Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovo A. A. atstovo advokato O. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-630/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. M. ir A. A. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, pavardės pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo R. K., išvadą teikianti institucija byloje – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. K. ieškiniu prašė: 1) paskirti genominę ekspertizę nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvystės nustatymui, nustačius, jog ieškovas yra nepilnamečio A. A. tėvas, pakoreguoti 2004 m. gegužės 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą, įrašant ieškovą nepilnamečio A. A. tėvu ir pakeičiant nepilnamečio A. A. pavardę į K.; 2) nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas kartu su nepilnamečio A. A. motina D. A., ilgą laiką gyveno kartu. 2004 m. balandžio 16 d. jiems gimė sūnus A. A.. Nepaisant to, kad ieškovas po sūnaus gimimo ir toliau gyveno kartu su sūnumi bei jo motina D. A., ji kategoriškai atsisakė ieškovą įrašyti nepilnamečio sūnaus tėvu. Gimus sūnui, ieškovas rūpinosi sūnumi ir jį išlaikė. 2006 m. balandžio mėnesį D. A. išvyko dirbti į Šiaurės Airiją, sūnų palikdama ieškovui. 2006 m. birželio 26 d. ieškovas kartu su sūnumi ir D. A. išvyko į Šiaurės Airiją. Jiems gyvenant Šiaurės Airijoje 2006 m. gruodžio mėnesį D. A. išėjo iš šeimos namų ir paliko ieškovą su nepilnamečiu sūnumi. 2007 m. liepos mėnesį D. A. pasiėmė sūnų ir išvyko gyventi į Lietuvą. Po kelių mėnesių D. A. kartu su sūnumi grįžo į Šiaurės Airiją ir paliko sūnų ieškovui, kuris tuo metu jau buvo sukūręs naują šeimą, tačiau jis sūnų priėmė ir juo rūpinosi. Po kelių savaičių, ieškovui nuvežus sūnų A. jo motinai į Lietuvą, D. A. vengė bendrauti su ieškovu, todėl ieškovui buvo sunku palaikyti ryšį su sūnumi. (duomenys neskelbtini) D. A. mirė. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. AT-753 likusiam be tėvų globos A. A. nustatyta laikina globa nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., vaiko globėja paskirta V. M..Atsakovė V. M. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad leidžia pačiam A. A. apsispręsti dėl pavardės pakeitimo ir dėl jo gyvenamosios vietos kartu su ieškovu nustatymo. Atsakovo A. A. atstovas advokatas O. R. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad būtų pakoreguotas 2004 m. gegužės 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašas, įrašant ieškovą nepilnamečio A. A. tėvu, bet nesutiko, kad būtų pakeista A. A. pavardė į K. pavardę.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad ieškovas yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas; nustatė A. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; pakeitė 2004 m. gegužės 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, įrašant ieškovą A. A. tėvu; ieškinio reikalavimą dėl A. A. pavardės pakeitimo į „K.“ atmetė; sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą atidėjo iki 2017 m. rugsėjo 1 d., įpareigojant atsakovę V. M., iki nurodyto termino kartu su atsakovu A. A. nuvykti pas ieškovą į Jungtinę Karalystę; pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui A. A. perdavė ieškovui; priteisė iš ieškovo valstybei 8,73 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo. Teismas rėmėsi atliktos ekspertizės išvada, kuri patvirtino, kad ieškovas yra A. A. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada, todėl ieškovo tėvystė yra įrodyta ir nustatytina teismo sprendimu.Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo. Teismas nustatė, kad nepilnametis A. A. yra netekęs motinos, vaiko tėvas gimimo akto įraše nėra įrašytas, todėl vaikui buvo įsteigta laikinoji globa ir jis šiuo metu gyvena su laikinąja globėja – atsakove V. M., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo, kaip laikinos globėjos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Vaiko motina D. A. mirė (duomenys neskelbtini) . Nepilnametis A. A., šiuo metu būdamas trylikos metų amžiaus, yra linkęs ir toliau gyventi su savo globėja V. M. jos gyvenamojoje vietoje, Lietuvoje, nes tarp jo ir tėvo A. K. dar nėra susiformavęs glaudus bendravimo ryšys, o globėją jis pažįsta nuo mažens, yra prie jos pripratęs. Tokią nuomonę vaikas išreiškė teisme, tas pačias aplinkybes nurodė ir bendraudamas su psichologe. Priežastis, dėl kurių A. A. išreiškė norą likti gyventi pas globėją, įvardijo, kaip baimę išvykti gyventi pas tėvą į Airiją, nes nemoka anglų kalbos, bijo prarasti draugus, nori lankyti tą pačią mokyklą. Teismo vertinimu vaikas bijo palikti jį supančią aplinką, po motinos mirties išgyvena skaudžius potyrius, jį baugina nauja aplinka kitoje valstybėje, užsienio kalbos nemokėjimas. Tačiau teismas mano, kad toks atsitraukimas ir nebendravimas gyvai su savo tėvu, neužtikrintų vaiko interesų, o tik dar labiau atitolintų vaiko ir tėvo besiformuojantį ir besimezgantį bendravimo ryšį. Teismas, išklausęs vaiko nuomonę, sprendė, kad vaiko nenoras nuolat gyventi su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma (betarpiškas bendravimas). Nurodė, kad atkurti ryšį tarp vaiko ir tėvo, gyvenančių skirtingose valstybėse būtų praktiškai neįmanoma. Bendravimas tik laiškais, internetu ir telefonu, teismo vertinimu, darytų itin didelę žalą vaiko interesams, nes tiesiogiai nebendraujant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšiai ilgainiui iš vis nutrūktų, o skyrium gyvenantis tėvas neturėtų beveik jokios galimybės dalyvauti vaiko gyvenime ir jį auklėjant, kas iš esmės prilygtų vaiko atskyrimui nuo tėvo. Teismas manymu, kad atkuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl šiuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą būtų sudėtinga. Teismas nustatė, kad ieškovas savo sūnų A. augino maždaug iki ketverių metų. Po to jiems išsiskyrus su vaiko motina D. A., jų bendravimo ryšys nutrūko. Ieškovas pasiryžęs dėti visas įmanomas pastangas tam, kad atkurtų bendravimo ryšį su vaiku, kad suteiktų jam gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko poreikius ir teisėtus interesus. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pilnai pasiruošęs priimti A. A. į savo šeimą, gyvenančią Airijoje, užtikrinti A. A. saugią ir stabilią gyvenimo ir mokymosi aplinką, užtikrintų jo sveikatos apsaugą bei geriausius vaiko interesus, tinkamus jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos aspektu. Teismas vaiko nuomonę laikė tik viena iš vertinamųjų aplinkybių, tačiau beatodairiškai neatsižvelgia į vaiko norą gyventi su globėja, o ne su savo biologiniu tėvu. Teismas mano, kad globėja turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti nepilnamečiui vaikui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, šalių paaiškinimus, į tai, kad ieškovas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje, kurioje turi nuolatinį darbą ir nuosavą gyvenamąjį būstą, palaiko ryšius ir stengiasi sukurti glaudų bendravimą su sūnumi bei siekiant priimti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą, nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str.). Dėl teismo sprendimo vykdymo ir vaiko perdavimo. Teismas nurodė, kad nors ieškovas atskiro reikalavimo dėl vaiko perdavimo byloje nereiškė, tačiau tam, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos būtų įvykdytas, vaikas turi būti perduotas tėvui. Teismas manė esant reikalinga šioje byloje nustatytą konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus (CPK 271 str. 1 d.), sprendimo vykdymą atidedant iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (mokslo metų pradžios) bei įpareigojant atsakovę V. M. kartu su atsakovu A. A., nuvykti pas ieškovą per šį terminą bei pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui A. A. perduoti ieškovui. Teismas neatsižvelgė į Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendaciją, jog vaiko ryšys su tėvu būtų atkurtas palaipsniui, vaikui artimoje aplinkoje, kadangi vaiko tėvas su šeima gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Dėl kitų byloje iškilusių klausimų. Teismas įvertino atsakovo A. A. norą pasilikti mamos D. A. pavardę, ir tai, kad ieškovas neprieštaravo šiam sūnaus norui, todėl A. A. paliko pavardę – A. ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovo A. A. atstovas prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl atsakovo A. A. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir sprendimo dalį dėl atsakovo A. A. gyvenamosios vietos nustatymo vykdymo atidėjimo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nepilnamečio A. A. norą toliau gyventi su globėja ir tuo pažeidė prioritetinius vaiko interesus. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovė V. M. netinkamai vykdytų laikinos globėjos pareigas. A. A., būdamas trylikos metų amžiaus, nori ir toliau gyventi su savo globėja jos gyvenamojoje vietoje ir tik Lietuvoje, nenori prarasti savo Tėvynės Lietuvos, todėl kategoriškai atsisako vykti į Airiją net trumpam laikui, nes ši šalis jam svetima. Atsakovas nemoka šios šalies kalbos, nenori prarasti draugų, nori lankyti tą pačią mokyklą ir ją baigti, tarp jo ir tėvo nėra susiformavęs glaudus bendravimo ryšys, globėją pažįsta nuo mažens ir yra prie jos pripratęs. Atsakovas dėl motinos mirties labai išgyvena, o tėvo negražūs atsiliepimai apie mirusią motiną jį skaudžiai žeidžia.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Didelę įtaką vaiko nuomonei daro jo laikinoji globėja V. M.. Vaiko noras, likti gyventi su laikinąja globėja grįstas emociniu pagrindu. Reikšdamas savo norą gyventi su V. M. vaikas nesuvokia padarinių, baimindamasis dėl ateities svetimoje šalyje neįvertina, kad jam bus užtikrintos geresnės gyvenimo, mokymosi, sveikatos ir kitos sąlygos, bus atkurtas šeimos ryšys;Vaiko laikinoji globėja yra bedarbė, negaunanti jokių pajamų. Socialinės paramos skyriaus išmoką, gautą dėl paskirtos laikinosios globos globėja naudoja savo reikmėms. Todėl manytina, kad V. M. galimai netinkamai atlieka jai paskirtas pareigas, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais ir siekia pasipelnyti gaudama išmoką už vaiko globą;Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu, kad vaiko ryšys su tėvu būtų atkurtas palaipsniui ir kad vaikas nuvyktų pas tėvą prieš sprendimo įvykdymą. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prieštarauja savo nuomonei, išreikštai nagrinėjant bylą. Todėl yra pagrindas manyti, kad apeliacinio skundo iniciatorė yra pati V. M..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, gyvenančiu užsienio valstybėje.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. A. gim. (duomenys neskelbtini) motina D. A. mirė (duomenys neskelbtini) . Vaiko tėvas gimimo akto įraše nebuvo įrašytas, todėl vaikui buvo įsteigta laikinoji globa ir jis šiuo metu gyvena su laikinąja globėja – atsakove V. M.. Skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas A. K., gyvenantis Jungtinėje Karalystėje yra nepilnamečio vaiko A. A. tėvas ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. A. A. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis ir toliau nori gyventi su savo globėja V. M. Lietuvoje, nes tarp jo ir tėvo nėra susiformavęs glaudus ryšys, be to, jis nemoka užsienio valstybės kalbos, bijo prarasti draugus, nori lankyti tą pačią mokyklą.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje garantuojama vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojamos vaiko teisės gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais.Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 straipsnis). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai (Eriksson v. Sweden, no. 11373/85, 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58). Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti.Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. savo sūnų A. augino maždaug iki ketverių metų. Po to, išsiskyrus su vaiko motina D. A., jų bendravimo ryšys nutrūko, ieškovas liko gyventi užsienio valstybėje, o sūnus A. Lietuvoje. Ieškovas, sužinojęs apie D. A. mirtį, susisiekė su A. artimaisiais Lietuvoje ir išreiškė norą, jog sūnus gyventų kartu su juo.Ieškovas A. K. yra vedęs, su šeima gyvena Šiaurės Airijoje. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis turi įgijęs gyvenamąjį namą, kuriame sūnus A. turėtų savo atskirą kambarį. Ieškovas turi pastovų darbą ir pastovias darbo pajamas. Jo sutuoktinė R. K. bei jų sūnus K. neprieštarauja, kad A. gyventų kartu su jais. Ieškovas nurodė, kad A. galėtų lankyti mokyklą, kurią lanko ir jų sūnus K., kuris padėtų jam išmokti užsienio kalbos bei adaptuotis naujoje aplinkoje, susirasti naujų draugų. Ieškovas su sūnumi palaiko ryšius, bendrauja internetu. Ieškovas supažindino sūnų su savo sutuoktine R. K. ir sūnumi K., esant galimybei grįždavo į Lietuvą su juo susitikti. Ieškovas deda pastangas sukurti glaudų ryšį su sūnumi.Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo šeima yra pasiruošusi priimti A. ir jam padėti priprasti prie naujos aplinkos, sukurti glaudų bendravimo ryšį, užtikrinti A. A. saugią ir stabilią gyvenimo ir mokymosi aplinką, užtikrinti jo sveikatos apsaugą bei vaiko interesus, tinkamus jo vystymuisi. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu ar vaiko nenorą bendrauti su tėvu. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Todėl visumos byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kuri geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus, kad nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Sprendimas palikti vaiką laikinajai globėjai reikštų tolimesnį jo prigimtinės teisės į šeimos ryšius, augti ir gyventi savo šeimoje ribojimą.

Dėl vaiko nuomonės nustatant jo gyvenamąją vietą

Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis). Šis reikalavimas taikytinas ne tik tuo atveju, kai yra sprendžiamas tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir tada, kai vaikas yra globojamas ir ginčas kyla tarp globėjo bei vaiko tėvų (vieno jų). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko norą likti gyventi su globėja. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, vaiko norui gyventi su globėja daro įtaką daugelis veiksnių: nenoras prarasti jam įprastą ir žinomą aplinką, nežinojimas tėvo aplinkos, retas bendravimas su tėvu, nemokėjimas užsienio valstybės kalbos ir kt. Tai reiškia, kad vaiko išreikštas noras gyventi su globėja yra iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu pas globėją susijusiomis aplinkybėmis.Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ar nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad į ją neturi būti atsižvelgiama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to, vaiko, kuriam šiuo metu yra 13 metų, interesai nepažeisti, nes skundžiamu teismo sprendimu teismas užtikrino, kad sūnus nebūtų atskirtas nuo tėvo, augtų šeimoje, kur jam būtų suteiktos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Be to, teismas pažymėjo, kad atkurti glaudų ryšį tarp vaiko ir tėvo, gyvenančių skirtingose valstybėse būtų praktiškai neįmanoma, nes bendravimas tik laiškais, internetu ir telefonu darytų žalą vaiko interesams, o skyrium gyvenantis tėvas neturėtų galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Be to, nebūtų neįmanoma atkurti glaudaus ryšio tarp sūnaus ir tėvo, jiems realiai nesusitinkant arba tai darant labai retai.

Dėl teismo sprendimo vykdymo ir vaiko perdavimo

Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą nusprendė atidėti iki 2017 m. rugsėjo 1 d., įpareigojant atsakovę V. M., iki nurodyto termino kartu su atsakovu A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuvykti pas ieškovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaurės Airijoje, Jungtinėje Karalystėje. Nustatytas terminas yra pasibaigęs.Teisėjų kolegija sprendžia, kad dabartiniu metu, kai vaikas lanko mokyklą, įpusėjus mokslo metams vaiko perdavimas tėvui trukdytų ugdymo procesui ir neatitiktų vaiko interesų, todėl yra pagrindas nustatyti naują terminą ir sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą atidėti iki mokslų metų pabaigos, t.y. iki 2018 m. birželio 30 d.

Dėl procesinės bylos baigties

Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimu A. A. suteikta antrinė teisinė pagalba bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir jis 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą A. A. išlaidos sudaro 81,06 Eur. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos. Taip pat nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsakovas A. A. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas (CPK 96 str., 96¹ str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą atidėti iki 2018 m. birželio 30 d., įpareigojant atsakovę V. M., iki nurodyto termino kartu su atsakovu A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuvykti pas ieškovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaurės Airijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.