Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Loretai Irenai Baguckienei, Egidijui Pankauskui, nukentėjusiojo atstovui advokatui V. R., kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui M. R., kaltinamajam R. U., jo gynėjui advokatui Antanui Butautui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 284 str.1d., 138 str.2d. 8p.;

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 284 str.1d., 138 str.2d. 8p.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir R. U., veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. gruodžio 7 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - prie namo Nr. 1, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams - tai yra R. U. sudavė du kartus kumščiu stovinčiam prie laiptinės nukentėjusiajam V. E. į galvą, po to, A. B., sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. E. į galvą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės. Dėl suduotų smūgių ir griuvimo nuo jų V. E. patyrė odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinio peties srityje, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, ir taip nukentėjusiajam V. E. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei tokiais veiksmais, A. B. ir R. U. sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Dėl pareikštų kaltinimų kaltinamasis R. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis atvažiavo su A. B. automobiliu prie buvusios sugyventinės Ž. J. namų. Automobilio garsiniu signalu kelis kartus signalizavo ir šaukė, kad ją sveikina su gimimo diena. Ž. J. išėjusi iš namo ir priėjusi prie automobilio atviro lango trenkė B. per veidą ir sakė dingti. Ji buvo išgėrusi, jis ją ramino. Kilo žodinis konfliktas. Iš namo išėjo ir E., kurio iki to laiko nepažinojo ir sakė, kad jam nepatinka, kas vyksta. Jis sakė E. ar jis sargybinis, kad čia stovi. Jis priėjo prie E., stovinčio prie laiptinės ir jam vieną kartą, o ne du, sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nenugriuvo, jam galėjo išlūžti dantis. E. grasino. B. priėjo prie E., bet jis nematė, kad suduotų. Jis nuėjo prie automobilio ir po to jie abu su B. išvažiavo. E. buvo išgėręs, tai matėsi iš jo judesių, kalbos, nebuvo koordinacijos, galėjo susižaloti po konflikto, ant žemės jo gulinčio nematė. Savo kaltę dėl kilusio konflikto jaučia iš dalies, paprastai taip nesielgia. Dėl suduoto smūgio sutiktų sumokėti 1000 litų, bet prašoma nukentėjusiojo priteisti suma, neadekvati. Nurodo, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad nuo jo suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir taip galėjo susižaloti, neteisingi, nes jis tokius parodymus pasirašė įkalbėtas tyrėjos, nes jam sakė taip bus geriau. Ligonių kasos ieškinio nepripažįsta, nes jis per didelis.

Dėl pareikštų kaltinimų kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo atvažiavęs kartu su U.. U. signalizavo, išėjo Ž., ją gal stumtelėjo nuo automobilio lango, tai galėjo matyti E.. U. išlipo iš automobilio ir ėjo prie E., jis ėjo iš paskos. U. sudavė E., tuomet ir jis sudavė kumščiu į veidą E., bet šis nenugriuvo. Nežino, kodėl Ž. sako, kad E. nugriuvo. Anksčiau jo nepažinojo. E. ieškinį pripažįsta iš dalies, sutiktų sumokėti 1000 litų. Ligonių kasų ieškinio nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolus pasirašė neskaitydamas, tyrėja viską užrašė ne taip. Dabar pasakoja tiesą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažįsta iš dalies jų kaltė be jų pačių parodymų dėl įvykusio konflikto ir jiems inkriminuojamų veiksmų įrodyta byloje ištirtais įrodymais:

Liudytoja Ž. J. parodė, kad U. yra jos buvęs draugas, ji augina jų sūnų. Su U. nėra piktuoju, tačiau su juo nebendrauja jau 2 metai. Gruodžio 7d. šventė jos gimtadienį, buvo apie 12val. nakties, kai išgirdo mašinos signalą ir šaukimą sveikinimus su gimtadieniu. Ji pažino Ubarto mašiną. Išėjo į lauką, iš paskos išėjo ir E.. Ji nuėjo prie automobilio pasakyti, kad jie išvažiuotų, netriukšmautų, nes miega vaikas. U., išlipęs iš automobilio E. paklausė, ar šis mano apsauginis. E. pasakė, gal ir taip. Tuomet U. nuėjo prie jo ir ji matė kaip jis vieną smūgį sudavė E., netrukus priėjo ir B., kuris taip pat sudavė E., kuris nuo smūgių nugriuvo ant šaligatvio plytelių. E. buvo išgėręs, bet nemano, kad jis nuvirto dėl girtumo, nes ji matė kaip griuvo po paskutinio smūgio. Nugriuvusį E. matė ir jos mama bei Š..

Liudytoja Ž. J. savo parodymus patvirtino akistatų su kaltinamaisiais metu (41,43 b .l. 41).

Liudytoja B. Š. patvirtino, kad švenčiant Ž. J. gimtadienį, vidurnaktį lauke išgirdo triukšmą – mašinos signalus ir sveikinimus su gimtadieniu. Ž. J. išėjo į lauką, po to išgirdo agresyvius šauksmus, po kurių išbėgusi į lauką, pamatė griūvantį savo draugą –E., prie kurio stovėjo B.. E. buvo nugriuvęs ant šaligatvio. Kruvinas nebuvo, tik nusibrozdinęs. Į lauką buvo išėjusi ir Ž. J. mama.

Liudytoja V. B. patvirtino, kad įvykio metu girdėjo triukšmą, signalizuojantį automobilį, šauksmus. Išėjusi į lauką pamatė V. E. sėdintį kruvinu veidu, o prieš tai matė per langą ginčijantis su kaltinamaisiais. Nurodė, kad konfliktoje vietoje, nėra už ko užkliūti, dėl ko būtų galima nuvirsti.

Liudytoja L. K., atlikusi byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus nurodė, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, tyrimas buvo atliekamas įprasta tvarka, galėjo jiems išaiškinti dėl galimybės taikytis.

Nukentėjusiojo V. E., kurio parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 1p. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuota, kad jis parodė, jog 2013-12-07 apie 23 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), bute, švenčiant Ž. J. gimimo dieną, prie namo atvažiavo buvęs R. J. sugyventinis R. U. ir A. B., kurie ties namu ėmė triukšmauti, signalizuoti. Jis kartu su Ž. J. išėjo į lauką paprašyti, kad atvažiavusieji netriukšmautų. R. U. sudavė jam du kartus kumščiu į galvą, o po to vieną kartą kumščiu į galvą sudavė ir A. B., po to jis nugriuvo ant žemės. Ligoninėje jam nustatė galvos sumušimą ir dešinės rankos raktikaulio išnirimą. (9 b.l.).

Iš karto po įvykio nukentėjusysis pateikė policijai pareiškimą dėl jo atžvilgiu kaltinamųjų padarytų veiksmų ir nurodė aplinkybes, atitinkančias liudytojų duotiems parodymams(1 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje prie jo užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kuriuose neužfiksuota kokių nors objektų ar kliuvinių, už kurių galėjo nukentėjusysis užkliūti ir nugriūti (6-8 b.l.).

V. E. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinio peties srityje, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, kurių atsiradimo laikas ir aplinkybės neprieštarauja įvykio aplinktbėms. Raktikaulio petinio galo išnirimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas(27-28 b. l., specialisto išvada).

Kaltinamieji savo kaltę dėl padarytų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta iš dalies. Ištirti bei įvertinti įrodymai – liudytojų parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl kaltinamųjų veiksmų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. U. ir A. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl ko šis nugriuvo ir buvo sužalotas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamieji sudavė smūgius iš karto vieną po kito, todėl darytina išvada, kad V. E. griuvimas buvo įtakotas abiejų kaltinamųjų suduotų smūgių ir abu kaltinamieji yra atsakingi dėl griuvimo metu gauto sužalojimo. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nors nukentėjusysis buvo išgėręs, tačiau dėl savo būsenos negriuvinėjo, o nugriuvo būtent po suduotų smūgių. Konfliktas kilo dėl kaltinamųjų įžūlaus elgesio – nakties metu keliamo triukšmo, be jokios dingsties priekabiavimo prie nukentėjusiojo, o tokie veiksmai vertintini kaip chuliganiški. R. U. pripažįsta sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam, o ne du. Ši aplinkybė neįtakoja jo veiksmų kvalifikavimo ir dėl to sukeltų pasekmių, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo pateiktais duomenimis policijai rašytame pareiškime bei duomenimis užfiksuotais nukentėjusiojo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu. Vertinat šių aplinkybių visumą, teismas daro neabejotiną išvadą dėl kaltinamųjų kaltės pagal šią veiką ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nesunkus nukentusiojo sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų pasekmių pagal BK138 str.1d.8p.

Kaltinamieji kaltais prisipažino iš dalies, anksčiau neteisti (55-56, 80), bausti administracine tvarka (A. B. 76-77 b.l., R. U. - 52-54 b.l.), R. U. nedirbantis, A. B. dirbantis. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d.1 p.). Nors kaltinamieji kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Bausmė kaltinamiesiems skiriama vienoda atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybę, nusikalstamų veiksmų pobūdį, vienodą veiksmų indėlį, jų trukmę, intensyvumą ir sukeltas pasekmes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pagal BK 138 str.1d.8 p. numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios skirtinas vidurkis atsižvelgiant į tai, kad buvo suduotas nedidelis smūgių skaičius per nedidelį laiko tarpą. Pagal BK 284 str.1d. kaltinamiesiems taip pat skirtinas laisvės atėmimas atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo pasekmės buvo sukeltos sužalojant žmogų. Pagal kaltinamiesiems inkriminuojamus veiksmus - smūgių sudavimų, teismo nuomone kaltinamųjų padaryti veiksmai yra idealiąja sutaptimi. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą ( pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-489/2015).

Nors kaltinamieji yra charakterizuojami tik patenkinamai ir praeityje yra buvęs atliktas ikiteisminis tyrimas dėl naudoto smurto, kuris yra nutrauktas, jie yra jauno amžiaus, A. B. yra dirbantis, turi šeimą, R. U. padeda tėvams ūkininkauti, anksčiau neteisti, todėl teismas mano, kad yra pagrindas manyti jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidedant paskiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir kt.

Nukentėjusiojo V. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nukentėjusysis pateiktą reikalavimą dėl turtinės žalos grindžia negautomis prarastomis darbinėmis pajamomis – nedarbingumo laikotarpiu – 119, 52 Lt mažiau gautomis pajamomis bei negautais komandiruotpinigiais. Reikalavimo dalis dėl 119, 52 Lt negauto atlyginimo pagrįsta ir įrodyta pateiktomis pažymomis (145, 146 b.l.). Šalys privalo įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį(CPK 178 str.). V..E. reikalavimas dėl negautų komandiruotpinigių teismo nuomone nėra pakankamas pagrįsti duomenimis apie ankstesniais mėnesiais iki įvykio gautais komandiruotpinigiais. Teismui nepateikta jokių duomenų apie nukentėjusiojo siuntimą ir neišvykimą į komandiruotę 2013m. gruodžio mėn., darbą šventiniu laikotarpiu, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas, kaip neįrodytas.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės 10 000 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į padaryto sužalojimo pobūdį, atliktas medicinines intervencijas ir pasekmes laiko atžvilgiu, patirtus dėl to nepatogumus, paties konflikto aplinkybes – nukentėjusysis užpultas be jokios dingsties iš chuliganiškų pasekmių, prašoma priteisti suma neviršija teismų praktikoje priteisiamo dydžio ir yra protinga bei pagrįsta.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 1287,20 Lt ieškinys pagrįstas ir tenkintas visiškai. Dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo A. B. ir R. U. kaltais veiksmais, buvo patirtos gydymo išlaidos (33-35 b.l.), kurias privalo atlyginti kaltinamieji ( CK 6.283 str.1d. , 6.280 str., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str.1d. 8p., 30 str.1p.).

Iš kaltinamųjų nukentėjusiam priteistini 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų(149, 169, 171 b.l.). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 104 str.2d., 103 str.6p.,105 str.1d.). V. E., dirbant užsienyje yra apsunkinta galimybė dalyvautis procese nagrinėjant bylą teisme ir taip tinkamai ginti savo teises, todėl prašomos priteisti atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų. Prašomas priteisti dydis yra proporcingas atliktiems veiksmams (procesinio dokumento parengimui, atstovavimui bylos nagrinėjime keliuose posėdžiuose).

Kardomoji priemonė kaltinamiesiems nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d. teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. ir paskirti vienerius (1) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.1d.8p. ir paskirti du (2) metus šešis(6) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 str. 1p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti du (2) metus šešis(6) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., 2d. 5p., 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. ir paskirti vienerius (1) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.1d. 8p. ir paskirti du (2) metus šešis(6) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 str. 1p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti du (2) metus šešis(6) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., 2d. 5p., 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo V. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų A. B. ir R. U. solidariai 36,06 eurų (119, 52 Lt) turtinės žalos atlyginimui ir 3016,82 eurų (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų A. B. ir R. U. solidariai 388,33 eurų (1287,20 Lt) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. B. ir R. U. solidariai nukentėjusiajam V. E. 603,36 eurų (2000 Lt) advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.