Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam D. K., jo atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir (duomenys neskelbtini), teistas 2007-11-26 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – paskirta 50 MGL, tai yra 6500 Lt dydžio bauda,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014 m. birželio 7 d. apie 2.30 val. pritaikęs raktą pateko į (duomenys neskelbtini) centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė 300 kg kombinuotų pašarų, kurių vertė 303,76 Lt ir 24 kg laižomosios druskos, kurios vertės 7,92 Lt, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini)311,68 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad pas jį namuose pakabinamos tokios pačios spynos, pabandė ir tiko raktas. Pasiėmė šešis maišus grūdų, druskos. Na ir viskas, sugavo. Daiktų reikėjo namuose gyvuliams. Patalpos namuose su panašiais raktais užrakintos, pabandė – raktas tiko. Raktai jam duoti nebuvo. Tai įvyko antrą valandą nakties. Jis toje teritorijoje budėjo. Visą parą dirbo, kaip sargas, prižiūrėtojas. Daiktus susidėjo į savo automobilį, iš teritorijos nebuvo išvažiavęs. Susidėjo, nepradėjo net važiuoti ir jį sulaikė, norėjo namo važiuoti iškrauti grūdus. M. Ž. ir Aurimas sulaikė. Paėmė, grąžino tą pačią naktį, iškrovė viską. 2014-06-07 apie 2 val. 20 min. užkūrė mašiną, langai atidaryti buvo aprasoję. Sulaikę asmenys ištraukė raktus iš vienos pusės. Jis išlipo, sakė skambink direktoriui ir policijai. Žala atlyginta, gailisi. Šiuo metu moka baudą. Turtinė padėtis nėra labai gera. Automobilis reikalingas į darbą važinėti, sūnų vežti iki mokyklos, santaupų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Protokolas – pareiškimas, kuriuo pranešta apie įvykdytą nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta bei vieta, kur buvo rastas betono maišymo siurblys. (t. 1, b.l. 7-14).

Transporto priemonės aprašas (b.l. 14).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, jog paimti du baltos spalvos metalo raktai bei jie apžiūrėti (b.l. 20-24).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. D. K. kaltinime inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas, ar suprato, kad įsibrauna į svetimą patalpą, saugyklą ar svetimą teritoriją. Tyčinis vagystės pobūdis suponuoja ir tai, kad, norint kaltininko veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog jis įsibrauna į patalpą, jog neturi teisėto pagrindo būti toje patalpoje. Teismas laiko, jog D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nes turtas buvo pagrobtas iš saugomos patalpos, kuri buvo užrakinta. Pat kaltinamasis neturėjo teisės disponuoti šios patalpos raktais, duris atsirakino pritaikydamas savo turimus raktus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad D. K. suvokė, jog įsibrovė į saugomą patalpą, tam pasirengė – susirado raktus, kuriais įveikė kliūtis – atrakino spyną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad šių požymių pakanka BK 178 str. 2 d. numatytam požymiui inkriminuoti. Be to, tą aplinkybę, jog teisiamajam buvo apsunkintas priėjimas prie norimo pagrobti turto patvirtina ir tai, kad patalpa buvo užrakinta, o kaltinamasis turėjo ieškoti būdų kaip į ją papulti, tai yra įveikti tam tikras kliūtis, šiuo atveju spynas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog D. K. neturėjo galimybės disponuoti pagrobtu turtu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis pagrobtus daiktus susikrovė į automobilį ir buvo sulaikytas bendrovės teritorijoje, nespėjus jam išvažiuoti iš teritorijos, tai yra jis neturėjo galimybės disponuoti pagrobtu turto, kas leidžia daryti išvadą, jog jo nusikalstama veika nebuvo užbaigta, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pasikėsinimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šiuo atveju kaltininkas daiktus pasikrovė į automobilį, tačiau net nespėjus užvesti automobilio variklio buvo sulaikytas tos pačios bendrovės teritorijoje, kas parodo, jog kaltininkas neturėjo galimybės daiktus panaudoti pagal savo valią, jais disponuoti. Todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamajam D. K. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – nėra duomenų, kad kaltinamasis D. K. nusikaltimų darymo metu galėtų būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas – nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą (b.l. 42), anksčiau teistas, turi mažametį vaiką.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Teisiamasis anksčiau teistas, šiuo metu dar nėra sumokėjęs paskirtos baudos. D. K. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigtais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. K. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė. Kadangi asmuo anksčiau teistas, šiuo metu dar nėra sumokėjęs 2007 m. paskirtos baudos, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. D. K. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog jam skirtinas mažesnis negu numatytas vidurkis, tai yra 1 metai laisvės apribojimo. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad D. K. yra darbingo amžiaus, jam skirtinas įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų D. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 30 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką.

Kadangi bylą išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str. reikalavimais į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. (b.l. 45, 52).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Visų pirma nusikaltimo padarymo priemone pripažįstamas specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011).

Šioje byloje iš D. K. yra paimtas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo automobilius kaltinamasis ketino išsivežti pagrobtus daiktus į savo namus. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. ketino pagrobti 300 kg kombinuotų pašarų, akivaizdu, kad tokios kiekio pašarų asmuo nebūtų pajėgus išsigabenti nepasinaudotas pervežimo priemone. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad automobiliu kaltinamajam nepavyko pasinaudoti – dėl sulaikymo nespėjo išvažiuoti, atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismas laiko, jog automobilis nekonfiskuotinas ir grąžintinas savininkui.

Byloje yra paimti du baltos metalo spalvos raktai, kurie nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčiai.

Pareiškime nurodoma, kad pareikštas civilinis ieškinys, tačiau byloje tokio ieškinio nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrobti daiktai grąžinti savininkui, todėl teismas konstatuoja, jog žala nepadaryta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2254, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014 m. birželio 25 d. sudaro 80 Lt advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo pagal BK 51 str. 1 d. 9 p., tačiau kaltinamasis pirmo posėdžio metu paskirto gynėjo atsisakė ir į kitą posėdį atvyko su savo pasirinktu advokatu. Kadangi kaltinamasis nesinaudojo jam teismo paskirto advokato paslaugomis, todėl prašomos priteisti antrinės teisinė pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir atidirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1b p. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. birželio 7 d. 3.25 val. iki 2014 m. birželio 8 d. 23.10 val. (2 dienas) pakeisti į 4 dienas laisvės apribojimo ir jas įskaityti į atliktos bausmės laiką.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. K. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui arba teisėtam valdytojui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti du baltos spalvos metalo raktus kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras.