Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-6201830-14, M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis, 2013 m. gruodžio 23 d. apie 20.27 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 125, 140.4 punktų reikalavimus, važiavo antrąja eismo juosta, kai buvo laisva pirmoji eismo juosta ir dėl chuliganiškų paskatų staigiai stabdė automobilį nesant reikalo, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui.

Skunde nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 23 d., apie 20:25 val., M. A. važiuodamas Geležinio Vilko gatve, dėl sudėtingų eismo sąlygų, ties viešojo transporto stotele persirikiavo į antrą eismo juostą dėl to, kad šioje gatvės atkarpoje, pirmojoje eismo juostoje, yra įkritę kanalizacijos šuliniai, kelio danga yra sugadinta sunkiojo transporto – joje yra susiformavusios vėžės. Automobilio judėjimo greitis buvo apie 50-60 km/h, todėl jis pamanė, kad neatsitiks nieko blogo, jeigu, važiuodamas maksimaliai leistinu šioje vietoje greičiu, persirikiuos į antrą eismo juostą. Po kelių akimirkų jį apakino staiga iš galo privažiavusio, galimai viršijusio greitį, automobilio tolimųjų žibintų šviesos. Nesuprasdamas kas vyksta, pareiškėjas teigia trumpam automobilį pristabdęs, nekeisdamas užimamos eismo juostos. Tuo metu dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlyje pareiškėjas matė pirmoje juostoje važiuojantį kitą automobilį, todėl į pirmą eismo juostą staiga persirikiuoti negalėjo, nes nenorėjo sukelti avarinės situacijos. Kai vėl galėjo stebėti ir vertinti situaciją kelyje, pajudėjo ta pačia eismo juosta, ieškodamas galimybės rodyti posūkio signalą ir persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Tuo metu iš paskos važiavęs automobilis įsijungė švyturėlius ir pareikalavo sustoti. Jį sustabdžiusio patrulio T. F. paklausė, kodėl jis važiuodamas tokiu dideliu greičiu nebuvo įsijungęs įspėjamųjų šviesinių arba garsinių signalų. Pastarasis atsakė, kad tuo metu nevažiavo pagal iškvietimą, taigi naudoti specialiųjų įspėjamųjų priemonių neturėjo pagrindo. Tą patį patruliai patvirtino ir bylos nagrinėjimo policijoje metu.

Pareiškėjo manymu, dalis kaltės dėl susidariusios situacijos tenka patruliams, kurie įvykio metu pasielgė neprofesionaliai, šiurkščiai pažeidė KET XII dalies, 100.1, 100.2, 100.3 punktus, bei nesilaikė KET XIV dalies 132 punkte išdėstytų reikalavimų. Be to, jokiame teisės akte nėra numatyta, jog tolimųjų žibintų šviesų naudojimas mieste yra pagrindas viršyti leistiną greitį.

Dėl išdėstytų aplinkybių M. A. mano, kad įstatymas šiuo atveju yra pritaikytas netinkamai, jam paskirta administracinio poveikio priemonė ir nuobauda yra per griežtos, paskirtos šališkai įvertinus susidariusią situaciją. Be to, nuobauda yra neadekvati tokiam nusižengimui. Juo labiau, kad, specialiosios teisės vairuoti automobilį turėjimas yra būtinas jo tiesioginiam darbui, nes jo pareigos yra tiesiogiai susijusios su pastoviu įmonės prekybos vietų lankymu. Be to, jo darbovietė yra Kaune, o jis gyvena Vilniuje. Tuo tarpu uždirbamas atlyginimas sudaro beveik visas šeimos pajamas ir netekus darbo dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones, jo šeima turėtų gyventi žemiau skurdo ribos.

Byloje yra tarnybiniai pranešimai, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime buvo nurodytos KET pažeidimo nustatymo ir įforminimo aplinkybės. Duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs (-ę) policijos pareigūnas (-ai), nurodydamas teisės pažeidimo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. Taip pat vaizdo įraše yra užfiksuotas pažeidimas.

Teismo posėdyje M. A. prašė jo skundą tenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. A. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014 m. sausio 16 d. nutarimas naikintinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir priimtinas naujas nutarimas.

Šioje byloje priimtame nutarime Institucija nustatė, kad M. A. 2013 m. gruodžio 23 d. apie 20.27 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas KET 125, 140.4 punktų reikalavimus, važiavo antrąja eismo juosta, kai buvo laisva pirmoji eismo juosta ir dėl chuliganiškų paskatų staigiai stabdė automobilį nesant reikalo, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, todėl M. A. veikas 2014 m. sausio 16 d. nutarime kvalifikavo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Šios M. A. padarytų veikų aplinkybės nustatytos remiantis 2014 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2013 m. gruodžio 23 d. policijos patrulio T. F. tarnybiniu pranešimu bei byloje esančiu policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu.

Teismas sutinka su nutarime nustatytais faktais, kad M. A. pažeidė KET 125 ir 140.4 punktų reikalavimus, tačiau konstatuoja, kad šiuos pažeidimus kvalifikuojant pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

Pirmiausia pažymėtina, kad KET 125 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Byloje pirmiau nurodytu M. A. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 16), liudytojo policijos pareigūno T. F. tarnybiniu pranešimu (b. l. 21) bei vaizdo įrašu (b. l. 17) nustatyta, kad išties M. A., kelyje, kuriame į vieną pusę eismas vyksta dviem eismo juostomis, važiavo antrąja eismo juosta, kai buvo laisva pirmoji. Šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A., tvirtindamas, kad taip elgėsi dėl sudėtingų oro sąlygų bei blogos kelio dangos pirmojoje eismo juostoje. Vis dėlto tokie jo argumentai nelaikytini teisinančiais dėl KET 125 punkto pažeidimo. Aplinkybės, kad išties kelio danga ar oro sąlygos įvykio metu buvo blogos, nepatvirtina bylos įrodymai (protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas). Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad tiek oro sąlygos, tiek kelio danga įvykio metu buvo pakankamai geri ir netrukdė važiuoti pirmąja eismo juosta. Teismas, laikydamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatų pripažįsta, kad šio pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, atitinkamai ir Institucijos priimtame 2014 m. sausio 16 d. nutarime buvo suklysta M. A. KET 125 punkto pažeidimą pripažįstant ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiu. Konstatuotina, kad M. A. padarytas KET 125 punkto pažeidimas kvalifikuotinas kaip savarankiškas administracinis teisės pažeidimas, todėl ši skundžiamo Institucijos nutarimo dalis keistina M. A. padarytą KET 125 punkto pažeidimą perkvalifikuojant pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Antra, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 214² straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-902-648/2011, ATP-487-648/2012). Institucija, spręsdama M. A. administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas KET 140.4 punkto reikalavimus, nesant būtinybės staigiai stabdė vairuojamą automobilį, savo išvados dėl subjektyviojo šio administracinio teisės pažeidimo požymio – chuliganiškų paskatų – pasisakė deklaratyviai ir rėmėsi tik prielaidų pobūdžio argumentais, kad M. A. negalėjo būti akinamas patrulių automobilio šviesų, nes jų mirktelėjimas ilgosiomis automobilio šviesomis buvo trumpalaikis, privažiavus iš arti, esant patrulių automobiliui kairiau nei M. A. automobilis. Teismas pažymi, kad apie subjektyviuosius veikos požymius, šios bylos kontekste ir apie chuliganiškas paskatas, sprendžiama pateikus tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų įvykio aplinkybių ir požymių visumos analizę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Institucija iš esmės analizavo tik objektyviuosius M. A. veikos pažymius, t. y. faktą, kad jis, nesant būtinybės staiga pristabdė automobilį, bei šį faktą patvirtinančius įrodymus (protokolą, T. F. tarnybinį pranešimą ir vaizdo įrašą). Tačiau tokia analizė iš esmės nepaneigė M. A. pateiktos versijos, kad jis sutriko staiga pamatęs už jo automobilio atsiradusią transporto priemonę, mirksinčią ilgosiomis šviesiomis ir dėl to staiga pristabdė automobilį. M. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pristabdė būtent dėl šios aplinkybės. Kita vertus pažymėtina, kad M. A., apklausiamas teisme parodė, jog transporto priemonę vairuoja jau daug metų ir gyvenime yra buvę atvejų, kad jam iš paskos važiuojantis automobilis signalizuoja mirksėdamas šviesomis, tačiau nepamena, kokią reakciją tai jam sukeldavo. Vis dėl to, teismas pažymi, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl šios aplinkybės konstatuotina, kad nesant neabejotinų įrodymų dėl M. A. tyčios elgtis chuliganiškai staiga stabdant automobilį, šis subjektyvusis požymis administracinio teisės pažeidimo protokole, kartu ir Institucijos nutarime, nustatytas remiantis prielaidomis, todėl šalintinas. Vis dėl to pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad M. A., nesant būtinybės, staiga stabdė savo automobilį ir taip pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus. Tai patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės, taip pat liudytojo policijos pareigūno T. F. tarnybinis pranešimas bei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad priekyje M. A. automobilio niekas nevažiuoja ir jam staiga stabdyti nėra būtinybės net ir sutrikus dėl staiga atsiradusio iš paskos važiuojančio ir šviesomis mirksinčio automobilio. Šis M. A. padarytas KET pažeidimas be abejonės sukėlė pavojingą situaciją, privertė iš paskos važiuojančius policijos pareigūnus staiga stabdyti ir keisti judėjimo kryptį savo saugumui užtikrinti. Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir M. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau nepagrįstai nurodant jame subjektyvųjį veikos požymį – chuliganiškas paskatas. Pašalinus iš skundžiamo nutarimo chuliganiškų paskatų požymį M. A. padaryta veika perkvalifikuotina iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į 124² straipsnio 1 dalį.

M. A. 2013 m. gruodžio 23 d. apie 20.27 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas KET 125 punkto reikalavimus, važiavo antrąja eismo juosta, kai buvo laisva pirmoji eismo juosta ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Be to, M. A., 2013 m. gruodžio 23 d. apie 20.27 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairuodamas automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas KET 140.4 punkto reikalavimus, staigiai pristabdė automobilį nesant reikalo, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, t. y. iš paskos jam važiavusiam automobiliui, kurio vairuotojas dėl tokių M. A. veiksmų buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą automobilį ir keisti važiavimo kryptį savo ir kartu važiavusio asmens saugumui užtikrinti. Taip M. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nutarimu M. A. padaryti administraciniai teisės pažeidimai perkvalifikuojami, skiria jam administracines nuobaudas pirmiau nurodytų ATPK straipsnių sankcijų ribose.

Skirdamas nuobaudas M. A. teismas atsižvelgia į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį (vienas pažeidimas iš esmės nesukėlęs reikšmingų pasekmių, kitas pažeidimas sukėlęs pavojų kitų eismo dalyvių saugumui), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – iki šioje byloje nustatytų pažeidimų padarymo M. A. baustas net 21 kartą, sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, tai rodo, kad iš ankstesnių nuobaudų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, nepaisant to, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kartu teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia ir į tai, kad M. A. dirba, pagal jo darbines funkcijas jam automobilis, kartu ir teisė vairuoti yra būtini, nes teisės vairuoti praradimas reikštų ir darbo netekimą, tačiau šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis, leidžiančiomis M. A. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės tik įpareigoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kelyje elgtis drausmingai, tačiau M. A. to nedarė. Priešingai nei teigiama Institucijos nutarime, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta padarytų pažeidimų faktines aplinkybes teigdamas, kad pasielgė neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai, gailisi, tik nesutinka su teisiniu minimų aplinkybių įvertinimu, todėl nustatytina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas, pirmiau išdėstytų, administracinės nuobaudos dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad M. A. pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir 124² straipsnio 1 dalį skirtinos nuobaudos, kurių dydis nustatytinas artimas šių ATPK straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiams, o papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – dydis nustatytinas minimalus.

Paskirtosios nuobaudos bendrintino ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 124² straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014 m. sausio 16 d. nutarimą, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

M. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam trisdešimties litų (30 Lt) dydžio baudą.

M. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam penkių šimtų litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. A. paskirtas nuobaudas subendrinus jam skirtina galutinė nuobauda – penkių šimtų litų (500 Lt) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Giraitės g. 3, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.