- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-57-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02168-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vaidva“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos mėsinė“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovės UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ naudai: ieškovės patirtų 12 937, 29 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo, palankaus ieškovei, visiško įvykdymo; ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008-09-15 UAB „Klaipėdos mėsinė“ (užsakovas) ir UAB „Vaidva“ (rangovas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti nudegusių pastatų, priklausančių užsakovui, esančių (duomenys neskelbtini) apskrityje, ardymo, šiukšlių išvežimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, o užsakovas – atsiskaityti su rangovu Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Minėtos sutarties vykdymo metu, rangovo atliekamų statybos darbų teritorijoje (statybvietėje) sunkiai susižalojo UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbuotoja M. L.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014, teismas nustatė dalinę UAB „Klaipėdos mėsinė“ bei UAB „Vaidva“ civilinę atsakomybę dėl žalos nukentėjusiajai. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas tik UAB „Vaidva“ deliktinės atsakomybės atlyginti žalą nukentėjusiajai klausimas, nenagrinėjant tarp UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių ir sutarties pažeidimo fakto. Ieškovė prašė bylą nagrinėti kitu aspektu, t. y. būtent dėl UAB „Vaidva“ sutartinės atsakomybės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atlyginti atsakovės neteisėtų veiksmų pasėkoje ieškovei atsiradusius nuostolius. Ieškovės teigimu, jei atsakovė nebūtų pažeidusi su ieškove UAB „Klaipėdos mėsinė“ sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų ir būtų laikiusi jai, kaip statybos rangovei, teisės aktų keliamų reikalavimų užtikrinti greta statybvietės gyvenančių ir dirbančių asmenų apsaugą nuo vykdomų statybos darbų keliamo pavojaus, ieškovės darbuotoja M. L. nebūtų susižalojusi ir iš UAB „Klaipėdos mėsinė, kaip iš darbdavio ir darbuotojai tiesiogiai įsipareigojusio garantuoti saugias darbo sąlygas, asmens, nebūtų priteistas žalos atlyginimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Vaidva“ iš ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad išnagrinėtoje Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 pagal ieškovės M. L. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“, tretiesiems asmenims UAB „Antena“, UAB „Bitė Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas taikė dalinės civilinės atsakomybės institutą, nustatydamas atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ 70 proc. kaltės dėl žalos padarymo dydį, o UAB „Vaidva“ – 30 proc. Byloje nurodyta, kadangi UAB „Vaidva“ atliekami valymo darbai tiesiogiai įtakojo ir taip dėl atsilaisvinusios atotampos nestabilios antenos griuvimą, šios atsakovės atsakomybė dėl griuvusios antenos preziumuojama. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad UAB „Vaidva“ negalėjo tinkamai apsaugoti kitų atsakovės darbuotojų, t. y. negalėjo jų įtakoti, kadangi šie darbuotojai dirbo pas atsakovę UAB „Klaipėdos mėsinė“ sutartiniais pagrindais ir būtent ši atsakovė turėjo užtikrinti savo darbuotojų saugą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 iš ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ žalos atlyginimas buvo priteistas nustačius ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, kaip darbdavės, civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-550-253/2015 Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą paliko nepakeistą.
5. Teismas konstatavo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 ieškovei UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistos piniginės sumos dėl jos pačios, kaip darbdavio, neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl šioje byloje konstatuoti atsakovės UAB „Vaidva“ neteisėtų veiksmų, kildinamų iš 2008-09-15 Statybos rango sutarties vykdymo, nėra teisinio pagrindo. Ginčas dėl žalos atlyginimo M. L. išspręstas įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014. Teismas konstatavo, kad byloje nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai ieškovės patirtų 12 937,29 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo, palankaus ieškovei, visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šilutės rajono apylinkės teisme byla buvo nagrinėjama ta apimtimi, kiek tai susiję su M. L. pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo, kuris buvo kildinamas iš delikto, bei atitinkamai teismas taikė deliktinės civilinės atsakomybės teisės normas. Tuo tarpu ieškovė nagrinėjamu atveju pareiškė ieškinį teisme dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Todėl šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškinti ir taikyti teisės normas reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę, aiškinti ir vertinti tarp šalių sudarytą sutartį dėl rangos darbų, nustatyti faktines aplinkybes susijusias su sutartyje nustatytų prievolių pažeidimu, vertinti ar dėl sutartimi prisiimtų prievolių pažeidimo yra padaryta žala, jei padaryta nustatyti jos dydį.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nevykdė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė yra ne tik verslininkė, tačiau jos veiklą reglamentuoja yra teisės aktai (įstatymas, STR ir kt.) Todėl pagal minėtą teisės normą atsakovei yra perkeliama įrodinėjama našta, t. y. atsakovė privalėjo įrodyti, kad ji nepadarė sutartinės prievolės pažeidimo, bei nėra kalta. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės atsakovę atleido nuo įrodinėjimo pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovei UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistos piniginės sumos dėl jos pačios, kaip darbdavio, neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl šioje byloje konstatuoti atsakovės UAB „Vaidva“ neteisėtų veiksmų, kildinamų iš 2008-09-15 Statybos rango sutarties vykdymo, nėra teisinio pagrindo. Atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Tačiau jai šios pareigos neįvykdžius buvo sužalota ieškovės darbuotoja. Būtent dėl to, kad atsakovė pažeidė sutarties ir teisės aktų reikalavimus, įvyko antenos griūtis, dėl to buvo sužalota ieškovės darbuotoja.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vaidva“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. rugsėjo 17 d. UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje, kuomet buvo sunkiai sužalota šios įmonės darbuotoja M. L., UAB „Klaipėdos mėsinė“ civilinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad nevykdė savo, kaip darbdavio, pareigos užtikrinti savo darbuotojai saugių darbo sąlygų ir laiku neįvertino esamų rizikų. Tuo tarpu šiuo savo ieškiniu, UAB „Klaipėdos mėsinė“ siekia minėtą civilinės atsakomybės naštą perkelti atsakovei UAB „Vaidva“, kurios veiksmai, susiję su nelaimingu įvykiu, teismo jau buvo įvertinti ir iš jos jau buvo priteista tiek turtinė tiek neturtinė žala. Teismai, nagrinėję civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį, be kita ko tyrė ir vertino 2008 m. rugsėjo 15 d. Statybos rangos sutartį, tačiau nebuvo prieita išvados, jog UAB „Vaidva“ netinkamai ją vykdė, ar atliko veiksmus, kurie šalintų kitų atsakovų civilinę atsakomybę. UAB „Vaidva“ vykdomų statybos darbų aikštelė neapėmė pastato, ant kurio stovėjo nelaimingo atsitikimo metu nugriuvusi antena ir jei UAB „Klaipėdos mėsinė“, žinodama apie antenos atotampos pažeidimą, būtų ėmusi veiksmų apsaugoti (atitverti) teritoriją, kurioje dirbo jos darbuotojai, ar laikinai sutvirtinti pažeistą anteną, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Todėl ieškovės argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė pažeidė statybos rangos sutartį bei teisės normas, reglamentuojančias rangovo pareigas, yra nepagrįsti, ką savo sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
7.2. Apeliantės motyvai, susiję su sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, ko, neva, nepadarė pirmosios instancijos teismas, yra prieštaringi. Viena vertus, teigiama, jog teismas privalėjo aiškinti ir vertinti tarp šalių sudarytą sutartį dėl rangos darbų, nustatinėti faktines aplinkybes, susijusias su sutartyje nustatytų prievolių pažeidimu, vertinti ar dėl sutartimi prisiimtų prievolių pažeidimo yra padaryta žala, jei padaryta, tai nustatyti jos dydį, kita vertus, ieškiniu tiesiog reikalaujama atlyginti visus nuostolius regreso tvarka, kuriuos ieškovė patyrė, įvykdydama Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsnius, 6.256 straipsnio 2 dalį.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad toks bylos nagrinėjimo būdas apeliacinės instancijos teisme yra reikalingas, atsižvelgiant į bylos apimtį ir pobūdį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei
10. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė atsakomybė kaip ir deliktinė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui, t. y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
11. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-15 UAB „Klaipėdos mėsinė“ (Užsakovas) ir UAB „Vaidva“ (Rangovas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti nudegusių pastatų, priklausančių Užsakovui, esančių (duomenys neskelbtini) apskrityje, ardymo, šiukšlių išvežimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, o Užsakovas – atsiskaityti su Rangovu Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Rangovo atliekamų statybos darbų teritorijoje (statybvietėje) buvo sunkiai sužalota UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbuotoja M. L..
13. Įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 pagal ieškovės M. L. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“, tretiesiems asmenims UAB „Antena“, UAB „Bitė Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškovės M. L. naudai priteista 16924,06 Lt turtinės žalos, 21000 Lt neturtinės žalos, 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovės M. L. naudai priteista 7253,17 Lt turtinės žalos, 9000 Lt neturtinės žalos, 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 nustatyta, kad ieškovė tuo metu dirbo UAB „Klaipėdos mėsinė“ (duomenys neskelbtini) ir ji tuo metu buvo darbe, t. y. atliko savo darbines pareigas. Minimoje byloje teismas konstatavo, kad žalos atsiradimas buvo įtakotas dėl netinkamų UAB „Klaipėdos mėsinė“ bei UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų, o tiksliau jų aplaidaus neveikimo. Teismas sprendė, kadangi UAB „Vaidva“ atliekami valymo darbai tiesiogiai įtakojo ir taip dėl atsilaisvinusios atotampos nestabilios antenos griuvimą, šio atsakovo atsakomybė dėl griuvusios antenos preziumuojama. Teismas konstatavo, kad UAB „Vaidva“ negalėjo tinkamai apsaugoti kitų atsakovo darbuotojų, t. y. negalėjo jų įtakoti, kadangi šie darbuotojai dirbo pas atsakovą UAB „Klaipėdos mėsinė“ sutartiniais pagrindais ir būtent šis atsakovas turėjo užtikrinti savo darbuotojų saugą. Įvertinus aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 iš ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ žalos atlyginimas buvo priteistas nustačius ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, kaip darbdavės, civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.
14. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-550-253/2015 Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ laiku neužtikrino darbuotojos saugumo, nes nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų reikiamų saugumo priemonių darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, tiek, kiek jų esant tokioms faktinėms aplinkybėms buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėje galioja principas, jog iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-299/2014 iš ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteista piniginė suma, kurią nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo kaip patirtą žalą, buvo priteista dėl ieškovės, kaip darbdavio, neteisėtų veiksmų (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje konstatuoti atsakovės UAB „Vaidva“ neteisėtų veiksmų, kildinamų iš 2008-09-15 Statybos rango sutarties vykdymo, nėra teisinio pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo aiškinti ir vertinti tarp šalių sudarytą 2008-09-15 Statybos rangos sutartį, nustatyti faktines aplinkybes susijusias su sutartyje nustatytų prievolių pažeidimu. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl įrodymų vertinimo
16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
18. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dar iki antenos griuvimo atsakovei buvo žinoma, jog antena yra nestabili ir ji gali griūti. Tačiau kaip matyti pagal bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsakovė apie tai neinformavo ieškovės, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad ši grėsmė ir rizika būtų pašalinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiame Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime, kurio nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra konstatuota, kad bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ iki antenos griūties žinojo apie antenos tvirtinimo pažeidimą. Konstatuota, kad tiek UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek UAB „Vaidva“, tiek UAB „Bitė Lietuva“ dar iki griūnant antenai, žinojo apie vienos ją laikančios atotampos pažeidimą, nors šalys nagrinėjant minėtą bylą ir laikėsi kitokios pozicijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė UAB „Vaidva“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovei UAB „Vaidva“ iš ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Vaidva“ iš ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.