Vilniaus apygardos teismo nutartis

ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. V. 13 455 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove 2014-03-24 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. JV-01, pagal kurią šalys susitarė, jog ieškovas kaip advokatas teiks atsakovei teisines paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas su ieškovu atsiskaitys pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovas pagal sudarytą sutartį nuolat teikė atsakovei teisines paslaugas, susipažindavo su atsakovės pateiktais dokumentais, surašydavo visą eilę procesinių dokumentų ir atstovavo atsakovę kaip nukentėjusiąją ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-02130-14 pradėtame Vilniaus m. 2 PK, o vėliau perdavus Vilniaus m. 3 PK, Vilniaus apylinkės bei Vilniaus apygardos prokuratūrose ir teismuose, taip pat atstovavo atsakovę civilinėse bylose Nr. 2-93-590/2015 ir Nr. 2-5870-798/2015 (kurios buvo sujungtos į vieną civilinę bylą) Vilniaus apygardos teisme. Už suteiktas teisines paslaugas 2015 m. spalio 1 d. išrašė sąskaitą Nr. JV-08 – 1530 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė sąskaitą Nr. JV-09 – 11 925 Eur sumai. Iš pradžių atsakovė išrašytas sąskaitas apmokėdavo iš karto, tačiau vėliau mokėjimai už suteiktas paslaugas vėluodavo, buvo žadama sąskaitas apmokėti vėliau. Ieškovo atliktus darbus atsakovė priimdavo, jokių pretenzijų nereiškė. Šalys buvo sutarusios dėl kiekvieno pavedimo kainos atskirai ir dėl pastovaus vienos valandos įkainio 90 Eur. Vilniaus apygardos teismui 2016-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1959-590/2016 priėmus atsakovei ne visai palankų sprendimą, atsakovė atsisakė priimti iš ieškovo minėtas 2015-10-01 ir 2015-11-10 sąskaitas. 2016-03-17 pranešimu savo iniciatyva nutraukė 2014-03-24 su advokatu sudarytą teisinių paslaugų sutartį JV-01 ir pareikalavo grąžinti visų bylų medžiagas. 2016-03-18 pakvitavimu atsakovė gavo prašomus dokumentus, nurodė, jog pretenzijų ieškovui neturi, bet su advokatu už iki sutarties nutraukimo suteiktas teisines paslaugas neatsiskaitė, liko skolinga 13 455 Eur sumą. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2014-03-24 sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal šią sutartį ieškovas teikė atsakovei teisines paslaugas. Šalių sudarytoje sutartyje dėl konkrečių kainų už paslaugas šalys nesusitarė, jų neaptarė, ieškovas detalesnės informacijas apie konkrečias paslaugų kainas atsakovei neteikė. 2016-03-17 atsakovė nutraukė su ieškovu teisinių paslaugų sutartį ir tą pačią dieną apmokėjo paskutinę ieškovo pateiktą apmokėti 2016-02-29 sąskaitą-faktūrą. Apie kitas 2015-10-01 ir 2015-11-10 sąskaitas-faktūras atsakovė nebuvo informuota. Šios sąskaitos-faktūros buvo pateiktos apmokėti atsakovei po teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, neatsižvelgus į tai, kad 2016-03-17 įvyko galutinis apmokėjimas pagal 2016-02-29 sąskaitą-faktūrą, todėl atsakovė atsisakė šias sąskaitas apmokėti. Atsakovė įsitikinusi, kad sąžiningai vykdė savo kaip klientės pareigas, kad ieškovui nebėra skolinga, už gautas paslaugas yra atsiskaičiusi. Nurodė, kad ieškovo elgesys yra nesąžiningas. Atsakovė prašė teismo neaiškias sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į tai, kad sutartį sudarė prisjungimo būdu, yra vartotoja, į tai, kad ieškovo reikalaujamos sumos su atsakove nebuvo derinamos, jos nebuvo sutartos, informacija apie tokias kainas atsakovei nebuvo tinkamai pateikta.