- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-621-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-3-00006-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. T., M. Ž.
- Civilinis ieškovas
- D. K.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei–Puidienei, Indrei Vitkutei, nuteistiesiems A. T., M. Ž., jų gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K., jo atstovui advokatui G. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T. ir M. Ž. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo
A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 30 valandų visuomenės labui, iš viso 180 valandų viešųjų darbų.
M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, taip pat per 4 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš nuteistųjų A. T. ir M. Ž. solidariai priteisiant 500 Eur neturtinės žalos ir 49,18 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. ir M. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie 2014 m. birželio 7 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) fermos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suduodami ne mažiau du smūgius D. K., jį sužalojo, tokiais savo veiksmais padarydami D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistieji A. T. ir M. Ž. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir juos išteisinti. Nuteistųjų nuomone, nuosprendis priimtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kadangi jis buvo pagrįstas asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymais. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas dėl D. K. padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi apeliantai sulaikė D. K. nusikalstamos veikos darymo metu, jie buvo apklausti liudytojais. Šių apklausų protokolų turinys leidžia teigti, kad tyrimą atlikusi pareigūnė esminį dėmesį skyrė D. K. įvykdytos nusikalstamos veikos fiksavimui, o ne jo sulaikymo aplinkybių fiksavimui. Taigi nuteistųjų, apklaustų kaip liudytojais, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnei ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti grindžiamas nuteistųjų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiu būdu gautų įrodymų panaudojimas įrodinėjant nuteistųjų kaltę yra absoliučiai nesuderinamas su konstitucine nuostata, draudžiančia versti duoti parodymus prieš save.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde, ginčijant įrodymų dėl D. K. padaryto sužalojimo vertinimą, nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti D. K. padaryti sužalojimai nepaneigia galimybės, kad visi ar dalis iš jam nustatytų sužalojimų buvo padaryti iki šio įvykio, tai yra nuo 2014-06-05 iki 2014-06-07. Šios aplinkybės teismas netyrė ir dėl jos nepasisakė. Teismas taip pat neįvertino, kad prieš pat įvykį D. K. iš gamybinių patalpų į savo automobilį pakrovė 6 maišus su kombinuotais pašarais, kurių kiekvienas svėrė po 50 kg. Kadangi minėtus maišus D. K. krovė vykdydamas nusikalstamą veiką, akivaizdu, kad jis turėjo jaudintis ir skubėti. Esant tokioms sąlygoms, sužalojimai D. K. dešinėje blauzdoje galėjo atsirasti jam užkliudžius automobilio, į kurį buvo kraunami kombinuoti pašarai, dalis arba kokius tai objektus gamybinėse patalpose. Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam D. K. jokių sužalojimų nugarinėje dalyje nustatyta nebuvo, tačiau teismas vis tiek padaro kategorišką išvadą, „kad abu kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – po to kai A. T. nukentėjusįjį pastūmė, jam buvo suduota į nugaros sritį, dėl ko jis parkrito, o po to kaltinamieji šiam sudavė kitus smūgius“. Tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja kitoms nustatytoms aplinkybėms bei paties D. K. parodymams. D. K. nurodė, kad kaltinamieji buvo apsirengę maskuojančiais rūbais, apsiavę beržinius batus. Akivaizdu, kad jeigu D. K. būtų gavęs smūgį į nugaros sritį iš kojos, apautos „kerziniu“ batu, nugaros srityje jam būtų nustatyti tam tikri sužalojimai. Be to, vertindamas D. K. parodymus teismas neatsižvelgė į jo parodymuose esančius nesutapimus ir nepateikė šių parodymų patikimumo vertinimo. Akivaizdu, kad D. K. turėjo motyvą apkalbėti nuteistuosius, kadangi jie jį sulaikė nusikaltimo vietoje. Skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į teismą su skundu dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo D. K. kreipėsi tiktai praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio, tai yra tada, kai nuteistasis A. T. negalėjo kreiptis į specialistą dėl D. K. jam padarytų sužalojimų konstatavimo. Taigi šiuo atveju visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad sužalojimai, jei jie D. K. buvom padaryti šio įvykio metu, buvo padaryti esant BK 28 ir 29 straipsniuose nurodytoms sąlygoms.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis D. K. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo palikti galioti nepakeistą Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusysis nurodo, kad versiją apie jam padarytus sužalojimus iki įvykio nuteistieji pateikė tik po nuosprendžio priėmimo. Dėl nuteistųjų apklausos kitoje byloje teigia, kad teisminio tyrimo metu abu nuteistieji keitė parodymus, jų parodymai nesutapo tarpusavyje. Dėl BK 28 ir 29 straipsniuose nurodytų sąlygų buvimo mano, kad šis motyvas vertintinas kaip gynybos taktika.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. T. ir M. Ž. apeliaciniai skundai tenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei pašalinti visus neaiškumus dėl nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė liudytojus A. M., Ž. S., A. M. ir I. K..
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad dirba žemės ūkio bendrovės vadovu, M. Ž. ir A. T. žino kaip darbuotojus. 2014 metų vasarą, apie 00.00 val., jam paskambino zootechnikas M. Ž. ir pranešė, kad fermoje, kurioje jis dirbo, įvyko vagystė. Nuvykus į fermą, jis pamatė automobilyje sukrautus tris ar keturis maišus kombikormo, druskos. Atvažiavo policija, įformino įvykį ir D. K. išsivežė į komisariatą. Išoriškai nei nuteistieji, nei nukentėjusysis nebuvo sumušti, kraujo nebuvo. A. T. minėjo, kad koją skaudą, lygtais jam įspyrė. Įvykio vietoje iki atvykstant policijos pareigūnams buvo apie valandą, tačiau D. K. nieko neminėjo apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą, niekuo nesiskundė. Atvykus policijos pareigūnams liudytojas neužfiksavo, kad nukentėjusysis būtų skundęsis dėl sumušimo, nebent policijos pareigūnams tai sakė individualiai.
Liudytojas Ž. S., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad dirba Šakių policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. 2014-10-07 įvykį, kurį pats įformino, pamena, tačiau nepamena smurto panaudojimo nei nuteistųjų, nei nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš policijos komisariato jis tikrai nevežė nukentėjusiojo į ligoninę.
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad dirba Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėju operatyvinės grupės sudėtyje. Pamena faktą, kad 2014-06-07 žemės ūkio bendrovėje įvyko vagystė. Naktį buvo pranešimas apie įvykį, o įvykį jie baigė forminti ryte, todėl įvykio vietoje buvo keletą valandų. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar per visą šį laiką iš įvykio vietoje buvusių asmenų be vagystės buvo kalba apie smurtą, tokių dalykų neprisimena.
Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja I. K. nurodė, kad dirba tyrėja Šakių rajono policijos komisariate. Prisimena 2014-06-07 įvykį, buvo žemės ūkio bendrovės pareiškimas apie tai, kad naktį iš sandėlio buvo pavogti miltai ar grūdai, įvykio metu įtariamąjį sulaikė du bendrovės darbuotojai. Liudytoja atliko tyrimą dėl vagystės ir bylą atidavė į teismą, viskas vyko pagreitinto proceso tvarka. Apie galimai panaudotą smurtą tą naktį, jei gerai pamena, sužinojo iš liudytojų apklausų, lygtais sulaikymo metu įtariamasis bėgo ar priešinosi, jį bandė laikyti, kažkoks buvo konfliktas dėl raktų, ar norėjo iš jo paimti raktus, ar jų nedavė. Jei gerai pamena, įtariamasis bandė bėgti ar priešintis sulaikymui, kiek buvo panaudota fizinės jėgos, negali pasakyti. Liudytoja nepamena, ar toje byloje kaltinamasis D. K. ką nors apie panaudotą smurtą minėjo.
Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pati atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog nuteistieji A. T. bei M. Ž., sulaikydami D. K., padariusį nusikalstamą veiką, jam nustatytus sužalojimus padarė tyčia, o ne veikdami būtinosios ginties sąlygomis. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą ir nevertinant kai kurių įrodymų patikimumo.
BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, tai yra ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui vadovavosi nuteistųjų A. T. ir M. Ž. parodymais, duotais kitoje baudžiamojoje byloje. A. T. ir M. Ž. buvo apklausti kaip liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ikiteisminis tyrimas D. K. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) gamybinio cecho patalpų. Ši baudžiamoji byla su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo perduota į teismą ir D. K. Šakių rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 7 d., apie 2.30 val., pritaikęs raktą pateko į (duomenys neskelbtini) gamybinio centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė 300 kg kombinuotų pašarų, kurių vertė 303,76 Lt, ir 24 kg laižomosios druskos, kurios vertės 7,92 Lt.
Taigi nuteistieji A. T. ir M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu iš esmės nuteisti už tai, kad sulaikydami nukentėjusįjį D. K., jam darant nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jį nežymiai sužalojo. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas savo išvadoms dėl nuteistųjų kaltės pagrįsti rėmėsi ir jų parodymais, duotais kitoje baudžiamojoje byloje juos apklausiant kaip liudytojus ir jiems esant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Dėl ko susiklostė neleistina situacija, kuomet šių asmenų kaip liudytojų, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotų bylos baigtimi parodymai dėl vagystės aplinkybių, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį kitoje byloje. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančius šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Lietuvos teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-225/2009, 2K-168/2011 ir kt.).
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir tai sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Neleistinais įrodymais (A. T. ir M. Ž. parodymais kitoje baudžiamojoje byloje) paremtos teismo išvados dėl to, kad šioje byloje A. T. ir M. Ž. veikai negali būti taikomos BK 29 straipsnio nuostatos, taip pat visiškai nepagrįstos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. Atitinkamai BK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Pagal formuojamą teismų praktiką, BK 29 straipsnio teisėtumo sąlygos yra sulaikančiojo įsitikinimas, kad asmuo, kurį sulaiko, yra padaręs nusikalstamą veiką, ir sulaikomas asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo ar jo negalima kitaip sulaikyti (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2006, Nr. 2K-351/2010, Nr. 2K-382/2011, Nr. 2K-177/2014). Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos BK 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės (BK 29 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijamas faktas, kad D. K. buvo sulaikytas, jam darant nusikaltimą – pagrobiant svetimą turtą, pagal visas įvykio aplinkybes nuteistieji, kurie tuo tikslu stebėjo patalpas ir matė visus D. K. kombinuotų pašarų ir laižomosios druskos pagrobimo veiksmus, buvo visiškai įsitikinę, kad asmuo, kurį jie sulaiko, yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, aplinkybę, kad D. K. priešinosi sulaikomas, patvirtina nuoseklūs A. T. ir M. Ž. parodymai, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklausti netiesioginiai įvykio liudytojai – A. M., nurodęs, kad A. T. jam minėjo, kad jam skauda koją, į kurią D. K. spyrė sulaikymo metu, bei I. K., nurodžiusi, kad liudytojų apklausų metu sužinojo, jog sulaikymo metu įtariamasis bandė bėgti ar priešintis sulaikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagal visą įvykio situaciją ir eigą nuteistųjų nurodytos aplinkybės dėl D. K. pasipriešinimo veiksmų (spyrio A. T., bandymo išvažiuoti, sukeltų grumtinių dėl raktų nuo pastatų) yra logiškos ir įtikinamos. Konstatuotina, kad A. T. ir M. Ž., sulaikydami D. K., kurį jie įtarė nusikalstamos veikos padarymu, BK 28 straipsnyje nurodytų sulaikymo ribų neviršijo, padaryta žala (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas) buvo proporcinga jo veiksmų pobūdžiui, pavojingumo laipsniui.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatyta A. T. ir M. Ž. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 29 straipsnyje, todėl skundžiamas Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla dėl D. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo nutraukiama BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, esant vienai iš BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistųjų A. T. ir M. Ž. apeliacinius skundus tenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.