Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

2. Atsakovė G. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad visą laiką nuo įsigijimo 1997 m. rugsėjo 11 d. naudojosi žemės sklypo dalimi, įsigyta iš K. B. (646 kv. m asmeniškai, 94 kv. m bendrai). Buvę savininkai L. D. (259 kv. m asmeniškai, 81 kv. m bendrai), K. B. (646 kv. m asmeniškai, 94 kv. m bendrai) ir G. M. (462 kv. m asmeniškai, 38 kv. m bendrai) žemės sklypu naudojosi pagal 1996 m. rugsėjo 3 d. IĮ „Matininkas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, patvirtintą Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir Geodezijos tarnybos viršininkės. Tvora vielinė buvo pastatyta 1999 m. ir jos ilgis atitinka ilgį minėtoje 1996 m. naudojimosi tvarkoje, o 2008 m. perstatyta. Tvora pažymėta ir 2016 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Atsakovės valdytas žemės sklypas (duomenys neskelbiami), buvo apjungti į vieną 2017 m. birželio 19 d. susitarimu tarp atsakovės, G. M. ir valstybės. Teigė, kad ieškovių prašoma naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes atsakovės adresu yra įregistruota sutuoktinio įmonė, turinti 4 krovininius automobilius, todėl perkėlus tvorą kaip prašo ieškovės, krovininis automobilis neturėtų galimybės įvažiuoti į kiemą, o padidinti įvažiavimą kitos pusės sąskaita nėra galimybės išlaikant 2 m atstumą iki dujų apskaitos prietaiso. Nurodė, kad tinklinė tvora pastatyta 1999 m., o dabar esanti medinė – 2008 m., ją matė visi tuometiniai žemės sklypo bendrasavininkai ir pastatų savininkai, niekas nereiškė pretenzijų, tvora ažūrinė, be to, jos pašalinimas būtų itin brangus. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui nugriauti tvorą. Dėl obels pašalinimo nurodė, kad šiam medžiui yra apie 40 metų, medis sveikas ir nėra jokios grėsmės, kad jis nugrius. Ieškovės turi teisę nupjauti medžio šakas ir šaknis, esančias jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, o atsiliepimo pateikimo dienai medžių šakos virš ieškovių sklypo jau yra nupjautos.

Atsiliepimas

4. Ieškovės dublike ir atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 1996 metų planas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos negali būti laikomas įrodymu dabartinei naudojimosi tvarkai nustatyti, nes: šis planas buvusių ginčo sklypo savininkų K. B., L. D. ir G. M. nebuvo ir nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl neprivalomas dabartiniams sklypo savininkams; ginčo sklypas galutinai suformuotas sujungimo būdu ir įregistruotas viešajame registre 2017 metais; L. D. niekada nebuvo žemės sklypo dalies savininku, todėl ne savininko pasirašytas planas nėra tinkamas dokumentams buvusiems susitarimams patvirtinti; ieškovės iš valstybės joms priklausančią žemės sklypo, suformuoto statiniams eksploatuoti, dalį įsigijo 2019 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, prie kurios nebuvo pridėta jokio naudojimosi tvarkos nustatymo plano (kito dokumento), nebuvo viešajame registre jokio įrašo apie tokią tvarką; 1996 metų planas nėra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, jog galėtų būti laikomas tinkamu dokumentu naudojimosi tvarkai nustatyti (nėra tikslaus taškų sužymėjimo, taškai turi būti sužymėti valstybinėje koordinačių sistemoje (XY), tiksliai XY sistemoje sužymėti tik 8 taškai – tai yra viso sklypo, ir jame esančio gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu MG; tuo atveju, jeigu 1996 metų planą nagrinėti kaip buvusį kokį nors susitarimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos, akivaizdžiai matyti, kad nuo gyvenamojo namo, plane pažymėto MG, atstumas į rytinę pusę (link G. B. naudojamos sklypo dalies) yra paliktas 3,5 m būtent šiam gyvenamajam namui eksploatuoti; plane nėra pažymėta tvora, ar kita riba, kuri įgalintų teigti, jog šis atstumas turėtų sumažėti atsakovės G. B. naudai; kreivai (įstrižai) pastatyta tvora net ir lyginant su 1996 metų planu nėra logiška, racionali, suderinta kokiu nors būdu su kuriuo nors iš namo, plane pažymėto MG ((duomenys neskelbiami),), buvusių ar esamų savininkų; faktas, kad G. B. prašymu VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti sklypo planą kadastro žemėlapyje 2016 metų sausio mėnesį tik patvirtina, jog sklypo dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti, todėl negalėjo būti nustatyta ir naudojimosi juo tvarka. Žemės sklype istoriškai buvo vienas gyvenamasis namas, dabartiniu adresu (duomenys neskelbiami),, ir K. B. priklausęs mūrinis garažas, kuris vėliau buvo perstatytas į gyvenamąjį namą ir gavo adresą – (duomenys neskelbiami),. Tokiu būdu viename sklype atsirado du gyvenamieji namai. Vieną iš jų - (duomenys neskelbiami), – K. B. mainų sutarties pagrindu perleido G. B. su 740 kv. m žemės dalimi, tačiau K. B. dar pasiliko sau patalpas pagrindiniame gyvenamajame name – (duomenys neskelbiami),. Prie šių patalpų (šioms patalpoms) ir priklausė 94 kv. m žemės sklypo dalis, skirta gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), eksploatacijai, įskaitant sklypo dalį po statiniu (duomenys neskelbiami),. Dėl to K. B. negalėjo perleisti šios sklypo dalies atsakovei G. B. be jai priklausančios statinio dalies. Vėliau K. B. perleido jai priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbiami),, kitiems asmenims be žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu ir šalia jo, kas taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų. L. D. 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašydamas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ir planą sutiko ne su atsakovės G. B. tvora, bet su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu. Atsakovė nepateikė L. D. sutikimo statyti tvorą, nustatyti naudojimosi bendra nuosavybe tvarką. Aplinkybė, kad atsakovės G. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbiami), yra registruota uždaroji akcinė bendrovė, kuriai priklauso 4 sunkiasvorės transporto priemonės, savaime nereiškia palankesnės naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei. Pagal ieškovių siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, įvažiavimo (privažiavimo) prie atsakovės G. B. namo plotis liktų toks pats, koks jis buvo nurodytas 1996 metų plane – 4,17 m, o ieškovėms tektų 3,78 m, beveik tiek pat kaip ir nurodyta 1996 metų plane, todėl abiejų kaimynių galimybės privažiuoti prie savų gyvenamųjų namų būtų visiškai vienodos. Ieškovės neturi galimybės įsirengti parkavimo vietą priešais namą esančiame plote, nes: į aikštelę priešais namą išeina atsakovo K. J. kambario langas, todėl parkuoti mašiną po pat kaimyno langu nebūtų tinkama dėl triukšmo ir išmetamųjų dujų, ypač žiemos metu; šioje aikštelėje įrengtos visos abiejų gyvenamųjų namų komunikacijos (ryšių linijų apsaugos zona, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, dujotiekio, kuriam pritarė atsakovai, apsaugos zonos). Ieškovėms būtina remontuoti namą, keisti stogą, todėl tokiems darbams siaurų pastolių nepakanka, reikalinga prieiga prie namo iš visų pusių pakankamu pločiu. Atstumas tarp ieškovėms priklausančio statinio dalies ir tvoros nesumažėjo dėl namo šiltinimo, nes namo šiltinimo darbai yra tik pradėti. Atsakovė G. B. klaidingai nurodo, jog atstumas nuo namo iki tvoros yra 2,5 m, nes tvora pastatyta įstrižai (kreivai) lyginant tiek su pačiu sklypu (jo kraštinėmis), tiek su 1996 metų planu. Dėl to ties namo kampu nuo gatvės pusės atstumas yra 2,5 m, tačiau į sklypo gilumą mažėja ir ties kitu namo kampu sudaro 2,2 m. Jeigu atstumą skaičiuoti nuo labiausiai išsikišusios pastato konstrukcijos, t. y. nuo balkono 2 aukšte, tai atstumas nuo pastato (duomenys neskelbiami), iki tvoros yra vos apie 1 metrą. Nepagrįstas yra atsakovų reikalavimas, kad ieškovėms naudotis būtų nustatytas bendras plotas, nes kiekviena jų turi priklausančias statinio ir žemės sklypo dalis. Atsakovės prašoma nustatyti tvarka užtikrina tik jos šeimos interesus kitų bendrasavininkų interesų sąskaita, nes ieškovėms nebūtų sudarytos sąlygos tinkamai, racionaliai ir patogiai naudotis joms priklausančiu turtu, nebūtų sudarytos sąlygos turimą statinį remontuoti, prižiūrėti, patogiai prie jo patekti, aplink jų turimą statinį (valdomą jo dalį) iš abiejų pusių būtų paliktas 1,5-2,2 m priėjimo takas. Atsakovės G. B. nuosavybės teise valdomo sklypo dalis yra didesnė nei priklausytų proporcingai valdomų pastatų plotui dėl anksčiau netinkamai sudarytų sandorių, tačiau ta dalis neturėtų būti jai paskirta tokioje vietoje, kuri trukdytų kitiems bendrasavininkams prižiūrėti jiems priklausančias patalpas statinyje (dalį namo). Ieškovėms nėra reikalinga didesnė sklypo dalis bet kur, ilga, neracionali, joms yra svarbu, kad būtų paliktas tinkamas atstumas nuo joms priklausančio statinio iki jų naudojamos sklypo dalies ribos, užtikrinantis normalią statinio priežiūrą. Prašo netenkinti reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo tvorai nugriauti, kadangi apie pažeistas teises ieškovės sužinojo nusipirkusios nekilnojamąjį turtą ir ėmęsi veiksmų išsiaiškinti savo teises į žemės sklypo dalį, reikalingą statiniams eksploatuoti. Nurodo, kad ieškinio senatis galėtų būti skaičiuojama nuo 2019 m. kovo 27 d., kai ieškovės iš valstybės nusipirko žemės sklypo dalį, nes tik tuomet jos sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į atsakovus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o iki tol buvęs savininkas L. D. patvirtino, kad nėra davę sutikimo tvorai statyti. Faktas, kad tvora realiai stovėjo nepatvirtina jos teisėtumo ir gali būti pašalinta, siekiant atstatyti galimybę naudoti suformuotą sklypą pagal tiesioginę Registrų centro išraše nurodytą jo paskirtį – gyvenamųjų namų statybai ir eksploatacijai. Tvora kaip statinys privalėjo būti įregistruota nekilnojamojo turto registre, kad ji įgytų teisėto nekilnojamojo daikto statusą, kad būtų išviešinti jos statybos metai, tvora pastatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Dėl obels nurodė, kad jos pašalinimas kainuotų apie 50 Eur, o atiduodant medieną biokurui – nemokamai. Nepaisant to, kada obelis pasodinta, ji kenkia ieškovių statiniui, gadina jį ir kelia grėsmę ieškovių šeimoms. Neleistinu atstumu augantis vaismedis pažeidžia ieškovių teisėtus interesus tinkamai ir saugiai naudotis joms priklausančiais statiniais, todėl turi būti pašalintas.

5. Atsakovė G. M. (vėliau pakeista į K. J.) triplike ir atsiliepime į pradinį priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti. Nesutiko su ieškovėmis, kad pagal jų planą jai tenka lygiai tokia pati sklypo dalis, kuri jai priklauso nuosavybės teise – po statinio dalimi 58 kv. m ir kitos žemės 442 kv. m; kad sklypo šiaurinė kraštinė sumažėja iki 7,02 m., nes 1996 metų planas nebuvo tikslus, tikslūs taškai buvo nustatyti tik visam sklypui ir gyvenamajam namui, todėl yra susidariusi „nedidelė paklaida“; kad pagal gyvenamojo namo padalijimo į du butus rekonstrukcijos projektą po jai priklausančia statinio dalimi yra 58 kv. m, nes pagal viešo registro duomenis jai priklauso 30/100 dalių 127,44 kv. m ploto namo. Nurodė, kad ji sutiko su tvoros pastatymu.

6. Atsakovė G. B. triplike prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad neteigia, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo įregistruota viešame registre, tačiau savininkų (jų atstovų) ir naudotojo parašai ant 2016 m. žemės sklypo plano įrodo, kad buvo sutarta, be kita ko, ir kaip bus naudojamasi žemės sklypu, t. y. kur yra kiekvieno naudojimosi sklypu ribos ir kokia žemės sklypo dalimi naudosis kiekvienas asmuo asmeniškai, o kokia –bendrai su kitais naudotojais. Nurodė, kad ieškovių pridėtos valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties priede nurodyta jos naudojama žemės sklypo dalis, kurią nuo kitų bendrasavininkų skiria faktiškai esanti tvora, kurią ieškovės reikalauja nugriauti. Nesutiko su dubliko argumentu, kad neva NŽT taisydama šią padėtį 2017 metais, apjungė atsakovėms priklausančius žemės sklypus į vieną. Nurodė, kad apjungimas įvyko jos iniciatyva, nes Nekilnojamojo turto registras atsisakė įregistruoti žemės sklypo ribas. Nurodė, kad tvoros statymo metu name gyveno G. M. arba jos giminaičiai, o L. D., nors ir negyveno, tačiau atvykdavo į namą, todėl su visais savininkais buvo žodžiu dėl to sutarta ir nei vienas dėl to neprieštaravo. Tvora atvaizduota 2016 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo plane, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir patvirtintas NŽT Vilniaus miesto skyriuje. Sutuoktinio įmonei priklausančios sunkiosios transporto priemonės įvažiuoja ir išvažiuoja, nes žemės sklypas nėra tranzitinė teritorija, todėl išmetamųjų dujų kiekis yra minimalus. Nesutiko, kad pagal ieškovių planą įvažiavimo (privažiavimo) prie namo (duomenys neskelbiami), plotis liktų toks pat, koks jis buvo nurodytas ir 1996 metų plane – 4,17 m. Medžio šakos virš ieškovių naudojamos žemės sklypo dalies yra nupjautos, todėl ant ieškovių namo stogo nebekris obuoliai.

7. Atsakovas K. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje spręsti teismo nuožiūra, tenkinti patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad jam nėra žinoma ankstesnė naudojimosi ginčo sklypu tvarka, nes ten negyveno, tačiau buvo supažindintas su anksčiau parengtais sklypo dokumentais. Paliko teismui spręsti ginčą kur yra riba, skirianti ieškovių ir atsakovės G. B. naudojimosi sklypu dalis, tačiau nesutiko, kad jo naudojimosi dalies plotis sumažėtų taip ženkliai kaip siūlo ieškovės – vietoje 7,55 m, taptų 7,02 m, o po namu naudojama dalis padidėtų iki 58 kv. m, nes po namu jam turi priklausyti ne daugiau nei 38 kv. m. Atsiliepdamas į patikslintą ieškinį, atsakovas nurodė, kad lyginant ieškovių 2021 m. sausio 21 d. ieškinio reikalavimus su 2021 m. balandžio 22 d. patikslintu ieškiniu ir nauju planu matyti, kad naujas planas daugeliu atveju atitinka jo priešieškinio reikalavimus. Tai yra ieškovės sutinka su 1 metro pločio juosta apie namą (ankstesniame ieškinyje to nebuvo), padidino jo asmeniškai naudojamos dalies plotį nuo 7,02 iki 7,47 m., nežymiai padidino jo bendrai su ieškovėmis naudotinos sklypo dalies plotą iki 56 kv. m (jis siūlė 54 kv. m), o atskirai – nežymiai sumažino iki 444 kv. m, (jis siūlė 446 kv. m) taip pat ženkliai padidino ieškovių kartu su jo naudotinos dalies plotą nuo 67 km. m iki 131 kv. m (A. O. 123 kv. m, O. O. 8 kv. m) (jo siūlymas buvo 126 kv. m), o ieškovių atskirai - ženkliai sumažino nuo 273 kv. m iki 209 kv. m (A. O. 198 kv. m, O. O. 11 kv. m) (jo siūlymas buvo 214 kv. m). Viso bendrai naudojamos dalies plotas sudarė 187 kv. m, tame skaičiuje jo dalis 56 kv. m arba 30 proc. (56/187 x 100) bendro naudojimosi sklypo dalies ploto. Toks santykis (tai yra 30 proc.) buvo nurodytas dar atsakovės G. M. atsiliepime į ieškinį bei prie jo pridėtose dokumentuose, tai matyt ir iš ieškovių pateikto Nekilnojamojo turto išrašo apie kiekvienam bendrasavininkui priklausančios namo dalies plotą. Nurodė, kad kaip nurodyta atsakovų pataisytame 2021 m. sausio 21 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ naudojimosi tvarkos žemės sklypu plane, bendrai naudojamo žemės sklypo dalis turi sudaryti 180 kv. m, įvertinus tai, kad jos dalis po namu sudaro maždaug 127,44 kv. m, todėl juosta aptarnavimui sudarytų 52,56 kv. m, o jos plotis būtų 0,96 m. (52,56/55), kuris yra pakankamas.

8. Ieškovės atsiliepime į patikslintą priešieškinį papildomai nurodė, kad atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos projektas neatitinka teisės normų ir formuojamos teismų praktikos. Atsakovų siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka yra patogi jiems, tačiau iš esmės netenkina ieškovių teisėtų interesų tuo tarpu ieškovių siūloma nustatyti sklypo naudojimo tvarka yra pakankamai patogi visiems bendrasavininkams ir leidžia išvengti ginčų ateityje bei tinkamai tarnauja nuosavybės valdymui. Tarp buvusių žemės sklypo savininkų jokių teisiškai įpareigojančių susitarimų dėl žemės sklypo naudojimo niekada nebuvo sudaryta. Kadangi L. D. niekada nebuvo žemės sklypo savininkas, negalėjo pritarti žemės sklypo, kurio neturi, naudojimo tvarkai. Valstybei tapus ginčo sklypo savininke, jokių susitarimų dėl jo naudojimo tvarkos taip pat nebuvo sudaryta, parduodant valstybės dalį ieškovėms sutartyse nenurodyta jokia naudojimosi sklypu tvarka. Dar daugiau, atsakovų teikiamame 2021 m. sausio 21 d. plane ir po to jo patikslinime netinkamai nurodytas užstatytas plotas, nes jis yra ne 125 kv. m, ar 127 kaip atsakovai nurodė, kad ištaisė techninę klaidą, bet 148, 71 kv. m. Be to, 127,44 kv. m – bendras pastato plotas, kuris nurodo vidaus patalpų plotą, remiantis kuriuo skaičiuojamos bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančios šimtosios dalys ir t.t. Tačiau nieko bendro su užstatytu pastato plotu šis skaičius negali turėti. Ieškovių manymu, šie du skaičiai VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra sumaišyti vietomis ir šiai dienai nebėra galimybės remtis pasenusiais VĮ Registrų centro duomenimis, kurių atsakovo K. J. atsisakymo pasirašyti naujai sudarytą namo kadastro bylą, ieškovės negalėjo patikslinti ir ištaisyti VĮ Registrų centre.

9. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad (duomenys neskelbiami), name jis su G. B. gyvena nuo 1997 metų. Tvorą pastatė jis ir jo šeima padedami kaimynų, prieš statydami suderino su visais kaimynais ir visi davė tam sutikimą. Namo bendrasavininko L. D., iš kurio namo dalį pirko ieškovės, sutikimas yra ir ant į bylą pateiktų planų. Tai, jog L. D. nebaigė žemės privatizavimo proceso jiems tapo žinoma tik apie 2016 m., todėl iki tol laikė jį pilnaverčiu sklypo bendrasavininku. Visi naudojosi savo sklypo dalimis ir visus tokia tvarka tenkino, tvora ir obelis ėmė trukdyti tik ieškovėms, kurios yra konfliktiškos. Nesutiko, kad už namo ieškovėms reikia įvažiuoti su transporto priemone. Nurodė, kad siūloma atsakovų naudojimosi tvarka iš rytinės pusės optimali, nes tiek jis gali įvažiuoti į savo sklypo dalį, tiek tai gali padaryti ir ieškovės.

Atsiliepimas

20. Ieškovės A. O. ir O. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė netenkinti apelianto apeliacinio skundo ir skundžiamą 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimą civilinėje byloje Nr. e2-667-1044/2021 palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto 500,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovės A. O. naudai. Nurodė, kad:

20.1. apelianto siūloma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra ydinga, neatitinkanti tokiai tvarkai keliamų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotų kriterijų, dėl ko negali būti patvirtinta;

20.2. pirma, apelianto teikimas siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas iš esmės yra ydingas, dėl ko negali būti pagrindu tvirtinant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Apelianto siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka faktinės situacijos, jo siūlomame plane nėra išskirtas joks žemės plotas ieškovei O. O., kas niekaip nesprendžia susidariusios situacijos. Apelianto teigimu, braižant planą buvo padaryta techninė klaida, nes žemės sklypo dalies esančios po pastatu plotas yra ne 125 kv. m, o 127 kv. m, taip nurodyta VĮ Registrų centro išraše, todėl šios juostos plotas turėtu sudaryti ne 55 kv. m, bet 53 kv. m (127+53 = 180). Tačiau padidinus namo plotą plane, neabejotinai turėtų keistis ir juostos aplink namą plotas. Šiuo atveju metro pločio juostos plotas buvo automatiškai sumažintas plane, tik nenurodžius kurioje vietoje juosta susiaurėjo ar jos iš viso kažkurioje vietoje neliko. Apelianto teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas neapima viso bylos šalių sklypo. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu faktinė situacija yra tokia, kad atsakovės G. B. tvora, skirianti jos sklypo dalį nuo (duomenys neskelbiami), namo sklypo, nuo (duomenys neskelbiami), nutiesta ne per sklypų ribą, tačiau yra pasislinkusi į (duomenys neskelbiami), sklypą taip užleidžiant naudoti dalį sklypo gretutinio sklypo savininkams. Ši faktinė aplinkybė matosi ir iš byloje esančių brėžinių, tame tarpe ir apelianto tiekiamo plano;

20.3. antra, apelianto siūlomos šalims nustatyti žemės sklypo naudojimo dalys nėra lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, o siūloma tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką ieškovėms tenkančios sklypo dalies ir namo naudojimą. Pagal apelianto siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovės negalėtų efektyviai naudoti nei savo namo, nei sklypo dalių iš rytinės ir šiaurinės pusių, kadangi tokia tvarka užkirstų kelią patogiai patekti į O. O. priklausančią namo dalį iš rytinės pusės, šioje pusėje nebūtų galimybės patogiai kaip atsakovams parkuoti automobilio. Taip pat nebūtų galimybės ieškovėms pateikti už namo iš šiaurinės pusės bent su mažiausia statybos technika (pavyzdžiui, norint atkasti pamatus apšiltinimui ir pan.), pastatyti pastolius, reikalingus namo remontui ir t.t. Pagal apelianto siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovei A. O. priskyrus žemės sklypo dalį, esančią prieš ieškovių namą nuo (duomenys neskelbiami), pusės, kurioje po žeme yra sklypo bendrasavininkų (ieškovių ir atsakovų) komunikacijos (vanduo, dujos ir pan.), šios dalies ieškovė iš esmės negalėtų naudoti dėl dujų apsaugos juostos apribojimų. Pagal apelianto siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką neįvertinta aplinkybė, kad VĮ Registrų centras įregistruotas atsakovės G. B. namas neatitinka teikiamo plano – G. B. namas rekonstruotas nelegaliai, jo rekonstrukcija nėra niekur įteisinta, todėl sprendžiant naudojimosi sklypu tvarkos klausimą turėtų būti imama domėn nekilnojamojo turto išrašo ir 1996 m. plane nubraižyto namo duomenys apie užstatytą plotą, bet ne faktinė situacija, kuria neteisėtai bando apsinaudoti atsakovė G. B., siekdama įgyti galimybę naudotis kuo platesniu privažiavimu prie jos namo. Apelianto siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas atsakovams. Ieškovė O. O. yra dalies namo (duomenys neskelbiami),, savininkė, patekimas į jos namo dalį yra iš rytinės namo pusės. Jai taip pat priklauso dalis žemės sklypo. Todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką jai taip pat turi būti užtikrinta teisė kaip galima optimaliau ir atskirai nuo kitų savininkų naudotis savo nuosavybe. Tačiau apelianto siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ieškovei iš viso nenumato jokios galimybės savarankiškai naudotis bent dalimi sklypo, taigi, nenumato ir jos patekimo į jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamas patalpas. Šiuo metu ieškovės naudojasi kiemu tik nuo vartų pietinėje pusėje iki namo kampo, kas sudaro tik apie 7 metrus. Šioje kiemo dalyje gali būti parkuojamas tik vienas automobilis. Apelianto siūloma naudojimosi sklypu tvarka šios problemos nesprendžia. Dėl ko automobiliai ir toliau būtų ne tik nesaugiai parkuojami kitoje siauros gatvės pusėje, bet ir trukdytų saugiam eismui – į ieškovės A. O. sugyventinio automobilį, stovėjusį šioje vietoje, yra atsitrenkęs ir pats apeliantas K. J.. Tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Atsakovų parengtame plane namo priežiūros juosta nubraižyta aplink namą, tačiau ji neišskiria laiptelių rytinėje namo pusėje, kurie yra 1,28 m pločio ir niekaip negalėtu tilpti į šią juostą. Po šių laiptelių apačia nėra galimybės įvesti jokių komunikacijų, kas galėtų kelti bendraturčių konfliktą ateityje. Atsakovų plane neteisingai nurodyta, tame tarpe ir apelianto, elektros apskaitos prietaisų dėžutė ant ieškovių namo sienos. Ši dėžutė atsakovų parengtame plane ties 9 tašku, pažymėta pastato viduje, nors byloje esančios fotonuotraukos rodo, kad ši dėžutė pritvirtinta namo išorėje ir trukdo automobiliu patekti į kiemo gilumą, nors kiemo likusios dalies ilgis nuo dėžutės ir namo kampo dar lieka virš 13 m, kas taip pat ateityje kels bendraturčių konfliktą. Žemės sklypo dalis, esanti prieš ieškovių namą nuo (duomenys neskelbiami), pusės, kurioje po žeme yra sklypo bendrasavininkių komunikacijos, siūloma atiduoti tik ieškovei A. O., taip apribojant atsakovų patekimą prie jų. Tokia situacija ateityje gali kelti bendraturčių konfliktą;

20.4. apelianto iškeltos prielaidos dėl tariamai pažeisto rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principo yra nepagrįstos, kadangi apeliantui pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į ilgą proceso trukmę ir reguliarų bylos šalių procesinių reikalavimų keitimą bei pildymą, buvo sudarytos visos galimybės tiek pačiam kreiptis į jo teigimu kompetentingą instituciją planui įvertinti, tiek reikšti tokį prašymą teismui. Tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojus ir pirmosios instancijos proceso metu neužsiminus apie institucijos, duodančios išvadą, reikalingumą, remtis šiais argumentais apeliaciniame procese negalima ir jie apeliacinės instancijos teismo nevertintini kaip aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl apelianto aptariamos aplinkybės dėl plano vertinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje nenagrinėtinos ir apeliacinėje instancijoje;

20.5. apeliantas netinkamai vertina CPK 93, 98 str. nuostatas. Pagal jas bylinėjimosi išlaidų priteisimas nesiejamas su konkrečių reikalavimų formulavimu – bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies. Todėl pirmosios instancijos ieškinį patenkinęs iš dalies, o priešieškinį atmetęs, pagrįstai ieškovių naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apelianto kaip iš antrosios šalies.

21. Atsakovė G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą. Nurodė, kad:

21.1. teismas vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai pasisakė, kad bylos duomenimis nenustatyta faktinė naudojimosi tvarka, o 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas naudojimosi žemės sklypu planas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis faktinį žemės sklypą naudojimąsi, kadangi nurodytas planas nebuvo įregistruotas, t. y, išviešintas. Vertinant teismo nurodyto argumento pagrįstumą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: (i) byloje buvo pateikta archyvinė atsakovės G. B. žemės sklypo įsigijimo byla. Nurodytoje byloje buvo ne tik 1997 m. rugpjūčio 11 d. Mainų sutartis, kurios pagrindu K. B. perleido atsakovei G. B. žemės sklypo dalį, tačiau yra ir 1996m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas. Žemės sklypo plane numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, parengtas dokumentas pasirašytas žemės sklypo savininkų (viena iš savininkų - K. B.) ir suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos skyriumi. Atsakovė G. B., įsigydama žemės sklypo dalį, turėjo pagrįstą lūkestį žemės sklypu naudotis tokia tvarka, kokia numatyta 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane ir tokia tvarka naudojosi. Aplinkybė, kad 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas nebuvo išviešintas, t. y, nebuvo atlikta tinkama teisinė registracija, nepaneigia buvusių žemės sklypo savininkų valios ir / ar ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Vertinant žemės sklypo plano išviešinimo svarbą / reikšmę šiame ginče, būtina pažymėti, kad žemės sklypo planas parengtas ir suderintas 1996 m. liepos 19 d., t. y, tuo metu, kai Lietuvos Respublikoje neegzistavo valstybės registrai, kuriame būtų registruojami nekilnojamojo turto duomenys. Tokias aplinkybes patvirtina LR Valstybės registrų įstatymas, kurio pagrindu LR Vyriausybė turėjo pagrindą steigti registrus. LR Valstybės registrų įstatymas priimtas 1996 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po žemės sklypo plano parengimo ir suderinimo. LR Vyriausybės 1997 m. nutarimu įsteigtas Registrų centras. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas neįrodo nusistovėjusios pagal faktą naudojimosi tvarkos;

21.2. teismui pripažinus, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos) 4700 Eur yra pagrįstos, teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, turėjo ieškovių ir atsakovų patirtas išlaidas paskirstyti (priteisti) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.