- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1697-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33305-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai dėl avanso dalies, baudos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 12 107,67 Eur avanso dalį, 4 477 Eur baudą, 2 479,15 Eur delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės sudaryta Stumbrų perkėlimo į aptvarą valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Telšių miškų urėdijoje ir sekimo antkaklių uždėjimo paslaugų pirkimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 31 d. sugauti, užmigdyti ir perkelti į VĮ Telšių miškų urėdijos aptvarą 12 vienetų stumbrų, o esant pateisinamoms objektyvioms biologinėms stumbrų elgsenos priežastims, sugauti, užmigdyti ir perkelti į VĮ Telšių miškų urėdijos aptvarą mažesnį stumbrų skaičių, tačiau ne mažiau kaip 8 vienetus stumbrų, bei sugauti, užmigdyti ir uždėti telemetrinius sekimo antkaklius 3 vienetams stumbrų. Pažymėjo, kad atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 21 „Dėl 2015 m. gruodžio 10 d. sutarties Nr. VPS-2015-145-AARP nutraukimo“ kreipėsi į ieškovę prašydama, vadovaujantis Sutarties 5 punktu (dėl nenugalimos jėgos), nutraukti sutartį, nurodydama, kad remiantis Sutarties 3.5.1 punktu, jai buvo sumokėtas 13 431 Eur dydžio avansas, o darbų atlikimo metu ji išleido 17 376,63 Eur bei prašė kompensuoti patirtas išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad darbų specifika lėmė, kad neturint panašių darbų vykdymo patirties didžioji išlaidų dalis buvo reikalinga pradžioje ir patirti nuostoliai buvo neišvengiami mokantis dirbti ir sukuriant palankias sąlygas tolimesniam darbui; sutarties neįvykdymo priežastimis atsakovė įvardijo trumpą žiemos laikotarpį, kai buvo sniego danga, medikamentų netinkamumą laisvėje gyvenantiems stumbrams, pašarų gausą, infrastruktūros nebuvimą. Įvertinusi atsakovės prašymą nutraukti sutartį ir kompensuoti jos patirtas išlaidas, (ieškovė) sprendė, kad tenkinti atsakovės prašymo Sutarties 5 punkte numatytu pagrindu (dėl nenugalimos jėgos) nėra faktinio ir teisinio pagrindo, atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 5.2 punktas nustato informavimo apie susidariusias nenugalimos jėgos aplinkybes tvarką, o 5.3 punktas termino pratęsimą esant šioms aplinkybėms ir pažymėjo kad nėra gavusi pranešimo, jog egzistuoja nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių sutarties vykdymas yra negalimas ir yra stabdomas šių aplinkybių egzistavimo laikotarpiui. Ieškovės vertinimu, pati atsakovė nelaikė, kad tokios aplinkybės egzistuoja, nes priešingu atveju pateikti išlaidų dokumentai patvirtintų tai, kad atsakovė, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, apie jas neinformavo ieškovės ir, veikdama savo rizika, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, toliau vykdydama sutartį, tokiu būdu leisdama ieškovei patirti nuostolius, laiku nesustabdžius sutarties vykdymo. Ieškovė pažymi, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Ieškovės teigimu, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą taip pat paneigė ir tai, kad atsakovė sugavo, užmigdė ir uždėjo telemetrinį sekimo antkaklį vienam stumbrui, mano, jog tai iš esmės patvirtina dalinį paslaugos įvykdymo rezultatą ir paneigia sutarties tinkamo įvykdymo negalimumą. Ieškovė, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes sprendė, kad neturi pagrindo nutraukti sutartį vadovaujantis Sutarties 5 dalyje numatytomis nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir kompensuoti visas atsakovės nurodomas 17 376,63 Eur dydžio išlaidas, taip pat atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad ji pasiekė dalinį sutarties įvykdymo rezultatą, t. y. sugavo, užmigdė ir uždėjo telemetrinį sekimo antkaklį vienam stumbrui, todėl, turi teisę gauti 1 323,33 Eur dydžio apmokėjimą už vieno stumbro sugavimą, užmigdymą ir telemetrinio antkaklio uždėjimą. Atsakovei buvo pranešta, jog jai sutikus grąžinti išmokėto avanso (13 431,00 Eur) ir dalinio Sutarties rezultato įvykdymo (1 323,33 Eur) skirtumą ne ginčo tvarka, ji (ieškovė) svarstytų galimybes nutraukti sutartį šalių susitarimu, nereiškiant ieškinio dėl avanso permokos grąžinimo ar galimų nuostolių atsakovei nevykdant ar tinkamai neįvykdžius sutarties ir ją nutraukus, priteisimo. Pažymėjo, jog atsakovė su tokiu siūlymu nesutiko, 2016 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 70 nurodė, kad, jos vertinimu, sutarties priedai – Stumbrų perkėlimo į aptvarą ir sekimo antkaklių uždėjimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija, jos priedėlis – Laisvėje gyvenančių stumbrų stebėsenos, perkėlimo į aptvarus ir iškeldinimo iš jų rekomendacijos ir metodiniai nurodymai yra neįgyvendinami Lietuvos sąlygomis, todėl jų neįvykdymą juridiškai reikia trakuoti kaip „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes. Pažymėjo, jog gavusi tokį atsakovės atsakymą ir nustačiusi, jog faktiškai sutartyje numatyti stumbrų perkėlimo ir sekimo antkaklių uždėjimo darbai nėra vykdomi, vadovaudamasi sutarties 6.3. punktu, 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. (45-l)-D8-817 „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, kad sutartis yra vienašališkai nutraukiama. Kadangi atsakovė atsisakė grąžinti dalį sumokėto avanso, kreipėsi į teismą.
3. Tiek ieškinyje ieškovė, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovės teiginiai dėl metodinių rekomendacijų/nurodymų privalomumo yra nepagrįsti, nes pati atsakovė praktikoje naudojo įvairias priemones ir Rekomendacijos jos veiksmų neapribojo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, turintis ekspertinę patirtį laukinės gyvūnijos apsaugos, medžioklės ir kitose srityse, todėl būdama savo veiklos profesionalu, taip pat turėdama patirties civiliniuose teisiniuose santykiuose, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti sutarties sąlygas ir jų esmę, sąlygų privalomumą ir galimas teisines pasekmes dėl sutarties nevykdymo. Pažymėjo, kad atsakovė, tiek dalyvaudama supaprastintame atvirame konkurse dėl sutarties sudarymo, tiek laimėjusi konkursą jame nustatytomis sąlygomis, tiek sudarydama sutartį nekvestionavo Sutarties 1 priede pateiktų Rekomendacijų, nekėlė abejonių dėl jų neįvykdytinumo, o pradėjusi vykdyti sutartį, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, faktiškai iki galutinio sutarties įvykdymo termino, 2016 m. balandžio mėnesio, nelaikė, jog egzistuoja nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure), darančios sutarties įvykdymą neįmanomu, todėl atsakovės nepagrįstas atsisakymas vykdyti Sutartį, sudarė prielaidas vienašališkam sutarties nutraukimui, avanso permokos grąžinimui ir netesyboms.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad sudaryta Stumbrų perkėlimo į aptvarą VĮ Telšių miškų urėdijoje sekimo ir antkaklių uždėjimo paslaugų pirkimo sutartis, priešingai nei nurodo ieškovė, buvo faktiškai neįvykdoma ir atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė ne dėl savo aplaidumo ir nesąžiningumo, bet dėl veiksnių, kurie nuo atsakovės valios visiškai nepriklausė, kurių ji savo veiksmais negalėjo įtakoti ir kurie, atsakovės manymu, turėtų būti priskiriami ir laikomi nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Pabrėžė, kad vykdydama sutartį ji privalėjo griežtai vadovautis techninėje specifikacijoje bei metodiniuose nurodymuose ir rekomendacijose nurodytomis sąlygomis bei būdais, tačiau sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, jog šios techninės specifikacijos sąlygos ir metodinės rekomendacijos yra netinkamos, nepritaikytos Lietuvoje laisvėje gyvenantiems stumbrams ir šios sutarties nebeįmanoma toliau tinkamai vykdyti pagal ieškovės nustatytas techninės specifikacijos sąlygas, metodines rekomendacijas ir metodinius nurodymus. Atkreipė dėmesį, kad Stumbrų perkėlimo į aptvarą VĮ Telšių miškų urėdijoje ir sekimo antkaklių uždėjimo paslaugų pirkimo techninės specifikacijos 8 punktas numatė, kad atsakovė „Stumbrų migdymui privalo naudoti specialų šautuvą, kuriuo būtų iššaunamas švirkštas su injekciniu tirpalu užpildomąja talpa; naudojami Lietuvoje registruoti vaistai – anestetikai: „PROCAMIDOR“, „CEPESEDAN“, „KETAMIDOR“, todėl būtent ieškovė parinko ir nurodė, kokius konkrečius naudoti medikamentus laisvėje gyvenančių stumbrų migdymui. Nurodė, kad sutarties vykdymo metu paaiškėjo jog, naudoti mažos koncentracijos vaistus, kurių reikiama dozė telpa į 10 ml arba 5 ml švirkštą, nepatartina, nes dideli švirkštai lūžta gyvūnui pajudėjus, tolimi šūviai netaiklūs dėl didelio svorio ir greito užtaiso kritimo, šūviai triukšmingi ir gyvūnas spėja sureaguoti, dėl ko prarandami (sulaužomi) švirkštai ir adatos ir išliejami brangiai kainuojantys medikamentai. Taip pat pažymėjo, kad sumaišant kelis komponentus ir greitai mišinio nepanaudojus (nors ir perpylus į specialią tarą iš švirkšto) po kelių valandų pastebima komponentų kristalizacija, kristalai nusėdę ant švirkšto sienelių (kai vėl bandoma panaudoti) strigdo išstumiančio stūmoklio judesį ir galimas medikamentų neiššvirkštimas.
5. Kita labai svarbi aplinkybė dėl ko sutarties įvykdymas tapo neįmanomas, pasak atsakovės, yra ta, jog trumpas žiemos laikotarpis, kai buvo sniego danga. Nurodė, jog buvo bandoma įmobilizuoti pasivejant bandą keturračiu ir iššaunant švirkštą į bėgantį gyvūną. Šiuo būdu greitai priartėjama prie taikinio ir yra galimybė neleisti gyvūnams pasitraukti iš prieinamos zonos apvažiuojant iš reikiamos pusės, tačiau vaikoma banda patiria stresą, padidėjęs adrenalino kiekis blokuoja vaistų veikimą, silpnesni individai gali neatlaikyti streso ir fizinio krūvio, todėl šis būdas prastas dėl sezoniškumo ir didelės rizikos sužaloti ar net nugaišinti gyvūną. Paminėjo, kad daugeliu atvejų kai gyvūnas juda, ne statmenai į odą smingantis švirkštas užlenkia adatą arba sulūžta pats, o ir pataikymo procentas mažėja, dėl to prarandami švirkštai ir tuo pačiu brangiai kainuojantys vaistai.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pažymėjo, kad sutarties neįvykdymą lėmė ir pašarų gausa. Nurodė, kad visą veiklos laikotarpį naudojosi dvejomis slėptuvėmis prie viliojimo vietų, kad šis būdas turėtų būti veiksmingas kai, trūkstant pašarų, banda lankytųsi prie slėptuvių, tačiau rasdami maisto laukuose (želmenys, kukurūzų ir runkelių liekanos), miške (medžių žievė, šakelinis maistas bei sudžiovusios žolės) ir medžiotojų šėryklose, jie retai aplanko atsakovės pašarines aikšteles. Jų retas pasirodymas, o dažniausiai tai būna naktį, ir tokie veiksniai kaip: vėjo kryptis (stumbrai turi gerą uoslę), šaltas oras priverčiantis keistis tykojančiuosius kas trys-keturios valandos (būtina įgyti šiltą aprangą, avalynę ir naktinio matymo prietaisus arba termovizorių), o keitimosi metu galimi trikdymai arti esančių gyvūnų, imobilizavimas prie slėptuvių turi dar vieną minusą, nes viliojimas patogus šalia miško ar krūmynuose ir po šūvio gyvūnas pabėgdamas į mišką butų sunkiai surandamas miške, o jo transportavimas iš neprivažiuojamos vietos gali būti neįmanomas arba pareikalautų didelių žmonių resursų arba specialios technikos. Kartu nurodė, kad organizuoti viliojimo vietas viduryje dirbamų laukų vietiniams ūkininkams reikštų nuolatinę žalą ir be jų sutikimo yra neįmanomas.
7. Kita labai svarbi aplinkybė, pasak atsakovės, tai infostruktūros nebuvimas. Imobilizavimo srityje stumbrų gaudymui būtina sukurti infrastruktūrą su viliojimo vietomis, stacionariomis ir mobiliomis gaudyklėmis. Būtinybę apsprendžia daug faktorių, tokių kaip: didelė teritorija (viliojant žiemą pavyktų sukoncentruoti mažesnėje teritorijoje), sezoniškumas (ilgą laiko tarpą dėl ūkininkų auginamų kultūrų kiti imobilizavimo būdai negalimi), gyvūnų baikštumas (ilgalaikis šėrimas vienoje vietoje suteikia ramybės, apsipratimo ir mažesnės reakcijos į pašalinius veiksmus), įrengimas privažiavimų transportavimui, stebėjimo įrangos sumontavimas (leidžia nuolat gauti informaciją apie lankymąsi, gyvūnų skaičių, lytį, amžių ir būklę), galimybė vienu metu uždaryti kelis gyvūnus, iš jų paimti mėginius tyrimams ir atsirinkti tinkančius perkėlimui. Mano, jog kadangi įgyvendindama sutartį, privalėjo vadovautis būtent ieškovės paruoštomis metodinėmis rekomendacijomis bei metodiniais nurodymais, savo nuožiūra negalėjo nei keisti sutarties techninės specifikacijos sąlygų, nei savo nuožiūra vykdyti stumbrų imobilizavimo kitaip nei numatyta sutarties prieduose bei metodiniuose nurodymuose. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad visos šios aplinkybės įrodo, kad 2015 m. gruodžio 10 d. Stumbrų perkėlimo į aptvarą VĮ Telšių miškų urėdijoje ir sekimo antkaklių uždėjimo paslaugų pirkimo sutarties priedai – Stumbrų perkėlimo į aptvarą ir sekimo antkaklių uždėjimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija bei jos priedėlis – Laisvėje gyvenančių stumbrų stebėsenos, perkėlimo į aptvarus ir iškeldinimo iš jų rekomendacijos ir metodiniai nurodymai yra neįgyvendinami Lietuvos sąlygomis, todėl jų neįvykdymą juridiškai reikia trakuoti kaip „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes.
Atsiliepimas
8. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovės atstovas pilnai palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, jog laisvėje gyvenančių stumbrų perkėlimo į aptvarus procedūra Lietuvoje buvo atliekama pirmą kartą. Tokių veiksmų nuspręsta imtis dėl šių gyvūnų daromos didelės žalos ūkininkams. Taip pat pažymėjo, jog iki šiol tokių veiksmų Lietuvoje niekas neatliko, tokios patirties neturėjo ir atsakovė, tačiau nusprendė pabandyti ir buvo vienintelis konkurso dalyvis. Atstovas paaiškino, jog atsakovė yra medžiotojų būrelius vienijanti asociacija, sutarties vykdymui buvo samdomi specialistai, nes pati atsakovė tokių darbuotojų neturi. Pasamdyti asmenys išbandė įvairius stumbrų imobilizavimo būdus: sėlinant, privažiuojant su keturračiais, tykojant, tačiau visi jie nepasiteisino. Mano, jog vienintelis būdas Lietuvoje pagauti laisvėje gyvenantį stumbrą yra gaudant stacionariomis gaudyklėmis ir esant dideliam pašarų stygiui. Atstovas atsakydamas į teismo klausimus pažymėjo, jog iš esmės sutartis neįvykdyta dėl trijų priežasčių, kurios turėtų būti vertinamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, t. y. dėl rekomendacijose numatytų netinkamų vaistų; netinkamų imobilizavimo būdų, gamtinių sąlygų ir pašarų gausos.
9. Liudytoju apklaustas R. P. teismui paaiškino, jog su stumbrais dirba nuo 1989 metų. Pas atsakove buvo įdarbintas nuo 2015 m. gruodžio mėnesio ir paskutinį atlyginimą gavo už 2016 m. vasario mėnesį. Pažymėjo, jog 2016 m. kovo 1 d. buvo uždėtas vienas telemetrinis antkaklis, tačiau toliau gamtinės sąlygos ir pašarų gausa neleido privilioti žvėrių, kartais žvėris nubaidydavo ūkininkai. Pažymėjo, jog turi didelę patirtį darbo su stumbrais, jam yra tekę pervežti žvėris ir 6 000 km, tačiau šis atvejis yra išskirtinis, t. y. Lietuvos stumbrai yra sulaukėję dėl didelių maisto plotų ir kitų valstybių patirtis Lietuvai nėra tinkama. Liudytojas papasakojo, jog sutarčiai vykdyti buvo nuvykęs pasisemti kolegų patirties į Lenkiją (Belovežą), be to iš Rusijos buvo atvažiavęs garsus mokslininkas T. S., kuris parinko tinkamą vaistų kokteilį. Paaiškino, jog iššovus vaistus gyvūnas dar 18 minučių išlieka sąmoningas ir gali nukeliauti kelis kilometrus, per tą laiką svarbu jo nepamesti iš akiračio, taip pat svarbu, kad gyvūnas nenukeliautų kur į mišką, nes ten sunku nuvažiuoti technikai su konteineriu. Po aštuoniolikos minučių gyvūnas yra tokios būsenos, kuomet galima saugiai prie jo prieiti, suleisti vaistų ir tuomet yra apie pusę valandos gyvūno perkėlimui į konteinerį. Pažymėjo, jog šį veiksmą atlikti būtų nelengva, nes dirbo tik du su puse žmogaus: jis ir M. B. bei veterinaras, kuris turėjo privažiuoti tik tuomet, kai stumbras bus užmigdytas. Paaiškino, jog iš pradžių buvo planuota, kad dirbs šeši žmonės, tačiau dėl finansavimo stygiaus, iš esmės dirbo tik du. Pažymėjo, jog iš viso buvo užmigdyti 8 stumbrai, tačiau, dėl minėtų priežasčių surasti užmigusį gyvūną ir uždėti antkaklį pavyko tik vienam. Mano, jog jau dėl vieno uždėto antkaklio buvo padarytas didelis darbas, nes gaunama informacija yra unikali ir neįkainojama. Taip pat pažymėjo, jog įgyta patirtis yra labai vertinga ir pasiteisino naudojami imobilizavimo būdai, todėl mano, jog sutarties uždaviniai yra įgyvendinami, tam tik reikia tinkamų sąlygų ir finansavimo. Kartu pažymėjo, jog šiuo metu turi receptą 10 ml vaistų dozei, o jei pavyktų įsigyti vieną komponentą iš Lenkijos, galima būtų naudoti mažesnę vaistų dozę – 5 ml. Vienos vaistų dozės kaina apie 150 Eur.
Šalies argumentai
10. L. M. Baranauskas paaiškino, jog buvo pasamdytas atsakovės ir dirbo kartu su R. P.. Paaiškino, jog už gyvūno migdymą buvo atsakingas R. P., o jis buvo pasamdytas kaip medžiotojas pėdsekys. Paaiškino, jog darbai strigo dėl kelių priežasčių: dėl oro sąlygų į Kėdainių ir Panevėžio laukus nebuvo įmanoma įvažiuoti su technika; buvo daug rapsų ir gyvūnai galėjo laisvai migruoti, nes maisto buvo apstu. Paaiškino, jog kitų valstybių patirtis šioje srityje yra visai kitokia, nes ten gyvūnai koncentruojasi prie stacionarių šėrimo vietų, todėl galima prie žvėrių prieiti per 10-15 m, Lietuvoje tai neįmanoma. Pažymėjo, jog Lietuvoje nėra kitose valstybėse naudojamų veiksmingų vaistų: lenkai naudoja stiprų narkotiką stumbrams transportuoti, ji naudojant net nereikia konteinerio. Mano, jog reikėtų kitokių vaistų, kurių dozė būtų mažesnė, iki 2 g, tai palengvintų pataikymą ir padidintų atsparumą lūžimui. Taip pat liudytojas mano, jog tokiems veiksmams atlikti reikia stacionarių, ne mobiliųjų, šėryklų ir darbų reikia imtis jau baigiantis derliui, prieš žieminių pasėlių atsiradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 12 107,67 Eur sumokėto avanso, 4 477 Eur baudą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 584,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 374,73 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
12. Byloje nustatė, kad atsakovei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai laimėjus supaprastintą atvirą konkursą dėl stumbrų perkėlimo į aptvarą VĮ Telšių miškų urėdijoje ir sekimo antkaklių uždėjimo paslaugų viešojo pirkimo, ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir atsakovės 2015 m. gruodžio 10 d. buvo pasirašyta Stumbrų perkėlimo į aptvarą VĮ Telšių miškų urėdijoje ir sekimo antkaklių uždėjimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. VPS-2015-1.45-AARP. Sutartimi šalys sulygo dėl dvejopo pobūdžio paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo kainų: 1. atsakovė įsipareigojo sugauti, užmigdyti ir perkelti į VĮ Telšių miškų urėdijos aptvarą dvylika stumbrų, o ieškovė įsipareigojo už kiekvieno stumbro perkėlimą sumokėti po 3 400 Eur; 2. Atsakovė taip pat įsipareigojo sugauti, užmigdyti ir uždėti ieškovės pateiktus telemetrinius sekimo antkaklius trims stumbrams, o ieškovė įsipareigojo už trijų antkaklių uždėjimą sumokėti bendrai 3 970 Eur; bendra sulygtų paslaugų kaina – 44 770 Eur. Šalys taip pat sulygo, jog tinkamu sutarties įvykdymu laikys aštuonių (ne dvylikos) stumbrų perkėlimą į aptvarą, jei tai bus sąlygota pateisinamų objektyvių biologinių stumbrų elgsenos (Sutarties 2.1.3., 3.2; 3.3. ir 3.4. punktų sąlygos). Sutartimi sulygtiems tikslams pasiekti šalys sulygo dėl konkretaus termino – iki 2016 m. gegužės 31 d. (Sutarties 2.2.6. punktas). Sutarties 3.5.1. punkto pagrindu ieškovė 2015 m. gruodžio 18 d. pervedė atsakovei 13 431 Eur dydžio avansą. 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 21 atsakovė informavo ieškovę apie dalinai pasiektus rezultatus: dalinai įvykdė sulygtą telemetrinių sekimo antkaklių uždėjimo programą – pavyko įmobilizuoti vieną suaugusią stumbro patelę, uždėti jai antkaklį ir tokiu būdu yra galimybė stebėti stumbrų bandos migraciją; nurodė, jog kitų sulygtų rezultatų pasiekti yra neįmanoma dėl keturių priežasčių: 1. netinka medikamentai laisvėje gyvenantiems stumbrams; 2. trumpas žiemos laikotarpis; 3. pašarų gausa; 4. infrastruktūros nebuvimas ir prašė sutartį nutraukti Sutarties 5 punkto pagrindu, t. y. dėl nenugalimos jėgos. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (45-1)-D8-5986 atsisakė sutartį nutraukti atsakovės siūlomu pagrindu ir prašė informuoti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo. 2016 m. lapkričio 25 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad siekdama susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiu būdu sutinka ir toliau vykdyti sutartį, jeigu ieškovė pakoreguotų sutarties priedus – paslaugų pirkimo techninę specifikaciją, rekomendacijas ir metodinius nurodymus, atsižvelgiant į šių dienų realijas ir galimybes bei mokslininkų ir praktikų rekomendacijas. Rašte taip pat pažymėta, jog priešingu atveju atsakovė bus priversta likti prie ankstesnės pozicijos ir reikalauti sutarties nutraukimo. 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. (45-1)-D8-817 ieškovė nutraukė šalių pasirašytą sutartį ir pareikalavo per 20 d. grąžinti dalį sumokėto avanso – 1 323,33 Eur ir sumokėti 10 procentų baudą bei delspinigius. Atsakovė minėtų reikalavimų nepatenkino – pinigų nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovei pavyko tik iš dalies pasiekti sutartimi sulygtą tikslą – uždėti vieną iš sulygtų trijų telemetrinių antkaklių. Sutartimi šalys sulygo dėl fiksuotos 3 970 Eur kainos už visų trijų antkaklių uždėjimą, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovei priklauso tik trečdalis sutartinės antkaklių uždėjimo kainos – 1 323,33 Eur, o likusi sumokėto13 431 Eur avanso suma – 12 107,67 Eur atsakovei nepriklauso, nes kiti sutartimi sulygti rezultatai nebuvo pasiekti. Atitinkamai ieškinys dalyje dėl 12 107,67 Eur avanso priteisimo patenkintas visiškai.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarčiai įvykdyti būtini medicininiai preparatai (jų kokteilis) buvo nustatyti sutarties vykdymo metu, vykdant sutartį taip pat buvo nustatyti tinkami ir netinkami imobilizavimo būdai, liudytojas R. P. teismui patvirtino, jog su įgyta patirtimi sutarties rezultatą įmanoma pasiekti, tik būtina gauti atitinkamą finansavimą ir sutartį vykdyti žiemą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sutartis pasirašyta gruodžio mėnesį, sulygtas rezultato pasiekimo terminas byloja apie tai, kad atsakovė tikėjosi sutartį vykdyti ir pavasario laikotarpiu. Aplinkybės apie sutarties vykdymo sunkumus, susijusius su šalčio nebuvimu ir pašarų gausa laukuose, atsakovės įsisąmonintos sutarties vykdymo metu, tačiau tokias aplinkybes galima buvo numatyti. Pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog sulygo dėl paslaugų suteikimo, kurių anksčiau niekuomet neteikė ir patirties šioje srityje neturėjo, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė negalėjo numatyti, jog žiemos Lietuvoje šiltėja ir kad gali susidaryti tokios gamtinės sąlygos, kuomet žiemą gyvūnai nenorės eiti prie jiems nepažįstamų mobilių šėryklų, nes laukuose bus daug jiems prieinamo maisto. Atitinkamai teismas daro išvadą, jog pasirašydama sutartį atsakovė turėjo prisiimti riziką, kad žiema gali būti šilta, dėl to gali būti daug maisto laukuose ir tas atitinkamai sudarys sunkumus prisiartinti prie gyvūnų ir juos užmigdyti. Įvertinęs šių aplinkybių visetą teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsniui taikyti būtinų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad atsakovės rėmimasis CK 6.212 straipsniu iš esmės yra ydingas, nes šis institutas taikytinas tuo atveju, kai sutarties vykdymas yra apskritai neįmanomas, tuo tarpu iš atsakovės nurodomų aplinkybių ir bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad šiuo atveju sutarties vykdymas buvo įmanomas ir galėjo būti vykdomas sulaukus kitos žiemos, tačiau dėl didelių išlaidų, kurių atsakovė nenumatė ir neįvertino prieš sutarties pasirašymą, pasidarė itin nenaudingas vienai iš šalių. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad atsakovė neįrodė CK 6.212 straipsniui taikyti būtinųjų sąlygų ir todėl nėra pagrindo atleisti atsakovės nuo sutartinių netesybų.
16. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 7.1. punktu sulygo dėl 0,02 procento nuo sutarties sumos delspinigių už kiekvieną pavėluotą įsipareigojimų neįvykdymo dieną mokėjimo, o Sutarties 7.3 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį dėl vykdytojo kaltės, vykdytojas privalo sumokėti 10 procentų sutarties vertės dydžio baudą, kurios sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlyginti visus užsakovo patirtus nuostolius. Ieškovė remdamasi minėtomis sutartinėmis nuostatomis iš atsakovės prašo priteisti 2 479,15 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo sutartyje numatyto termino pabaigos iki sutarties nutraukimo (nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 4 d.) bei 4 477 Eur baudą. Šiuo atveju bauda ir netesybos yra nustatytos už skirtingus pažeidimus, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra galimas. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas sutarties nutraukimo aplinkybes bei delspinigių skaičiavimo tvarką, teismas manė, jog abiejų netesybų priteisimas ieškovei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Pažymėjo, jog iki sutartimi nustatyto termino pabaigos atsakovė iš dalies pasiekė sutartimi sulygtą rezultatą ir nurodė neturinti galimybių toliau vykdyti sutartį ir pasiekti sulygtą rezultatą pilna apimtimi, prašė nutraukti sutartį Sutarties 5 punkto pagrindu. Aplinkybė, jog dalis sutarties buvo įvykdyta laiku, tačiau delspinigiai paskaičiuoti nuo visos sutarties (ne neįvykdytų įsipareigojimų) kainos, leidžia spręsti, jog toks delspinigių skaičiavimas yra baudiminis ir neteisingas kitos šalies atžvilgiu. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė, tiek 2016 m. balandžio 1 d., tiek 2016 m. lapkričio 25 d., raštuose yra nurodžiusi, jog yra nepajėgi toliau vykdyti sutarties pagal sutartyje numatytas sąlygas, tačiau atsakovė sutartį nutraukė tik 2017 m. vasario 2 d. pranešimu. Įvertinus minėtų aplinkybių visetą teismas padarė išvadą, jog delspinigių priteisimas už laikotarpį, kuomet buvo delsiama nutraukti sutartį, ieškovei nepriklauso, nes tuo metu jau sutartis nebuvo vykdoma ir ieškovei apie tai buvo žinoma, atitinkamai reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kita vertus, šalių Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės ir atsakovė tokio sutarties nutraukimo neginčijo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja sutartinės baudos dėl sutarties nutraukimo, ieškinys šioje – 4 477 Eur baudos dalyje patenkintas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
17. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus. Teigia, kad objektyviai nebuvo įmanoma vykdyti sutarties Lietuvos sąlygomis, nesant tam tinkamų priemonių. Nurodo, kad teismas neanalizavo force majeure konstatavimo sąlygų. Pažymi, jog sutarties negalėjo visiškai įvykdyti, kadangi ieškovės parinkti medikamentai buvo netinkami laisvėje gyvenantiems stumbrams, žiemą nebuvo pakankamai sniego, egzistavo pašarų gausa stumbrams, ieškovės paruoštos metodinės rekomendacijos ir nurodymai trukdė pasiekti sutartyje numatytus rezultatus.
18. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30-863/2018 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
21. Apeliantė teigia, kad objektyviai nebuvo įmanoma vykdyti sutarties Lietuvos sąlygomis, kadangi ieškovės parinkti medikamentai buvo netinkami laisvėje gyvenantiems stumbrams, žiemą nebuvo pakankamai sniego, egzistavo pašarų gausą stumbrams, ieškovės paruoštos metodinės rekomendacijos ir nurodymai trukdė pasiekti sutartyje numatytus rezultatus. Teigia, kad yra pagrindas pripažinti egzistuojant force majeure taikymo sąlygas bei atleisti atsakovę nuo atsakomybės už tinkamą sutarties neįvykdymą.
22. Šalių pasirašyta Sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis. CK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą. Pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas atleidžia sutartį neįvykdžiusią šalį nuo civilinės atsakomybės (nuostolių ir netesybų atlyginimo), tačiau neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį ir reikalauti taikyti restituciją, nagrinėjamu atveju sumokėto avanso už nesuteiktas paslaugas grąžinimo (CK 6.212 straipsnio 4 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis).
23. CK 6.212 straipsnyje numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė nutraukti sutartį dėl nenugalimos jėgos sąlygų buvimo ir ją vienašališkai nutraukė vadovaudamasi Sutarties 6.3. punktu dėl atsakovės kaltės - dėl sulygtų paslaugų nevykdymo. Atsakovė sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovei pavyko tik iš dalies pasiekti sutartimi sulygtą tikslą – uždėti vieną iš sulygtų trijų telemetrinių antkaklių.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų egzistavimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, jog sutartis pasirašyta gruodžio mėnesį, sulygtas rezultato pasiekimo terminas byloja apie tai, kad atsakovė tikėjosi sutartį vykdyti ir pavasario laikotarpiu, taigi nepagrįstas atsakovės argumentas, jog netinkamos klimato sąlygos eliminavo galimybę sutartį vykdyti tinkamai.
27. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė galėjo numatyti, jog žiemos Lietuvoje šiltėja ir kad gali susidaryti tokios gamtinės sąlygos, kuomet žiemą gyvūnai nenorės eiti prie jiems nepažįstamų mobilių šėryklų, nes laukuose bus daug jiems prieinamo maisto. Pagrįsta laikytina Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog pasirašydama sutartį atsakovė turėjo prisiimti riziką, kad žiema gali būti šilta, dėl to gali būti daug maisto laukuose ir tas atitinkamai sudarys sunkumus prisiartinti prie gyvūnų ir juos užmigdyti.
28. Nepagrįsti apeliantės argumentai jog tinkamų priemonių stumbrų užmigdymui ir perkėlimui nebuvimas yra pagrindas konstatuoti nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų egzistavimą. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).
29. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomi argumentai iš esmės analogiški atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė, minėti argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadai, jog atsakovė neįrodė visų CK 6.212 straipsniui taikyti būtinų sąlygų.
30. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kodėl byloje esantys duomenys turėtų būtų vertinami kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Apeliantės pateiktas byloje esančių duomenų vertinimas nesutampa su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ar neteisingos.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
33. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Dėl prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
34. G. V., atsakovo tarybos narys, pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iki baigiamųjų kalbų pradžios.
36. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, tai reiškia, jog nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30-863/2018 palikti nepakeistą.