Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-01-29 · Byla Nr. A2.6.-37-874/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-01-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
A2.6.-37-874/2016
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00012-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Pažeidėjas
V. Š.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-37-874/2016Proceso Nr. 4-18-3-00012-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; 2.14.3. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 29 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslaukienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nesusituokusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2016 m. sausio 2 d. 14 val. 11 min. Joniškio rajone, Pūraičių kaime vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant lengvam girtumo laipsniui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

V. Š. posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad yra medžiotojas, tą dieną važiavo su draugais į mišką šerti žvėrelių. Miške gėrė arbatą ir išgėrė 30-40 ml brendžio. Tai galėjo būti apie valandą laiko iki patikrinimo alkotesteriu. Lauke buvo šaltą, - 18° šalčio, tikrai nemanė, kad po valandos galėtų įpūsti į alkotesterį daugiau, nei leidžiamą 0,4 prom. normą, nesijautė apsvaigęs. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kiekvieną dieną važiuoja į darbą Joniškio mieste, todėl labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė teismo nutraukti bylą, nes V. Š. iš karto po įvykio, valandos laikotarpyje nuvyko į gydymo įstaigą, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Š. kraujyje rasta 0,22 prom. alkoholio, kraujo mėginys paimtas nepažeidžiant reikalavimų. Įstatymas draudžia vairuoti transporto priemonę tik esant girtumui daugiau, nei 0,4 prom. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad V. Š. nebuvo nustatyta neblaivumo požymių – alkoholio kvapo, kalbos nerišlumo, nekoordinuotų veiksmų. Visos abejonės yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o objektyvių duomenų, kad V. Š. vairavo transporto priemonę, esant daugiau, nei 0,4 prom. nėra.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

V. Š. kaltė be jo paties dalinio prisipažinimo ir teismui duotų paaiškinimų įrodyta byloje surinktais duomenimis:

2016-01-2 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 62P-47575805-16, kuriame yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kad pietų metu išgėrė vieną taurelę brendžio;

Šiaulių apskrities VPK Joniškio RPK pareigūnų Žydrūno Griciaus ir Algimanto Rudnicko 2016-01-02 tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2016-01-02, vykdant policijos priemonę „NBeblaivių vairuotojų kontrolė“, apie 14 val. 11 min. Joniškio r., Pavirčiuvės k. sustabdė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Š., ir kuriam buvo nustatytas 0,46 prom. girtumas;

alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, kad 2016-01-02 14 val. 11 min. V. Š. nustatytas 0,46 +/-0,01 prom. girtumas;

2016-01-02 pranešimu dėl V. Š. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 130/2016(01), kurioje nurodyta, jog V. Š. kraujyje, kuris paimtas 2016-01-02 15 val., rasta 0,22 prom. etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. atsiranda transporto priemonę vairavusiam asmeniui, kuriam nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju V. Š. ir padarė. Medicinos įstaigoje buvo paimtas kraujo mėginys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Š. kraujas paimtas 15 val., kraujyje rasta 0,22 prom. etilo alkoholio. Taigi policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir medicininės įstaigos atlikto kraujo tyrimo bei tikrinimo alkotesteriu rezultatai nustatyti skirtingu laiku, skiriasi.

Pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada medicinos įstaigoje paimamas kraujas, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Pažymėtina, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 proc. promilės per valandą. Tai, kad praėjus beveik valandai laiko po patikrinimo alkotesteriu, 0,24 prom. sumažėjo alkoholio kiekis V. Š. kraujyje parodė ir specialisto išvada. Pagal teismų praktiką įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą po 49 min., darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Drager alcotest Nr. ARFL0114“, nustatytas alkoholio kiekis V. Š. iškvėpiamame ore – 0,46 +/- 0,01 prom., objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. V. Š. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime negali paneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Kaip tik kraujyje rasta alkoholio koncentracija patvirtina, kad V. Š. buvo vartojęs alkoholį ir alkotesteris tai užfiksavo tikrinimo metu.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikacija yra teisinga. V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis) ir tai užtraukia atsakomybę pagal LR ATPK 126 str. 1 d.

V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės pripažino, kad vairavo transporto priemonę, vartojęs alkoholio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

ATPK 30¹ str. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra galimi tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į V. Š. asmenybę. V. Š. nustatytas girtumas 0,46 +/- 0,01 prom. nežymiai viršijo leistiną normą. Todėl darytina išvada, kad V. Š. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jam sėdant už automobilio vairo, neviršija leistinos normos, tačiau tai nepaneigia V. Š. lengvabūdiško požiūrio į patį alkoholio vartojimą prieš vairavimą. Bylos duomenys liudija, kad V. Š. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė. Teismas, įvertinęs tai, kad, kad V. Š. praeityje nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, daro išvadą, kad yra visuma aplinkybių rodančių, jog ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas V. Š. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). V. Š. už administracinį teisės pažeidimą skirtina pažeidimo sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra lygus sankcijos minimumui, taikant atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 6 mėnesiams. Teismo nuomone, šiuo atveju paskirtos nuobaudos sukels atitinkamus neigiamus padarinius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

pripažinti V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., ir skirti 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė