- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-15781-545/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01763-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad V. L. priėmė V. L. mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
1.1. Pareiškėjas V. L. yra V. L. sūnus. V. L. mirė (duomenys neskelbtini) . V. L. mirė būdamas ištuokoje, turėjo vienintelį sūnų – pareiškėją V. L.
1.2. V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausė namų apyvokos daiktai buvę bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno iki savo mirties.
1.3. V. L. testamento nepaliko. Paveldėjimo byla po V. L. mirties nebuvo pradėta.
1.4. Tėvo palikimą priėmė jo sūnus V. L. (pirmos eilės paveldėtojas), pradėdamas turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. V. L. po tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuriame pareiškėjas yra deklaravęs ir gyvenamąją vietą bei kuriame iki mirties gyveno ir V. L. V. L. po tėvo mirties laikė save buto ir jame likusių tėvui priklausiusių namų apyvokos daiktų savininku, jais rūpinosi ir naudojosi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo galimą palikėjo V. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. L. yra velionio V. L. sūnus. Pareiškėjo motina N. L. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. L. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktas neįregistruotas. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po tėvo mirties pareiškėjas tikėtina rūpinasi tėvo turtu, moka komunalinius ir kitus mokesčius, už butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.
4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – V. L. priėmė V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
6. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
7. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas V. L. priėmė palikimą, atsiradusį po V. L. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą V. L. priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes tikėtina rūpinosi tėvui priklausiusiu turtu, valdė butą, tikėtina mokėjo už butą komunalinius bei kitus mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po V. L. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti paveldėtojo teises ir pareigas pareiškėjui tikėtina sutrukdė dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos taikyti ribojimai Lietuvos Respublikoje.
8. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po V. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė V. L. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
11. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.