti savo asmeninę erdvę, leistų jam pasijusti geriau, greičiau adaptuotis. Nurodė, kad mokymosi įstaiga būtų Katalikiška mokykla, kurią lanko jų jaunėlis. Užklasinę veiklą būtų galima pasirinkti mokykloje arba po pamokinėse ugdymo įstaigose, viskas priklausytų nuo A. pomėgių. Patvirtino, kad yra pasiryžę A. suteikti pačias geriausias sąlygas bręsti ir tobulėti.

Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog su ieškovu A. K. susipažino tuo metu, kai A. motina D. A. išėjo iš šeimos namų ir paliko ieškovą ir A., kuris tuo metu buvo dviejų metų amžiaus. Nurodė, kad ji ieškovui padėjo prižiūrėti bei auginti jo sūnų A. apie metus laiko. Pažymėjo, kad tuomet, kai D. A. nusprendė iš Šiaurės Airijos grįžti į Lietuvą, ieškovas privalėjo jai perduoti sūnų, kadangi ieškovas tuo metu dar nebuvo pripažintas A. tėvu, todėl vaikas negalėjo likti gyventi kartu su juo. Patvirtino, kad ieškovui tai buvo labai skaudus gyvenimo etapas. R. K. teismo posėdžio metu teigė, jog yra pasiruošusi priimti A. į šeimą, juo rūpintis, mylėti bei padaryti viską, kad jis jaustųsi mylimas ir laimingas jų šeimoje.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. J. teismo posėdžio metu palaikė 2017 m. sausio 5 d. Skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodė, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta likusiam be tėvų globos A. A. laikinoji globa ir paskirta laikinoji globėja V. M., nes mirė berniuko motina D. A.. Vaiko tėvas gimimo liudijime nenurodytas. A. gyvena kartu su laikinąja globėja V. M. bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 6a klasėje. Jis lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, jam patinka leisti laiką su draugais. Jis prisimena, kad iki penkerių metukų gyveno užsienyje kartu su mama D. ir tėčiu A.. Vėliau jie išsikraustė gyventi į Lietuvą, gyveno kartu su patėviu V.. Vaikas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama, jis apsigyveno pas globėją V., su ja sutaria gerai, jaučiasi mylimas, reikalingas. Globėja V. yra patėvio V. sesuo. Vaikas teigė, kad neprisimena savo tėčio, vadina jį „nepažįstamu žmogumi“. Vaikas teigė, kad jam yra 12 metų, jis nematęs tėčio nuo 5 metukų. Mama jam pasakojo, kad keletą kartų norėjo surasti tėtį, kad šis teiktų išlaikymą, tačiau jis nepasirodė. Tik mirus mamai, (duomenys neskelbtini), tėtis paskambino, parašė žinutę telefonu. Jo telefono numerį tėčiui davė teta L. (mamos pusseserė). Tėtis kvietė atvažiuoti pas jį į Airiją, tačiau vaikas nenorėjo. Vaikas žino, kad tėtis kreipėsi su ieškiniu į teismą, jis sutinka, kad būtų paskirta DNR ekspertizė ir nustatyta tėvystė, tačiau pavardės keisti nenori. Taip pat vaikas nurodė, kad nenori vykti gyventi pas tėtį į užsienį, nes nepažįsta žmogaus, daug metų nebendravo, nieko apie jį nežino. Vaikui patinka lankyti esamą mokyklą, turi daug draugų. Vaikas išreiškė nuomonę, kad galbūt kada nors ateityje pasikeis jo nuomonė. Jis nori bendrauti su tėčiu, nuvykti pasisvečiuoti, tačiau nuolat gyventi nenori. Šiuo metu bendrauja su tėčiu telefonu (žinutėmis), susirašo per savaitę po du kartus (b. l. 16-17).

Taip pat Skyriaus atstovė palaikė 2017 m. gegužės 25 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame rašte „Dėl civilinės bylos Nr. 2-10-630/2017“ išdėstytą poziciją bei paaiškino, jog Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovo pateiktais dokumentais pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį. Iš pateiktų ieškovo dokumentų Skyrius nustatė, kad A. K. turi sutuoktinę R. K.. Šeima turi nepilnametį sūnų K. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai dirba: A. K. dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje - gamybos meistro pareigose, R. K. (duomenys neskelbtini) treste - slaugės pareigose. Abu gauna nuolatines pajamas. Šeima gyvena nuosavame būste. Gyvenamoji aplinka vertintina kaip tinkama gyventi nepilnamečiui vaikui, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Namuose švaru, tvarkinga, erdvu, jauku. Nepilnamečiui A. yra skirtas atskiras kambarys. Vertintina, kad tėvo ir jo sutuoktinės ketinimai vaiko atžvilgiu yra teigiami. Jų siekiamybė išauginti dorą, išsilavinusį ir laimingą vaiką. Tam pasiekti stengiasi ir rodo tinkamą pavyzdį šiuo metu sūnui K., to nori ir dėl sūnaus A.. Šeima nori, kad A. ir K. jaustųsi saugiai šeimoje, būtų apsupti šilumos, juos išmokyti meilės, pagarbos, atsakingumo. Tėvas yra numatęs lankyti vaikui mokyklą bei popamokines veiklas, atsižvelgtų į A. pomėgius. Šeimos siekis sudaryti pačias geriausias sąlygas vaikui augti, tobulėti. Ieškinys tenkina nepilnamečio vaiko interesus, tačiau pažymėtina, jog atsižvelgiant į vaiko esamą psichologinę būklę, tikslinga vadovautis Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos pateiktomis rekomendacijomis. Skyriaus nuomone, nustatytinas pereinamasis laikotarpis, tikslu vaikui suprasti, priprasti prie esamos situacijos, numatomos ateities keičiant gyvenimo sąlygas, taip pat pažinti tėvo asmenybę bei kitus artimuosius asmenis, gyvenant kartu su tėvu užsienio valstybėje (b. l. 152-153).

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. gegužės 24 d. rekomendacija, kurioje nurodoma, kad A. ilgisi mirusios mamos, yra gedėjimo procese. Pradėjus kalbėti apie ją susijaudina. Kalba nenoriai. Konsultavimo metu berniukas teigia, kad jo ir jo globėjos V. santykiai yra geri. Jis gali su ja pasikalbėti ir pajuokauti. A. pasitiki globėja, bendravimas yra nuoširdus. Jo teigimu, ji rūpinasi juo, nuolat skatina, kad pavalgytų, mokytųsi. Ši informacija pasitvirtina ir konsultacijos metu. Artimiausiais žmonėmis A. įvardina mirusios mamos draugą V. ir globėją V.. Berniukas teigia, kad būdamas su V. ir V. jis jaučiasi ramus. Mokykloje ir namuose jis jaučiasi atsipalaidavęs ir ramus. A. įvardino turintis penkis geriausius draugus ir su jais jis yra laimingas. Kalbant apie tėtį berniukas išsako, kad yra išsigandęs, susirūpinęs, nepatenkintas. A. paaiškina, kad kol kas nenori vykti gyventi pas tėtį, nes nemoka kalbos, pasikeistų mokykla, netektų savo geriausių draugų ir būtų labai sunku, kol susirastų kitus draugus. Bijo vykti atostogauti pas tėtį, nes mano, kad tėtis gali jo neišleisti sugrįžti į Lietuvą. Konsultavimo metu išsakė mintį, kad jei būtų mama, tai gal ir važiuotų. Berniuko teigimu, jam reikia daugiau laiko pažinti tėtį, nes kol kas jis jam svetimas žmogus. Jis mažai apie jį žino. Konsultacijos metu išsiaiškinta, kad tėtis stengiasi užmegzti kontaktą su sūnumi. Jis domisi, kas vaikui patinka, ką jis mėgsta valgyti, kuo užsiima laisvalaikiu, domisi sūnaus mokymusi. Įtakos, asmenų gyvenančių kartu su vaiku, vaiko nuomonės formavimuisi dėl apsisprendimo su kuo gyventi nepastebėta. Berniukas teigia, kad globėja V. jam sako pasirinkti kaip jis pats nori. Susitikimų su psichologu metu globėja taip pat išsakė tas pačias mintis. Vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo procesas vykdytas tiek, kiek galimas dirbant su vienu asmeniu. Tolimesniam procesui reikalingi abu asmenys. Rekomenduojama vaiko ryšį su tėčiu atkurti palaipsniui, vaikui artimoje, pažįstamoje aplinkoje. Skubotas vaiko perdavimas tėčiui gali pakenkti psichinei vaiko sveikatai. Šiuo metu vaikas yra patyręs mamos netektį ir yra gedėjimo procese. Esant tokiai situacijai rekomenduojama, kad vaikas išgedėtų sau artimoj aplinkoj ir kad nepatirtų daugiau netekčių (vieta, kur gyveno kartu su mama, daiktai, mokykla, draugai, kiti artimi žmonės). Svarbu atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę. (b. l. 150-151).

Teisėja L. Antanaitienė, nedalyvaujant proceso dalyviams, išklausė nepilnamečio atsakovo A. A. nuomonės (garso įrašas pridedamas prie bylos). Nepilnametis A. A. nurodė, kad norėtų birželio mėnesį gyventi Lietuvoje pas globėją, nes nori užsidirbti pinigų kartu su savo bendraamžiais draugais. Nurodė, kad mėgsta žaisti krepšinį, turi šunį. Pokalbio metu išreiškė norą bendrauti su tėčiu bei nurodė, kad buvo su juo ir jo šeima susitikęs, bendrauti sekėsi gerai, jie jam patiko. Nurodė, kad sutiktų išvykti pas tėtę per vasarą į Airiją ir pažiūrėtų ar jam ten patinka, tačiau gyventi norėtų likti pas globėją (teismo posėdžio data 2017-05-29, pokalbio įrašo pradžia 11:41:51, pokalbio įrašo pabaiga 12:06:01).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo.

Teismas pažymi, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Teismas pažymi, kad patvirtinant tėvystę ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. Konstatuota, kad DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Iš A. A. gimimo liudijimo matyti, jog nepilnamečio vaiko tėvystė nenustatyta (b.l. 7). Atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi skyrė medicininę ekspertizę tėvystei nustatyti (b. l. 32-33), nes tai yra vienintelis iš pagrindinių tėvystės nustatymo (nuginčijimo) įrodymų, kurios pagrindu galima nustatyti objektyvią tiesą byloje ir priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai.

2017 m. kovo 8 d. teisme gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedai (b. l. 38-40), iš kurio išvados matyti, jog A. K. yra vaiko A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada, byloje nėra duomenų, kurie ją paneigtų, todėl laikytina, kad A. K. tėvystė įrodyta. Nors atsakovai sutiko su ieškiniu, tačiau vaikui gimus nesusituokusiai motinai ir ieškovui nepripažinus tėvystės ikiteismine tvarka, tėvystė nustatytina teismo sprendimu.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo.

Kai yra spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad kad vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jei konstatuoja, kad ji neatitinka jo interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-153/2013). Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausi vaiko interesai suprantami dvejopai: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai; antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja ypatingas šeimos netinkamumas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. A. yra netekęs motinos, vaiko tėvas gimimo akto įraše nėra įrašytas, todėl vaikui buvo įsteigta laikinoji globa ir jis šiuo metu gyvena su laikinąja globėja – atsakove V. M., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo, kaip laikinos globėjos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Vaiko motina D. A. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametis A. A., šiuo metu būdamas trylikos metų amžiaus, yra linkęs ir toliau gyventi su savo globėja V. M. jos gyvenamojoje vietoje, Lietuvoje, nes tarp jo ir tėvo A. K. dar nėra susiformavęs glaudus bendravimo ryšys, o globėją jis pažįsta nuo mažens, yra prie jos pripratęs. Tokią nuomonę vaikas išreiškė teisme, tas pačias aplinkybes nurodė ir bendraudamas su psichologe (Pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. gegužės 24 d. rekomendacija). Priežastis, dėl kurių A. A. išreiškė norą likti gyventi pas globėją, įvardijo, kaip baimę išvykti gyventi pas tėvą į Airiją, nes nemoka anglų kalbos, bijo prarasti draugus, nori lankyti tą pačią mokyklą. Akivaizdu, kad vaikas bijo palikti jį supančią aplinką, po motinos mirties išgyvena skaudžius potyrius, jį baugina nauja aplinka kitoje valstybėje, užsienio kalbos nemokėjimas. Tačiau teismas mano, kad toks atsitraukimas ir nebendravimas gyvai su savo tėvu, neužtikrintų vaiko interesų, o tik dar labiau atitolintų vaiko ir tėvo besiformuojantį ir besimezgantį bendravimo ryšį.

Nagrinėjamoje byloje teismas, išklausę vaiko nuomonę, sprendžia, kad vaiko nenoras nuolat gyventi su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma (betarpiškas bendravimas). Akivaizdu, kad atkurti ryšį tarp vaiko ir tėvo, gyvenančių skirtingose valstybėse būtų praktiškai neįmanoma. Bendravimas tik laiškais, internetu ir telefonu darytų itin didelę žalą vaiko interesams, nes tiesiogiai nebendraujant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšiai ilgainiui iš vis nutrūktų, o skyrium gyvenantis tėvas neturėtų beveik jokios galimybės dalyvauti vaiko gyvenime ir jį auklėjant, kas iš esmės prilygtų vaiko atskyrimui nuo tėvo. Teismas akcentuoja, kad neįmanoma atkurti bendravimo ryšio tarp sūnaus ir tėvo, jiems realiai nesusitinkant arba tai darant labai retai. Teismas mano, kad atkuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl šiuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą būtų sudėtinga.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. savo sūnų A. augino maždaug iki ketverių metų. Po to jiems išsiskyrus su vaiko motina D. A., jų bendravimo ryšys nutrūko, ieškovas liko gyventi užsienio valstybėje, o sūnus A. Lietuvoje. Tėvystė A. A. nustatyta nebuvo. Po vaiko motinos D. A. mirties, ieškovas sužinojęs šią žinią, susisiekė su A. artimaisiais Lietuvoje ir išreiškė norą, jog sūnus gyventų kartu su juo, savo tėvu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas pasiryžęs dėti visas įmonamas pastangas tam, kad atkurtų bendravimo ryšį su vaiku, kad suteiktų jam geriausias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko poreikius ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas yra pilnai pasiruošęs priimti A. A. į savo šeimą, gyvenančią Airijoje, kur turi jaukius, erdvius namus, savo nuosavą aplinką. Ieškovas nurodė, kad sūnus A. turėtų savo atskirą kambarį, kuriame galėtų susikurti savo asmeninę erdvę bei pateikė tai įrodančius duomenis (b. l. 101-112). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas Airijoje turi nuolatinį darbą ir darbo pajamas, taip pat yra įsigiję nuosavą gyvenamąjį namą, yra sudaręs geras sąlygas vaikui kartu su juo gyventi, jo sutuoktinė R. K. bei jų sūnus K. neprieštarauja, kad A. gyventų kartu su jais. Taip pat pažymėjo, kad A. galėtų lankyti mokyklą, kurią lanko ir jų sūnus K., kuris padėtų jam išmokti užsienio kalbos bei adaptuotis naujoje aplinkoje, susirasti naujų draugų. Teismo įsitikinimu, tiek ieškovas, tiek jo šeima, tai yra sutuoktinė R. K. ir jų sūnus K., yra pasiruošę priimti A. ir nuoširdžiai jam padėti priprasti prie naujos aplinkos, sukurti glaudų bendravimo ryšį. Byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pilnai užtikrintų A. A. saugią ir stabilią gyvenimo ir mokymosi aplinką, užtikrintų jo sveikatos apsaugą bei geriausius vaiko interesus, tinkamus jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos aspektu.

Šiuo atveju teismas vaiko nuomonę laiko tik viena iš vertinamųjų aplinkybių, tačiau beatodairiškai neatsižvelgia į vaiko norą gyventi su globėja, o ne su savo biologiniu tėvu. Byloje nenustatyta, kad tokį vaiko nusistatymą lemtų netinkami globėjos veiksmai, tačiau teismas mano, kad globėja turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti nepilnamečiui vaikui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. K. stengiasi rasti bendrą kalbą su sūnumi A., domisi jo laisvalaikiu, sveikata, mityba, mokslu, kiek įmanoma daugiau su juo bendrauja, supažindino su savo sutuoktine R. K. ir sūnumi K., esant galimybei grįždavo į Lietuvą su juo susitikti, nereikalaudamas, o įsiklausydamas stengiasi megzti glaudų ryšį su vaiku.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, ar bet vienas iš tėvų, kai šiuo atveju vaiko motina yra mirusi. Tėvas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis, šiuo atveju prieš globėją, atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdamas į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, šalių paaiškinimus, į tai, kad ieškovas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje, kurioje turi nuolatinį darbą ir nuosavą gyvenamąjį būstą, palaiko ryšius ir stengiasi sukurti glaudų bendravimą su sūnumi bei siekiant priimti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą, nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo biologiniu tėvu A. K. jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo ir vaiko perdavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su tuo iš tėvų (globėjų), su kuriuo teismo sprendimo priėmimo metu nepilnametis vaikas faktiškai gyvena, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apima ir reikalavimą perduoti vaiką tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma gyvenamoji vieta, todėl dėl vaiko perdavimo turi būti pasisakyta teismo sprendime, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra atskirai pareikštas.

Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3, 4 dalys). Siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nors ieškovas atskiro reikalavimo dėl vaiko perdavimo byloje nereiškė, tačiau akivaizdu, kad tam, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos būtų įvykdytas, vaikas turi būti perduotas tėvui. Teismas mano esant reikalingą šioje byloje nustatytą konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus (CPK 271 straipsnio 1 dalis), sprendimo vykdymą atidedant iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (mokslo metų pradžios) bei įpareigojant atsakovę V. M. kartu su atsakovu A. A., nuvykti pas ieškovą per šį terminą bei pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui A. A. perduoti ieškovui. Teismas neturi galimybės atsižvelgti į Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendaciją, jog vaiko ryšys su tėvu būtų atkurtas palaipsniui, vaikui artimoje aplinkoje, kadangi vaiko tėvas su šeima gyvena ir dirba užsienio valstybėje.

Dėl kitų byloje iškilusių klausimų

Atsižvelgiant atsakovo A. A. norą pasilikti mamos D. A. pavardę, į tai, kad ieškovas neprieštarauja šiam sūnaus norui, A. A. paliktina pavardė – A. ir šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidų ieškovas priteisti iš atsakovų neprašė, todėl dėl šios bylos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 17,47 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyvių priežasčių – ekspertizės atlikimo, ginčo specifikos, ieškovo gyvenamosios vietos užsienyje, į tai, kad atsakovė V. M. siekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, atsakovas A. A. yra nepilnametis, į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau iš esmės byloje nekilo ginčas tarp šalių, tik kita tvarka nėra galimybės sukurti teisinius santykius, į tai, kad ieškovas galėjo ikiteismine tvarka pripažinti tėvystę iki vaiko motinos mirties, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nukrypstama nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir pusė išlaidų priteistina valstybei iš ieškovo A. K..

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta ir CPK 42 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsniu, 96 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, CK 3.146 straipsniu, 3.148 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu – A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2004 m. gegužės 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įrašant ieškovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Ieškinio reikalavimą dėl A. A. pavardės pakeitimo į „K.“ – atmesti.

Sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą atidėti iki 2017 m. rugsėjo 1 d., įpareigojant atsakovę V. M., iki nurodyto termino kartu su atsakovu A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuvykti pas ieškovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti ieškovui, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. K. 8,73 Eur (aštuonis eurus septyniasdešimt tris centus) už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.