Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-03-01 · Civilinė byla Nr. 2-522-773/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-01
Bylos Nr.
2-522-773/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09442-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Ieškovas
UAB „Pramoninis montažas“
Atsakovas
UAB „KVWC“
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Aurelijus Gruodis
Civilinė byla Nr. 2-522-773/2011Proceso Nr. 2-05-3-09442-2010-2
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.3.10;(S)40.2; 42.6; 42.9; 44.5.1; 93.2.21; 114.4KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo UAB „KVWC“ atstovui direktoriui G. V., advokatui Aurelijui Gruodžiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ ieškinį atsakovui UAB „KVWC“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „KVWC“ dėl skolos ir netesybų priteisimo (b.l. 3-5). Ieškovas savo ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „KVWC“ 77548,80 Lt išankstinės įmokos už neperduotus daiktus grąžinimo, 2946,85 Lt delspinigių, 8,28 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-05-03 su atsakovu sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 01/03/05/2010 (toliau - sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui prekes - plieno lakštus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už prekes 93834,05 Lt, iš kurių 77548,80 Lt išankstiniu pavedimu. Kaip pažymėjo ieškovas, jis avansu sumokėjo atsakovui 77548,80 Lt, o atsakovas įsipareigojo prekes pristatyti 2010-05-06 ir 2010-05-07. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovas nustatytais terminais prekių nepristatė, jis 2010-05-20 išsiuntė atsakovui pranešimą Nr. 30, kuriuo informavo atsakovą, kad dėl jo prisiimto įsipareigojimo perduoti prekes nevykdymo ieškovas vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus užsakovams ir kuriuo pareikalavo iki 2010-05-21 grąžinti sumokėtą 77548,80 Lt avansą. Ieškovas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laiku neperdavė sutartyje numatytų daiktų - plieno lakštų, jis privalo grąžinti ieškovui sumokėtą avansinę 77548,80 Lt įmoką už neperduotus daiktus. Ieškovo skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2010-05-08 iki 2010-05-26 atsakovas jam yra skolingas 2946,85 Lt delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „KVWC“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (b.l. 53), prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog už prekes atsiskaitoma išankstiniu pavedimu, o kadangi ieškovas laiku neįvykdė pirkimo - pardavimo sutarties, todėl ir jis negalėjo įvykdyti sutarties. Atsakovo teigimu, pirma prekių partija turėjo būti pristatyta iki 2010-05-06, o likusi iki 2010-05-07, tad tokiu būdu už prekes turėjo būti atsiskaityta iki 2010-05-06 išankstiniu mokėjimu. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas iki atitinkamos datos nesumokėjo sutartos sumos, dėl ko jis negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t.y. sumokėti už prekes savo tiekėjams, o vėliau jų įvykdyti negalėjo, kadangi pasibaigė su ieškovu sudaryta sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog sutartis pasibaigė, jis įskaitė ieškovo priešpriešinę skolą ir šiuo metu nėra skolingas.

Ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą (b.l. 95-98), kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas dublike nurodė, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta aplinkybę, jog ieškovas avansu sumokėjo atsakovui 77548,80 Lt, taip pat kad sutarties dalyku esantys daiktai nebuvo perduoti ieškovui bei kad sutartis yra pasibaigusi, tačiau nesutaria dėl ieškovo prievolės sumokėti išankstinę įmoką. Ieškovo teigimu, sutarties 2.1 punktas, reglamentuojantis atsiskaitymą už prekes, yra prieštaringas, kadangi iš vienos pusės atrodo, jog visa kaina turi būti sumokėta iš anksto, o iš kitos pusės, kad PVM mokėjimas yra atidedamas, ko pasėkoje, ieškovo nuomone, jis pagal sutartį privalėjo iš anksto sumokėti kainą be PVM, tuo tarpu atsakovo nuomone, ieškovas privalėjo iš anksto sumokėti kainą su PVM. Ieškovas taip pat nurodė, kad pats faktas, jog sutarties 2.1 punkte atskirai aptarta PVM mokėjimo tvarka, liudija apie šalių susitarimą dėl kitokio PVM sumokėjimo, be to, atsakovas nereiškė jam jokių pretenzijų dėl tariamai netinkamo prievolės sumokėti perkamų daiktų kainą vykdymo, nors ieškovas 2010-05-19 pranešimu Nr. 30 reiškė pretenziją atsakovui dėl netinkamo prievolės perduoti daiktus vykdymo, į kurią atsakovas neatsakė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo teigimu, darytina išvada, kad iki bylos iškėlimo atsakovas jam neturėjo priekaištų dėl prievolės sumokėti daiktų kainą vykdymo. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apie sutarties vykdymą ir jos turinį, labiau tikėtina, kad šalys susitarė dėl iš ankstinio kainos be PVM sumokėjimo, o PVM mokėjimą atidėjo 90 dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo, taigi jis tinkamai vykdė prievolę sumokėti daiktų kainą, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti perduoti daiktus. Ieškovas pažymėjo, kad atmestinas ir atsakovo aiškinimas, jog dėl PVM nesumokėjimo jis negalėjo atsiskaityti su savo tiekėjais, kadangi nuo parduotų prekių ir suteiktų paslaugų skaičiuojamas PVM yra mokėtinas į valstybės biudžetą, todėl atsakovas negalėjo panaudoti ieškovo sumokėto PVM kitokiu būdu nei jį sumokėti į valstybės biudžetą, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie negalėjimą įvykdyti sutarties dėl ieškovo kaltės. Ieškovo nurodymu, atsakovo argumentas, kad jis įskaitė ieškovui grąžintiną sumą su ieškovo įsiskolinimu jam, taip pat yra nepagrįstas, kadangi įskaitymas atliekamas apie tai pranešant kitai šaliai, todėl laikytina, kad atsakovas tariamą įskaitymą atliko 2010-09-21 išsiųsdamas pareiškimą apie tai ieškovui, kuomet dar nebuvo įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2010-09-10 nutartis nutraukti ieškovui restruktūrizavimo bylą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad darytina išvada, jog atsakovas atliko tariamą įskaitymą ieškovui dar esant restruktūrizuojama įmone, tuo pažeidžiant imperatyvų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto reikalavimą, tuo tarpu pagal CK 1.80 straipsnį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjus nutarčiai nutraukti restruktūrizavimo bylą įskaitymo taip pat nebuvo galima atlikti, nes Kauno apygardos teismas 2010-09-23 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, kad pareikšdamas apie įskaitymą tokiu būdu atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi 2010-09-14 atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, kuriame nurodė, kad ieškovo įsiskolinimas jam sudaro 62814,95 Lt, t.y. 77548,8 Lt (140363,75-62814,95) mažiau negu atsakovo kreditorinis reikalavimas ieškovo restruktūrizavimo byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo teigimu, atsakovas įskaitymą faktiškai atliko anksčiau nei išsiuntė pranešimą apie tai ieškovui, kas rodo, kad atsakovas žinojo apie ieškovo nemokumą ir siekė tokiais veiksmais patenkinti savo reikalavimus į ieškovą pirmiau už kitus ieškovo kreditorius, ko pasėkoje ieškovas 2010-09-28 pranešimu pareiškė nesutinkąs su tokiu įskaitymu. Kaip nurodė ieškovas, kadangi atsakovas privalėjo pristatyti prekes iki 2010-05-07, todėl privalo sumokėti ir 2946,85 Lt delspinigių.

Atsakovas UAB „KVWC“ teismui pateikė tripliką į ieškovo dubliką (b.l. 103-105), kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškinyje bei dublike nurodytais argumentais nesutinka, teismo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis iki ginčo 2010-05-03 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos ieškovui buvo pateikęs daug prekių už kurias ieškovas yra neatsiskaitęs, todėl jis sutiko sudaryti sutartį su ieškovu ir pateikti jam prekes tik tuo atveju, jei ieškovas išankstiniu pavedimu sumokės už ketinamas pirkti prekes. Atsakovas nurodė, kad nevertinant nuostatų dėl PVM sumokėjimo, iš sutarties akivaizdu, jog už prekes ieškovas privalėjo sumokėti išankstiniu pavedimu, o kadangi pirma prekių partija turėjo būti pristatyta iki 2010-05-06, todėl būtent iki šios dienos ieškovas ir turėjo sumokėti visą kainą, tuo tarpu pirmą dalinį mokėjimą ieškovas atliko tik 2010-05-07, o likusią kainos dalį sumokėjo tik 2010-05-12, ko pasėkoje jis pagrįstai iki sutartyje nurodyto termino – 2010-05-07 nepristatė ieškovo perkamų prekių. Atsakovu nurodymu, gavęs pinigus jis susisiekė su prekių tiekėjais ir suderino metalo atvežimo sąlygas, tačiau ieškovo vadovas paskambino ir nurodė, jog kadangi metalas nebuvo atvežtas iki gegužės 7 d., jis atsisako nuo sutarties ir nedelsiant atsiuntė raštą reikalaudamas grąžinti sumokėtus pinigus, ko pasėkoje atsakovas ir neatvežė atitinkamų prekių iš tiekėjų. Atsakovo nuomone, ieškovo pozicijos dėl prekių įsigijimo pasikeitimą galėjo sąlygoti aplinkybės, jog ieškovui Kauno apygardos teismo 2009-12-04 nutartimi iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo planas turėjo būti patvirtintas ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, t.y. iki 2010-05-14. Atsakovo teigimu, kadangi ieškovui nepavyko įtikinti kreditorių, jog būtų patvirtintas restruktūrizavimo planas, jis suprato, kad perkamas metalas tampa nebereikalingas. Atsakovo nurodymu, jis sutiko nepateikti ieškovui metalo ir įskaitė ieškovo prašomą priteisti pinigų sumą, nes ieškovas jam buvo skolingas 140363,75 Lt, taigi jis neturi pareigos grąžinti sumokėtų lėšų. Atsakovas taip pat nurodė, kad palaukęs kol Kauno apygardos teismo 2010-09-10 nutartis ieškovo atžvilgiu įsiteisės, jis 2010-09-21 įskaitė ieškovo priešpriešinę prievolę ir apie tai informavo ieškovą 2010-09-22 registruotu laišku išsiųsdamas jam 2010-09-21 pranešimą, kuris turėjo būti įteiktas ieškovui 2010-09-23, t.y. kai ieškovo atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2010-09-10 nutartis jau buvo įsiteisėjusi. Atsakovo teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, jog įskaitymas skolininko skolos atžvilgiu sukelia teisines pasekmes skolininkui pranešimo apie įskaitymą įteikimo momentu, todėl kadangi šiuo atveju pranešimas apie įskaitymą ieškovui buvo įteiktas 2010-09-23, todėl ir įskaitymas ieškovui įsigaliojo būtent 2010-09-23, kai jau buvo įsiteisėjusi nutartis nutraukti jam restruktūrizavimo bylą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis 2010-10-21 pranešimu dar kartą įskaitė ieškovo prašomą priteisti skolą, todėl jei ankstesnis įskaitymas laikytinas negaliojančiu, galiojančiu turėtų būti laikomas antrasis 2010-10-21 pranešimas apie įskaitymą, ko pasėkoje ieškovui taip pat negrąžintina pastarojo sumokėta pinigų suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 3 d. ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ su atsakovu UAB „KVWC“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 01/03/05/2010 (b. l. 6), kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui prekes - plieno lakštus (sutarties 1.1 punktas), pirmą prekių mašiną pristatant 2010 m. gegužės 6 d., o antrą 2010 m. gegužės 7 d. (sutarties 2.3 punktas). Tuo tarpu ieškovas įsipareigojo už prekes atsiskaityti tokia tvarka: 93834,05 Lt išankstiniu pavedimu, PVM suma 16285,25 Lt per 90 d. nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos (sutarties 2.1 punktas). Atsakovas UAB „KVWC“ 2010 m. gegužės 3 d. išrašė ieškovui sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 100503, viso 93834,05 Lt sumai (77548,80 Lt plius 16285,25 Lt PVM suma), nurodant, kad sąskaita galioja 10 dienų laikotarpyje nuo išrašymo dienos (b.l. 7). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas taip pat nustatė, kad ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ 2010 m. gegužės 7 d. ir gegužės 12 d. mokėjimo nurodymais pervedė atsakovui UAB „KVWC“ išankstiniam apmokėjimui pagal sąskaitą Nr. 100503 viso 77548,80 Lt (b.l. 8). UAB „Pramoninis montažas“ 2010 m. gegužės 19 d. pranešimu Nr. 30 kreipėsi į UAB „KVWC“ su reikalavimu grąžinti avansu pervestą 77548,80 Lt sumą, kadangi pastarasis neįvykdė sutarties 2.3 punktu prisiimto įsipareigojimo pristatyti prekes (b. l. 9), tačiau atsakovas UAB „KVWC“ iš ieškovo gautos pinigų sumos negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepristatė prekių ir negrąžino avansu pervestos 77548,80 Lt sumos, ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „KVWC“ dėl skolos bei netesybų priteisimo, ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „KVWC“ 77548,80 Lt išankstinės įmokos už neperduotus daiktus grąžinimo, 2946,85 Lt delspinigių, 8,28 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Atsakovas UAB „KVWC“ savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad ieškovo pervestą pinigų sumą jis įskaitė kaip ieškovo priešpriešinę skolą ir šiuo metu nėra skolingas (b.l. 53, 103-105). Atsižvelgiant į šiuos proceso šalių nurodytus ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį faktinius pagrindus teismas šioje civilinėje byloje tiria ir teisiškai vertina, ar atsakovo UAB „KVWC“ nurodytas įskaitymas ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ kaip išankstinės įmokos pervestų 77548,80 Lt yra teisėtas, atitinkantis įstatymo nustatytą įskaitymo tvarką (CK 6.131 straipsnis) bei kitus įstatymo reikalavimus.

Dėl įskaitymo tvarkos ir teisėtumo

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK teisės normas, reglamentuojančias įskaitymo procedūros klausimą, atsižvelgia į vieningus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (teisminius precedentus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009 ir kt.). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo – pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t.y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). CK 6.131 straipsnis nenumato termino, per kurį apie įskaitymą turi būti pranešta kitai prievolės šaliai, tačiau iš pačios CK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos lingvistinės konstrukcijos matyti, kad apie tokį įskaitymą kitai prievolės šaliai turi būti pranešta paties įskaitymo metu, o ne vėliau, nes analizuojamoje teisės normoje nurodyta, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Tinkamas pranešimas apie įskaitymą yra viena iš įskaitymo teisėtumo sąlygų, nes kitai šaliai nepranešus apie įskaitymą ir jos atžvilgiu neįvykdžius prievolės, ši šalis turi pagrįstai reikalauti turimos prievolės savalaikio ir tinkamo įvykdymo. Toks materialinės teisės normų aiškinimas atitinka tiek tokius bendruosius civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principus kaip teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), tiek specialiuosius prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Teismui šios civilinės bylos aplinkybėmis sprendžiant įskaitymo teisėtumo klausimą yra svarbu tinkamai nustatyti atsakovo UAB „KVWC“ atlikto įskaitymo momentą, nes tai pagal aptartą įstatyminį reglamentavimą turi teisinės reikšmės vertinant įskaitymo teisėtumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „KVWC“ ieškovui UAB „Pramoninis montažas“ dėl piniginės prievolės įskaitymo pranešė tik 2010 m. rugsėjo 21 d. pareiškimu (b.l. 54). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ pinigus išankstiniam apmokėjimui atsakovui UAB „KVWC“ pervedė 2010 m. gegužės 7 d. ir gegužės 12 d. mokėjimo nurodymais (b. l. 8), UAB „Pramoninis montažas“ į UAB „KVWC“ su reikalavimu grąžinti avansu pervestą 77548,80 Lt sumą kreipėsi 2010 m. gegužės 19 d. pranešimu (b.l. 9), tačiau atsakovas šių piniginių lėšų nei iš karto po pareikalavimo, nei vėliau negrąžino. Teismas taip pat įvertina atsakovo UAB „KVWC“ direktoriaus G. V. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad pradinį įskaitymą UAB „KVWC“ atliko po to, kai ieškovai atsisakė vykdyti sutartį, tai galėjo būti gegužės mėnesio pabaiga, birželio mėnesio pradžia (b. l. 138). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo UAB „KVWC“ direktorius G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad buhalterinis įskaitymas buvo atliktas 2010 m. birželio mėnesį, apie šį įskaitymą atsakovas ieškovo neinformavo (b. l. 139). Teismas laiko, kad objektyvūs duomenys apie tai, kad atsakovas UAB „KVWC“ negrąžino ieškovo avansu pervestos 77548,80 Lt sumos po 2010 m. gegužės 19 d., ir atsakovo atstovo paaiškinimai dėl atlikto įskaitymo 2010 m. gegužės mėn. gale – birželio mėn. pradžioje, teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas UAB „KVWC“ realiai įskaitymą atliko 2010 m. gegužės – birželio mėnesį, tačiau apie tai ieškovą neinformavo, tuo pažeisdamas imperatyvius CK 6.131 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas, spręsdamas atsakovo UAB „KVWC“ atlikto įskaitymo momento klausimą taip pat atsižvelgia į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1217-436 patvirtino atsakovo UAB „KVWC“ kreditorinius reikalavimus UAB „Pramoninis montažas“ restruktūrizavimo byloje 140363,75 Lt sumai (b. l. 106-110), tuo tarpu iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad UAB „KVWC“ 2010 m. rugsėjo 14 d. kreipdamasis su pareiškimu dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Pramoninis montažas“ iškeltoje bankroto byloje jau nurodė, kad ieškovo skola jam yra 62814,95 Lt (b.l. 64-66), t.y. 77548,80 Lt mažesne suma nei buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas ieškovo restruktūrizavimo byloje. Tai tik sutvirtina teismo išvadą apie tai, kad atsakovas UAB „KVWC“ įskaitymą atliko anksčiau nei 2010 m. rugsėjo 21 d., t. y. 2010 m. gegužės – birželio mėnesį. Teismas pažymi, kad tai, jog atsakovas UAB „KVWC“ ieškovui UAB „Pramoninis montažas“ dėl piniginės prievolės įskaitymo pranešė 2010 m. rugsėjo 21 d. pareiškimu (b.l. 54), negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie įskaitymą, nes jis atliktas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po faktinio įskaitymo, tuo tarpu pagal teismo atliktą materialinės teisės normos išaiškinimą apie tokį įskaitymą kitai prievolės šaliai turi būti pranešta paties įskaitymo metu, o ne vėliau, juo labiau ne praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įskaitymą sudarančių veiksmų atlikimo. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo UAB „KVWC“ argumentus, kad jis įskaitymą atliko 2010 m. rugsėjo 21 d., nes tai prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas atsakovo UAB „KVWC“ 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais atliktą įskaitymą, apie kurį kitą prievolės šalį UAB „Pramoninis montažas“ jis informavo tik 2010 m. rugsėjo 21 d., laiko neteisėtu vien dėl imperatyvaus CK 6.131 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimo.

Teismas papildomai pažymi, kad sprendžiant atsakovo UAB „KVWC“ 2010 m. gegužės mėn. gale – birželio mėn. pradžioje atlikto įskaitymo, išsiunčiant ieškovui UAB „Pramoninis montažas“ 2010 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą, teisėtumo klausimą, reikšminga ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3522-436/2009, ieškovui UAB „Pramoninis montažas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą (b.l. 10-12). Tiek pagal 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek nuo 2010 m. liepos 20 d. galiojusios šio įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, tarp jų ir įskaityti reikalavimus. Šios įstatymo normos yra imperatyvios, jų nesilaikymas sukelia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytas pasekmes. Teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria ieškovui UAB „Pramoninis montažas“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais, kada atsakovas UAB „KVWC“ atliko įskaitymą, galiojo, todėl atsakovas šio įskaitymo atlikti neturėjo teisės, nes tai pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad pats atsakovo UAB „KVWC“ direktorius G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad teisininkai jiems paaiškino, jog kol vyksta restruktūrizavimo byla, tai negali būti padaryti užskaitymai (b.l. 137), pripažino, kad iš dalies įskaitymas pažeidžia kitų ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ kreditorių teises (b. l. 139). Tai tik patvirtina, kad atsakovo UAB „KVWC“ 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais atliktas įskaitymas yra neteisėtas, pažeidžiantis imperatyvius Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismas, aukščiau nurodytais teisiniais argumentais konstatavęs, kad atsakovo UAB „KVWC“ atliktas įskaitymas yra negaliojantis, pažymi, kad bylai teisingai išspręsti neturi teisinės reikšmės aplinkybės dėl 2010 m. gegužės 3 d. ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ ir atsakovo UAB „KVWC“ sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 01/03/05/2010 (b. l. 6) neįvykdymo priežasčių. Teisiškai reikšminga yra tik tai, kad atsakovas UAB „KVWC“ nei sutartyje nurodytu laikotarpiu 2010 m. gegužės 6 ir 7 dienomis, nei vėliau, įvertinant ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ 2010 m. gegužės 7 ir 12 dienomis atliktus mokėjimus, ieškovui prekių nepristatė, todėl pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį ieškovas, kaip pirkėjas, pagrįstai įgijo teisę reikalauti šių sumokėtų lėšų grąžinimo.

Teismas pažymi, kad ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ buvo restruktūrizuojama įmonė ir atsakovui UAB „KVWC“ 2010 m. rugsėjo 21 d. pateikiant pareiškimą dėl piniginės prievolės įskaitymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1217-46/2010, nutarė nutraukti ieškovui UAB „Pramoninis montažas“ restruktūrizavimo bylą, nurodant, jog nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 d. nuo jos nuorašo gavimo dienos (b.l. 63). Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį ši nutartis įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo apeliacine tvarka terminui. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad minėtos nutarties nuorašas ieškovui buvo įteiktas 2010 m. rugsėjo 15 d. (b.l. 67-69), todėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis nutraukti ieškovui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. 24 val. 00 min. (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Tai tik sutvirtina išvadą, kad atsakovo UAB „KVWC“ 2010 m. rugsėjo 21 d. pareiškimas dėl piniginės prievolės įskaitymo yra neteisėtas, nes pateiktas ne įskaitymo metu 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais, o trim mėnesiais vėliau, kai ieškovo atžvilgiu dar galiojo teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „KVWC“ 2010 m. spalio 21 d. pareiškimu kreipėsi į ieškovą UAB „Pramoninis montažas“ dėl pakartotinio piniginės prievolės įskaitymo, nurodydamas, kad UAB „KVWC“ jau yra įskaičiusi UAB „Pramoninis montažas“ priešpriešines prievoles, tačiau UAB „Pramoninis montažas“ ginčijant atitinkamą įskaitymą informuoja, kad jei ankstesnis įskaitymas yra negaliojantis, šiuo pareiškimu pakartotinai vienašališkai įskaito neįvykdytų prievolių dalį 77 548,80 Lt sumoje (b. l. 112). Teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje nustačius, jog atsakovas UAB „KVWC“ 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais atliko neteisėtą įskaitymą, iš esmės neturi teisinės reikšmės paskesni ieškovo pranešimai apie įskaitymą, nes, kaip minėta, teisėto įskaitymo atveju pranešimai kitai prievolės šaliai turi būti atlikti paties įskaitymo metu, o ne vėliau, siekiant panaikinti neteisėto įskaitymo pasekmes (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Dar daugiau, tokie civilinių teisinių santykių subjektų veiksmai, kai tas pats juridinis veiksmas (pvz.: įskaitymas, informavimas apie atliktą įskaitymą) atliekamas keletą kartų, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnio reikalavimų įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Be to, teismas pažymi, kad net įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti ieškovui restruktūrizavimo bylą įskaitymo taip pat nebuvo galima buvo atlikti, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3132-436/2010, nutarė iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovui UAB „Pramoninis montažas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir kitokį ilgalaikį turtą, taip pat pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis (b.l. 62). Pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir yra vykdoma skubiai (CPK 148 straipsnio 5 dalis, 152 straipsnio 1 dalis). Teismas, ištyręs Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties turinį pažymi, kad joje aiškiai nurodyta, jog areštuojamos ir pas trečiuosius asmenis esančios ieškovui priklausančios piniginės lėšos, todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė atsakovui bei kitiems asmenims ieškovo atžvilgiu atlikti įskaitymą (b.l. 104-105). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo UAB „KVWC“ 2010 m. spalio 21 d. pranešimas apie atliktą įskaitymą yra neteisėtas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-436/2011 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-3132-436/2010, kuria UAB „Pramoninis montažas“ iškelta bankroto byla (b.l. 125-128). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje aiškinant ir taikant šią teisės normą laikomasi vieningos praktikos, kad po bankroto bylos iškėlimo yra negalimas ir skolininkų bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, nes tokiais veiksmais būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004, 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-529/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas konstatuoja, kad šiuo metu įskaitymas taip pat negalimas, kadangi yra įsiteisėjusi teismo nutartis ieškovui UAB „Pramoninis montažas“ iškelti bankroto bylą.

Ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ prašo priteisti iš atsakovo 2946,85 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 8 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepristatė prekių sutartyje nustatytais terminais ir negrąžino avansu pervestos 77548,80 Lt sumos. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi, laiku nepatiekus prekių, mokami delspinigiai 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 2.4 punktas). Šalys buvo sutarę, jog atsakovas UAB „KVWC“ perduos ieškovui prekes - plieno lakštus, pirmą prekių mašiną pristatant 2010 m. gegužės 6 d., o antrą 2010 m. gegužės 7 d. (sutarties 2.3 punktas). Teismas, spręsdamas priteistinos delspinigių sumos klausimą, atsižvelgia į tai, kad pats ieškovas UAB „Pramoninis montažas“, būdamas kreditorius, pažeisdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus išankstinę įmoką pervedė 5 dienomis vėliau, t. y. ne 2010 m. gegužės 7 d., o 2010 m. gegužės 12 d., todėl teismas sprendžia, kad yra teisinga, sąžininga ir protinga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.262 straipsnio 3 dalis) ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą sumažinti, delspinigius priteisiant už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., t.y. ne už 19 dienų, o už 14 dienų, kas sudaro 2171,36 Lt (77548,80 Lt x 0,2/100 x 14). Tai, kad prašoma priteisti delspinigių suma galėtų mažinama 5 dienomis, posėdžio metu neprieštaravo ir ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ atstovas advokatas L.Jankauskas (b.l. 145). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas mažina ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 2946,85 Lt iki 2171,36 Lt.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia priteisti iš atsakovo UAB „KVWC“ ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ naudai avansu pervestą 77548,80 Lt sumą, 2171,36 Lt delspinigius ir 8,28 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 79720,16 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. gegužės 28 d. (b.l. 3) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip skatinant skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo UAB „Pramoninis montažas“ ieškinio reikalavimo atsakovo UAB „KVWC“ atžvilgiu patenkino 99,04 proc. (79720,16 Lt x 100 proc./80495,65 Lt), atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas UAB „Pramoninis montažas“ valstybės naudai turėjo sumokėti 2415 Lt žyminio mokesčio (80 495,65 Lt x 3 proc. / 100 proc.), tačiau nuo jų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovo UAB „KVWC“ valstybės naudai turi būti priteista 2392 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalis (2415 Lt x 99,04 proc. / 100 proc.). Valstybė patyrė 43,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo UAB „KVWC“ jos naudai turi būti priteista 43 Lt jų atlyginimo (43,11 Lt x 99,04 proc. / 100 proc.), viso iš atsakovo UAB „KVWC“ valstybės naudai priteisiant 2435 Lt (2392 Lt + 43 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 79, 96, 263–270, 307 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „KVWC“, į. k. 300559537, ieškovo UAB „Pramoninis montažas“, į. k. 133183834, naudai 77548,80 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus ir aštuoniasdešimt centų) išankstinės įmokos už neperduotus daiktus, 2171,36 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą ir trisdešimt šešis centus) delspinigių ir 8,28 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 79720,16 Lt (septyniasdešimt devynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimties litų ir šešiolikos centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „KVWC“, į. k. 300559537, adresas Tilžės g. 41, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT75 7044 0600 0548 0925, AB SEB bankas, 2435 Lt (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis