Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Faulana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Faulana“ ieškinį atsakovėms Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU (toliau - INTI KINNISVARA OU) ir BUAB „Egvilta“ dėl pripažinimo hipotekos ir įkeitimo sandorių šalimi, trečiasis asmuo Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės pripažinimo hipotekos lakštų (indentifikavimo Nr. 01120080019418 ir Nr. 01220080009513) šalimi – kreditore, užtikrintų reikalavimų suma – 3865,44 EUR, kartu su kreditore INTI KINNISVARA OU. Tokį ieškiniu pareikštą reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad 2008-04-04 tarp AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus (pradinis Kreditorius) ir UAB „Faulana“ buvo sudaryta Laidavimo sutartis, pagal kurią ieškovė užtikrino atsakovės UAB „Egvilta“ palūkanų mokėjimą pagal 2008-03-21 Kredito sutartį Nr. 41000050-01. 2011-02-28 ieškovė UAB „Faulana“ į Kreditoriaus sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 3875,12 EUR sumą ir tokiu būdu įvykdė Kreditoriaus reikalavimą. Ieškovės teigimu, vadovaujantis CK 6.83 str. 1 d., jai perėjo kreditoriaus teisės (regreso teisė) į atsakovę UAB „Egvilta“ dėl 3875,12 EUR sumos sumokėjimo ir BUAB „Faulana“ finansinio reikalavimo dydį BUAB „Egvilta“ bankroto byloje turėtų sudaryti 3875,12 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Egvilta“ prievolių įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Egvilta“ priklausančio turto hipoteka (įkeitimu), ieškovės nuomone, jos 3875,12 EUR finansinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje turėtų būti pripažintas įkeitimu ir hipoteka užtikrintu finansiniu reikalavimu kartu su šiuo metu esama hipotekos kreditore Estijos Respublikos bendrove INTI KINNISVARA OU. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovė INTI KINNISVARA OU 2018-01-22 banko pavedimu sumokėjo ieškovei 3875,12 EUR sumą, teismas sprendė, jog ieškovė gavusi 3875,12 EUR sumą, prarado reikalavimo teisę šioje byloje, kadangi ieškovė gavo finansinio reikalavimo patenkinimą, todėl išnyko ginčo dalykas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Egvilta“ 1200 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei jų teisinę reikšmę, tačiau priėmė šiems vertinimas prieštaraujantį sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės pareikštas ieškinys būtų patenkintas visa apimtimi. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl pripažinimo hipotekos ir įkeitimo sandorių šalimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas. Taigi teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio (nagrinėjamu atveju – priešieškinio) dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). CPK taip pat yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, jog apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas. CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-12-23 nutartimi pradinis kreditorius AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius buvo įtrauktas į BUAB „Egvilta“ bankroto byloje kreditorių sąrašą su 1 993 884,34 EUR finansiniu reikalavimu. 2015 metais Pradinis kreditorius buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, jo visos teisės ir pareigos buvo perduotos SIA „UniCredit Leasing“, kuris 2015-04-29 Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrindu perleido Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU 1984000 EUR dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ir kilusį iš Kreditavimo sutarties (1 tomas, b.l. 24-29, 30, 61-64). Tuo pačiu 2015-05-04 Įkeitimo perleidimo sutartimi atsakovei INTI KINNISVARA OU buvo perleistos prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, užtikrinimo priemonės, nurodytos Hipotekos lakšte ir Įkeitimo lakšte (1 tomas, b. l. 31-33). 2016-12-15 Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrindu SIA „UniCredit Leasing“ perleido atsakovei Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU 10 577,30 EUR dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ir kilusį iš Kreditavimo sutarties (1 tomas, b.l. 34). Be to, Įkeitimo perleidimo sutartimi INTI KINNISVARA OU buvo perleistos prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, užtikrinimo priemonės, nurodytos Hipotekos lakšte ir Įkeitimo lakšte.

19. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors apeliantė ir tvirtina, kad pradinis kreditorius nuo 2011-02-28 nebeturėjo 3 865,44 EUR reikalavimo teisės į atsakovę BUAB „Egvilta“, todėl negalėjo jos perleisti atsakovei INTI KINNISVARA OU, tačiau pačių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių šioje byloje neginčijo ir neprašė jų pripažinti negaliojančiomis, neįrodinėjo, kad 3865,44 EUR apimtyje susitarimai dėl reikalavimo teisės perleidimo yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Nagrinėjamu atveju vienintelis ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas buvo pripažinti ją hipotekos ir įkeitimo lakštų (indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) šalimi – kreditore, užtikrintų reikalavimų suma – 3865,44 EUR, kartu su kreditore INTI KINNISVARA OU. Kadangi šios aplinkybės yra naujos, jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negalėjo būti grindžiamas ir apeliacinis skundas. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teisėjų kolegija nevertina ir neanalizuoja.

20. Be kita ko, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiai dienai visas kreditorės (atsakovės) INTI KINNISVARA OU hipoteka užtikrintas reikalavimas yra patenkintas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. 2017-10-11 neparduoto iš varžytinių turto perdavimo – priėmimo aktu kreditorei perdavus BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausantį ir įkeistą nekilnojamąjį turtą – 2423,21 kv. m. ploto nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisę - Vilniaus apygardos teismo 2017-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2422-585/2017 kreditorė INTI KINNISVARA OU su 1 994 577,30 EUR hipoteka užtikrintu reikalavimu buvo pašalinta iš BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašo. Taigi atsakovė INTI KINNISVARA OU gavo visą hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimą ir nebėra BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorė. Tokia kreditore šiai dienai nėra ir ieškovė, kuri tvirtina turinti 3 875,12 EUR reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, kadangi byloje esanti 2018-01-22 banko pavedimo kopija patvirtina, jog atsakovė INTI KINNISVARA OU sumokėjo ieškovei 3 875,12 EUR sumą. Be kita ko, ieškovė 2017-01-12 BUAB „Egvilta“ bankroto byloje buvo pareiškusi prašymą patvirtinti ieškovės BUAB „Faulana“ 3875,12 EUR dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, pripažįstant BUAB „Faulana“ 3875,12 EUR dydžio finansinį reikalavimą užtikrintą BUAB „Egvilta“ priklausančio turto – nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisės hipoteka. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-750-585/2018 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria BUAB „Faulana“ pripažino, jog 2018-01-22 gavo iš atsakovės Inti Kinnisvara OU 3875,12 EUR dydžio sumą, šioje šalių sudarytoje taikos sutartyje šalys taip pat susitarė, jog BUAB „Faulana“ nereiškia ir ateityje nereikš nei BUAB „Egvilta“, nei kitiems tretiesiems asmenims jokių reikalavimų (pretenzijų) dėl Inti Kinnisvara OU sumokėtos BUAB „Faulana“ 3875,12 EUR dydžio sumos, o BUAB“ Faulana“ finansinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. B2-750-585/2018 dėl 3875,12 EUR yra pilnai patenkintas (įvykdytas). Nutartis įsiteisėjo 2018-05-30. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė šiuo metu turi jos siekiamą atgauti sumą, kas paneigia šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje ieškovės pareikštų atsakovėms BUAB „Egvilta“ ir INTI KINNISVARA OU reikalavimų galimumą ir pagrįstumą.

21. Kitokio aiškinimo, remiantis aukščiau išdėstytu, nelemia ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovėms neabejotinai ilgiau nei metus žinant apie tai, kad apeliantei priklauso hipoteka bei įkeitimu užtikrinta reikalavimo teisė į atsakovę BUAB „Egvilta“, atsakovės ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, kuriais šis ieškovės teisių pažeidimas būtų ištaisomas, tačiau aktyviai trukdė ieškovei realizuoti savo teises.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka ieškovės skunde dėstomų argumentų, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė INTI KINNISVARA OU nelaukdama galutinio sprendimo šioje ir BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, vadovaudamasi ekonomiškumo principu ir siekdama greitesnės proceso eigos, sumokėjo 3 875,12 EUR sumą. Taigi ieškovė šiai dienai gali naudotis gauta 3 874,12 EUR suma, dėl kurios atsakovė INTI KINNISVARA OU įsipareigojo jokių pretenzijų nereikšti, nepaisant to, kad anksčiau įvykę sandoriai, t. y. tiek reikalavimo teisių perleidimo sutartys, tiek turto perdavimas kreditoriui INTI KINNISVARA OU paneigia ieškovės šioje byloje reiškiamų reikalavimų į atsakoves galimumą ir pagrįstumą. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, informacijos apie tai, kad jau 2011 metais BUAB „Egvilta“ administratorė UAB „Avere“ žinojo apie ieškovės 3875,12 EUR reikalavimo teisę į BUAB Egvilta“, administratorė neturėjo, kadangi ieškovė, teigianti, kad kaip laiduotoja įvykdė prievolę kreditoriui, apie tai BUAB „Ergvilta“ administratorei nepranešė, o perimtuose BUAB „Faulana“ apskaitos dokumentuose nei ieškovės 2011-02-28 atliktas mokėjimas, nei BUAB „Ergvilta“ įsiskolinimas nebuvo užfiksuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėdamas bylas negali vadovautis prielaidomis ir teiginiais, kurie neparemti konkrečiais įrodymais, todėl nesant patikimų faktinių duomenų apie apeliantės skunde akcentuojamą jos teisių pažeidimą, teismas negali pripažinti, kad iš ieškovės buvo atimta teisė į jos pažeistų teisių gynybą.

23. Kritiškai vertintinas ir apeliantės teiginys, jog atsakovė INTI KINNISVARA OU visada galėjo ir vis dar gali įvykdyti šioje civilinėje byloje ieškovės reiškiamą reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka pakeisti sutartinės hipotekos bei įkeitimo sandorių nuostatas ir pripažinti ieškovę hipotekos ir įkeitimo sandorio šalimi, kadangi šių sandorių įkeitimo objektas (t. y. 2423,21 kv. m. ploto nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisė) jau yra perleistas ir už šį turtą yra visiškai atsiskaityta. Byloje esantis BUAB „Egvilta“ 2018-03-28 patvirtinimas apie galutinį atsiskaitymą (2 t., b. l. 70) įrodo, jog atsakovė INTI KINNISVARA OU 2018-03-28 įmokėjo į BUAB „Egvilta“ sąskaitą 985 258,24 EUR ir šiai dienai yra tinkami įvykdžiusi įsipareigojimą dėl turto kainos skirtumo sumokėjimo ir įsiskolinimas pagal 2017-10-11 BUAB „Egvilta“ neparduoto iš varžytinių turto perdavimo – priėmimo aktą yra pilnai padengtas, o BUAB „Egvilta“ jokių pretenzijų atsakovei INTI KINNISVARA OU dėl perimto turto kainos skirtumo sumokėjimo neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas patvirtina, kad buvusi hipotekos kreditorė (atsakovė) INTI KINNISVARA OU yra tinkamai įvykdžiusi savo prievolę sumokėti už LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka perimtą turtą. Be to, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2423,21 kv. m. ploto nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas 2018-03-29 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas UAB „V24“ ir šiuo metu atsakovei INTI KINNISVARA OU nebepriklauso, todėl apeliantės argumentai, jog atsakovė INTI KINNISVARA OU vis dar gali įvykdyti šioje civilinėje byloje ieškovės reiškiamą reikalavimą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

24. Apeliantė nesutikdama su atsakovės INTI KINNISVARA OU atliktu 3 875,12 EUR mokėjimu, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji dar yra patyrusi žalą. Tačiau ieškovė jokių reikalavimų atsakovei INTI KINNISVARA OU dėl patirtos žalos šioje byloje nėra pareiškusi. Kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, ieškovas turi teisę pats pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl apeliantė ieškinyje neginčydama nei reikalavimo teisių perleidimo sandorių, nei turto perdavimo hipotekos kreditoriui, taip pat nereikalaudama jokio žalos atlyginimo, nepagrįstai remiasi argumentais apie žalą, kurios nei dydis, nei neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys apskritai nebuvo įrodinėjami ir nebuvo šios bylos ginčo dalykas. Nagrinėjamu atveju vienintelis ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas buvo pripažinti ją hipotekos ir įkeitimo lakštų (indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) šalimi – kreditore, užtikrintų reikalavimų suma – 3865,44 EUR, kartu su kreditore INTI KINNISVARA OU. Kadangi šios aplinkybės yra naujos, jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negalėjo būti grindžiamas ir apeliacinis skundas. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ieškovės patirtos žalos teisėjų kolegija nevertina ir neanalizuoja.

25. Be kita ko, šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodomos 1365 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias, pasak apeliantės, ji patyrė šioje byloje, negali būti laikomos jos patirta žala, kadangi advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

26. Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovei gavus 3875,12 EUR dydžio finansinio reikalavimo patenkinimą, išnyko šioje byloje nagrinėjimo ginčo dalykas, todėl ieškovės ieškinys pagrįstai buvo atmestas.

27. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs teismas, išvadas. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

28. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovės reiškiamo materialinio reikalavimo faktinis įvykdymas turėtų būti traktuojamas kaip ieškovei palankaus sprendimo priėmimas, todėl iš atsakovių turėtų būti priteisiamos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

29. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal šio CK 91 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktas pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetė tuo pagrindu, nes išnyko šioje nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas, t. y. ieškovė gavusi iš atsakovės 3875,12 EUR dydžio finansinio reikalavimo patenkinimą, prarado reikalavimo teisę šioje byloje, t. y. išnyko ieškiniu pareikšto reikalavimo pripažinti ieškovę hipotekos ir įkeitimo lakštų šalimi galimumas ir pagrįstumas. Be to, bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovė INTI KINNISVARA OU ne kartą akcentavo, jog nepripažįsta ieškinio ir 3 875,12 EUR sumą sumokėjo visai dėl kitų priežasčių, t. y. atsižvelgdama į kylančių su ieškove ginčų pobūdį, BUAB „Egvilta“ bankroto proceso eigą, kilusių ginčų kiekį ir jų apimtį, jų nagrinėjimo laiką, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, sumokėjo ieškovės siekiamą atgauti sumą. Taigi išnykus šioje nagrinėjamoje byloje ginčo dalykui ir pirmosios instancijos teismui dėl to atmetus ieškovės ieškinį, nebuvo jokio pagrindo iš atsakovių priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atmestini kaip neįrodyti.

31. Dėl apeliaciniame skunde išsakytos ieškovės pozicijos, jog teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovei BAUB „Egvilta“ 1 200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovė BUAB „Egvilta“ bylinėjimosi išlaidų iš viso nebuvo patyrusi, o prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovę BUAB „Egvilta“ atstovaujanti bankroto administratorė UAB „Avere“ paskaičiavo save prilyginusi advokato padėjėjui, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 88 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas išlaidų, kurios priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, o 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šių išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

32. LR Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415 patvirtintų „Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių“ 3 bei 7 punktuose numatyta, kad administratoriui mokama priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų ieškinių sudėtingumą ir skaičių (toliau – priemoka už bylas), kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Vadovaujantis taisyklių 11 punktu, priemoka už bylas nustatoma, jeigu administratorius teisminiame procese nesinaudoja specialistų pagalba, kuria pasinaudojus būtų didinamos bankroto administravimo išlaidos.

33. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės BUAB „Egvilta“ administratorė UAB „Avere“, rengdama procesinius dokumentus bei atstovaudama atsakovę, nesinaudojo išorinių specialistų pagalba. Taisyklių 3, 7 bei 11 punktai tokiais atvejais nustato administratoriui priemoką už bylas, kuri, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 10 p., priskirtina prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Taigi atsakovės bankroto administratorė pagrįstai atsakovės procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo paslaugų kainą apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje atsakovės BUAB “Egvilta” interesus, bankroto administratorės parengtų dokumentų skaičių, apimtį bei jų kokybę, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei specifiškumą, bylos apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių, į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius užmokesčio advokatui dydžius, bei išanalizavusi patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo atsakovei BUAB “Egvilta” priteistos 1200 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, bei neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio.

35. Teisėjų kolegija, apibendrinama aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata bei atsižvelgiant LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovės BUAB “Egvilta” administratorės prašymas priteisti iš ieškovės 1200 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas pagrįstai, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje priimti priešingą teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

38. Atsakovė INTI KINNISVARA OU pateikė prašymą priteisti 847 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 sprendimo parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2018-05-03 pavedimo išrašą, 2018-04-30 PVM sąskaitą - faktūrą.

39. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iš apeliantės BUAB „Faulana“ atsakovei INTI KINNISVARA OU 847 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant šias išlaidas mokėtinas iš ieškovės bankroto administravimo paslaugų.

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei INTI KINNISVARA OU iš ieškovės BUAB „Faulana“ 847,00 EUR (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant šias išlaidas mokėtinas iš ieškovės bankroto administravimo paslaugų.