- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1811-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09833-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nuotekų valymas“
- Trečiasis asmuo
- A. A.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nuotekų valymas“ ir bendrai Lietuvos ir Danijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Lautra Motors“ dalyvaujant trečiajam asmeniui A. A. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų 19 296 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. A. A. vairuojant automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas I. L. priklausanti transporto priemonė F. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio kaltu pripažintas A. A.. Eismo įvykio metu transporto priemonę lizingo sutarties pagrindu valdė atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“, kuri privalėjo apdrausti automobilį privalomuoju transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau to nepadarė. A. A. buvo UAB „Nuotekų valymas“ darbuotojas ir įvykis įvyko jam atliekant darbines funkcijas. Buvo nustatyta, kad nukentėjusiam įvykyje buvo padaryta 19 296 Lt žala ir tokio dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialui, kuris buvo apdraudęs F. D.. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Todėl atsakovai yra solidarūs ir privalo atlyginti 19 296 Lt nuostolius, o taip pat privalo mokėti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu atsakovai atsakingi kaip solidarūs skolininkai. UAB „Nuotekų valymas“ kaip tiesioginis valdytojas, o BĮ UAB „Lautra Motors“, kaip savininkas. Pažymėjo, jog atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ negalėjo perleisti automobilio, nes dar pats nebuvo jo įgijęs, todėl tarp atsakovų sudaryta sutartis laikytina nuomos ar panaudos sutartimi.
Atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 3 d. „Swedbank lizingas“, BĮ UAB „Lautra Motors“ bei UAB „Swedbank Autoparko valdymas“ pasirašė turto perdavimo aktą, kuriuo BĮ UAB „Lautra Motors“ buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis transporto priemone Renault Laguna. 2011 m. rugsėjo 1 d. BĮ UAB „Lautra Motors“ ir UAB „Nuotekų valymas“ sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK 11/09/01, kuria automobilį Renault Laguna perdavė naudotis atsakovui UAB „Nuotekų valymas“. UAB „Nuotekų valymas“ įsipareigojo per metus sumokėti visą automobilio kainą, o BĮ UAB „Lautra Motors“ įsipareigojo perduoti automobilio perregistravimo dokumentus pilnai sumokėjus už automobilį. Kadangi iki šios dienos atsakovas UAB „Nuotekų valymas“ nėra pilnai atsiskaitęs už automobilį, todėl automobilis nėra perregistruotas atsakovo vardu. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, kai automobilis naudojamas asmens, valdančio jį pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Pagal 3 minėto straipsnio dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys neturi teisės naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens arba asmens neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šioje byloje automobilį atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovui UAB „Nuotekų valymas“. Žalos padarymo metu automobilį naudojo UAB „Nuotekų valymas“ darbuotojas trečiasis asmuo A. A. vykdantis darbines funkcijas. Todėl būtent atsakovas UAB „Nuotekų valymas“ yra atsakingas ieškovui dėl žalos padarymo. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, automobilio registravimas nėra tapatus automobilio savininko pasikeitimui, todėl už žalą atsakingas UAB „Nuotekų valymas“ kaip savininkas ir kaip valdytojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prašė atmesti ieškinį atsakovo BĮ UAB „Lautra Motors“ atžvilgiu.
Atsakovas UAB „Nuotekų valymas“ atsiliepimo nepateikė.
Trečiasis asmuo A. A. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo UAB „Nuotekų valymas“ 19 296 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 737 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovui BĮ UAB „Lautra Motors“ iš ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 3947,63 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Nuotekų valymas“ 77,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas konstatavo, kad byloje kilo šalių ginčas dėl atsakingo asmens už pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir atsakingo už padarytą žalą.
Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus bylose dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo, padarė išvadą, kad jei automobilis perduodamas valdyti asmeniui pagal sutartį, kuria asmuo siekia įgyti nuosavybės teises (pvz.: lizingo, išperkamosios nuomos ir pan. sutarčių pagrindu), atsakomybė už draudimo sutarties nesudarymą tenka asmeniui valdančiam transporto priemonę pagal vieną iš minėtų sutarčių. Jei asmuo valdo transporto priemonę laikinai ir sutarties tikslas nėra įgyti nuosavybės teises į valdomą transporto priemonę, o siekiama tik pasinaudoti tam tikrą laiką (pvz.: nuomos, panaudos sutarčių pagrindu), prievolė sudaryti valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai tenka transporto priemonės savininkui, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Teismas konstatavo, kad Draudikų biurui naudojantis reikalavimo teise į savininką TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, aktualus transporto priemonės savininko nustatymo klausimas įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme. Kadangi kasacinis teismas formuoja praktiką, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre), turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010), tai teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad konkretus asmuo viešajame registre įrašytas kaip transporto priemonės savininkas (valdytojas), esant ginčui, gali būti nepakankama pripažinti tokio asmens atsakomybę Draudikų biuro naudai TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme.
Teismas nustatė, jog įvykio metu transporto priemonė buvo įregistruota lizingo davėjo „Swedbank lizingas“, UAB vardu. Automobiliu pagal lizingo sutartį naudojosi lizingo gavėjas BĮ UAB „Lautra Motors“. Lizingo sutartis baigėsi 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir automobilis pilnai perėjo atsakovo BĮ UAB „Lautra Motors“ nuosavybėn. Atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ 2011 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MK11/09/01 (toliau tekste – Pardavimo sutartis) automobilį perleido atsakovui UAB „Nuotekų valymas“. Pardavimo sutarties 2.1 punktu šalys sutarė, kad pardavėjas (BĮ UAB „Lautra Motors“) parduoda, o pirkėjas (UAB „Nuotekų valymas“) perka prekę. Prekė nurodyta automobilis Renault Laguna Hatch, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavimo sutarties 5 punktu šalys sutarė, jog UAB „Nuotekų valymas“ automobilio perregistravimo dokumentus gaus tik pilnai atsiskaitęs su BĮ UAB „Lautra Motors“. Pardavimo sutarties 7.2 punktu UAB „Nuotekų valymas“ įsipareigojo priimti prekę nuosavybėn. Atsakovas UAB „Nuotekų valymas“ automobilį naudojo savo ūkinėje veikloje. Be to, BĮ UAB „Lautra Motors“ yra įgaliotasis Renault ir Dacia atstovas Lietuvoje (CPK 1 dalies 1 punktas), kurio pagrindinė veikla yra Renault automobilių pardavimas. Taigi iš Pardavimo sutarties turinio, tikslo akivaizdu, jog automobilį atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ perleido atsakovo UAB „Nuotekų valymas“ nuosavybėn, atidėdami automobilio perregistravimą po pilno apmokėjimo, t. y. atsakovų sutartis atitinka TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies išimtį, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ nėra atsakingas dėl privalomos civilinės atsakomybės sutarties nesudarymo neigiamų padarinių prieš ieškovą, o prievolę apdrausti transporto priemonę turėjo UAB „Nuotekų valymas“, kuriam ir kyla neigiamos šios prievolės nevykdymo pasekmės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas atmetė ieškovo reikalavimus atsakovo BĮ UAB „Lautra Motors“ atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą dalį, kuria buvo atsisakyta Biuro reikalaujamas sumas priteisti iš BĮ UAB „Lautra Motors“, ir priteisti solidariai iš bendraatsakovių 19 296 Lt, 6 proc. procesinių palūkanų; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo atsakovas UAB „Nuotekų valymas“. Minėtas automobilis priklausė ne šiam atsakovui, o UAB „Swedbank lizingas“. Šiuos faktus patvirtina byloje esantys įrodymai: 2012 m. birželio 19 d. ir 2013 m. gegužės 6 d. UAB „Swedbank lizingas“ atsakymai į Biuro užklausimą dėl Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo naudotojo; 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir BĮ UAB „Lautra Motors“ pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LT087803 (lizingo sutartis) (3.6 punktas), 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir BĮ UAB „Lautra Motors“ turto priėmimo–perdavimo aktas (4 punktas); 2012 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Swedbank lizingas“ pasirašytas pabaigos aktas (1, 2 punktai). UAB „Swedbank lizingas“ nebuvo išreiškęs sutiko, kad jai priklausančią transporto priemonę BĮ UAB „Lautra Motors“ 2011 m. rugsėjo 1 d. galėtų parduoti tretiesiems asmenims. Šį faktą pagrindžia: minėti įrodymai bei 2011 m. rugsėjo 1 d. BĮ UAB „Lautra Motors“ ir UAB „Nuotekų valymas“ pasirašytoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MK 11/09/01, kurioje nenurodoma, kas yra tikrasis transporto priemonės savininkas ir ar jis davė sutikimą sudaryti šią sutartį bei melagingai nurodoma, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į transporto priemonę (6.2 punktas).
2. Dėl transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo pagal lizingo ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp bendraatsakovių sudaryta 2011 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis MK 11/09/01, kuria atidedamas automobilio perregistravimas po pilno apmokėjimo atitinka TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies išimtį, kad jeigu transporto priemonė naudojama kito asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo – UAB „Nuotekų valymas“. BĮ UAB „Lautra Motors“ neturėjo teisės dėl transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitos panašaus pobūdžio sutarties, nes transporto priemonės savininku iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. buvo UAB „Swedbank lizingas“, o jis nebuvo išreiškęs sutikimo, kad jam priklausančią transporto priemonę lizingo gavėjas BĮ UAB „Lautra Motors“ perduotų naudotis tretiesiems asmenims. Be to, net jeigu minėtą teisę BĮ UAB „Lautra Motors“ būtų turėjusi, 2011 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MK 11/09/01 negali būti laikoma TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kito panašaus pobūdžio sutartimi. Be to, 2011 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MK 11/09/01 5 punkte sutarties šalys numatė, kad transporto priemonės nuosavybė pereina ne per tam tikrą terminą atsiskaičius, o eksploatacijai paruoštą transporto priemonę perdavus pirkėjui. Taigi teismo skundžiamame sprendime nurodoma aplinkybė dėl automobilio perregistravimo neturi jokios įtakos transporto priemonės nuosavybės teisės perėjimo momentui. Apie tai, kad registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų keitimui, yra ne kartą pasisakęs ir kasacinis teismas. Taigi BĮ UAB „Lautra Motors“ neteisėti susitarimai su UAB „Nuotekų valymas“ negali turėti įtakos ieškovo reikalavimo teisei. Priešingu atveju, tai prieštarautų tiek bendrajam teisės principui – iš neteisės negali kilti teisė, tiek teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Be to, net jei 2011 m. spalio 26 d. įvykio metu galiojo dvi sutartys atitinkančios lizingo, išperkamosios nuomos ar kitos panašaus pobūdžio sutarties požymius, kurių pagrindu buvo naudojama transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtina išimtimi, neišskiriančia kurios nors vienos, vienu metu galiojančios vienarūšės sutarties, už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą bei už nepadrausta transporto priemone padarytą žalą Biurui yra atsakingi visi (solidariai) eismo įvykio metu galiojančių lizingo, išperkamosios nuomos ar kitų panašaus pobūdžio sutarčių pagrindu neapdraustą transporto priemonę naudojantys subjektai. Be to, bendraatsakovių tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis nėra reikšmingi Biurui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui ir neriboja bei nepanaikina Biuro reikalavimo teisės. Tik atlyginę Biurui jo išmokėtą sumą, bendraatsakoviai gali spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad apelianto argumentas dėl UAB „Swedbank lizingas“ sutikimo buvimas ar nebuvimas yra nesusijęs su šia civiline byla, nes UAB „Swedbank lizingas“ dėl to jokių pretenzijų BĮ UAB „Lautra Motors“ neturi ir neturėjo. 2012 m. rugpjūčio 22 d. tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir BĮ UAB „Lautra Motors“ buvo sudarytas lizingo sutarties pabaigos aktas. 2011m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi BĮ UAB „Lautra Motors“ perdavė automobilį UAB „Nuotekų valymas“, taigi nuo šios sutarties sudarymo momento UAB „Nuotekų valymas“ savo nuožiūra valdė, naudojosi bei disponavo automobiliu. Kadangi transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, o byloje nebuvo ginčo dėl to, kad žalą padarė UAB „Nuotekų valymas“ darbuotojas, taigi UAB „Nuotekų valymas“ turi atlyginti ieškovo nuostolius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Dėl pareigos drausti transporto priemones valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo teisinių padarinių
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Draudimo įstatymas (toliau – ir DĮ) taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).
Civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Šiame kontekste TPVCAPDĮ ypatumas – įstatymų leidėjas tokiam draudimui suteikia privalomąjį pobūdį. Draudėjai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2010).
Jau buvo minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011 m. spalio 26 d. A. A., vairuodamas automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė F. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dieną transporto priemonę Renault Laguna valdė atsakovas UAB „Nuotekų valymas“, o automobilio vairuotojas buvo samdomas atsakovo darbuotojas ir minėtą eismo įvykį sukėlė eidamas darbines pareigas. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Eismo įvykio metu transporto priemonė Renault Laguna valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino eismo įvykio metu padarytą 19 296 Lt žalą. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Ieškovas pareikalavo iš atsakovų atlyginti minėtą išmokėtą sumą, t.y. iš atsakovo UAB „Nuotekų valymas“ kaip iš transporto priemonės valdytojo, o iš atsakovo BĮ UAB „Lautra Motors“ kaip iš naudotojo pagal lizingo sutartį, tačiau atsakovai žalos neatlygino, todėl ieškovas pareiškė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius turi atsakovas UAB „Nuotekų valymas“, nes BĮ UAB „Lautra Motors“ automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleido UAB „Nuotekų valymas“ pirkimo-pardavimo sutartimi bei atidėjo automobilio perregistravimą po visiško apmokėjimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada.
Pagal CK 4.47 straipsnio 1 dalį nuosavybė gali būti įgyjama sandorio pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobiliu eismo įvykiu metu, t. y. 2011 m. spalio 26 d., pagal lizingo sutartį naudojosi lizingo gavėjas BĮ UAB „Lautra Motors“. Lizingo sutartis baigėsi 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir automobilis perėjo atsakovo BĮ UAB „Lautra Motors“ nuosavybėn. Atsakovas BĮ UAB „Lautra Motors“ 2011 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MK11/09/01 automobilį perleido atsakovui UAB „Nuotekų valymas“. Pardavimo sutarties 2.1 punktu šalys sutarė, kad pardavėjas (BĮ UAB „Lautra Motors“) parduoda, o pirkėjas (UAB „Nuotekų valymas“) perka prekę. Taigi iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nepasibaigus UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo BĮ UAB „Lautra motors“ lizingo sutarčiai, lizingo gavėjas sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu UAB „Nuotekų valymas“. Apelianto teigimu, 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytas automobilio perleidimo sandoris neteisėtas, nes atsakovas BĮ UAB „Lautra motors“ neturėjo UAB Swedbank lizingas“ sutikimo perleisti lizingo dalyku esančios transporto priemonės kitam asmeniui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės apyvartos stabilumas ir teisinių santykių pastovumas yra saugomas keletu būdų, tarp jų įstatymu ribojant galimybę bet kuriam asmeniui nuginčyti sudarytus sandorius. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis, 6.227 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Taigi darytina išvada, kad daikto, kuris yra galiojančios lizingo sutarties dalykas, pirkimo-pardavimo sutarčiai nuginčyti turi teisę sąžininga sutarties šalis, trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus reikalavimus ta sutartis pažeidė (CK 6.227 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Swedbank lizingas“ siekė nuginčyti 2011 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK11/09/01, pagal kurią lizingo gavėjas, atsakovas BĮ UAB „Lautra motors“, perleido automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Nuotekų valymas“. Priešingai, lizingo sutartis baigėsi pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo–perdavimo aktu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nebuvo nei lizingo sutarties šalis, nei automobilio pirkimo–pardavimo sutarties šalis bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog automobilio nuosavybės perleidimas atsakovui UAB „Nuotekų valymas“ pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, apelianto argumentus dėl neteisėto automobilio perleidimo atmeta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi BĮ UAB „Lautra Motors“ perdavė automobilį UAB „Nuotekų valymas“, todėl BĮ UAB „Lautra Motors“ liko tik titulinis transporto priemonės savininkas. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, būtent atsakovas UAB „Nuotekų valymas“ savo nuožiūra valdė, naudojosi automobiliu bei tapo faktiniu automobilio valdytoju, todėl atsakovų sudaryta sutartis pagal savo esmę atitiko TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. išimtį ir vertintina kaip „panašaus pobūdžio“ sutartis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį kilo atsakovui UAB „Nuotekų valymas“.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai jį motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atmetus apeliacinį skundą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius apie patirtas 2299 Lt dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą dydį. Atsižvelgiant į tai, iš apelianto atsakovo naudai priteistina 1500 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) atsakovui BĮ UAB „Lautra motors“ (į. k. 110607882) 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.