- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-373-614/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- K. J., G. B.
- Ieškovas
- A. O., O. O.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-667-1044/2021 pagal ieškovių A. O. ir O. O. ieškinį atsakovams G. B. ir K. J. ir atsakovų G. B. ir K. J. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – V. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės A. O. ir O. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė: 1) nustatyti 0,1580 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), naudojimosi tvarką pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2021 m. balandžio 12 d. planą, paskiriant atsakovui K. J. (teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeistas vietoje atsakovės G. M.) naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, ieškovei A. O. – plane pažymėta raide „C“, ieškovei O. O. – plane pažymėta raide „D“, atsakovei G. B. paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“; paskiriant atsakovui K. J., ieškovėms A. O. ir O. O. bendrai naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; 2) įpareigoti atsakovę G. B. savo lėšomis pašalinti tvoros dalį iš žemės sklypo dalies iš rytinės ir šiaurinės pastato, esančio (duomenys neskelbiami),, pusės ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nevykdant, suteikti ieškovei A. O. teisę atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas tvoros nugriovimo išlaidas iš atsakovės G. B.; 3) įpareigoti atsakovę G. B. savo lėšomis pašalinti obelį (plane pažymėtą medžio ženklu) ir sutvarkyti augimvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nevykdant, suteikti ieškovei A. O. teisę atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas medžio šalinimo išlaidas iš atsakovės G. B.; 4) priteisti ieškovei A. O. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pareikštus reikalavimus ieškovės grindžia tokiais esminiais argumentais: ieškovei A. O. nuosavybės teise priklauso 321/1580 dalys, ieškovei O. O. 19/1580 dalys, atsakovei G. B. –740/1580 dalys, atsakovui K. J. 500/1580 žemės sklypo (duomenys neskelbiami),, kurio plotas – 0,1580 ha. Ieškovės joms priklausančias žemės sklypo dalis nusipirko iš valstybės 2019 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, o atsakovai jiems priklausančias žemės sklypo dalis įsigijo anksčiau nei ieškovės, todėl ilgą laiką naudojosi ir valstybei priklausiusia žemės sklypo dalimi savo nuožiūra. Dėl to atsakovai nepagrįstai atsisako derinti naudojimosi sklypu tvarką taip, kad tvarka atitiktų visų savininkų interesus, būtų racionali ir patogi naudoti sklype esančius statinius pagal jų paskirtį, juos prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti ar atnaujinti, suformuoti kiemą, kuriuo galėtų naudotis abiejų ieškovių šeimos. Teigė, kad UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2021 m. balandžio 12 d. naudojimosi tvarkos planas geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, ieškovės patikslino planą, atsižvelgdamos į atsakovo K. J. poreikį bendrai naudotis 1 m pločio žemės sklypu aplink namą, tikslu turėti galimybę bendrai valdomam namui prižiūrėti, remontuoti. Pagal jų planą ieškovėms tenkančio kiemo, esančio namo rytinėje pusėje, plotis yra 3 metrai nuo apšiltintos namo sienos iki tvoros, atsakovei G. B. paliekant 4,65 m pločio kiemą, o praėjimas į šiaurę nuo ieškovų namo sienos – 2,5 m. Nurodė, kad atsakovės G. B. šeima yra savavališkai, be kitų bendrasavininkų sutikimo ir nesant nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos pasistačiusi tvorą mažiau nei 3 metrai nuo ieškovėms priklausančio statinio dalies (šiaurinėje namo pusėje 1,5 m, rytinėje namo pusėje 2,2 m), todėl ieškovės negali įsirengti parkavimo vietos taip, kad būtų galima parkuoti du automobilius, atidaryti jų dureles, pasistatyti pastolių, kad suremontuotų ir apšiltintų namą, tai yra negali reikiamai prižiūrėti joms priklausančio nekilnojamojo turto. Nurodė, kad atsakovė G. B. turi obelį, kuri auga 2,3 m atstumu nuo ieškovėms priklausančios gyvenamojo namo dalies. Šiuo metu obelis jau labai didelė (ne mažiau nei 8 m aukščio), todėl jos šakos užgožia natūralią dienos šviesą, nuo šakų ant namo stogo krenta lapai, obuoliai, gadinama stogo danga, obels šaknys ardo namo pamato konstrukciją. Be to, stogą šiuo metu yra būtina remontuoti, keisti stogo dangą, ieškovės ketina tuo pačiu ir rekonstruoti joms priklausantį statinį, pakelti stogą, todėl neleistinai artimu atstumu nuo namo auganti obelis turi būti nupjauta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad visą laiką nuo įsigijimo 1997 m. rugsėjo 11 d. naudojosi žemės sklypo dalimi, įsigyta iš K. B. (646 kv. m asmeniškai, 94 kv. m bendrai). Buvę savininkai L. D. (259 kv. m asmeniškai, 81 kv. m bendrai), K. B. (646 kv. m asmeniškai, 94 kv. m bendrai) ir G. M. (462 kv. m asmeniškai, 38 kv. m bendrai) žemės sklypu naudojosi pagal 1996 m. rugsėjo 3 d. IĮ „Matininkas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, patvirtintą Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir Geodezijos tarnybos viršininkės. Tvora vielinė buvo pastatyta 1999 m. ir jos ilgis atitinka ilgį minėtoje 1996 m. naudojimosi tvarkoje, o 2008 m. perstatyta. Tvora pažymėta ir 2016 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Atsakovės valdytas žemės sklypas (duomenys neskelbiami), buvo apjungti į vieną 2017 m. birželio 19 d. susitarimu tarp atsakovės, G. M. ir valstybės. Teigė, kad ieškovių prašoma naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes atsakovės adresu yra įregistruota sutuoktinio įmonė, turinti 4 krovininius automobilius, todėl perkėlus tvorą kaip prašo ieškovės, krovininis automobilis neturėtų galimybės įvažiuoti į kiemą, o padidinti įvažiavimą kitos pusės sąskaita nėra galimybės išlaikant 2 m atstumą iki dujų apskaitos prietaiso. Nurodė, kad tinklinė tvora pastatyta 1999 m., o dabar esanti medinė – 2008 m., ją matė visi tuometiniai žemės sklypo bendrasavininkai ir pastatų savininkai, niekas nereiškė pretenzijų, tvora ažūrinė, be to, jos pašalinimas būtų itin brangus. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui nugriauti tvorą. Dėl obels pašalinimo nurodė, kad šiam medžiui yra apie 40 metų, medis sveikas ir nėra jokios grėsmės, kad jis nugrius. Ieškovės turi teisę nupjauti medžio šakas ir šaknis, esančias jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, o atsiliepimo pateikimo dienai medžių šakos virš ieškovių sklypo jau yra nupjautos.
3. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašė: 1) nustatyti naudojimosi 0,1580 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbiami), tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2021 m. sausio 21 d. naudojimo tvarkos žemės sklypu planą (patikslintą ištaisius techninę klaidą) taip: atsakovė G. B. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „D“, apribota taškais 2-3-4-5-20-32-31-30-28-29-2, kurios plotas 740 kv. m; ieškovė A. O. ir O. O. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, apribota taškais 21-22-36-35-34-33-27-28-30-31-32-20-21, kurios plotas 214 kv. m; atsakovas K. J. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, apribota taškais 1-29-28-27-26-25-24-23-22-21-6-1, kurios plotas 446 kv. m; ieškovės A. O., O. O. ir K. J. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, apribota taškais 22-23-24-25-26-27-33-34-35-36-22, kurios plotas 180 kv. m; 2) priteisti solidariai iš ieškovių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų prašoma nustatyti tvarka geriausiai atitiks visų bendraturčių interesus. Atkreipė dėmesį, kad jei ieškovių pastato rytinė dalis nebūtų apšiltinta (remiantis viešame registre esančiais duomenimis pastato siena nėra apšiltinta, ieškovės to neįregistravo), tai dydžiai nurodyti ties tašku Nr. 8 realybėje pailgėtų iki sienos apie 0,14 m, ties tašku Nr. 9 iki pastato sienos pailgėtų apie 0,14 m, o iki pamatų pailgėtų apie 0,07 m. Atitinkamai nuo ribos taško Nr. 31 statmenai iki pastato siūlomas dydis pailgėtų apie 0,14 m. Patvirtinus atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, obelis atsiras ieškovėms naudojimui priskirtoje dalyje „C“, todėl jos pačios nuspręs, ką daryti su obelimi. Taip pat dalis faktiškai esančios tvoros, kuri buvo pastatyta su ankstesnio pastato savininko L. D. žodiniu sutikimu, atsidurs dalyje „C“, todėl ieškovės turės galimybę nugriauti jos dalį, patenkančią į dalį „C“.
Atsiliepimas
4. Ieškovės dublike ir atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 1996 metų planas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos negali būti laikomas įrodymu dabartinei naudojimosi tvarkai nustatyti, nes: šis planas buvusių ginčo sklypo savininkų K. B., L. D. ir G. M. nebuvo ir nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl neprivalomas dabartiniams sklypo savininkams; ginčo sklypas galutinai suformuotas sujungimo būdu ir įregistruotas viešajame registre 2017 metais; L. D. niekada nebuvo žemės sklypo dalies savininku, todėl ne savininko pasirašytas planas nėra tinkamas dokumentams buvusiems susitarimams patvirtinti; ieškovės iš valstybės joms priklausančią žemės sklypo, suformuoto statiniams eksploatuoti, dalį įsigijo 2019 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, prie kurios nebuvo pridėta jokio naudojimosi tvarkos nustatymo plano (kito dokumento), nebuvo viešajame registre jokio įrašo apie tokią tvarką; 1996 metų planas nėra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, jog galėtų būti laikomas tinkamu dokumentu naudojimosi tvarkai nustatyti (nėra tikslaus taškų sužymėjimo, taškai turi būti sužymėti valstybinėje koordinačių sistemoje (XY), tiksliai XY sistemoje sužymėti tik 8 taškai – tai yra viso sklypo, ir jame esančio gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu MG; tuo atveju, jeigu 1996 metų planą nagrinėti kaip buvusį kokį nors susitarimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos, akivaizdžiai matyti, kad nuo gyvenamojo namo, plane pažymėto MG, atstumas į rytinę pusę (link G. B. naudojamos sklypo dalies) yra paliktas 3,5 m būtent šiam gyvenamajam namui eksploatuoti; plane nėra pažymėta tvora, ar kita riba, kuri įgalintų teigti, jog šis atstumas turėtų sumažėti atsakovės G. B. naudai; kreivai (įstrižai) pastatyta tvora net ir lyginant su 1996 metų planu nėra logiška, racionali, suderinta kokiu nors būdu su kuriuo nors iš namo, plane pažymėto MG ((duomenys neskelbiami),), buvusių ar esamų savininkų; faktas, kad G. B. prašymu VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti sklypo planą kadastro žemėlapyje 2016 metų sausio mėnesį tik patvirtina, jog sklypo dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti, todėl negalėjo būti nustatyta ir naudojimosi juo tvarka. Žemės sklype istoriškai buvo vienas gyvenamasis namas, dabartiniu adresu (duomenys neskelbiami),, ir K. B. priklausęs mūrinis garažas, kuris vėliau buvo perstatytas į gyvenamąjį namą ir gavo adresą – (duomenys neskelbiami),. Tokiu būdu viename sklype atsirado du gyvenamieji namai. Vieną iš jų - (duomenys neskelbiami), – K. B. mainų sutarties pagrindu perleido G. B. su 740 kv. m žemės dalimi, tačiau K. B. dar pasiliko sau patalpas pagrindiniame gyvenamajame name – (duomenys neskelbiami),. Prie šių patalpų (šioms patalpoms) ir priklausė 94 kv. m žemės sklypo dalis, skirta gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), eksploatacijai, įskaitant sklypo dalį po statiniu (duomenys neskelbiami),. Dėl to K. B. negalėjo perleisti šios sklypo dalies atsakovei G. B. be jai priklausančios statinio dalies. Vėliau K. B. perleido jai priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbiami),, kitiems asmenims be žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu ir šalia jo, kas taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų. L. D. 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašydamas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ir planą sutiko ne su atsakovės G. B. tvora, bet su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu. Atsakovė nepateikė L. D. sutikimo statyti tvorą, nustatyti naudojimosi bendra nuosavybe tvarką. Aplinkybė, kad atsakovės G. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbiami), yra registruota uždaroji akcinė bendrovė, kuriai priklauso 4 sunkiasvorės transporto priemonės, savaime nereiškia palankesnės naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei. Pagal ieškovių siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, įvažiavimo (privažiavimo) prie atsakovės G. B. namo plotis liktų toks pats, koks jis buvo nurodytas 1996 metų plane – 4,17 m, o ieškovėms tektų 3,78 m, beveik tiek pat kaip ir nurodyta 1996 metų plane, todėl abiejų kaimynių galimybės privažiuoti prie savų gyvenamųjų namų būtų visiškai vienodos. Ieškovės neturi galimybės įsirengti parkavimo vietą priešais namą esančiame plote, nes: į aikštelę priešais namą išeina atsakovo K. J. kambario langas, todėl parkuoti mašiną po pat kaimyno langu nebūtų tinkama dėl triukšmo ir išmetamųjų dujų, ypač žiemos metu; šioje aikštelėje įrengtos visos abiejų gyvenamųjų namų komunikacijos (ryšių linijų apsaugos zona, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, dujotiekio, kuriam pritarė atsakovai, apsaugos zonos). Ieškovėms būtina remontuoti namą, keisti stogą, todėl tokiems darbams siaurų pastolių nepakanka, reikalinga prieiga prie namo iš visų pusių pakankamu pločiu. Atstumas tarp ieškovėms priklausančio statinio dalies ir tvoros nesumažėjo dėl namo šiltinimo, nes namo šiltinimo darbai yra tik pradėti. Atsakovė G. B. klaidingai nurodo, jog atstumas nuo namo iki tvoros yra 2,5 m, nes tvora pastatyta įstrižai (kreivai) lyginant tiek su pačiu sklypu (jo kraštinėmis), tiek su 1996 metų planu. Dėl to ties namo kampu nuo gatvės pusės atstumas yra 2,5 m, tačiau į sklypo gilumą mažėja ir ties kitu namo kampu sudaro 2,2 m. Jeigu atstumą skaičiuoti nuo labiausiai išsikišusios pastato konstrukcijos, t. y. nuo balkono 2 aukšte, tai atstumas nuo pastato (duomenys neskelbiami), iki tvoros yra vos apie 1 metrą. Nepagrįstas yra atsakovų reikalavimas, kad ieškovėms naudotis būtų nustatytas bendras plotas, nes kiekviena jų turi priklausančias statinio ir žemės sklypo dalis. Atsakovės prašoma nustatyti tvarka užtikrina tik jos šeimos interesus kitų bendrasavininkų interesų sąskaita, nes ieškovėms nebūtų sudarytos sąlygos tinkamai, racionaliai ir patogiai naudotis joms priklausančiu turtu, nebūtų sudarytos sąlygos turimą statinį remontuoti, prižiūrėti, patogiai prie jo patekti, aplink jų turimą statinį (valdomą jo dalį) iš abiejų pusių būtų paliktas 1,5-2,2 m priėjimo takas. Atsakovės G. B. nuosavybės teise valdomo sklypo dalis yra didesnė nei priklausytų proporcingai valdomų pastatų plotui dėl anksčiau netinkamai sudarytų sandorių, tačiau ta dalis neturėtų būti jai paskirta tokioje vietoje, kuri trukdytų kitiems bendrasavininkams prižiūrėti jiems priklausančias patalpas statinyje (dalį namo). Ieškovėms nėra reikalinga didesnė sklypo dalis bet kur, ilga, neracionali, joms yra svarbu, kad būtų paliktas tinkamas atstumas nuo joms priklausančio statinio iki jų naudojamos sklypo dalies ribos, užtikrinantis normalią statinio priežiūrą. Prašo netenkinti reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo tvorai nugriauti, kadangi apie pažeistas teises ieškovės sužinojo nusipirkusios nekilnojamąjį turtą ir ėmęsi veiksmų išsiaiškinti savo teises į žemės sklypo dalį, reikalingą statiniams eksploatuoti. Nurodo, kad ieškinio senatis galėtų būti skaičiuojama nuo 2019 m. kovo 27 d., kai ieškovės iš valstybės nusipirko žemės sklypo dalį, nes tik tuomet jos sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į atsakovus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o iki tol buvęs savininkas L. D. patvirtino, kad nėra davę sutikimo tvorai statyti. Faktas, kad tvora realiai stovėjo nepatvirtina jos teisėtumo ir gali būti pašalinta, siekiant atstatyti galimybę naudoti suformuotą sklypą pagal tiesioginę Registrų centro išraše nurodytą jo paskirtį – gyvenamųjų namų statybai ir eksploatacijai. Tvora kaip statinys privalėjo būti įregistruota nekilnojamojo turto registre, kad ji įgytų teisėto nekilnojamojo daikto statusą, kad būtų išviešinti jos statybos metai, tvora pastatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Dėl obels nurodė, kad jos pašalinimas kainuotų apie 50 Eur, o atiduodant medieną biokurui – nemokamai. Nepaisant to, kada obelis pasodinta, ji kenkia ieškovių statiniui, gadina jį ir kelia grėsmę ieškovių šeimoms. Neleistinu atstumu augantis vaismedis pažeidžia ieškovių teisėtus interesus tinkamai ir saugiai naudotis joms priklausančiais statiniais, todėl turi būti pašalintas.
5. Atsakovė G. M. (vėliau pakeista į K. J.) triplike ir atsiliepime į pradinį priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti. Nesutiko su ieškovėmis, kad pagal jų planą jai tenka lygiai tokia pati sklypo dalis, kuri jai priklauso nuosavybės teise – po statinio dalimi 58 kv. m ir kitos žemės 442 kv. m; kad sklypo šiaurinė kraštinė sumažėja iki 7,02 m., nes 1996 metų planas nebuvo tikslus, tikslūs taškai buvo nustatyti tik visam sklypui ir gyvenamajam namui, todėl yra susidariusi „nedidelė paklaida“; kad pagal gyvenamojo namo padalijimo į du butus rekonstrukcijos projektą po jai priklausančia statinio dalimi yra 58 kv. m, nes pagal viešo registro duomenis jai priklauso 30/100 dalių 127,44 kv. m ploto namo. Nurodė, kad ji sutiko su tvoros pastatymu.
6. Atsakovė G. B. triplike prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad neteigia, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo įregistruota viešame registre, tačiau savininkų (jų atstovų) ir naudotojo parašai ant 2016 m. žemės sklypo plano įrodo, kad buvo sutarta, be kita ko, ir kaip bus naudojamasi žemės sklypu, t. y. kur yra kiekvieno naudojimosi sklypu ribos ir kokia žemės sklypo dalimi naudosis kiekvienas asmuo asmeniškai, o kokia –bendrai su kitais naudotojais. Nurodė, kad ieškovių pridėtos valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties priede nurodyta jos naudojama žemės sklypo dalis, kurią nuo kitų bendrasavininkų skiria faktiškai esanti tvora, kurią ieškovės reikalauja nugriauti. Nesutiko su dubliko argumentu, kad neva NŽT taisydama šią padėtį 2017 metais, apjungė atsakovėms priklausančius žemės sklypus į vieną. Nurodė, kad apjungimas įvyko jos iniciatyva, nes Nekilnojamojo turto registras atsisakė įregistruoti žemės sklypo ribas. Nurodė, kad tvoros statymo metu name gyveno G. M. arba jos giminaičiai, o L. D., nors ir negyveno, tačiau atvykdavo į namą, todėl su visais savininkais buvo žodžiu dėl to sutarta ir nei vienas dėl to neprieštaravo. Tvora atvaizduota 2016 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo plane, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir patvirtintas NŽT Vilniaus miesto skyriuje. Sutuoktinio įmonei priklausančios sunkiosios transporto priemonės įvažiuoja ir išvažiuoja, nes žemės sklypas nėra tranzitinė teritorija, todėl išmetamųjų dujų kiekis yra minimalus. Nesutiko, kad pagal ieškovių planą įvažiavimo (privažiavimo) prie namo (duomenys neskelbiami), plotis liktų toks pat, koks jis buvo nurodytas ir 1996 metų plane – 4,17 m. Medžio šakos virš ieškovių naudojamos žemės sklypo dalies yra nupjautos, todėl ant ieškovių namo stogo nebekris obuoliai.
7. Atsakovas K. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje spręsti teismo nuožiūra, tenkinti patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad jam nėra žinoma ankstesnė naudojimosi ginčo sklypu tvarka, nes ten negyveno, tačiau buvo supažindintas su anksčiau parengtais sklypo dokumentais. Paliko teismui spręsti ginčą kur yra riba, skirianti ieškovių ir atsakovės G. B. naudojimosi sklypu dalis, tačiau nesutiko, kad jo naudojimosi dalies plotis sumažėtų taip ženkliai kaip siūlo ieškovės – vietoje 7,55 m, taptų 7,02 m, o po namu naudojama dalis padidėtų iki 58 kv. m, nes po namu jam turi priklausyti ne daugiau nei 38 kv. m. Atsiliepdamas į patikslintą ieškinį, atsakovas nurodė, kad lyginant ieškovių 2021 m. sausio 21 d. ieškinio reikalavimus su 2021 m. balandžio 22 d. patikslintu ieškiniu ir nauju planu matyti, kad naujas planas daugeliu atveju atitinka jo priešieškinio reikalavimus. Tai yra ieškovės sutinka su 1 metro pločio juosta apie namą (ankstesniame ieškinyje to nebuvo), padidino jo asmeniškai naudojamos dalies plotį nuo 7,02 iki 7,47 m., nežymiai padidino jo bendrai su ieškovėmis naudotinos sklypo dalies plotą iki 56 kv. m (jis siūlė 54 kv. m), o atskirai – nežymiai sumažino iki 444 kv. m, (jis siūlė 446 kv. m) taip pat ženkliai padidino ieškovių kartu su jo naudotinos dalies plotą nuo 67 km. m iki 131 kv. m (A. O. 123 kv. m, O. O. 8 kv. m) (jo siūlymas buvo 126 kv. m), o ieškovių atskirai - ženkliai sumažino nuo 273 kv. m iki 209 kv. m (A. O. 198 kv. m, O. O. 11 kv. m) (jo siūlymas buvo 214 kv. m). Viso bendrai naudojamos dalies plotas sudarė 187 kv. m, tame skaičiuje jo dalis 56 kv. m arba 30 proc. (56/187 x 100) bendro naudojimosi sklypo dalies ploto. Toks santykis (tai yra 30 proc.) buvo nurodytas dar atsakovės G. M. atsiliepime į ieškinį bei prie jo pridėtose dokumentuose, tai matyt ir iš ieškovių pateikto Nekilnojamojo turto išrašo apie kiekvienam bendrasavininkui priklausančios namo dalies plotą. Nurodė, kad kaip nurodyta atsakovų pataisytame 2021 m. sausio 21 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ naudojimosi tvarkos žemės sklypu plane, bendrai naudojamo žemės sklypo dalis turi sudaryti 180 kv. m, įvertinus tai, kad jos dalis po namu sudaro maždaug 127,44 kv. m, todėl juosta aptarnavimui sudarytų 52,56 kv. m, o jos plotis būtų 0,96 m. (52,56/55), kuris yra pakankamas.
8. Ieškovės atsiliepime į patikslintą priešieškinį papildomai nurodė, kad atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos projektas neatitinka teisės normų ir formuojamos teismų praktikos. Atsakovų siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka yra patogi jiems, tačiau iš esmės netenkina ieškovių teisėtų interesų tuo tarpu ieškovių siūloma nustatyti sklypo naudojimo tvarka yra pakankamai patogi visiems bendrasavininkams ir leidžia išvengti ginčų ateityje bei tinkamai tarnauja nuosavybės valdymui. Tarp buvusių žemės sklypo savininkų jokių teisiškai įpareigojančių susitarimų dėl žemės sklypo naudojimo niekada nebuvo sudaryta. Kadangi L. D. niekada nebuvo žemės sklypo savininkas, negalėjo pritarti žemės sklypo, kurio neturi, naudojimo tvarkai. Valstybei tapus ginčo sklypo savininke, jokių susitarimų dėl jo naudojimo tvarkos taip pat nebuvo sudaryta, parduodant valstybės dalį ieškovėms sutartyse nenurodyta jokia naudojimosi sklypu tvarka. Dar daugiau, atsakovų teikiamame 2021 m. sausio 21 d. plane ir po to jo patikslinime netinkamai nurodytas užstatytas plotas, nes jis yra ne 125 kv. m, ar 127 kaip atsakovai nurodė, kad ištaisė techninę klaidą, bet 148, 71 kv. m. Be to, 127,44 kv. m – bendras pastato plotas, kuris nurodo vidaus patalpų plotą, remiantis kuriuo skaičiuojamos bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančios šimtosios dalys ir t.t. Tačiau nieko bendro su užstatytu pastato plotu šis skaičius negali turėti. Ieškovių manymu, šie du skaičiai VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra sumaišyti vietomis ir šiai dienai nebėra galimybės remtis pasenusiais VĮ Registrų centro duomenimis, kurių atsakovo K. J. atsisakymo pasirašyti naujai sudarytą namo kadastro bylą, ieškovės negalėjo patikslinti ir ištaisyti VĮ Registrų centre.
9. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad (duomenys neskelbiami), name jis su G. B. gyvena nuo 1997 metų. Tvorą pastatė jis ir jo šeima padedami kaimynų, prieš statydami suderino su visais kaimynais ir visi davė tam sutikimą. Namo bendrasavininko L. D., iš kurio namo dalį pirko ieškovės, sutikimas yra ir ant į bylą pateiktų planų. Tai, jog L. D. nebaigė žemės privatizavimo proceso jiems tapo žinoma tik apie 2016 m., todėl iki tol laikė jį pilnaverčiu sklypo bendrasavininku. Visi naudojosi savo sklypo dalimis ir visus tokia tvarka tenkino, tvora ir obelis ėmė trukdyti tik ieškovėms, kurios yra konfliktiškos. Nesutiko, kad už namo ieškovėms reikia įvažiuoti su transporto priemone. Nurodė, kad siūloma atsakovų naudojimosi tvarka iš rytinės pusės optimali, nes tiek jis gali įvažiuoti į savo sklypo dalį, tiek tai gali padaryti ir ieškovės.
Šalies argumentai
10. Ieškovė A. O. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė O. O. nesutinka nei su vienu atsakovų pateiktu planu, nes nei viename iš jų nėra nurodytas jos atskirai disponuojamas žemės plotas. O. O. žemės sklypo dalį įsigijo pasirašydama Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, savo vardu; 19 kv. m plotas jai buvo paskaičiuotas, pagal jos valdomas 4/100 pastato dalis. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašuose, ieškovės įrašytos kaip atskiros, žemės bei pastato dalių savininkės. Kadangi turint tokį mažą plotą į jokią kitą žemės dalį ieškovė O. O., negali pretenduoti, turi būtinybę suformuoti atskirą kiemo dalį, užtikrinančią praėjimą nuo kiemo vartų iki jos įėjimo į pastatą. Būtina nustatyti O. O. kiemo dalį atskira dalimi, nes tai yra ieškovės teisė, susijusi su jos turto valdymu ar jo netekimu. Dėl suformuotos 1 metro juostos aplink pastatą paskirties nurodė, kad ieškovės sutinka su atsakovo K. J. pasiūlymu dėl 1 metro juostos apie namą suformavimo. Tačiau nesutinka su atsakovo K. J. nurodoma viena iš jos naudojimo priežasčių – turėti galimybę apeiti namą iš visų pusių, kad patekti prie elektros skydinės. Ieškovių supratimu, ši 1 metro juosta apie namą, suformuota išimtinai namo priežiūrai reikalingiems darbams atlikti, užtikrina šalims priėjimą prie savo pastato dalių, kai ši išsidėsčiusi kitam iš bendrasavininkui priklausančioje žemės sklypo dalyje. Bet kuriuo atveju, bet kuriai iš šalių iškilus poreikiui atlikti kokius nors darbus šioje juostose, prie savo sienų – šalys neišvengiamai turės komunikuoti, ar net bendradarbiauti. Prašė nustatyti jų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, proporcingai atitinkančią šalių buitinius, ūkinius poreikius, bei geresniam nuosavybės valdymui, tenkinti, t. y. pagal ieškovių pateiktą planą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę G. B. per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,1580 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami),, tvoros dalį, esančią ieškovėms priklausančio namo (duomenys neskelbiami),, dalies rytinėje ir šiaurinėje pusėje pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2021 m. sausio 21 d. planą tarp taškų 20-31; atsakovei G. B. per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, ieškovės A. O. ir O. O. turi teisę pačios pašalinti tvoros dalį, esančią iš ieškovėms priklausančio namo (duomenys neskelbiami),, dalies rytinės ir šiaurinės pusės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2021 m. sausio 21 d. planą, esančią tarp taškų 20-31, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės G. B.; priteisti ieškovėms A. O. ir O. O. iš atsakovų G. B. ir K. J. lygiomis dalimis 3028,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 802,12 Eur kiekvienai ieškovei iš kiekvieno atsakovo; priteisti atsakovei G. B. iš ieškovių A. O. ir O. O. lygiomis dalimis 366,63 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovui K. J. iš ieškovių A. O. ir O. O. lygiomis dalimis 66,66 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje; priteisti iš atsakovų G. B. ir K. J. po 6,85 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; atsakovų priešieškinį atmesti.
12. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tai, kad 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengta naudojimosi 1580 kv. m žemės sklypu tvarka Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota ir susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nebuvo išviešintas, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri teisiškai varžytų šiuo metu esančius sklypo savininkus (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 127 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalis).
13. Įvertinęs šalių (ieškovių ir atsakovų) iniciatyva parengtus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus, teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovių projekte, tiek atsakovų projekte esančių duomenų neatitikimai su įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, leidžia abejoti UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2021 m. balandžio 12 d. parengto projekto ir UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2021 m. sausio 21 d. parengto projekto teisingumu ir patikimumu, spręsti, jog jie parengti laikantis žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
14. Vertindamas ieškovių pateiktą UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ieškovių pateiktą planą, prašoma ieškovei O. O. priskirti naudotis žemės sklypo dalis „D“ nesiriboja su bendra aplink namą esančia dalimi bei atitinkamai pagal šią prašomą nustatyti tvarką ieškovė O. O. neturi priėjimo (patekimo) prie jai priklausančios namo dalies, todėl sprendė, kad ieškovių prašomas patvirtinti naudojimosi tvarkos planas yra ydingas. Vertindamas atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti ir kiti pastatai – daržinės (nuosavybės teise priklausantys atsakovui K. J.) bei kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora), kurių 33/50 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei A. O., 1/25 dalis – ieškovei O. O. ir 30/100 dalių – atsakovui K. J.. Bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus teismo posėdyje atsakovas K. J. išreiškė kategorišką nesutikimą su tuo, kad ieškovės vaikščiotų per jo žemės sklypo dalį į minėtą lauko tualetą, naudotųsi juo jo žemės sklypo dalyje, paaiškino, kad tokiu atveju, jeigu šis statinys ieškovėms bus reikalingas, jos turės nusikelti jį ar pan. Atsižvelgdamas į tai, kad minėto statinio viso 70/100 dalių priklauso nuosavybės teise ieškovėms, atsakovas negali drausti ieškovėms šiuo metu ar bet kada ateityje naudotis minėtu turtu, teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo K. J. ir ieškovių yra tikėtinas konfliktas dėl naudojimosi kiemo statiniais ieškovėms įgyvendinant nuosavybės teises į turimą turtą, todėl atsakovų pateiktas planas taip pat nėra tinkamas. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas tarp ieškovių ir atsakovų pagal ieškovių UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2021 m. balandžio 12 d. žemės naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir atsakovų pateiktą 2021 m. sausio 21 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą neleidžia atkurti teisinės ir socialinės taikos tarp šalių, todėl šią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Pažymėjo, kad ieškinio, priešieškinio atmetimas neužkerta ieškovėms kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pateikiant tokį variantą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, be kita ko, užtikrintų visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CPK 185 straipsnis).
15. Spręsdamas dėl ieškovių reikalavimo įpareigoti atsakovę G. B. savo lėšomis pašalinti tvoros dalį iš žemės sklypo dalies iš rytinės ir šiaurinės pastato, esančio (duomenys neskelbiami),, pusės, teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo tvora pastatyta neturint kitų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo ir nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei į tai, kad tvora apsunkina ieškovių galimybę naudotis joms priklausančio namo dalimi ir ją prižiūrėti, remontuoti, padarė išvadą, kad ginčo tvora pažeidžia visų žemės sklypo bendraturčių teisę valdyti, naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu bei juo disponuoti, todėl tenkino ieškinio reikalavimą ir įpareigojo atsakovę pašalinti tvoros dalį, skiriančią bendro žemės sklypo dalis, esančias tarp ieškovėms priklausančio namo dalies ir atsakovei G. B. priklausančio namo, iš ieškovėms priklausančio namo dalies rytinės ir šiaurinės pusės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2021 m. sausio 21 d. planą esančią tarp taškų 20-31 (CPK 185 straipsnis).
16. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovės sužinojo 2017 m., kai buvo atsisakyta įregistruoti atsakovės G. B. žemės sklypo kadastrines ribas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 49SK-359-(14.49.109) buvo įregistruota 340 kv. m valstybei priklausanti dalis bendrame 1580 kv. m sklype, esančiame (duomenys neskelbiami),, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimą dėl tvoros pareiškė nepraleidusios įstatyme nustatyto senaties termino.
17. Teismas netenkino ieškovių reikalavimo įpareigoti atsakovę G. B. savo lėšomis pašalinti obelį (plane pažymėtą medžio ženklu). Atsižvelgdamas į tai, kad obelis pasodinta ir auga šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tai, kad ieškovės 2019 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo žemės sklypo dalis su nuosavybės teise į sklype esančius medžius ir krūmų želdinius, daugiamečius sodinius (sutarčių 1 p.), teismas sprendė, kad vien tai, jog atsakovė G. B. rūpinosi vaismedžiu, rinko jo vaisius, siūlė vaisius kitiems bendraturčiams, apgenėjo medžio šakas, esančias virš ieškovėms priklausančios namo dalies, nesukuria atsakovei nuosavybės teisės į obelį, todėl ieškovių argumentus, kad atsakovė G. B. turi nuosavybės teisę į ginčo vaismedį (obelį) pripažino nepagrįstais.
18. Ieškinį patenkinęs iš dalies, o priešieškinį atmetęs, teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Atsakovas K. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ta apimtimi, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovėms A. O. ir O. O. iš atsakovo K. J. nepriteisiamos; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovių A. O., O. O. visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui K. J.. Nurodė, kad:
19.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią bendraturčių bendro daikto valdymą ir naudojimą, taip pat visiškai nepagrįstai nesižvelgė į kasacinės instancijos teismo teisės išaiškinimus bylose dėl bendro daikto naudojimosi tvarkos nustatymo. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tinkamam bei objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo dalyje žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo priėmimui;
19.2. teismas visiškai nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybių, patvirtinančių, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka šalių teisėtus interesus ir nepažeidžia jų, kaip bendrasavininkų, teisių bei užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, o būtent: 1) nenustatinėjo ar tenkančios naudotis žemės sklypų dalys lygios vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį; 2) nenustatinėjo ar byloje pateiktas UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtas 2021 m. sausio 21 d. planas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus; 3) nevertino Žemės sklypo reljefo ir jame esančių pastatų lokacijos prasme; 4) neatsižvelgė į tai, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti išspręstas privažiavimo (priėjimo) prie naudotinų žemės sklypo dalių ir jame esančių statinių tvarkos klausimas;
19.3. teismas nepagrįstai neįvertino byloje esančių įrodymų (žemės sklypo planų, šalių paaiškinimų ir kt.), patvirtinančių ilgametį faktinį naudojimąsi Žemės sklypu ir jau esamą dar 1996 m. savininkų sutartą ir iš esmės iki šiol vykdomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri nors ir nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau neabejotinai sukelia teisines pasekmes toki sandorio kontrahentams. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo būti įtraukta į bylą, kaip institucija, duodanti išvadą byloje. Dėl nežinomų priežasčių byloje tai padaryta nebuvo ir tokios specialių žinių reikalaujančio išvados dėl UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2021 m. sausio 21 d. parengto plano dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atitikimo teisės aktų reikalavimams ir / ar efektyvumo, lygiavertiškumo ir socialinės (šalių teisinės) taikos kriterijams byloje nėra. Byloje nesant tokių nurodytų objektyvių duomenų, teismo išvada, kad UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2021 m. sausio 21 d. parengtas planas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neatitinka teisės aktų reikalavimams, yra visiškai nepagrįsta. Tokiu būdu padarius įrodymais nepatvirtintą nepagrįstą išvadą, byloje taip pat buvo pažeisti rungtyniškumo (CPK 12 straipsnis) ir šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose ir kurie yra esminis teisingo bei objektyvaus proceso pagrindas, kai kiekvienai šaliai turi būti suteikiama reali galimybė ginti savo teises nepatenkant į daug nepalankesnę padėtį nei kitos proceso šalys;
19.4. teismas nepagrįstai ignoravo civilinio proceso tikslus ir tokiu būdu pažeidė CPK 2 straipsnį, o tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo dalyje dėl priešieškinio atmetimo priėmimui. Teismas, neįtraukęs į bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir/ar neapklausęs matininko R. Z., vykdančio profesinę veiklą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ ir faktiškai parengusio 2021 m. sausio 21 d. planą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat nurodęs, kad atmetus šalių reikalavimus dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo šalims neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, nepagrįstai ignoravo esminį civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – ir tokiu būdu pažeidė CPK 2 straipsnį, o tai neabejotinai sudarė sąlygas nepagrįsto Teismo sprendimo dalyje dėl priešieškinio priėmimui;
19.5. kadangi apeliantui nebuvo reiškiama jokių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atmetus ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, bylinėjimosi išlaidos iš jo negalėjo būti priteisimos;
Atsiliepimas
20. Ieškovės A. O. ir O. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė netenkinti apelianto apeliacinio skundo ir skundžiamą 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimą civilinėje byloje Nr. e2-667-1044/2021 palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto 500,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovės A. O. naudai. Nurodė, kad:
20.1. apelianto siūloma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra ydinga, neatitinkanti tokiai tvarkai keliamų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotų kriterijų, dėl ko negali būti patvirtinta;
20.2. pirma, apelianto teikimas siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas iš esmės yra ydingas, dėl ko negali būti pagrindu tvirtinant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Apelianto siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka faktinės situacijos, jo siūlomame plane nėra išskirtas joks žemės plotas ieškovei O. O., kas niekaip nesprendžia susidariusios situacijos. Apelianto teigimu, braižant planą buvo padaryta techninė klaida, nes žemės sklypo dalies esančios po pastatu plotas yra ne 125 kv. m, o 127 kv. m, taip nurodyta VĮ Registrų centro išraše, todėl šios juostos plotas turėtu sudaryti ne 55 kv. m, bet 53 kv. m (127+53 = 180). Tačiau padidinus namo plotą plane, neabejotinai turėtų keistis ir juostos aplink namą plotas. Šiuo atveju metro pločio juostos plotas buvo automatiškai sumažintas plane, tik nenurodžius kurioje vietoje juosta susiaurėjo ar jos iš viso kažkurioje vietoje neliko. Apelianto teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas neapima viso bylos šalių sklypo. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu faktinė situacija yra tokia, kad atsakovės G. B. tvora, skirianti jos sklypo dalį nuo (duomenys neskelbiami), namo sklypo, nuo (duomenys neskelbiami), nutiesta ne per sklypų ribą, tačiau yra pasislinkusi į (duomenys neskelbiami), sklypą taip užleidžiant naudoti dalį sklypo gretutinio sklypo savininkams. Ši faktinė aplinkybė matosi ir iš byloje esančių brėžinių, tame tarpe ir apelianto tiekiamo plano;
20.3. antra, apelianto siūlomos šalims nustatyti žemės sklypo naudojimo dalys nėra lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, o siūloma tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką ieškovėms tenkančios sklypo dalies ir namo naudojimą. Pagal apelianto siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovės negalėtų efektyviai naudoti nei savo namo, nei sklypo dalių iš rytinės ir šiaurinės pusių, kadangi tokia tvarka užkirstų kelią patogiai patekti į O. O. priklausančią namo dalį iš rytinės pusės, šioje pusėje nebūtų galimybės patogiai kaip atsakovams parkuoti automobilio. Taip pat nebūtų galimybės ieškovėms pateikti už namo iš šiaurinės pusės bent su mažiausia statybos technika (pavyzdžiui, norint atkasti pamatus apšiltinimui ir pan.), pastatyti pastolius, reikalingus namo remontui ir t.t. Pagal apelianto siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovei A. O. priskyrus žemės sklypo dalį, esančią prieš ieškovių namą nuo (duomenys neskelbiami), pusės, kurioje po žeme yra sklypo bendrasavininkų (ieškovių ir atsakovų) komunikacijos (vanduo, dujos ir pan.), šios dalies ieškovė iš esmės negalėtų naudoti dėl dujų apsaugos juostos apribojimų. Pagal apelianto siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką neįvertinta aplinkybė, kad VĮ Registrų centras įregistruotas atsakovės G. B. namas neatitinka teikiamo plano – G. B. namas rekonstruotas nelegaliai, jo rekonstrukcija nėra niekur įteisinta, todėl sprendžiant naudojimosi sklypu tvarkos klausimą turėtų būti imama domėn nekilnojamojo turto išrašo ir 1996 m. plane nubraižyto namo duomenys apie užstatytą plotą, bet ne faktinė situacija, kuria neteisėtai bando apsinaudoti atsakovė G. B., siekdama įgyti galimybę naudotis kuo platesniu privažiavimu prie jos namo. Apelianto siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas atsakovams. Ieškovė O. O. yra dalies namo (duomenys neskelbiami),, savininkė, patekimas į jos namo dalį yra iš rytinės namo pusės. Jai taip pat priklauso dalis žemės sklypo. Todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką jai taip pat turi būti užtikrinta teisė kaip galima optimaliau ir atskirai nuo kitų savininkų naudotis savo nuosavybe. Tačiau apelianto siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ieškovei iš viso nenumato jokios galimybės savarankiškai naudotis bent dalimi sklypo, taigi, nenumato ir jos patekimo į jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamas patalpas. Šiuo metu ieškovės naudojasi kiemu tik nuo vartų pietinėje pusėje iki namo kampo, kas sudaro tik apie 7 metrus. Šioje kiemo dalyje gali būti parkuojamas tik vienas automobilis. Apelianto siūloma naudojimosi sklypu tvarka šios problemos nesprendžia. Dėl ko automobiliai ir toliau būtų ne tik nesaugiai parkuojami kitoje siauros gatvės pusėje, bet ir trukdytų saugiam eismui – į ieškovės A. O. sugyventinio automobilį, stovėjusį šioje vietoje, yra atsitrenkęs ir pats apeliantas K. J.. Tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Atsakovų parengtame plane namo priežiūros juosta nubraižyta aplink namą, tačiau ji neišskiria laiptelių rytinėje namo pusėje, kurie yra 1,28 m pločio ir niekaip negalėtu tilpti į šią juostą. Po šių laiptelių apačia nėra galimybės įvesti jokių komunikacijų, kas galėtų kelti bendraturčių konfliktą ateityje. Atsakovų plane neteisingai nurodyta, tame tarpe ir apelianto, elektros apskaitos prietaisų dėžutė ant ieškovių namo sienos. Ši dėžutė atsakovų parengtame plane ties 9 tašku, pažymėta pastato viduje, nors byloje esančios fotonuotraukos rodo, kad ši dėžutė pritvirtinta namo išorėje ir trukdo automobiliu patekti į kiemo gilumą, nors kiemo likusios dalies ilgis nuo dėžutės ir namo kampo dar lieka virš 13 m, kas taip pat ateityje kels bendraturčių konfliktą. Žemės sklypo dalis, esanti prieš ieškovių namą nuo (duomenys neskelbiami), pusės, kurioje po žeme yra sklypo bendrasavininkių komunikacijos, siūloma atiduoti tik ieškovei A. O., taip apribojant atsakovų patekimą prie jų. Tokia situacija ateityje gali kelti bendraturčių konfliktą;
20.4. apelianto iškeltos prielaidos dėl tariamai pažeisto rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principo yra nepagrįstos, kadangi apeliantui pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į ilgą proceso trukmę ir reguliarų bylos šalių procesinių reikalavimų keitimą bei pildymą, buvo sudarytos visos galimybės tiek pačiam kreiptis į jo teigimu kompetentingą instituciją planui įvertinti, tiek reikšti tokį prašymą teismui. Tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojus ir pirmosios instancijos proceso metu neužsiminus apie institucijos, duodančios išvadą, reikalingumą, remtis šiais argumentais apeliaciniame procese negalima ir jie apeliacinės instancijos teismo nevertintini kaip aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl apelianto aptariamos aplinkybės dėl plano vertinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje nenagrinėtinos ir apeliacinėje instancijoje;
20.5. apeliantas netinkamai vertina CPK 93, 98 str. nuostatas. Pagal jas bylinėjimosi išlaidų priteisimas nesiejamas su konkrečių reikalavimų formulavimu – bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies. Todėl pirmosios instancijos ieškinį patenkinęs iš dalies, o priešieškinį atmetęs, pagrįstai ieškovių naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apelianto kaip iš antrosios šalies.
21. Atsakovė G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą. Nurodė, kad:
21.1. teismas vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai pasisakė, kad bylos duomenimis nenustatyta faktinė naudojimosi tvarka, o 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas naudojimosi žemės sklypu planas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis faktinį žemės sklypą naudojimąsi, kadangi nurodytas planas nebuvo įregistruotas, t. y, išviešintas. Vertinant teismo nurodyto argumento pagrįstumą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: (i) byloje buvo pateikta archyvinė atsakovės G. B. žemės sklypo įsigijimo byla. Nurodytoje byloje buvo ne tik 1997 m. rugpjūčio 11 d. Mainų sutartis, kurios pagrindu K. B. perleido atsakovei G. B. žemės sklypo dalį, tačiau yra ir 1996m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas. Žemės sklypo plane numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, parengtas dokumentas pasirašytas žemės sklypo savininkų (viena iš savininkų - K. B.) ir suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos skyriumi. Atsakovė G. B., įsigydama žemės sklypo dalį, turėjo pagrįstą lūkestį žemės sklypu naudotis tokia tvarka, kokia numatyta 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane ir tokia tvarka naudojosi. Aplinkybė, kad 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas nebuvo išviešintas, t. y, nebuvo atlikta tinkama teisinė registracija, nepaneigia buvusių žemės sklypo savininkų valios ir / ar ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Vertinant žemės sklypo plano išviešinimo svarbą / reikšmę šiame ginče, būtina pažymėti, kad žemės sklypo planas parengtas ir suderintas 1996 m. liepos 19 d., t. y, tuo metu, kai Lietuvos Respublikoje neegzistavo valstybės registrai, kuriame būtų registruojami nekilnojamojo turto duomenys. Tokias aplinkybes patvirtina LR Valstybės registrų įstatymas, kurio pagrindu LR Vyriausybė turėjo pagrindą steigti registrus. LR Valstybės registrų įstatymas priimtas 1996 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po žemės sklypo plano parengimo ir suderinimo. LR Vyriausybės 1997 m. nutarimu įsteigtas Registrų centras. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas neįrodo nusistovėjusios pagal faktą naudojimosi tvarkos;
21.2. teismui pripažinus, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos) 4700 Eur yra pagrįstos, teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, turėjo ieškovių ir atsakovų patirtas išlaidas paskirstyti (priteisti) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovių ieškinį dalyje dėl tvoros pašalinimo, o dalyje dėl obels pašalinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atmetė.
25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbiami),, tvarkos nustatymo bei šalių pirmosios instancijos teisme patirtų ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
26. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovėms ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1580 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbiami),. Tai yra ieškovei A. O. nuosavybės teise priklauso 321/1580 dalys, ieškovei O. O. 19/1580 dalys, atsakovei G. B. – 740/1580 dalys, atsakovui K. J. 500/1580 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbiami),, kurio plotas – 0,1580 ha. Ieškovės joms priklausančias žemės sklypo dalis įsigijo 2019 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovė G. B. – 1997 m. rugpjūčio 11 d. mainų sutartimi Nr. 1-3864 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ir 2017 m. birželio 19 d. susitarimu, o atsakovas K. J. – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš G. M., kuri žemės sklypo dalį įsigijo 1996 m. lapkričio 7 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ir tuo pačiu 2017 m. vasario 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu ir 2017 m. birželio 19 d. susitarimu.
27. Žemės sklype stovi gyvenamieji namai, kurių adresai (duomenys neskelbiami), Namas, esantis (duomenys neskelbiami),, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms ir atsakovui K. J., o namas, esantis (duomenys neskelbiami),, nuosavybės teise priklauso atsakovei G. B. ir V. B.. Abu gyvenamieji namai yra 1580 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami),. Be nurodytų gyvenamųjų namų žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti pastatai – daržinės (nuosavybės teise priklauso atsakovui K. J.), kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora), kurių 33/50 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei A. O., 1/25 dalis – ieškovei O. O. ir 30/100 dalių – atsakovui K. J..
28. Byloje yra pateikti du šalių (ieškovių ir atsakovų) parengti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planai: 1) ieškovės siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2021 m. balandžio 12 d. planą, paskiriant atsakovui K. J. (teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeistas vietoje atsakovės G. M.) naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, ieškovei A. O. – plane pažymėta raide „C“, ieškovei O. O. – plane pažymėta raide „D“, atsakovei G. B. paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“; paskiriant atsakovui K. J., ieškovėms A. O. ir O. O. bendrai naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; 2) atsakovai siūlo nustatyti, naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2021 m. sausio 21 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ naudojimo tvarkos žemės sklypu planą taip: atsakovė G. B. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „D“, apribota taškais 2-3-4-5-20-32-31-30-28-29-2, kurios plotas 740 kv. m; ieškovė A. O. ir O. O. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, apribota taškais 21-22-36-35-34-33-27-28-30-31-32-20-21, kurios plotas 214 kv. m; atsakovas K. J. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, apribota taškais 1-29-28-27-26-25-24-23-22-21-6-1, kurios plotas 446 kv. m; ieškovės A. O., O. O. ir K. J. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, apribota taškais 22-23-24-25-26-27-33-34-35-36-22, kurios plotas 180 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovių pateiktą UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2021 m. balandžio 12 d. žemės naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir atsakovų pateiktą 2021 m. sausio 21 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą pripažino ydingais. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas tarp ieškovių ir atsakovų pagal jų pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus neleidžia atkurti teisinės ir socialinės taikos tarp šalių, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetė.
30. Atsakovas K. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ta apimtimi, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovėms A. O. ir O. O. iš atsakovo K. J. nepriteisiamos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
31. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią bendraturčių bendro daikto valdymą ir naudojimą, taip pat visiškai nepagrįstai nesižvelgė į kasacinės instancijos teismo teisės išaiškinimus bylose dėl bendro daikto naudojimosi tvarkos nustatymo. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tinkamam bei objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo dalyje žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo priėmimui. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
32. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
33. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 30 punktas).
34. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
35. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
36. Nagrinėjamu atveju, vertindamas atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas ir ieškovių bei apelianto K. J. bendrosios nuosavybės teise valdomas kiemo statinys (lauko tualetas) yra apeliantui K. J. prašomoje nustatyti asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalyje (UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ plane pažymėta indeksu „B“, apribota taškais 1-29-28-27-26-25-24-23-22-21-6-1). Bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus teismo posėdyje K. J. nurodė, jog nesutinka, kad ieškovės vaikščiotų per jo žemės sklypo dalį į minėtą lauko tualetą, naudotųsi juo jo žemės sklypo dalyje. Todėl šiai dienai tarp ieškovių ir apelianto neišspręsti klausimai dėl sklypo apeliantui tenkančioje dalyje įregistruoto ieškovėms priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo, galėtų kelti bendraturčių konfliktą ateityje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovų siūlomame plane nėra išskirtas joks žemės plotas ieškovei O. O., kuri taip pat yra dalies namo, esančio (duomenys neskelbiami),, savininkė. Ieškovė O. O. pagal planą neturi tiesioginio priėjimo prie jai priklausančios namo dalies, o tai taip pat galėtų kelti bendraturčių konfliktą ateityje.
37. Įvertinusi šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovų pateiktas 2021 m. sausio 21 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas yra ydingas, neatitinkanti tokiai tvarkai keliamų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotų kriterijų.
38. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino tiek šalių pateiktus rašytinius įrodymus, tiek šalių ir liudytojų paaiškinimus bei aplinkybes, susijusias su 1996 m. liepos 19 d. IĮ „Matininkas“ parengta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, dėl kurių išsamiai pasisakė ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje (ginčijamo sprendimo 21 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyta galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri teisiškai varžytų šiuo metu esančius sklypo savininkus (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 127 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalis), o faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka visų bendrasavininkų netenkino.
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinio skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ar įrodymų vertinimo taisykles (CK 1.5 straipsnis, 4.81 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai), todėl pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį, kuriuo buvo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2021 m. sausio 21 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą.
41. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto skunde nurodytų argumentų dėl plano vertinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje, nes pirmosios instancijos teisme šie klausimai nei keliami, nei sprendžiami nebuvo.
Dėl šalių patirtų ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo
42. Apeliantas taip pat ginčija ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme. Apelianto teigimu, kadangi jam nebuvo reiškiama jokių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atmetus ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, bylinėjimosi išlaidos iš jo negalėjo būti priteisimos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Galimi nukrypimai nuo šios taisyklės numatyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
44. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).
45. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovės pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie pagal jų turinį ir ieškovių siekiamą materialinį teisinį rezultatą vertintini kaip 3 atskiri reikalavimai: 1) naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; 2) tvoros pašalinimo; 3) obels pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu patenkino reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, todėl darytina išvada, kad patenkintų ieškovių reikalavimų dalis sudaro 33,33 proc., atmestų – 66,67 proc.
46. Pateiktu priešieškiniu atsakovai pareiškė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurį ginčijamu sprendimu teismas atmetė.
47. Ieškovės pateikė įrodymus, kad turėjo 225 Eur žyminio mokesčio ir 4700, Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 2350 Eur už advokatės A. R. teisinę pagalbą (procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas mediacijoje, derybose, konsultacijos) ir 2350 Eur už advokato P. S. teisinę pagalbą (medžiagos analizė ir rengimasis bylai, papildomų dokumentų analizė, atsiliepimas į patikslintą priešieškinį, atstovavimas teismo posėdžiuose), 847,00 Eur už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano ir jo tikslinimo parengimą. Atsakovė G. B. pateikė įrodymus, kad byloje turėjo 75 Eur žyminio mokesčio, 1100 Eur advokato atstovavimo išlaidų (atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas teisme, tripliko parengimas) ir 130 Eur išlaidų, susijusių su žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimu. Atsakovas K. J. turėjo 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Bendrai atsakovai taip pat turėjo 490 Eur išlaidų, susijusių su 2021 m. sausio 21 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimu. Šalys pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
48. Kadangi tiek ieškovių ieškinys dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek ir atsakovų priešieškinys (taip pat dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) ginčijamu sprendimu buvo atmesti, šalių patirtos bendros ir / ar atskiros bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nepriteistinos.
49. Ieškinį patenkinus iš dalies (reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, pareikštą atsakovei G. B.), ieškovių ir atsakovės G. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovių vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš atsakovės G. B. ieškovių naudai priteistina 1641,51 Eur (4700 x 33,33 proc. = 1566,51+ 75 Eur) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovei G. B. priteistina 366,63 Eur (1100 x 33,33 proc.) išlaidų už advokato paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas teisme, tripliko parengimas). Atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės G. B. ieškovių naudai priteistina 1274,88 Eur suma (po 637,44 Eur kiekvienai ieškovei).
50. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, sudaro 20,57 Eur, iš kurių valstybės naudai priteistina po 6,86 Eur iš ieškovių ir 6,85 Eur iš atsakovės G. B. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Apelianto apeliacinį skundą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetus, apeliantui nepriteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, o įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas iki bylos nagrinėjimo apeliantas nepateikė.
52. Ieškovė A. O. apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateikta 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Serija LAT Nr. 157. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), ieškovei iš atsakovo K. J. priteistina 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
53. Atsakovė G. B. apeliacinio skundo nepateikė, o pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą palaikė apelianto poziciją, todėl apeliacinį skundą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetus, jai taip pat nėra priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo K. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti ieškovėms A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1274,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 637,44 Eur kiekvienai ieškovei.
Priteisti iš ieškovių A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,85 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).“
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.