Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, kaltinamiesiems A. T. ir M. Ž., jų gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas;

- M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. T. ir M. Ž. 2014 m. birželio 7 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suduodami ne mažiau du smūgius D. K. jį sužalojo, tokiais savo veiksmais padarydami D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad viskas įvyko 2014-06-07 apie 2 val. Pasislėpę fermoje – iš veršelių gardo stebėjo D. K. darbą. Pamatė kaip D. K. atsirakino sandėlį, apsidairė, privažiavo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) ir pradėjo į mašiną nešti maišus. Jis susinešė 6 maišus. D. K. kieme buvo išjungęs šviesą. Kai D. K. uždarė sandėlio duris, sėdo į mašiną, ją užsikūrė, todėl puolė prie jo ir sulaikė. M. Ž. pribėgo prie vairuotojo pusės priekinių durelių, o jis – iš kitos automobilio pusės. D. K. nesiruošė stoti, todėl per atidarytą automobilio langą įlindo pro keleivio pasostę į vidų ir ištraukė raktelius. Automobilis sustojo. Tada jis priėjo prie M. Ž.. D. K. iš automobilio išlipo pats ir liepė atiduoti raktus. Muštynes pradėjo D. K., nes šis jam iš kojos spyrė į krūtinę. Jis šiam gal vieną kartą taip pat sudavė. Nežino kur pataikė. Gal į petį. Gal du smūgius sudavė nukentėjusiajam. Tiksliai pasakyti negali, nes buvo grumtynės. Jos truko kokias 5 sekundes – kol D. K. parklupo ant kelių. Tuomet pastarasis nusiramino ir viskas pasibaigė. Iškvietė A. M.. D. K. parkrito ant žemės, nes norėjo paslėpti sandėlio raktus, kuriuos M. Ž. rytojaus dieną rado. Turėjo jį laikyti, kad neatimtų raktų. Gynėsi, bet tuo pačiu metu ir laikė sulaikytąjį. M. Ž. į tai nesikišo. M. Ž. net nebuvo priėjęs. Šis tuo metu stovėjo jam už nugaros. Nesureikšmino to, kad D. K. jam įspyrė ir niekur dėl to nesikreipė, bet policijos pareigūnams pasakė. Į patikslintą klausimą atsakė, kad jam įspirta buvo į pilvo sritį, o ne į koją. Nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėja buvo užrašiusi, kad D. K. jam spyrė į koją (b. l. 88-91, 119).

Kaltinamasis M. Ž. kaltu neprisipažino ir nurodė tokias pačias aplinkybes apie tai, kaip jis su A. T. stebėjo D. K. darbą. Papildomai nurodė, kad D. K. miltinėje užtruko gal iki pusės valandos. Uždaręs miltinės duris privažiavo su mašina ir pradėjo kažką į ją krauti. Jis buvo per kampą užstatęs mašiną, todėl jie nematė ką jis ten veikia. Kai D. K. uždarė miltinės duris, užspaudė spyną, kūrė mašiną ir pradėjo važiuoti, jie su A. T. atbėgo per kelią. Jis pribėgo prie automobilio iš vairuotojo pusės, o A. T. pribėgo iš kitos automobilio pusės ir pro keleivio pusę per langą įlindo į mašiną bei ištraukė užvedimo raktelius. D. K. pradėjo šaukti, kad paleistų, kad važiuoja. A. T. atėjo į jo pusę. D. K. išlipo iš mašinos, buvo labai nepatenkintas ir šaukė, kad atiduotų A. T. raktelius, šoko prieš A. T. ir spyrė iš kojos. A. T. gynėsi, tada griebė D. K. sulaikyti ir juodu tarpusavyje susistumdė. Jis tuo metu stovėjo už A. T.. Nežino kokiomis aplinkybėm ir kaip, bet D. K. pargriuvo ir tuo visas jo sulaikymas pasibaigė. D. K. pargriuvo tikslu paslėpti raktus ir gulėjo šalia poilsio kambariuko durų. Paskambino vadui A. M., kuris atvažiavo ir iškvietė policiją. D. K. pargriuvęs kiek pabuvo, o paskui atsistojo ir vaikščiojo po kiemą kol vadovas atvažiavo (b. l. 91-93, 119).

Nukentėjęs D. K. parodė, kad po užvedimo raktelių iš mašinos ištraukimo, jis pats išlipo iš automobilio ir nuėjo prie poilsio kampelio. Mašina stovėjo už kokių 20 m nuo poilsio kampelio. M. Ž. liko prie automobilio, o paskui jį sekiojo A. T.. M. Ž. paskambino A. M. ir jo belaukiant šiam pasakė, kad paskambintų ir į policiją. A. T. įsižeidė, jį pastūmė ir tuo pačiu iš nugaros pajuto smūgį į nugaros sritį. Smūgis buvo iš kojos. Pargriuvo ir 3-4 min. buvo be sąmonės. A. T. nespyrė, su juo susikibęs nebuvo. Jokių smurtinių veiksmų iki tol nebuvo. Nežino kas jam sudavė kitus smūgius, nes po pirmojo smūgio į nugarą prarado sąmonę. Į patikslintą klausimą nukentėjęs atsakė, kad po smūgio iš nugaros į galvą, parkrito ir prarado sąmonę. Abu kaltinamieji buvo apsirengę maskuojančiais rūbais, apsiavę kerzinius batus. Buvo prietema. Po to atvažiavo A. M. ir paprašė sumokėti 5 000 Lt arba iškvies policiją. Šiam pasakė, kad skambintų policijai. Iškart iš policijos važiavo į ligoninę, o iš jos su policijos palyda į Jurbarko areštinę, kur buvo sulaikytas 2 paroms. Jam buvo šonai, šonkauliai suspardyti, guzas galvoje. Medikai jam nustatė sumušimus, nubrozdinimus, pykinimą. Namo grįžo po dviejų parų ir iš karto važiavo pas ekspertą. Reiškia 5 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes du mėnesius buvo nedarbingas, negavo socialinių išmokų (biuletenio), beveik kiekvieną dieną du mėnesius važinėjo į procedūras Šakiuose – masažus, kaitinimus. Taip pat kainavo vaistai. Gydymas truko 2 mėnesius, skausmus jautė dvi savaites. Šiuo metu esu darbingas (b. l. 93-95, 120).

Liudytoja D. B. parodė, kad įvykio naktį jai D. K. parašė, kad yra policijoje. Kai šiam skambino, jis jau neatsiliepė. Grįžęs jis viską pasipasakojo. Ant šonkaulių, rankų buvo matyti mėlynės. D. K. pasakė, kad jį mušė A. T. ir M. Ž.. Jis detaliai nepasakojo kaip ir kiek jie jam sudavė. D. K. gydėsi du mėnesius – nuo birželio 1 iki liepos 31 d., kuomet pasibaigė jo biuletenis. D. K. skaudėjo nugarą, sprandą, galvą, jis nepakėlė rankų, naudojo stiprius vaistus, turėjo procedūras – masažus, šildymus (b. l. 96).

Liudytojas Ž. S. parodė, kad buvo iškviestas dėl vagystės. Kiek pamena, sulaikytas asmuo stovėjo prie automobilio, jis kalbėjo su A. M., bandė atsiprašinėti. Jiems nesusitarus buvo užpildyti procesiniai dokumentai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jokių nusiskundimų apie sužalojimus tuo metu tikrai nebuvo. Neprisimena, kad D. K. sužalojimais būtų skundęsi įvykio vietoje, kad pastarąjį būtų vežęs į medicinos įstaigą. Neprisimena ir to, kas pastarąjį vežė į areštinę (b. l. 120-121).

Liudytojas A. S. parodė, kad nukentėjusįjį ir kaltinamuosius pažįsta, nes kartu dirbo. Piktumų neturėjo. Vieną darbo dieną susėdus per pietus M. Ž. pasigyrė, kad D. K. davė į kaulus. Paklausus už ką, atsakė, kad už vagystę. Tiksliai dienos negali pasakyti, bet tai turėjo būti darbo diena, nes savaitgaliais nedirbdavo (b. l. 134).

Ekspertas Algirdas Jokšas parodė, kad pateiktą išvadą palaiko. Nukentėjęs buvo apžiūrėtas 2014-06-09 10:45 min. paties prašymu, atvykus asmeniškai. Buvo rasta visa eilė sužalojimų, kuriuos galima diferencijuoti tarp smūgių sudavimų ir kritimo. Dešinės alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos nykščio nugariniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje rasti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai gali būti vertinami kaip padaryti griuvimo ar kritimo pasekoje vertinant jų pobūdį ir lokalizaciją. Dalis kitų sužalojimų, t. y. poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje tarp vidurinės raktikaulio ir priekinės pažastinės linijos IV šonkaulio lygyje, dešinėje vidurinėje pažastinėje linijoje ties VI-VIII šonkaulių projekcijoje (dvi poodinės kraujosruvos) galima vertinti kaip tiesioginių smūgių pasekoje padarytus sužalojimus. Dešinėje blauzdoje, priekiniame ir šoniniame paviršiuje padarytus sužalojimus galima vertinti tiek kaip padarytus tiesioginių smūgių pasekoje, griuvimo ar kontakto su kokiais tai aplinkos daiktais metu. Apžiūros metu, medicinos dokumentų duomenimis rasta visa eilė nusiskundimų, t. y. uodegikaulio srities skausmai, sprando, galvos skausmai, tačiau išorinių sužalojimų ten nekonstatuota. Papildomų tyrimų metu – medicinos įstaigos atliktose rentgenogramoje, kompiuterinėje tomografijoje – nurodoma, kad rasta stuburo juosmeninės dalies III slankstelio kūno pakitimai, tačiau juos specialistai nurodo kaip senus pakitimus. Jie nebuvo konstatuoti ir vertinami kaip kūno sužalojimai, padaryti nurodomu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų smūgių pasekoje, nors randamos dvi kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, bet jos nedidelės, lokalizuotos šonkaulių projekcijoje, tad jas izoliuoti į du smūgius ar trauminius poveikius nereikėtų. Tai būtų vieno poveikio pasekoje (b. l. 133-134).

Iš specialisto išvados Nr. G211/14(10) matyti, kad D. K. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame žąste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairėje plaštakoje, nykštyje, dešiniame kelio sąnaryje, blauzdoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti koja, kokiais tai aplinkos daiktais, mažiausiai aštuonių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, 2-4 paros iki tyrimo pradžios. D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Teismo medicinos duomenų, nurodančių į galvos smegenų, stuburo traumą, nėra (b. l. 4-5).

Iš medicininių dokumentų išrašų nustatyta, kad D. K. 2014-06-07 06 val. 35 min. kreipėsi į medicinos įstaigą, kurioje skundėsi jo sumušimu, skausmais (b. l. 7, 8, 84).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. numatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo A. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo byloje dėl miltų ir druskos vagystės matyti, kad A. T. parodo, jog D. K. išlipus iš automobilio, šio pareikalavo atiduoti fermų raktus. Šis raktus atiduoti atsisakė, elgėsi įžūliai ir spyrė jam į koją. Tada jis D. K. pastūmė ir šis parvirto ir daugiau nesipriešino (baudžiamoji byla Nr. 1-119-876/2014; b. l. 19).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. numatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo M. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo byloje dėl miltų ir druskos vagystės matyti, kad M. Ž. parodė, jog gerai matė kaip D. K. atsirakino sandėlio duris, kaip nešė iš jo į automobilio bagažinę maišus su pašarais, po to užrakino sandėlį. Sulaikius D. K. A. T. paprašė šio atiduoti raktus, kuriais buvo atrakintos sandėlio durys, tačiau pastarasis spyrė jam į koją. Nematė ar A. T. D. K. spyrė atgal, ar pastūmė, bet šis parvirto (baudžiamoji byla Nr. 1-119-876/2014; b. l. 17).

Tiek kaltinamieji A. T., M. Ž., tiek nukentėjusysis D. K. neneigia tos aplinkybės, kad 2014-06-07 apie 2 val. nakties (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamieji sulaikė pašarus vogusį D. K. neleidžiant šiam išvažiuoti automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris už šią nusikalstamą veiką buvo nuteistas 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-876/2014. Tačiau jų parodymai išsiskyrė dėl to, ar D. K. sulaikymo metu prieš jį kaltinamieji naudojo fizinį skurtą, ar jo nenaudojo.

Nukentėjęs D. K. kaltina A. T. ir M. Ž. tuo, kad jie 2014-06-07 apie 2 val. nakties (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po to kai buvo sulaikytas su vogtais pašarais, M. Ž. priėjęs iš nugaros jam sudavė du smūgius, o parkritus abu su A. T. jį suspardė (b. l. 2). Iš esmės panašius, tik konkretesnius parodymus nukentėjęs davė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydamas, kad išlipęs iš sustabdyto automobilio jis nuėjo link fermose esančio poilsio kambario laukti kviečiamo vadovo. Tada A. T. jį pastūmė, o tuo pačiu metu pajuto smūgį į nugaros sritį, galvą, po ko parkrito praradęs sąmonę. Kas ir kiek jį toliau mušė pasakyti negali (b. l. 93). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjęs D. K. būtent įvykio metu patyrė jam nustatytus sužalojimus, kadangi jis iš karto po sulaikymo buvo nuvežtas į policiją, po to į ligoninę apžiūrai ir tik po to į Jurbarko mieste esančią areštinę. Kad D. K. 2014-06-07 buvo nuvežtas į medicinos įstaigą, patvirtina teismui pateikta išvada ir išrašas iš medicinos įstaigos (b. l. 4, 7). Nors tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-876/2014 nebuvo užfiksuota apie D. K. sužalojimus, tačiau iš medicinos išrašo matyti, kad iš karto po įvykio pristatytas į medicinos įstaigą D. K. nurodė, kad buvo sumuštas fermose pažįstamų asmenų, kad buvo netekęs sąmonės, ką iš esmės patvirtino teisiamojo posėdžio metu (b. l. 7). Tik paleistas policijos D. K. nuvyko pas ekspertą, ką patvirtina eksperto išvada (b. l. 4-5). Kad D. K. grįžęs iš policijos buvo sužalotas, patvirtino liudytoja apklausta jo sugyventinė D. B. (b. l. 96). Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs D. K. sužalojimų negalėjo patirti iki įvykio. Sprendžiant tai, kodėl D. K. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir kas tai padarė, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad nuo kreipimosi į medicinos įstaigą D. K. nuosekliai tvirtino, kad buvo sumuštas darbo vietoje pažįstamų asmenų, šiuos savo parodymus patikslindamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, teigiant, jog kaltinamasis A. T. jį pastūmė, o po to iš nugaros pajuto smūgį koja, kurį teigia, jog sudavė M. Ž. (b. l. 2, 93). Byloje nebuvo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo daugiau asmenų, to neparodė nei vienas iš įvykio dalyvių. Nukentėjęs tvirtino, kad iki tol jokio fizinio kontakto su kaltinamaisiais nebuvo, jis jiems nesipriešino, jokių automobilio raktelių nereikalavo, kadangi automobilis stovėjo su įkalčiais, tiesiog laukė atvažiuojant iškviesto vadovo (b. l. 93). Tuo tarpu kaltinamųjų nurodomos versijos jų pirminiuose parodymuose, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis įvykdytos vagystės aplinkybes ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, išsiskyrė. Visų pirma, teismo posėdžio metu kaltinamieji teigė, kad sulaikius D. K. automobilį, pastarasis iš automobilio išlipo, pradėjo reikalauti A. T. atiduoti ištrauktus užvedimo raktelius ir spyrė A. T. į krūtinę. Patikslinęs parodymus A. T. nurodė, kad D. K. jam spyrė į pilvo sritį. Po to A. T. D. K. vieną kartą sudavė, su juo susikibo norėdamas šį sulaikyti ir D. K. parklupus ant kelių, pastarasis nusiramino. M. Ž. teigė nematęs ar A. T. nukentėjusiajam sudavė, ar ne ir dėl ko šis pargriuvo. Taigi, kaltinamieji vertina, kad tokioje situacijoje A. T. veikė būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo kontekste. Teismas negali sutikti su tokiu nustatytų aplinkybių vertinimu, kadangi tai, jog nukentėjęs bandė ištrūkti, reikalavo automobilio užvedimo raktelių, jie nurodė tik šios bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Priešingai, fiksuojant įvykio aplinkybės baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-876/2014, A. T. bei M. Ž. tokių aplinkybių nebuvo nurodė. Tada jie teigė, kad pats A. T. iš D. K. reikalavo sandėlio durų rakto ir apie jokį automobilio užvedimo raktelį, apie bandymą pabėgti iš įvykio vietos nieko neužsimindami. Taip pat nurodė skirtingas aplinkybes apie D. K. panaudoto fizinio smurto A. T. atžvilgiu pobūdį, teigiant, jog šis įspyrė pastarajam į koją, o ne į krūtinę. Išsiskyrė kaltinamųjų parodymai ir dėl fizinio smurto panaudojimo D. K. atžvilgiu. A. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam atsakydamas į jo atžvilgiu pastarojo panaudotą fizinį smurtą, gal net suduodamas du kartus, po ko šis parkrito ir konfliktas baigėsi, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. T. teigė nukentėjusįjį tik pastūmė ir šis parkrito, tai yra, kad pastarojo atžvilgiu joks smurtas nebuvo naudojamas.

Kaltinamųjų gynėjas nurodo nukentėjusiojo parodymuose esant nesutapimų, tačiau teismas daro išvadą, kad jie nėra esminiai. Nukentėjęs nuo pat pradžios teigė buvęs darbo vietoje sumuštas, visą laiką nuosekliai tvirtino, kad A. T. buvo pastumtas, o po smūgio į nugaros sritį parkrito prarado sąmonę ir negali pasakyti kuris iš kaltinamųjų ir kiek jį mušė. Priešingai, kaltinamųjų parodymuose teismas nustatė esminių prieštaravimų jų parodymuose, kuriuos jie davė teisminio bylos nagrinėjimo metu ir būdami apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra specifinio pobūdžio – įrodymus renka ir teismui pateikia pats nukentėjęs, jam šiuo atveju įrodymų užfiksuoti pareigūnai nepadeda, įrodymų šaltiniai tokio pobūdžio byloje yra minimalūs, todėl teismas turi pagrindą kaltinamųjų parodymų prieštaravimams išsiaiškinti pagarsinti jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos BPK 276 str. pagrindu, ir jais remtis nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes, parodymų patikimumą bei šiais duomenimis grįsti procesinį sprendimą, kadangi baudžiamoji byla Nr. 1-119-876/2014 buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Taigi, kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. K. pastūmė, ką nurodė ir pats nukentėjęs D. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau vien tokio veiksmo pasekoje tiek sužalojimų, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam negalėjo būti padaryta, ypatingai tik nuo pastūmimo ir parkritimo ant kelių. Kaltinamasis M. Ž. visą laiką teigė matęs tik D. K. kritimą, tačiau nematęs dėl ko jis parkrito. Teismas, šiuo atveju atsižvelgia ir į teisiamojo posėdžio metu apklausto A. S. duotus parodymus apie tai, kad M. Ž. kažkurią darbo dieną po įvykio yra gyręsis, kad D. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą dėl to, kad pastarasis įvykdė vagystę. Teismas visų nustatytų aplinkybių kontekste neturi pagrindo suabejoti šio liudytojo parodymais ir jais nesiremti, kadangi jo suinteresuotumas bylos baigtimi nėra įrodytas. Teismas atsižvelgęs į aukščiau aptartus įrodymus, į eksperto duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusiajam D. K. sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų smūgių pasekoje, į nustatytų sužalojimų pobūdį – krūtinės dešinėje pusėje tarp vidurinės raktikaulio ir priekinės pažastinės linijos IV šonkaulio lygyje, dešinėje vidurinėje pažastinėje linijoje, VI-VIII šonkaulių projekcijoje, dešinės blauzdos priekiniame ir šoniniame jos paviršiuje, kurie tikrai negalėtų atsirasti nukentėjusiajam parklupus ant kelių, ar pastarajam suduodant smūgį į petį, kaip nurodė kaltinamasis A. T., ar tik stumdantis. Kad sužalojimas dešinėje blauzdoje, priekiniame ir šoniniame paviršiuje nukentėjusiajam buvo padarytas griuvimo pasekoje, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, jog nukentėjęs pargriūdamas ant kelių būtų atsitrenkęs į kokį tai aplinkos daiktą, todėl laikytina, kad šis sužalojimas yra padarytas ne griuvimo metu, tai yra trečiasis iš suduotų nukentėjusiajam smūgių, ko vienas kaltinamasis A. T. negalėjo pagal nustatytų aplinkybių visumą padaryti. Nors nebuvo nukentėjusiajam D. K. nustatyta sužalojimų nugarinėje dalyje, tačiau teismas visų aptartų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad abu kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – po to kai A. T. nukentėjusįjį pastūmė, jam buvo suduota į nugaros sritį, ko pasekoje jis parkrito, o po to kaltinamieji šiam sudavė kitus smūgius.

Kad nukentėjęs pargriuvo ant rankų, patvirtina ne tik teismo išvadoje konstatuoti sužalojimai keliuose, plaštakose (b. l. 4-5), tai nurodė abu kaltinamieji (b. l. , 89, 92), tačiau nuo pastūmimo, ar sudavimo nukentėjusiajam smūgį į petį ar kitą priekinę kūno dalį, šis kristų ne ant rankų į priekį. Taigi, tikėtina, kad taip nukentėjusysis pargriuvo po smūgio jam į nugaros sritį, ko pasekoje ir parkrito ant kelių, į žemę atsirėmė plaštakomis.

Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai yra nusikalstamos veikos (būtinosios ginties) pasekmė, kadangi dėl šios aplinkybės kaltinamieji nuo apie įvykio pradžios davė skirtingus parodymus, smurto panaudojimo A. T. atžvilgiu nepatvirtino jokie kiti duomenys, todėl teisme ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu apskritai buvo kilusi būtinosios ginties situacija, kurios matu kaltinamasis A. T. turėjo gintis nuo pavojingo kėsinimosi, kuris buvo realus ir akivaizdus (Lietuvos Respublikos BK 28 str.). Taip pat nustatytų aplinkybių pagrindu teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai yra nusikalstamos veikos (būtinojo reikalingumo) pasekmė, kadangi nebuvo nustatyta, kad nukentėjęs D. K. bandė išvengti sulaikymo (Lietuvos Respublikos BK 29 str.). Kaltinamųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu iškeltą versiją apie būtinąją gintį ir būtinąjį reikalingumą vertina kaip bandymą švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji A. T. bei M. Ž. nukentėjusiajam D. K. nustatytus sužalojimus padarė tyčia, todėl konstatuotina, kad kaltinamieji suduodami nukentėjusiajam suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nežymiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia ir jų veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustato, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Skiriant kaltinamiesiems A. T. ir M. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į kaltinamųjų asmenybes, amžių, socialinę brandą – kaltinamasis A. T. neteistas, vieną kartą ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, baustas administracine tvarka už įvairių KET pažeidimų padarymą, taip pat ir už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, paskirtas baudas yra sumokėjęs, šiuo metu nedirba, kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra pateikta, seniūnas pažymi, kad nusiskundimų kaltinamojo atžvilgiu nėra gavęs (b. l. 44, 61-64, 81); kaltinamasis M. Ž. neteistas, vieną kartą ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, baustas administracine tvarka už įvairių KET pažeidimų padarymą, taip pat ir už chuliganišką elgesį, nors paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau tai kaltinamąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, dirba, kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra pateikta, seniūnas pažymi, kad nusiskundimų kaltinamojo atžvilgiu nėra gavęs (b. l. 36, 65-70, 82); į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam A. T. skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, o kaltinamajam M. Ž., atsižvelgiant į tai, kad jis yra dirbantis, skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, per keturis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis D. K. reiškia 1448,10 Eur (5 000 Lt) dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, taip pat 49,18 Eur (169,82 Lt) turtinei žalai atlyginti (b. l. 2). Teismo posėdžio metu nukentėjęs palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjęs D. K. nurodo, kad patyrė skausmą, pažeminimą, sukrėtimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, sužalojimus gydėsi du mėnesius, kurių metu nedirbo (b. l. 2, 94).

Bylos duomenimis nukentėjusiajam D. K. dėl sužalojimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 4-5). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, sužalojimus gydytis du mėnesius, nedirbti. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad jokių liekamųjų reiškinių dėl traumos jam nėra išlikę – nukentėjęs nurodo, kad yra darbingas, medicininių dokumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nepateikia. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų amžių, į tai, kad jie yra sveiki, darbingi, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo D. K. patirtus nepatogumus – 500 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam D. K. solidariai iš kaltinamųjų.

Taip pat nukentėjęs D. K. reiškia teismui 49,18 Eur (169,82 Lt) turtinei žalai atlyginti bei pateikia turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus (b. l. 9, 10). Teismas, atsižvelgdamas į nurodomų išlaidų pobūdį – vaistų pirkimas bei apmokėjimas už specialisto išvadą, laiko jas pagrįstomis ir priteistinomis nukentėjusiajam D. K. solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

Nukentėjusysis D. K. teismo paprašė priteisti patirtas bylos vedimo išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas nepagrįstas ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, per keturis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjo A. T. ir M. Ž. neskirti.

Civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. T. bei M. Ž. penkis šimtus eurų (500 Eur) neturtinės žalos, keturiasdešimt devynis eurus 18 ct (49,18 Eur) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. K..

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.