Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-03-24 · Byla Nr. ATP-140-135/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-01-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
ATP-140-135/2016
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00012-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-140-135/2016
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00012-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1; 2.7.4.3
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus bei nubaustojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo V. Š., pritaikius ATPK 30¹ str., pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. sausio 2 d. 14 val. 11 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, esant lengvam girtumo laipsniui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus įgaliotas atstovas prašo pakeisti 2016-01-29 nutarimo dalį, kuria taikytas LR ATPK 30¹ str. bei teisė vairuoti transporto priemones atimta 6 mėnesiams ir šioje dalyje priimti naują nutarimą, t.y. skirti LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Nurodo, kad Institucija nesutinka su teismo nutarimu, nes mano, jog teismas netinkamai taikė LR ATPK 30¹ str. nuostatas, neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracine nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Teigia, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti mažesnę nuobaudą. Nurodo, kad kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis yra nubaustojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri yra reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padaryta pažeidimą ribose.

Apelianto tvirtinimu, V. Š. padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų ir nors galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, tačiau praeityje yra baustas už įvairius KET pažeidimus 10 kartų, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam poveikio priemones nebuvo efektyvios ir jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taip pat nurodo, jog tai, kad pažeidėjas charakterizuojamas darbe teigiamai, nuoširdžiai gailisi, asmens darbas siejamas su būtinybę vairuoti transporto priemones, šeimyninio - asmeninio pobūdžio aplinkybės: rūpinimasis vaikais ar senyvo amžiaus artimaisiais, jų išlaikymas, bloga materialinė padėtis nelaikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ str. Tvirtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, bendro gyvenimo taisyklių, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencijos tikslų, aukščiau iškeliant visuomenės interesą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi. Nurodo, kad V. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tai yra jis, būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Taip pat nurodo, kad ši veika pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą veikią iliuzija. Nurodo, kad vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas kilti jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai pasekmes.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad nesutinka su teismo priimtu nutarimu, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam. Teigia, kad surašant protokolą ir teismo posėdyje pripažino, kad maždaug prieš valandą iki jo tikrinimo alkotesteriu miške esant 18 laipsnių šalčio gėrė arbatą ir apie 30-40 g brendžio, tačiau nuo išgerto alkoholio nei išgėrus, nei sėdant prie vairo apsvaigimo nejautė. Taip pat nurodo, kad jis, būdamas įsitikinęs savo blaivumu, tam, jog įrodytų nepadaręs pažeidimo, pabaigus pažeidimo įforminimo procedūrą, per protingą laikotarpį pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar svaigimo nustatymo taisyklių 27 punkto suteikiama teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir ten išsitirti neblaivumą ir nuvyko į VšĮ Joniškio ligoninę, kur buvo atlikta jo medicininė apžiūra, tyrimui paimtas kraujo mėginys ir kraujyje rasta 0,22 prom. etilo alkoholio. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju yra reikšmingas prieštaravimų tarp įrodymų pašalinimas. Cituodama LAT praktiką, apeliantas tuo pačiu pažymi ir tai, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Mano, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę skyrė alkotesterio parodymams, net nepatikrinęs alkotesterio metrologinės patikros duomenų, patikros atlikimo laiko, nors tai gali lemti aparato parodymų iškraipymą. Taip pat nurodo ir tai, kad pūtimas iš burnos duoda tik alkoholio garų koncentraciją iškvepiamame ore, bet tai nereiškia, kad ir kraujyje tokia pat koncentracija, ypač, kai alkotesterio parodymai nedideli, o daugiau jokių duomenų, patvirtinančių V. Š. baigimą tikrinimo alkotesteriu metu, nėra.

Pažymi, kad jo medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti buvo atlikta per maksimaliai trumpiausią laiką, atsižvelgiant į įvykio situaciją - 49 min., todėl šios apžiūros metu nustatytos jo būklės negalima ignoruoti. Nurodo ir tai, kad policijos pareigūnai jo būklės iš vis nevertino, o iš pateiktos 2016-01-02 medicininės pažymos matyti, kad jo būklė buvo normali, nei vienas iš aprašytų požymių nerodo apsvaigimo. Nesutikdamas su teismo nutarimo motyvais, V. Š. teigia, kad alkotesteriu matuojant jo apsvaigimą, atsižvelgiant į tai, kad alkoholis organizme metabolizuoja, ir į tai, kad kraujo tyrimo metu jam buvo nustatytos tik 0,22 prom., jam galėjo būti nustatyta daugiausiai 0,385 prom. O dėl to, kad jam nebuvo nustatyti jokie apsvaigimo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti V. Š. neblaivumo, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad policijos pareigūnams Ž. G. ir A. R. 2016-01-02 dirbant (duomenys neskelbtini) apie 14.11 val. buvo sustabdytas automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š. ir vykdant policijos priemonę ,,Neblaivių vairuotojų kontrolę“ V. Š. alkoholio kiekio matuokliu buvo pasiūlyta pasimatuoti, ar jis nėra apsvaigęs nuo alkoholio, jam sutikus, alkotesterio prietaisu buvo nustatytas 0,46 prom. girtumas (4, 5 b. l.). Alkotesterio „Drager alcotest Nr.ARFL 0114“ kvitas patvirtina, kad V. Š. 2016-01-02 14.11 val. buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas (6 b. l.). V. Š. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2016-01-02 15.00 val. paimtame jo kraujyje rasta 0,22 promilės etilo alkoholio (23 b. l.).

Apeliantas V. Š. pagrįstai teigia, kad proceso metu nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamoje byloje tokių abejonių, kurios būtų vertinamos kaip neleidžiančios konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir taikyti atsakomybę už pažeidimo padarymą, nėra. Trukdančiu taikyti administracinę atsakomybę prieštaravimų bei abejonių nekelia ir tas faktas, kad bylos dokumentais nustatyta, jog praėjus tam tikram laikui po vairavimo V. Š. buvo nustatytas toks neblaivumas, kuriam esant nedraudžiama vairuoti.

Skunde apeliantas kelia abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo, tačiau tokių abejonių apeliantas neišsakė nei patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu V. Š. lengvas girtumo laip­s­nis (0,46 prom.) nustatytas alkotesteriu „Drager alcotest Nr.ARFL-0114“, kurio patikrą patvirtina patikros sertifikatas Nr.(duomenys neskelbtini). Pats pa­žeidėjas buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, po jais pasirašė, jokių prieštaravimų nei dėl pareigūnų darbo, nei dėl alkotesterio panaudojimo nepareiškė, teisės pažeidimo protokole įrašė, kad prieš vairavimą vartojo alkoholio (2 b. l.). Ir nors V. Š. akcentuoja, kad patikrinimo metu nebuvo fiksuojami kiti apsvaigimo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau šiuo atveju iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad visgi apeliantui buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuriam esant tokių požymių gali ir nebūti, bet esant tokiam apsvaigimui nuo alkoholio jau draudžiama vairuoti transporto priemones. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto nepateikė ir pats V. Š., nors skunde tvirtina, kad iš teismui pateikto 2016-01-02 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.1 matyti, kad jo būklė yra normali ir nei vienas aprašytas požymis nerodo apsvaigimo. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad tokio dokumento byloje nėra, jo neprašyta prijungti ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, o prašyta prijungti prie bylos tik specialisto išvadą (24 b. l.).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas vertino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas ją įvertino kritiškai, ne taip, kaip tikėjosi apeliantas bei pasisakė dėl kokių priežasčių. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kaip nurodo ir pats apeliantas, teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl V. Š. iniciatyva atliktas kraujo tyrimas pats savaime nenuneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jis teismui yra neprivalomas ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. O iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad kraujas tyrimui paimtas po 49 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, todėl tyrimų išvada negali būti vertinama kaip neginčijamas V. Š. neblaivumo, kuriam esant galima vairuoti transporto priemones, įrodymas. Pažeidėjas teisus, teigdamas, jog šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013), kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus orga­nizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje N62-3686/2008,N261-1189/2012). Kaip jau minėta, medicininis patikrinimas po to, kai jau vairavimo momentu buvo nustatytas neblaivumas, neturėtų lemiamos reikšmės dėl asmens kaltės pripažinimo dar ir dėl tos priežasties, kad medicininės apžiūros metu gauti duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai. Taigi, būtent įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu re­zul­ta­tai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Šioje byloje, be alkoholio matuokliu nustatyto girtumo laipsnio, ši aplinkybė įrodyta patrulių tarnybiniais pranešimais. Beje, pats pažeidėjas policijos pareigūnams ir teisme prisipažino, jog prieš kurį laiką iki tikrinimo buvo išgėręs 30-40 ml brendžio, tačiau nemanė, kad alkotesteris gali parodyti tokį neblaivumą.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas ad­ministracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka su­rinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įro­dy­mais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir pa­da­rė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. V. Š. apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pa­grindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti ginčijamą nu­tarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų ver­ti­nimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams dėl V. Š. pripažinimo padarius LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 2 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. K. Š. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus skunde nurodoma, kad taikant ATPK 30¹ str. pagal ATPK 126 str. 1 d. nepagrįstai skirtas trumpesnis nei numatyta straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas, o paskirtos baudos dydis neginčijamas, šiuo atveju paskirtos baudos dydis nėra aptariamas.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Š. nustatytas neblaivumo laipsnis labai nežymiai viršijo leistiną vairuoti normą – 0,46 promilės (atsižvelgus į prietaiso paklaidą – 0,437 promilės). Byloje nustatyta V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis dėl pažeidimo gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, V. Š. pažeidimą padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų ir nors anksčiau jis buvo baustas už KET, tačiau iš pažymos matyti, kad pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs - nustatyto greičio viršijimas, vairavimas neprisisegus saugos diržo, naudojimasis mob. telefonu vairuojant. Aukštesnės instancijos sprendžia, kad teismas, skirdamas švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, pagrįstai įvertino ir tai, kad nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną ribą, kad pažeidėjui automobilis reikalingas rūpinantis šeimos nariai ir darbinių funkcijų atlikimui, ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju administracinio nubaudimo tikslai V. Š. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, t. y. skiriant minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Esant šioms aplinkybėms, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimo dalis, kuria V. Š., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skirta 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, taip pat paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus bei nubaustojo V. Š. apeliacinių skundų netenkinti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga