- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- 1-345-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34372-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- V. D., R. D.
- Advokatai
- Egidijus Giedraitis, Vita Litinskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent jis 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 13.00 val., Sausio 15-osios g., ties Žiedų skg., Klaipėdoje, kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 punkto (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį <...> ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) ir 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>) reikalavimus ir elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusiam automobiliui, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusius pėsčiuosius, jis nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl ko partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusias pėsčiąsias: R. D., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir V. D., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 3 d. Jis važiuodamas Sausio 15-osios gatve, pirma eismo juosta, kurioje buvo dvi eismo juostos, kliudė per pėsčiųjų einančius žmones. Jis važiavo pirma eismo juosta, kitas automobilis važiavo antra eismo juosta, apie du metrus prieš jį. Kitas automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Jis nepastebėjo, kaip nukentėjusioji R. D. iššoko į pėsčiųjų perėją prieš jo automobilį, jis nespėjo sustoti ir ją kliudė. Jam įvažiuojant į pėsčiųjų perėją, nukentėjusioji R. D. tiesiog iššoko prieš jo automobilį. Ji buvo apie du metrus iki jo automobilio. Antroje juostoje važiuojantis automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, todėl jis nepastebėjo iššokusios R. D.. Jo važiavimo greitis buvo apie 20 km/h. Kitos nukentėjusiosios V. D. jis nekliudė. Jis jaučiasi iš dalies kaltas ir prisiima dalį kaltės. Jis išgyveno dėl šio įvykio ir nutikus įvykiui buvo šoke, todėl nespėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų R. D. ir V. D.. Jis turi 60 metų vairavimo stažą, 27 metus dirbo autobuse parke, jokių incidentų neturėjo. Kelių eismo taisykles skaitė prieš 20 metų. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų ir prisiima pusę kaltės.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju V. D. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. 1983 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) parke, autobuso vairuotoju, prieš 10 metų išėjo į pensiją. 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 13.00 val., automobiliu „VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo iš namų į Senąjį turgų. Važiavo Sausio 15-osios g. pirma eismo juosta. Antra eismo važiavęs automobilis prieš pėsčiųjų perėją sustojo. Jis irgi prieš pėsčiųjų perėją stabdė, tačiau sustojo jau pėsčiųjų perėjoje ir partrenkė moterį. Moteris užkrito ant automobilio. Jam atrodo, kad jaunesnės merginos jis nekliudė. Vėliau atvažiavo medikai ir policija. Medikai moterį ir merginą išvežė. Policininkai suformino įvykį. Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio danga ir asfaltas buvo sausi. Jis kaltę pripažįsta iš dalies, nes antra eismo juosta važiavęs automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos ir moteris išėjo į pirmą eismo juostą pro automobilį. Minėtas automobilis jam trukdė matomumą (2 t., b.l. 73-76). Papildomos įtariamojo apklausos metu V. D. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes avarinę situaciją sukėlė antra juosta važiavęs automobilis. Jis staigiai stabdė ant pėsčiųjų perėjos. Automobilis buvo didelis, gal truputį aukštesnis už jo vairuojamą. Jis sustojo ant pėsčiųjų perėjos. Jam važiuojant pirma eismo juosta pro antroje juostoje staigiai stabdžiusį ir pėsčiųjų perėjoje sustojusį automobilį jis negalėjo matyti, kas vyksta pėsčiųjų perėjoje. Kadangi minėtas automobilis staigiai stabdė ir sustojo ant pėsčiųjų perėjos, jis taip pat pradėjo staigiai stabdyti, tačiau nespėjo. Pro ant sustojusio ant pėsčiųjų perėjos automobilio priekį, jam iš kairės pusės staigiai atėjo viena moteris, o už jos dar viena. Jis mano, kad pirmoji ėjusi moteris neįsitikino, ar yra saugu eiti ir nesidairė. Tarp jų buvo nedaugiau kaip 1 metro atstumas. Tarp sustojusių ant pėsčiųjų automobilių buvo apie 1 metro atstumas. Pamatęs pirmą einančią moterį, jis staigiai stabdė. Jis nespėjo sustabdyti ir pirmą ėjusią per perėją moterį kliudė priekine kaire automobilio puse. Nuo smūgio ši moteris užvirto ant variklio dangčio. Jis nekliudė antros moters, ji liko stovėti tarp sustojusių automobilių, tai yra tarp jo ir to kito. Atvykę policijos pareigūnai sakė, kad kaltas antroje juostoje važiavusio automobilio vairuotojas. Po eismo įvykio antra ėjusi pėsčioji, kaip vėliau sužinojo tos kitos moters dukra, dėl sužalojimų nesiskundė. Ant tų kūno vietų, kurios buvo neuždengtos drabužiais, jokių sužalojimų ar paraudimų nesimatė. Kiek girdėjo nei medikams, nei policijos pareigūnams dukra apie jokius sužalojimus nesuskundė (2 t., b.l. 77-79).
Nukentėjusioji V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną ji su mama ėjo per pėsčiųjų perėją, eidamos sustojo salelėje. Jos ėjo perėjos viduriu, mama ėjo dešiniau, arčiau sustojusio automobilio pusės, ji ėjo iš paskos per žingsnį ir tada mamą partrenkė. Pats pirmas kontaktas su automobiliu buvo jos mamos. Ji negali pasakyti, kokia dalimi mama pirmiausiai trenkėsi. Automobilis, kuris važiavo antra eismo juosta, tvarkingai sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Ji su mama buvo salelėje, tuomet ji iškišo galvą pažiūrėti, ar tikrai nėra automobilių, bet nieko nebuvo. Ji ranka trenkėsi į automobilio kapoto kairę dalį. Ji atsiminė, kad ji ranka atsitrenkė į automobilį, bet nenugriuvo, ją automobilis kliudė stabdydamas, nes partrenkęs mamą automobilis nebuvo sustojęs. Ji dešine ranka žastu petimi susitrenkė, o mama per kapotą nusirideno. Tuo metu jai buvo šokas. Parodymų patikrinimo vietoje metu ji buvo prie automobilio, išmatavo aukštį. Negali pasakyti, ar automobilis kliudė jos kojas, nes kojų jai neskaudėjo. Vairuotojas neišlipo iš automobilio. Ji pribėgo prie automobilio vairuotojo, atidarė automobilio dureles ir jam pasakė: „lipi lauk ir stovi čia“. Ji neatsiminė automobilio spalvos, galvojo, kad jis buvo rudas, bet jis buvo sidabrinis. Ji dėl šoko būsenos nepajuto jokio skausmo, medikai jos klausė, ar ji sužalota, ji pasakė, kad ne, nes tuo momentu nejautė skausmo. Greitoji medicinos pagalba nuvežė mamą į ligoninę. Ji davė policijos pareigūnams savo kontaktus. Jai ranką atleido tik šeštadienį, kai nuvažiavo pas tėtį. Ji vakare gulėdama pajuto skausmą, todėl pirmadienį skambino į policiją ir nuvažiavo į komisariatą bei davė parodymus, pasakė tyrėjai, kad jai skauda ranką, todėl ji ją paskatino nuvažiuoti į ligoninę išsitirti, nes dėl šoko po įvykio galėjo iškart nepajusti skausmo. Ji pirmadienį nuvažiavo pas mamą jos aplankyti, o paskui nuvažiavo į ligoninę ir jai nustatė dešinio žasto sumušimą. Po įvykio sustojusi jauna pora padėjo, davė vandens, drėgnų servetėlių, sakė, kad liudys, nes jie važiavo už V. D. automobilio ir sakė, kad važiuodami matė, kad kažkas bus, nes V. D. prieš pėsčiųjų perėją nemažino greičio. Liudytojui, kuris važiavo iš paskos su drauge ar žmona, paskambino padėkoti, kad sustojo.
Nukentėjusioji V. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 13.00 val., ji su motina R. D. atėjo prie perėjos esančios Sausio 15-ios g. netoli „Circle K“ degalinės. Jos atėjo nuo degalinės pusės. Prieš perėją jos sustojo ir apsidairė. Po to, jos įžengė į perėją. Praėjus dvi juostas, jos atėjo prie saugumo salelės. Joms iš dešinės važiavęs automobilis antroje juostoje sustojo jas praleisti, todėl jos ėjo toliau. Praėjus pro šį automobilį staiga jas partrenkė pirma eismo juosta joms iš dešinės atvažiavęs automobilis. Motina nuo smūgio į variklio dangtį nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, netoli šaligatvio. Į ją automobilis tiesiog atsitrenkė. Nuo smūgio ji neparkrito. Ji iš karto nubėgo pažiūrėti, kas atsitiko motinai. Vairuotojas neišlipo iš automobilio, todėl ji atidarė dureles ir liepė stovėti. Jis nieko neklausė apie jų sveikatos būklę. Kai motina paklausė, kodėl jis taip padarė, jis atsakė, jog nematė. Jos motinai iš pakaušio bėgo kraujas. Kažkas iš aplinkinių paskambino spec. tarnyboms. Atvykę medikai jos motiną nuvežė į ligoninę. Ji dėl šoko turbūt nieko nejautė, todėl medikams pasakė, kad yra nesužalota. Kitą dieną ji kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes skaudėjo dešinę ranką. Ten jai nustačius dešinio žąstikaulio sumušimą išleido į namus. Šiuo metu jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio danga asfaltas sausas. Jai išaiškinta, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos turi kreiptis į draudimo bendrovę. Jai išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį (1 t., b.l. 37-40). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. D. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 13.00 val., ji su motina atėjo prie perėjos, esančios Sausio 15-ios g., netoli „Circle K“ degalinės. Jos atėjo nuo degalinės pusės. Prieš perėją jos sustojo ir apsidairė. Po to, jos įžengė į perėją. Praėjus dvi juostas, jos atėjo prie saugumo salelės. Joms iš dešinės važiavęs automobilis antroje juostoje sustojo jas praleisti. Tai buvo baltos spalvos, lengvasis automobilis. Ji neatsiminė automobilio markės ir modelio. Automobilis sustojo prieš perėją. Prieš sustodamas automobilis važiavo ramiai, tikrai neagresyviai. Ji pamatė, kad jas automobilis sustojo praleisti, todėl jos ėjo toliau per perėją. Ji ėjo kažkur ties perėjos viduriu, o mama arčiau perėjos dešinio krašto. Praėjusi pro sustojusį automobilį, ji stabtelėjo ir dar pažiūrėjo į dešinę. Ji nematė, kad pirma eismo juosta jai iš dešinės būtų atvažiavęs automobilis. Mama gal ėjo truputį priekyje. Bet kokiu atstumu nepasakys, nes neįsidėmėjo. Mamai praėjus pro šį antroje juostoje sustojusį automobilį staiga ją kliudė pirma eismo juosta joms iš dešinės atvažiavęs automobilis. Ji tik atsimena, kad mama užkrenta ant automobilio variklio dangčio. Nuo smūgio ji nukrito ant šaligatvio. Tuo pat metu kai automobilis kliudė mamą, jis kliudė ir ją. Į kurią tiksliai kūno vietą ją kliudė, neatsimena. Kuria automobilio dalimi, neįsidėmėjo, nes po eismo įvykio patyrė šoką. Bet atsimena, kad nuo smūgio ji atsirėmė dešine kūno puse į automobilio variklio dangtį, tai yra atsitrenkė dešinės rankos žastu. Nori dar pasakyti, kad nuo automobilio kliudymo ji tiesiog užgriuvo praktiškai visa kūno mase ant automobilio variklio dangčio. Nuo smūgio ji neparkrito. Po to iš karto nubėgo pažiūrėti kas atsitiko motinai. Vairuotojas neišlipo iš automobilio, todėl ji atidarė dureles ir liepė stovėti. Jis nieko neklausė apie jų sveikatos būklę. Atvykę medikai motiną nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ji dėl šoko turbūt nieko nejautė, todėl medikams pasakė, kad yra nesužalota. Kadangi jai po eismo įvykio skaudėjo dešinę ranką, ji pirmadienį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten jai nustačius dešinio žastikaulio sumušimą išleido į namus. Taip pat jai buvo išduotas 10 dienų nedarbingumo pažymėjimas. Iš kart po eismo įvykio ji patyrė didelį šoką, nes prieš jos akis buvo sužalota jos artimas žmogus, jos mama, jas sieja glaudus ryšys. Dėl kilusių blogų prisiminimų ir patirto streso jai pasidarė psichologiškai bloga. Kiekvieną kartą kai reikia galvoti apie eismo įvykį labai sunkiai užmiega (1 t., b.l. 41-44).
Nukentėjusioji R. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. ėjo su dukra pro degalinę per perėją. Jos perėjo vieną perėjos dalį ir sustojo salelėje. Antroje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo, tuomet ji pajuto smūgį ir išgirdo dukros balsą: „mama“. Jos ėjo labai ramiai, tikrai nešokinėjo per perėją. Ji pajuto smūgį į dešinį šoną, atsipeikėjo, kai buvo ant žemės. Tuomet ji sakė, jog tuoj atsistos, bet jai pasidarė labai silpna. Jai dukra pasakė nesistoti, kad jai bėga kraujas iš galvos. Tuomet atvyko greitoji pagalba. Jie klausė jos asmens kodo, ji pasakė savo asmens kodą, ji nebuvo praradusi sąmonės. Ją nuvežė į ligoninę, jai lūžo 8 šonkauliai ir raktikaulis. Kai ją ruošė operacijai, sesutės sakė, kad jos visas sprandas ir ranka mėlyni. Ją šeštadienį paguldė, pirmadienį operavo ir penktadienį paleido namo. Jai yra įdėta plokštelė, varžtai, šiuo metu ji neturi jėgų, jai silpna, su ta ranka negali daug ko daryti, taip pat svaigsta galva. Ji nesupranta, kodėl automobilio vairuotojas jų neatsiprašė. Jai buvo sužalota ir galva, reikėjo siūti. Gydytojas sakė, kad jai galvos svaigimas dėl avarijos, iki įvykio jai galva nesvaigo. Jai siūlė nustatyti neįgalumą ne vieną kartą, ji nori gydytis, praėjo visas reikalingas reabilitacijas. Ji žino dėl dukros sužalojimo, nes ji atėjo pirmadienį pas ją ir sakė, kad skauda ranką ir eis šviestis ranką.
Nukentėjusioji R. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, papildydama, jog ji pirmoji patyrė automobilio smūgį ir buvo parblokšta, todėl nematė, kokia automobilio dalies detalė kliudė jos dukrą ir į kurią jos kūno dalį (1 t., b.l. 86-89, 104-107).
Liudytoja R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dirba greitosios pagalbos gydytoja. Ji prisimena įvykį. Jie po įvykio atvažiavo, rado sėdinčią moterį. Ji tikslių sužalojimų neatsimena, tačiau matė šalia labai susijaudinusią nukentėjusiosios dukrą. Ji vairuotojo nematė, visi aplinkiniai sakė, kad moterį partrenkė per pėsčiųjų perėją. Jos dukra važiavo kartu, lydėjo mamą į ligoninę. Dukra apie savo sveikatą nieko neminėjo, nes akivaizdžiai buvo labai susijaudinusi. Streso metu žmogus gali nejausti jokio skausmo, skausmas gali atsirasti po kelių dienų.
Liudytoja R. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad žino, jog yra kviečiama liudyti dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės. Ji atsimena nukentėjusiąją. Ji yra skubios medicinos pagalbos specialistė. Ji atsimena, kad sėdėjo moteris ir šalia buvo dukra, kuri labai rūpinosi mama. Moteris buvo nuvežta į ligoninę. Dukra nesiskundė dėl savo sveikatos, nes jie būtų užvedę kitą kortelę, bet jie įspėjo, jog, jei ji pajustų skausmą, kad kreiptųsi į budinčią ligoninę. Jie pirmiausia eina prie labiausiai nukentėjusiojo žmogaus, o paskui klausia įvykio dalyvių, kas dar nukentėjo.
Liudytojas V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dirba greitosios pagalbos vairuotoju, veža į iškvietimus. Jis prisiminė jaunesniąją moterį. Jie gavo iškvietimą dėl autoįvykio. Jie atvažiavę pamatė ant šaligatvio sėdinčią moterį, matė, kad kažką balto prispaustą ant galvos, taip pat įvykio vietoje matė esančią jaunesnę moterį. Jie ant neštuvų paguldė vyresnę moterį, jie įkėlė ją į automobilį, tuomet daktarė apžiūrėjo ir jie išvažiavo į ligoninę. Kartu važiavo ir moters dukra. Dukra važiuojant prašė, kad jie žiūrėtų jos mamą, ji labai pergyveno dėl mamos. Jie įsiminė tą mergaitę, nes ji labai pergyveno dėl mamos. Jis neatsiminė automobilio vairuotojo. Jis nematė ant jaunesnės merginos sužalojimų, ji nesikreipė į juos pagalbos.
Liudytojas R. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažinojo. Jis su šeima važiavo nuo prekybos centro „Akropolis“, suko į kairę, matė, kad ėjo žmonės per pėsčiųjų perėją, nes viena mašina sustojo, o kitas automobilis nesustojo. Jis matė, kaip automobilis kliudė žmones. Jie sustojo ir pamatė, kad vyresniajai moteriai bėgo kraujas iš galvos. Tos moters dukra labai rūpinosi mama. Jis paklausė jaunesnės moters, ar ji nenukentėjo. Ji pasakė, kad automobilis kliudė petį ir ji nubėgo prie mamos. Jie paskambino 112, tuomet atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Dukra vis mamą valė su servetėlėmis, ieškojo mamos paso, tada jas išvežė greitoji. Jie liko įvykio vietoje. Taip pat jie paliko pareigūnams savo kontaktinius duomenis. Jie važiavo iš paskos kaltinamojo automobilio. Jis matė, kad vienas automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o kitas net nestojo. Jis sušuko žmonai, kad tuoj bus avarija. Jis pats iš karto sustojo ir pamatė, kaip partrenkė žmones. Moterys ėjo jiems iš kairės pusės, jos sustojo salelėje. Taip pat matė, kad kitas automobilis sustojo. Matė, kaip pėsčiosios ėjo ramiai, besišnekučiuodamos. Antroje juostoje automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Jaunesnė mergina sakė, kad jai kliudė petį, jis matė įvykio vietoje nublokštą moterį, o jaunesnės moters kliudymo nematė, nes kaltinamojo automobilis buvo aukštesnis. Ant jaunesnės moters išorinių sužalojimų nematė. Kai jie priėjo prie moterų, jaunesnioji moteris pasakė „mane irgi kliudė, bet likau stovėti“. Ji buvo susiėmusi už dešinės pusės peties, dar pasižiūrėjo į jį, bet pasakė, „nieko“ ir nubėgo prie mamos. Jis negalėjo pasakyti, koks buvo kaltinamojo automobilio greitis. Jis važiavo su žmona ir mažamečiais vaikais.
Specialistas Gintautas Paulikas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad išvadas dėl nukentėjusiosios V. D. sužalojimų padarė iš užduoties ir medicininių dokumentų (1 t., b.l. 65-70). Klausimą dėl sužalojimo mechanizmo reikėtų užduoti techniniam ekspertui, apžiūrėti automobilį, nukentėjusiųjų rūbus, tai nustato autotechninę ekspertizę atliekantys ekspertai. Žmogus yra lankstus, nebūtinai žmogus turi stovėti įvykio metu, žmogus gali būti pasilenkęs. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo paaiškino, jog jie tyrė medicininius dokumentus, bet ne patį žmogų, gali būti, kad ne visi sveikatos sutrikdymai galėjo būti aprašyti medicininiuose dokumentuose. Šio eismo įvykio metu užduotyje buvo parašyta, kad asmenys nukentėjo eismo įvykio metu, todėl jie užduoties ginčyti negali. Išvada priklauso nuo to, kaip pareigūnai suformavo užduotį, jie atsako į užduotyje nurodytus klausimus. Tikėtina, kad galėjo ir ant kojų būti sužalojimų, bet negalima spėlioti, ar buvo ir (ar) nebuvo tie sužalojimai. Žmogaus sužalojimai priklauso ir nuo automobilio konstrukcijos. V. D. 2023 m. vasario 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota (nuotrauka Nr. 3), kaip ji rodė savo peties žastą dešinės rankos kontaktavimo su automobiliu vietą, tačiau ji nerodo tos aplinkybės, kurioje ji buvo eismo įvykio metu, pirminio kontakto su dviem asmenimis metu, svarbu atsižvelgti, kad įvykio metu buvo du asmenys, tokiu atveju reikėtų atlikti techninę ekspertizę. Dėl nuotraukos Nr. 4 (kontakto su variklio dangčiu) paaiškino, jog labai panašu, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti užkritus ant variklio dangčio, bet ar buvo tiesioginis kontaktas į jos kojas ar į kito asmens kojas. Siekiant išsiaiškinti sužalojimo mechanizmą reikia skirti kompleksinę autotechninę ekspertizę. Nukentėjusiajai sužalojimai buvo nustatyti ligoninėje, kurioje padarė tyrimus ir nustatė būtent tokius sužalojimus V. D. Jiems buvo pateikti teisėsaugos medicininiai dokumentai, todėl jie vertino jau pateiktus dokumentus. Jie nevertina žmogaus psichologinės būsenos, šiuo klausimu yra kiti specialistai. Nustatant sužalojimo mastą šie psichologiniai išgyvenimai nevertinami.
Liudytojas D. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad šiek tiek prisimena eismo įvykį. Dvi moterys buvo partrenktos pėsčiųjų perėjoje. Kai jie atvyko į įvykio vietą, buvo atvykę medikai, buvo tvarstoma vienai moteriai galva. Jis atsiminė, kad jis daugiau bendravo su vyru, kuris sukėlė eismo įvykį. Tas vyras važiavo pirma eismo juosta, nepastebėjo, kad pėsčiųjų perėjoje eina moterys. Antroje eismo juostoje važiavęs kitas automobilis sustojo. Jis atsiminė, kad buvo įvykio liudininkai, kurie matė įvykį važiuodami kitu automobiliu. Jis įvykio vietoje buvo su kolege. Jis kartas nuo karto buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų, bet kokius uždavė klausimus atsiminti negalėjo. Jis įsiminė vyresnio amžiaus moterį, kuriai buvo subintuota galva, jog ji įvykio metu krisdama susitrenkė galvą. Jis neatsiminė, ar kita moteris buvo sužalota. Jis atsiminė, kad ant automobilio kapoto buvo ranka nubrauktos dulkės. Automobilis buvo tvarkingas, bet automobilyje neveikė automatinė stabdymo sistema. Jis nemano, kad tai galėjo turėti įtakos įvykiui, nes ant kelio stabdymo žymių net nebuvo. Vairuotojas bendravo adekvačiai, buvo blaivus. Jis sudarinėjo įvykio schemą. Kartais pasirašo juodraštyje, galimai tai ir buvo juodraštis, bet kaip buvo šiuo atveju neatsiminė. Kontaktas nukentėjusiųjų buvo su priekine automobilio dalimi. Jis negali pasakyti, ar buvo pažymėta kontakto vieta įvykio schemoje. Schemoje nėra pažymėta kontakto vieta. Jis nematė, ar liudytojas buvo priėjęs apžiūrėti automobilio priekinės dalies. Gal ir nebuvo tiksliai nustatyta tiksli kontakto vieta. Įvykio vietoje buvo daroma fotofiksacija. Jis neatsiminė, kodėl būtent iš tokio kampo buvo fotografuota. Įvykio vietoje jo kolegė bendravo su nukentėjusiaisiais asmenimis. Jis negali tiksliai atsakyti, bet kontakto vieta buvo daugiau nuo vidurio į kairę daugiau į vairuotojo pusę. Nebuvo matuotas automobilio plotis, taip pat automobilio ir kontakto plotis nebuvo matuotas. Jis nebuvo tikras, kad abi moterys buvo kliudytos automobilio, gal mama kliudė dukrą. Ant automobilio kapoto įlenkimų ar įbrėžimų nebuvo. Jaunesnioji moteris skundėsi, jog jai sužalota alkūnė. Liudytojas D. S. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad atsimena, kad moters dukra vieną kartą sakė, kad ir ji turėjo kontaktą su automobiliu.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, jog 2022 metų rugsėjo mėnesį tikslios datos neatsimena, nes praėjo laiko tarpas, jis dirbo su tyrėja A. N. Apie 13.00 val. jie gavo pranešimą apie eismo įvykį Sausio 15-osios g. Klaipėdoje prie „Circle K“ degalinės. Nuvažiavę į įvykio vietą jie pamatė, kad medikai jau yra atvažiavę. Pėsčiųjų perėjoje pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis „VW Touran“, tamsios spalvos. Prie minėto automobilio buvo pagyvenęs vyras, kaip vėliau nustatė, būtent jis vairavo automobilį. Išlipę iš automobilio, jie nuėjo prie pėsčiųjų perėjos. Ten, kiek atsimena, ant šaligatvio, ar visai greta jo sėdėjo sužalota vyresnio amžiaus moteris. Jai iš galvos bėgo kraujas, bet jau buvo uždėta tvarsliava. Šalia moters buvo mergina. Kaip vėliau sužinojo, kad ji yra moters dukra. Jis paklausė, kas vairavo automobilį. Dukra nurodė, kad vairavo pagyvenęs vyras. Minėtas vyras taip pat prisipažino, jog vairavo automobilį. Kiek atsimena, tyrėja A. N. paklausė, kas nukentėjo eismo įvykio metu. Dukra pasakė, kad einant per pėsčiųjų perėją nubloškė mamą. Dukra sakė, kad kliudė ir ją, bet ji neparkrito. Jis negirdėjo, kad ji sakytų, ar jai skaudėjo, ar skauda. Daugiau ji nedetalizavo savo sužalojimų. Ji buvo labai susijaudinusi ir susirūpinusi savo mamos sveikata. Tada jis vairuotoją pasikvietė link tarnybinio automobilio blaivumo patikrinimui ir įvykio aplinkybių patikslinimui. Prie nukentėjusios liko jo kolegė. Po to, jis negirdėjo ką kolegė kalbėjo su moterimis. Jis neatsiminė, ar abi moteris išvežė į ligoninę. Kaip minėjo, jis tik vieną kartą girdėjo iš dukros paaiškinimą dėl kontakto su automobiliu. Vėliau jau pabendravus su visais eismo įvykio dalyviais, kiek atsimena nustatė, kad pėsčiosios ėjo per pėsčiųjų perėją nuo degalinės pusės. Automobilis stovėjo pėsčiųjų perėjoje. Praktiškai 3/4 perėjos jau buvo po automobiliu. Vairuotojas paaiškino, kad antra juosta važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o jis per minėtą automobilį nematė pėsčiųjų ir nespėjo laiku sustoti. Tarnybinį pranešimą apie įvykį surašė kolegė A. N. (1 t., b.l. 174-177).
2022 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog eismo įvykio vietos schema yra nubraižyta 2022 m. rugsėjo 3 d. Schemoje pavaizduota Sausio 15-osios gatvės kelio važiuojamoji dalis su dviem eismo juostomis, prie Žiedų skersgatvio, Klaipėdoje. Pirmos eismo juostos plotis – 3,50 m. Antros eismo juostos plotis – 3,50 m. Schemoje sutartiniu ženklu Nr. 1 pažymėtas automobilis „VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilis „VW Touran“ stovi ant pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje. Tarp automobilio priekinio dešinės pusės rato ir dešinio kelkraščio yra 1,60 m. atstumas. Tarp automobilio galinio dešinės pusės rato ir dešinio kelkraščio yra 1,74 m. atstumas. Tarp automobilio priekinio kairės pusės rato ir pėsčiųjų perėjos krašto yra 1,87 m. atstumas. Pėsčiųjų perėjos plotis yra 4,0 m. (1 t., b.l. 19-26).
2022 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigų pateiktų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurios matyti, kad vaizdo įrašas 2022-03-03-132313-002 yra spalvotas, su garsu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į įvykio vietą, esančią Sausio 15-sios g. prie Žiedų skg. Klaipėda atvyksta policijos pareigūnai. Pėsčiųjų perėjoje stovi automobilis „VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Prie pėsčiųjų perėjos ant grindinio sėdi R. D., kuriai suteikiama medicininė pagalba. Šalia jos yra V. D. Eismo įvykio vietoje yra liudytojas, kurio duomenis užsirašo policijos pareigūnė. Liudytojas trumpai paaiškina aplinkybes, kad pirmas automobilis sustojo praleisti pėsčiųjų, o antras nesustojo. V. D. paaiškina, kad mama nuskrido, o ją kliudė, bet ji nenukrito. Vaizdo įrašas 2022_03_03_13231_002 yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašas yra iš policijos pareigūno „Body camera“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnas paklausia V. D., kas partrenkė. Ji nurodo į vyrą. Tas vyras yra V. D.. Jam patikrinamas blaivumas. Nustatoma, kad jis blaivus. Po to policijos pareigūnas paklausia V. D., kaip įvyko eismo įvykis. V. D. paaiškina, kad važiavo pirma juosta ir nespėjo sustoti. Vaizdo įrašas 2022_03_03_132912_004 yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašas yra iš policijos pareigūnės „Body camera“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad liudytojas paaiškina, jog moteris nukrito, o dukra pakėlė. Automobilis sustojo toje pačioje vietoje kaip ir dabar stovi. Vaizdo įrašas 2022_03_03_134232_006 yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašas yra iš policijos pareigūnės „Body camera“. Iš vaizdo įrašo matyti, policijos pareigūnė rašo paaiškinimą, kuriame V. D. nurodo, kad važiuodamas pirma juosta nepastebėjo mergaičių, po to stabdė, bet nespėjo sustoti (1 t., b.l. 27-29).
Parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad 2022 m. vasario 1 d. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ten stovi automobilis „VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Prie automobilio nukentėjusioji V. D. parodė jos manymu apytikslę vietą, kur prieš pat partrenkiant automobiliui buvo jos motina R. D. Po to, V. D. parodė apytikslę vietą, kur jos manymu ji buvo prieš pat eismo įvykį. Po to, V. D. parodė, jos manymu apytikslę vietą ant automobilio priekinės dalies kuria ją kliudė. Po to, V. D. parodė, kaip jos manymu ji galėjo užkristi ant automobilio variklio dangčio. V. D. nurodytos aplinkybės yra tik apytikslės, nes po įvykio praėjo laiko tarpas (1 t., b.l. 182-183).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad V. D. ūgis yra 161 cm. V. D. dešinės alkūnės pradžia yra 92 cm aukštyje nuo grindų, dešinės pusės petys yra 130 cm aukštyje nuo grindų (1 t., b.l. 65-70).
Specialisto išvadoje Nr. G1259/2022(03) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. D. nustatytas dešinio paties ir žasto sumušimas. Sužalojimas gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinio žasto sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 5 d., 22.29 val. (kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Išvados 1-ajame punkte nurodytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 80).
Specialisto išvadoje Nr. G1258/2022(03) nurodyta, kad R. D. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su kirstine žaizda pakaušio dešinėje pusėje, krūtinės ląstos sumušimas su nekomplikuotais dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžiais užpakalinėje krūtinės ląstos dalyje su nedideliu III, IV ir V šonkaulių lūžių poslinkiu, dešinio peties sumušimas su skeveldriniu dešinio raktikaulio kūno lūžiu su poslinkiu. Visi sužalojimai gavosi eismo įvyko metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 3 d., 13.18 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Eismo įvykio metu padaryti dešinio raktikaulio lūžis ir nekomplikuoti dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai sveikatą sutrikdė ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl R. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi (1 t., b.l. 117-118).
2023 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota garso įrašo apžiūra. Apžiūrėjus BPC garso įrašą girdimas pokalbis. Po perklausymo padaroma garso įrašo stenograma. 1. 112 klausau; 1. 112 klausau. 2. Žiedų sk. 2A ir Sausio 15-osios 1 Klaipėda partrenkė žmogų ant perėjos. 1. Sąmoningas žmogus? 2. Sąmoningas, bet kraujuoja iš galvos. 1. Kraujuoja iš galvos. O visi dalyviai vietoje? Ten vyras ar moteris? 2. Moteris. 1. Maždaug kokio amžiaus? 2. Fone garsas (Koks Jūsų amžius?). 1. Maždaug. 2. Šešiasdešimt vieni. 1. Apie šešiasdešimt vienerių. Ten automobilis taip, pėsčiųjų perėjoje?. 2. Kaip sakot?. 1. Pėsčiųjų perėjoje partrenkė?. 2. Pėsčiųjų, pėsčiųjų. 1. Kas čia praneša?. 2. Liudininkas. 1. Kaip Jūsų vardas pavardė?. 2. R. P. 1. Gerai informuoju policijos pareigūnus ir greitąją. Viso gero. 2. Viso (2 t., b.l. 17-19).
2023 m. sausio 27 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota automobilio VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad automobilis „VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir be techninės apžiūros. Automobilio „VW Touran“, bamperio pradžia yra 20 cm nuo pagrindo. Bamperio pabaiga 55 cm aukštyje nuo pagrindo. Valstybinio numerio lentelė yra 28 cm aukštyje nuo pagrindo. Pabaiga 52 cm aukštyje nuo pagrindo. Gamyklinis ženklas „VW“ ant radiatoriaus grotelių yra 58 cm aukštyje nuo pagrindo. Jo pabaiga yra 72 cm aukštyje nuo pagrindo. Variklio dangtis priekyje prasideda 74 cm aukštyje nuo pagrindo. Variklio dangčio išsilenkimas kairiame šone prasideda 79 cm aukštyje nuo pagrindo. Variklio dangčio galinė dalis yra 103 cm aukštyje (2 t., b.l. 25-31).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl konstatuojant šio nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių eismo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
Įvertinęs ištirtus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs kaltinamojo V. D., nukentėjusiųjų R. D., V. D., liudytojų R. P., D. S., R. T., R. G., V. S. parodymus, specialisto Gintauto Pauliko paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra ginčo dėl šių įvykio aplinkybių – 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 13.00 val., Sausio 15-osios g., ties Žiedų skg., Klaipėdoje, kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, V. D., vairuodamas automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusiam automobiliui, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusius pėsčiuosius, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Eismo sąlygos buvo geros – kelio danga sausa, matomumas geras, eismas nebuvo intensyvus. Nors kaltinamasis V. D. neginčija, jog minėto eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau kategoriškai ginčija, jog nukentėjusiajai V. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas minėto eismo įvykio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš V. D. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 30, 31 punktų reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi nukentėjusiųjų R. D. ir V. D. sveikatos sutrikdymus, buvo kaltinamojo padaryti KET 30 bei 31 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismas daro išvadą, kad KET 9 punkte nurodytas eismo dalyviui keliamų reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl šis punktas iš V. D. pareikšto kaltinimo šalintinas kaip perteklinis.
KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 31 punktas numato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Kaip minėta, kaltinamasis V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, tai yra neneigė, kad antra eismo juosta važiavusiam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, jis nesustojo ir partrenkė į pėsčiųjų perėją, jo teigimu, iššokusią R. D. Kaltinamasis V. D. teigė, jog jis važiavo pirma eismo juosta, o kitas automobilis važiavo antra eismo juosta, apie 2 metrus prieš jį. Kitam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, jis nepastebėjo, kaip nukentėjusioji R. D. iššoko į pėsčiųjų perėją prieš jo automobilį, todėl nespėjo sustabdyti automobilio ir ją kliudė. Kaltinamasis V. D. neigė, jog sužalojo nukentėjusiąją V. D. ir tvirtino, kad jis jos nekliudė. Be to, kaltinamasis nurodė, jog jis prisiima tik pusę kaltės dėl minėto eismo įvykio, kitą pusę turi prisiimti nukentėjusiosios. Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir atmeta juos kaip prieštaraujančius byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumai.
Visų pirma, abi nukentėjusiosios R. D. ir V. D. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu - nuosekliai nurodė eismo įvykio kilimo ir jų sužalojimo aplinkybes. Viso proceso metu nukentėjusiųjų nurodytos esminės eismo įvykio aplinkybės buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusioji V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną ji su mama ėjo per pėsčiųjų perėją, eidamos sustojo saugumo salelėje. Mama ėjo dešiniau automobilio, ji ėjo iš paskos per žingsnį ir tada automobilis mamą partrenkė. Pats pirmas kontaktas buvo jos mamos su automobiliu. Kitas automobilis, važiavęs antra eismo juosta, tvarkingai sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Ji su mama buvo saugumo salelėje, tuomet ji iškišo galvą pažiūrėti, ar tikrai nėra automobilių, bet nieko nebuvo. Ji ranka trenkėsi į automobilio kapoto kairę dalį. Ji atsiminė, kad ji ranka atsitrenkė į automobilį, bet nenugriuvo, ją automobilis kliudė stabdydamas, nes partrenkęs mamą automobilis nebuvo sustojęs. Tuo metu jai buvo šokas. Jai ranką atleido tik šeštadienį, kai nuvažiavo pas tėtį. Ji vakare gulėdama pajuto skausmą, todėl pirmadienį skambino į policiją ir nuvažiavo į komisariatą bei davė parodymus, pasakė tyrėjai, kad jai skauda ranką, todėl ji ją paskatino nuvažiuoti į ligoninę išsitirti, nes dėl šoko po įvykio galėjo iškarto nepajusti skausmo. Ji pirmadienį nuvažiavo pas mamą jos aplankyti, o paskui nuvažiavo į ligoninę ir jai nustatė dešinio žasto sumušimą. Iš esmės tokias pačias mamos R. D. ir jos pačios sužalojimo aplinkybes V. D. nuosekliai nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji R. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. ėjo su dukra pro degalinę per perėją. Jos perėjo vieną perėjos dalį ir sustojo saugumo salelėje. Antroje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, tuomet ji pajuto smūgį ir išgirdo dukros balsą „mama“. Jos ėjo labai ramiai, tikrai nešokinėjo per perėją. Ji pajuto smūgį į dešinį šoną, atsipeikėjo, kai buvo ant žemės. Tuomet ji sakė, jog tuoj atsistos, bet jai pasidarė labai silpna. Jai dukra pasakė nesistoti, kad jai bėga kraujas iš galvos. Tuomet atvyko greitoji pagalba. Ji žino dėl dukros sužalojimo, nes ji atėjo pirmadienį pas ją ir sakė, kad skauda ranką ir eis šviestis ranką. Teisme nukentėjusiosios R. D. nurodytos aplinkybės atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas neturi pagrindo abejoti aptartais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų R. D. ir V. D. parodymais. Nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą, patvirtina ne tik jų nuoseklūs parodymai, bet ir 2022 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada Nr. G 1259/2022 (03) bei 2022 m. lapkričio 15 d. specialisto išvada Nr. G 1258/2022 (03) (1 t., b.l. 80, 117-118). 2022 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų pateiktų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurios matyti, kaip nukentėjusioji V. D. paaiškina, kad ją kliudė automobilis, bet ji nenukrito. Iš vaizdo įrašo 2022_03_03_13231_002 matyti, kad policijos pareigūnas paklausia V. D., kas ją partrenkė. Ji nurodo į vyrą (kaip vėliau nustatyta – V. D.). Vairuotojui patikrinamas blaivumas ir nustatoma, kad jis blaivus. Po to, policijos pareigūnas paklausia V. D., kaip įvyko eismo įvykis. V. D. paaiškina, kad važiavo pirma juosta ir nespėjo sustoti. Iš vaizdo įrašo 2022_03_03_134232_006 matyti, kaip policijos pareigūnė rašo paaiškinimą, kuriame V. D. nurodo, kad važiuodamas pirma juosta nepastebėjo mergaičių, po to stabdė, bet nespėjo sustoti (1 t., b.l. 27-29). Liudytojas D. S. apklausiamas teisme patvirtino, kad nuvykus į įvykio vietą ant šaligatvio, ar visai greta jo, pamatė sėdinčią sužalotą vyresnio amžiaus moterį. Jai iš galvos bėgo kraujas. Šalia moters buvo mergina. Kaip vėliau sužinojo, kad ji yra moters dukra. Tyrėjai A. N. paklausus, kas nukentėjo eismo įvykio metu, moters dukra pasakė, jog einant per pėsčiųjų perėją nubloškė jos mamą. Dukra sakė, kad kliudė ir ją, bet ji neparkrito. Jis negirdėjo, kad ji sakytų, kad jai skauda. Daugiau ji nedetalizavo savo sužalojimų. Ji buvo labai susijaudinusi ir susirūpinusi savo mamos sveikata. Liudytojas R. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymais patvirtino, kad jis su šeima važiavo iš paskos kaltinamojo automobilio ir matė, jog antroje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o kitas automobilis nestojo. Jis sušuko žmonai, kad bus avarija. Jis pats iš karto stojo ir pamatė, kaip minėtas automobilis partrenkė žmones. Moterys ėjo jiems iš kairės pusės, jos sustojo saugumo salelėje. Pėsčiosios ėjo ramiai, besišnekučiuodamos. Jaunesnė mergina sakė, kad jai kliudė petį. Jis matė įvykio vietoje nublokštą moterį, o jaunesnės moters kliudymo nematė, nes kaltinamojo automobilis buvo aukštesnis. Liudytoja R. T. apklausiama teisme nurodė, kad nukentėjusioji V. D. buvo labai susijaudinusi. Taip pat paaiškino, jog streso metu žmogus gali nejausti jokio skausmo, skausmas gali atsirasti po kelių dienų. Byloje esantis 2022 m. rugsėjo 5 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas, patvirtina, jog nukentėjusioji V. D. 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl žasto skausmo. Jai nustatyta diagnozė – d. žasto sumušimas, ji nukreipta ambulatoriniam gydymui (1 t., b.l. 71-72). Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1259/2022 (03) patvirtina, kad V. D. nustatytas dešinio paties ir žasto sumušimas. Sužalojimas gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinio žasto sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 5 d. 22.29 val. (kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Išvados 1-ajame punkte nurodytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 80). Teisme apklaustas specialistas Gintautas Paulikas nurodė, jog išvadas dėl nukentėjusiosios V. D. sužalojimų padarė iš užduoties ir medicininių dokumentų, be to, nurodė, jog žmogus įvykio metu nebūtinai turi stovėti, jis gali būti ir pasilenkęs. Nors V. D. 2023 m. vasario 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip ji rodo savo peties žastą ir dešinės rankos kontaktavimo su automobiliu vietą, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog tiksliai toje padėtyje ji buvo eismo įvykio metu. Siekiant išsiaiškinti sužalojimo mechanizmą, reikėtų skirti kompleksinę autotechninę ekspertizę. Nukentėjusiajai sužalojimai buvo nustatyti ligoninėje, kurioje padarė tyrimus ir nustatė būtent tokius sužalojimus. Pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusiosios V. D. parodymai gynybos buvo kritikuojami, vertinant jos nurodomas sužalojimo aplinkybes kaip neįmanomas, atsižvelgiant į jos parodymų patikrinimo metu užfiksuotus parodymus, taip pat tyrimo metu nustatytą nukentėjusiosios ūgį bei V. D. automobilio apžiūros metu atliktus automobilio išorės matavimus, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. vasario 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios V. D. nurodytos aplinkybės, kur, jos manymu, ji buvo prieš partrenkiant V. D. automobiliui, kuria automobilio dalimi ji buvo kliudyta ir kaip ji galėjo ant automobilio užkristi (1 t., b.l. 187-195), yra tik apytikslės, nes po įvykio praėjo laiko tarpas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti nei aptartais liudytojų parodymais, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų parodymais bei aptartais rašytiniais įrodymais, nei specialisto G. Pauliko paaiškinimais dėl V. D. nustatyto eismo įvykio metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Byloje nenustatyta, kad teisme apklausti liudytojai turėtų kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį V. D. ir duoti palankius nukentėjusiosioms parodymus. Šie liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai paneigia kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad įvykio vietoje nukentėjusioji V. D. nenurodė nei medikams, nei policijos pareigūnams, jog ji buvo kliudyta automobilio. Tiek iš pačios nukentėjusiosios V. D., tiek iš teisme apklaustų liudytojų parodymų akivaizdu, jog po įvykio nukentėjusioji V. D. patyrė emocinį šoką dėl artimo žmogaus – mamos – sveikatos būklės. Liudytoja R. T., dirbanti (duomenys neskelbtini) gydytoja, teisme nurodė, kad žmogus dėl streso gali nejausti jokio skausmo, skausmas gali atsirasti po kelių dienų. Nukentėjusioji V. D. visų apklausų, taip pat parodymų patikrinimo vietoje, metu, nuosekliai tvirtino, kad ją kliudė kaltinamojo automobilis ir ji po kelių dienų kreipėsi į gydymo įstaigą dėl juntamo skausmo.
Taigi, byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajai V. D. po eismo įvykio nustatytas dešinio paties ir žasto sumušimas ir dėl to konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas yra padaryti ne kokiomis nors kitomis, o būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t.y. ją, šalia mamos einančią per pėsčiųjų perėją, partrenkus kaltinamojo V. D. vairuojamam automobiliui.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamojo V. D. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaltinamasis V. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju tvirtino, jog jis irgi prieš pėsčiųjų perėją stabdė, tačiau sustojo jau pėsčiųjų perėjoje ir partrenkė moterį, o jaunesnės moters nekliudė, teigė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes antra eismo juosta važiavęs automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos ir jam trukdė matomumą (2 t., b.l. 73-76). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai, V. D. parodė, jog avarinę situaciją sukėlė antra juosta važiavęs automobilis, kuris staigiai stabdė ant pėsčiųjų perėjos ir jis negalėjo matyti, kas vyksta pėsčiųjų perėjoje, o pro sustojusio ant pėsčiųjų perėjos automobilio priekį, jam iš kairės pusės staigiai atėjo viena moteris, o už jos dar viena. Jis mano, kad pirmoji ėjusi moteris neįsitikino, ar yra saugu eiti ir nesidairė (2 t., b.l. 77-79). Kai matyti, V. D. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog antra juosta važiavęs automobilis staigiai stabdė ir sustojo ant pėsčiųjų perėjos, todėl jis negalėjo matyti, kas vyksta pėsčiųjų perėjoje. Apklausiamas teisme kaltinamasis jau nurodė kitą įvykio versiją, jog nukentėjusioji R. D. iššoko į pėsčiųjų perėją prieš jo automobilį, o kitos nukentėjusiosios jis išvis nekliudė. Akivaizdu, jog tokie kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat nuoseklūs nukentėjusiųjų V. D., R. D. bei liudytojo R. P., važiavusio už V. D. vairuojamo automobilio ir tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymai, kad antra juosta važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti saugumo salelėje stovėjusių nukentėjusiųjų, nukentėjusiosios pėsčiųjų perėja ėjo ramiai, o ne iššoko, kaip tvirtina kaltinamasis, be to, kaltinamasis vairuojamo automobilio prieš perėją nestabdė. Taigi, kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir nenustatė, jog jo teisme nukentėjusiosioms išsakytas atsiprašymas buvo nuoširdus.
Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusiam automobiliui, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusius pėsčiuosius, jis nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl ko partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusias pėsčiąsias R. D. ir V. D.. Jeigu kaltinamasis V. D. būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas ir būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimų, jis būtų praleidęs į pėsčiųjų perėją įžengusias pėsčiąsias arba matęs, jog ta pačia kryptimi kaip jo važiavusi transporto priemonė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojo, taip pat laiku sustabdęs savo vairuojamą automobilį ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tokiu būdu kaltinamojo padaryti aptartų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis – nesunkiu nukentėjusiosios R. D. sveikatos sutrikdymu bei nežymiu nukentėjusiosios V. D. sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis V. D., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai žinojo Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, taigi šį neatsargų nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Tokiu būdu, vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. D. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai R. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai V. D. – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Bausmės skyrimas
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Nors kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas tokios kaltinamąjį atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatė.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuota tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).
Kaltinamasis V. D. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai nesigailėjo. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. D. savo elgesio kritiškai nevertino, tvirtino, kad nukentėjusiosios turi prisiimti dalį kaltės dėl įvykio, jis nukentėjusiųjų nuoširdžiai neatsiprašė bei nesistengė sušvelninti nusikalstama veika padarytų pasekmių. Taigi, kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas šioje byloje nenustatė. Kaltinamojo V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam V. D. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kurio metu nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šioje byloje kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau savo elgesio kritiškai nevertino ir nukentėjusiųjų R. D. ir V. D. neatsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau kaltinamasis faktinių įvykio aplinkybių neneigė, tik jas vertinamas buvo įsitikinęs, jog dėl eismo įvykio iš dalies kaltos pačios nukentėjusiosios. Teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, profesinio išsilavinimo, garbaus amžiaus, pensininkas, našlys.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. D. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant gerokai mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės, skirtinos už neatsargius nusikaltimus, vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, į tai, kad jis yra pensininkas, nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas nei įstatyme numatytas minimalus, įpareigojant skirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K-121/2014).
Byloje nustatyta, jog V. D. elgėsi neatsakingai ir šiukščiai pažeidė KET reikalavimus, nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę – padidinto pavojaus šaltinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. D. administracine tvarka ne kartą baustas už leistino greičio viršijimą ir įvairius kitus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, kas taip pat patvirtina jį nesant ypatingai drausmingą kelių eismo dalyvį (2 t., b. l. 38–50). Šioje byloje kaltinamasis pažeidė KET 30, 31 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Teismas įvertina tai, jog nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, savo elgesio kritiškai nevertino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė, byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytinas minimalus - 1 (vienerių) metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiam laikotarpiui suteiks kaltinamajam V. D. galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti kelių eismo taisyklių.
Byloje nukentėjusiųjų atstovė advokatė Vita Litinskienė pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas už šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiosioms R. D. ir V. D. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – 2012 m. lapkričio 10 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. liepos 17 d. sąskaitų už teisines paslaugas ir V. D. atliktų bankinių mokėjimų nurodymų (3 t., b. l. 2-4, 34-35) matyti, kad nukentėjusioji V. D. patyrė 1400 eurų dydžio atstovavimo išlaidas už jos ir jos mamos atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019; 2K-191-942/2021). Svarbu pažymėti ir tai, kad nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog advokatė Vita Litinskienė pagal 2022 m. lapkričio 10 d. teisinių paslaugų sutartį (3 t., b.l. 22) šioje byloje atstovavo dvi nukentėjusiąsias R. D. ir V. D. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, kuomet susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus, tačiau advokatė padėjo įgyvendinti nukentėjusiosioms jų procesines teises ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (vyko penki teisiamieji posėdžiai, kurių bendra trukmė 5 val. 40 min.), teikė į bylą dokumentus. Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovės darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, suteiktų paslaugų apimtį, įvykusių posėdžių skaičių ir bendrą jų trukmę, ir tai, kad teismas pripažino kaltinamąjį kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, nesant atstovės pateiktos detalizuotos pažymos, liudijančios suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytus atlygintinų išlaidų maksimalius dydžius baudžiamosiose bylose dėl neatsargaus nusikaltimo, sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 1400 eurų suma yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl šios proceso išlaidos iš kaltinamojo V. D. išieškotinos nukentėjusiosios V. D. naudai.
Daiktas, dokumentas, turintis reikšmės bylai tirti – vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 95 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti V. D., kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš V. D. nukentėjusiajai V. D. priteisti 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktą, dokumentą, turintį reikšmės bylai tirti – vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti bylos medžiagoje (voke prie bylos 1-ojo tomo).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.