- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- eII-38-482/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00003-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Agnei Čebanauskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2024 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6777-2024 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6777-2024 A. K. paskirta administracinė nuobauda, nes jis 2024 m. spalio 25 d. 14.48 val. kelyje Marijampolė – Kalvarija, 9,900 km, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelis iš dešinės“, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr.1950, 140.1 punktą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo -pareiškėjas A. K. pateikė skundą, kuriuo prašo teismo pakeisti 2024 m. gruodžio 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6777-2024 dalyje dėl poveikio priemonės taikymo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. taikyti švelnesnę atsakomybę nei įstatymo numatyta ir skirti trumpesnį nei trys mėnesiai poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Skunde pareiškėjas teigia, kad važiavo keliu Marijampolė-Kalvarija. Oras buvo geras, matomumas puikus, vietovė lygi, nekalnuota, kelias tiesus. Privažiavo eile važiuojančius automobilius, kurie važiavo lėčiau, nei leistina toje vietoje pagal Kelių eismo taisykles. Priekyje pareiškėjo vairuojamo automobilio važiavo automobilis Audi, kuris parodė kairį posūkį ir pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą vietoje, kurioje nebuvo draudžiama lenkti. Tačiau automobilis Audi intensyviai pradėjo stabdyti ir grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą, o pareiškėjas tuo metu spaudė akseleratoriaus pedalą, nes suprato, kad ir kaip stabdys atsitrenks į priešais staiga užstabdžiusį automobilį. Pareiškėjas priėmė sprendimą nerizikuoti dėl autoįvykio ir užbaigti lenkimo manevrą, kurio nespėjo atlikti iki sankryžos. Pareiškėjo teigimu, jo nuosekliai nurodomos aplinkybės patenka į būtinojo reikalingumo apibrėžtį, nors jų įrodyti, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus, nėra galimybės.
Pareiškėjo teigimu, jo parodymai yra išsamūs, nesikeičiantys, ir juos patvirtina tiek video medžiaga, tiek protokolas.
Skunde nurodoma, kad pagrindinėje vaizdo medžiagoje (policijos pareigūnų automobilio) nematyti jo nurodomų aplinkybių, apie automobilio Audi A6 manevravimą, matosi jau tik paties lenkimo momentas kai važiuoja priešpriešine eismo juosta. Pareiškėjas iš dalies nesutinka su nutarime nurodoma aplinkybe, kurioje argumentuojamas vaizdo įrašo turinys dėl automobilio Audi A6 manevravimo. Pareiškėjo teigimu, vaizdo įraše nesimato išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą momento, matosi kai jau pareiškėjas važiuoja priešpriešinio eismo juosta. Šiame vaizdo įraše būtent ir nesimato Audi A6 automobilio manevrų, nes tai įvyko keliomis akimirkomis ankščiau, ko nėra fiksuota vaizdo medžiagoje. Todėl pareiškėjo teigimu, manytina, kad vienareikšmiai teigti, jog „nebuvo nustatytos būtinojo reikalingumo sąlygos“ nėra pagrindo. Vaizdo medžiaga neapima Audi A6 manevravimo. Ši vaizdo medžiaga patvirtina lenkimo faktą neleistinoje vietoje, bet jokiu būdu nepatvirtina ir negali patvirtinti Audi A6 manevravimo iki automobilio Audi A6 patekimo į vaizdo kameros objektyvą.
Skunde nurodoma, jog pareiškėjas pareigūnams pateikė priekyje važiavusio automobilio Audi A6, duomenis ir byloje buvo apklaustas šio automobilio vairuotojas. Apklausos metu minėto automobilio vairuotojas K. M. M. nurodė, jog važiavo įprastai, kelias yra žinomas, tikrai nekeitė važiavimo krypties, nes jokios kliūties priekyje nebuvo, policijos pareigūnus pamatė dar prieš tai, kai jį pradėjo lenkti „VW Golf“ automobilis. Ar jis pats ketino lenkti priekyje važiavusius automobilius pasakyti negali, nes neatsimena, tačiau tikrai staigaus stabdymo nebuvo, nes važiavo pagal Kelių eismo taisykles. Pareiškėjo teigimu, jis tikėdamasis sąžiningo elgesio iš Audi A6 automobilio vairuotojo, tikėdamasis, kad jis teisingai nurodys savo vairavimo aplinkybes pareiškėjo pažeidimo padarymo metu ir keletą momentų prieš tai. Pareiškėjas nurodo, kad jis pats nurodė šio automobilio duomenis kuriuos užsirašė tik sustojęs autobusų stotelėje ir supratęs, kad reikės daug įrodinėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis anksčiau policijos imuniteto skyriui primygtinai paprašius, liudijo apie galimą R. P. tarnybinį pažeidimą. Vaizdo įraše girdima, kaip pareigūnas R. P. kolegai nurodo, kad pareiškėjas yra teisėjo padėjėjas, kuriuo jis buvo R. P. tarnybinio pažeidimo metu. Pareiškėjo manymu, kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūnų objektyvumo, noro įsigilinti į situaciją, išklausyti pažeidėją, nors formaliai, dėl akių, pasiūloma, o protokolas jau buvo surašytas ir paskirta nuobauda su poveikio priemone. Pareiškėjo teigimu, dėl jo ankstesnio santykio su R. P. ir garso įraše girdimo pareigūnų susitarimo, pagrindo tikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta aplinkybe, kad jie „aiškiai matė, kad priekyje A. K. vairuojamo automobilio važiavęs kitas automobilis staigiai nestabdė ir avarinės situacijos nesudarė", nėra.
Savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjas grindžia tuo, kad jo pažeidime nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dirba teisininku, išlaiko šeimą, bei du vaikus. Darbui naudoja automobilį kasdien, pastoviai vyksta į įvairias institucijas - teismus, prokuratūras, policiją, esančius skirtinguose miestuose, be to teikia teisines paslaugas Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Ispanijos Karalystėje ir kt. Europos Sąjungos valstybėse pagal poreikį, vyksta į ten esančias valstybinės valdžios institucijas, juridinius ir fizinius asmenis. Dirba vienas, savarankiškai. Sutartys su klientais sudaromos iš anksto, yra daug nebaigtų vesti bylų ir kitų teisinių paslaugų. Pareiškėjo teigimu, neatlikus sutartų užduočių, ne tik kad negautų pajamų, bet ir būtų nuvilti klientai, kurių pasitikėjimą ateityje užsitarnauti būtų sudėtinga. Pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl aukščiau nurodytų susiklosčiusių aplinkybių, t. y. įsitikinus, kad tai geriausias pasirinkimas toje situacijoje. Neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pažeidimo padarymo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, nekilo neigiamų padarinių, nenukentėjo asmenys ir (ar) jų turtas. Priešpriešinio eismo juostos matomumas buvo geras, kelias tiesus, jokių kliūčių nebuvo, tai matyti iš vaizdo medžiagos. Šios aplinkybės, pasak pareiškėjo, rodo mažesnį veikos pavojingumą. Nurodo, jog nėra baustas už tokio pačio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Kas rodo, jog pareiškėjas yra linkęs paisyti nustatyto teisinio reguliavimo. Administracinis pažeidimas nėra priskiriamas prie pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų eismo saugumui ir asmenų sveikatai bei turtui. Teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams sukeltų pareiškėjui itin neigiamus padarinius, kas, jo nuomone, pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus, t. y. poveikio priemonė būtų per griežta ir sukeltų neproporcingo dydžio neigiamus padarinius, vertinant juos veikos pavojingumo kontekste. Padarytą pažeidimą pripažįsta ir supranta, kad švelnesnės poveikio priemonės skyrimas padarys jam pakankamą poveikį, kuris atgrasys jį nuo panašių pažeidimų ateityje. Dėl to administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skyrus švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Taip pat nebus pažeistas ir visuomenės interesas, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.
Skunde pareiškėjas cituoja teismų praktiką susijusią su ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu, pateikia savo samprotavimus dėl teismų priimtų sprendimų.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertindamas šio pažeidimo pavojingumą, įstatymo leidėjas numato ne tik piniginę baudą, bet ir poveikio priemonę - teisės vairuoti atėmimą. Specialiosios teisės atėmimas yra viena iš poveikio priemonių, skatinančių asmenis laikytis galiojančių įstatymų.
Institucijos atstovas pažymi, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos bei artimų giminaičių gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kaip išskirtinę ir šiuo pagrindu neskirti administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, bei tenkinti skundą - taikant švelnesnę atsakomybę, nei numatyta įstatymo leidėjo, administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimo neskiriant ar šį terminą sutrumpinant.
Teismo posėdžio metu:
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad skundą palaiko, nesutinka su specialios teisės atėmimu. Mano, kad neteisingai pritaikytas įstatymas, neteisingai paskirtas administracinio poveikio priemonė taikymo terminas. Pažeidimą pripažįsta. Lenkimo manevrą atliko. Prašo atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes. Važiavo keliu, kurio matomumas buvo geras, šviesus paros metas. Priekyje važiavęs automobilis parodė posūkio signalą, puse automobilio korpuso išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, staigiai padėjo stabdyti ir grįžo į savo eismo juostą. Pareiškėjas, supratęs, kad priekyje važiavęs automobilis ketino lenkti, pareiškėjui atsiradus vietos paspaudė „gazą“ ir pamačius, jog priekyje važiavusio automobilio vairuotojas staigiai stabdo, neturėjo kitos galimybės, kaip tik lenkti. Šių aplinkybių įrodyti negali, nes vaizdo medžiagoje ši informacija nėra fiksuota, pareigūnai šališki jo atžvilgiu dėl ankstesnių konfliktų, liudytojas, kurį pats pakvietė pareiškėjas, nurodydamas pareigūnams priekyje važiavusio automobilio valstybinius numerius, nurodė, jog važiavo tvarkingai. Sustabdžius jo vairuojamą automobilį, pareigūnams iš karto nurodė, jog lenkė dėl to, kad buvo suklaidintas priekyje važiavusio automobilio. Pažeidimas buvo išprovokuotas, todėl prašo švelninti jam taikomos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Priekyje važiavo automobilių kolona, jo važiavimo greitis buvo apie 90 km/val., kolona, pamačiusi policiją, važiavo lėčiau, gal apie 70 km/val. Laikėsi nustatytos distancijos nuo priekyje važiavusios transporto priemonės. Pareiškėjas tikėjosi, kad priekyje važiavusi transporto priemonė atlaisvins vietą kelyje. Lenkimo pradžioje KET nepažeidė, tačiau lenkimo manevro nebaigė leistinoje vietoje, pažeidė KET „šalutinis kelias iš dešinės“. Prašo švelninti taikomą administracinio poveikio priemonę atsižvelgiant į tai, jog pripažįsta padaręs nusižengimą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl šeimos poreikių, turi du vaikus, taip pat dėl darbo specifikos, darbo tarptautinio pobūdžio, pareiškėjo teigimu, jis daug skraido ir važinėja automobiliu darbo reikalais, todėl jam itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas nurodė, kad turėjo didelę avariją, byla dar neišnagrinėta, turi negalią, nustatytas 45 proc. darbingumas, jo pajamos ir taip sumažėjo per pusę dėl avarijos ir šis teisės praradimas, tiek jam, tiek šeimai padarytų didelę žalą. Pareiškėjo teigimu, nusižengimo pavojingumo laipsnis yra minimalus, nes pasirinkimas lenkti buvo įvertinus visas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, priekyje važiavusio automobilio vairuotojas nematė policijos pareigūnų, dėl to „išėjo“ į lenkimą. Sąlygos lenkimui buvo, matėsi ir sankryža, priekyje automobilių nebuvo. Nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo kryptis, visas veiksmas buvo atliktas saugiai, tačiau pažeidžiant KET. Už tokio pobūdžio nusižengimus pareiškėjas nėra baustas, ankstesni nusižengimai dėl greičio viršijimo, buvo padaryti jo parduotu automobiliu, pažeidimas padarytas ne jo. Dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje, nusižengimas taip pat ne jo padarytas, padarė žmona. Pareiškėjo teigimu, nusižengimo padarymo metu jam buvo pasirinkimas staigiai stabdyti. Sutuoktinė turi teisę vairuoti. Keliu, kur buvo padarytas nusižengimas, jis važiuoja tris kartus per savaitę. Kelio ženklai esantys tame kelyje jam žinomi. Vaizdo medžiagoje matoma, jog automobiliui Audi staigiai pristabdžius, tarp Audi ir priekyje Audi važiavusio automobilio, padidėjo tarpas, kas yra vienintelis netiesioginis įrodymas, jog automobilis Audi staigiai stabdė.
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo kaltė įrodyta. (duomenys neskelbtini) p. 2 d. nurodo, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir 4 punktas nurodo, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. LAT yra paminėjęs, kad lenkimo manevrą pradėjus leistinoje vietoje, nešalina atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi lenkimo manevras turi būti tiek pradedamas tiek tęsiamas bei baigiamas laikantis KET reikalavimų. O jeigu vairuotojui nepavyksta lenkimo manevro atlikti pagal nustatytus reikalavimus, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimo manevrą. Pareiškėjo versija dėl priekyje važiavusio automobilio laikoma nepagrįsta, nes net ir įvykus pareiškėjo nurodomai situacijai jis išvengdamas susidūrimo galėjo, kad ir išvažiuoti į kitą eismo juostą ir pristabdyti, tačiau ne lenkti neleistinoje vietoje. Pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju nėra. Iš vaizdo medžiagos matoma, jog visos vaizdo įraše matomos transporto priemonės važiuoja tolygiai, panašiu greičiu.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjęs skundžiamą Institucijos nutarimą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog Institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai įvertino A. K. asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei visiškai pagrįstai netenkino jo prašymo pripažinti, jog nusižengimo padarymo metu jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, neskiriant administracinio poveikio priemonės. Teismas konstatuoja, kad priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra pagrindo.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Įstatymų leidėjas sankcijoje už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6777-2024 A. K., nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į jo prašymą pripažinti, jog nusižengimo padarymo metu jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba netenkinus šio prašymo skirti švelnesnę nuobaudą bei numato įstatymas, tai yra neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirta minimali 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemonės minimaliam terminui - 3 mėnesiams.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 25 d. 14.48 val. kelyje Marijampolė – Kalvarija, 9,900 km, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelis iš dešinės“.
Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes įrodo byloje pateiktas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio (M1864-(duomenys neskelbtini)mp4 2 min. 54 sek.), kuriame matyti, kaip pareiškėjas draudžiamoje vietoje – sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelis iš dešinės“, lenkia ta pačia eismo kryptimi važiuojantį automobilį, administracinio nusižengimo protokole esantis A. K. paaiškinimas, liudytojo K. M. M. apklausos duomenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.
Pareiškėjo teigimu, jis administracinį nusižengimą padarė dėl to, jog prieš jo transporto priemonę važiavęs automobilis Audi A6 parodė kairio posūkio signalą, puse automobilio korpuso išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ketino lenkti, tačiau išjungus posūkio signalą staigiai pradėjo stabdyti ir grįžo į savo eismo juostą, todėl pareiškėjas priėmė sprendimą lenkti šią transporto priemonę. Pareiškėjo teigimu, jis nusprendė lenkti, kadangi automobiliui Audi A6 grįžus į savo eismo juostą, nebeliko pareiškėjui vietos toje eismo juostoje.
Iš pareigūno R. P. kūno kamera padaryto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas, priėjus pareigūnui, nurodė, jog žino, dėl ko buvo sustabdytas, teigė, jog tas (autoriaus pastaba: priekyje važiavęs automobilio vairuotojas) stabdė, avarinę situaciją sukėlė, parodė posūkį, jog lenkia, posūkį išjungė ir stabdė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad vaizdo medžiagoje matoma, jog Audi automobiliui staigiai pristabdžius tarp Audi ir priekyje Audi važiavusio automobilio, padidėjo tarpas, kas yra vienintelis netiesioginis įrodymas, jog Audi staigiai stabdė.
Teismo vertinimu, iš byloje esančio vaizdo įrašo M1864-(duomenys neskelbtini)mp4 matyti, jog pareiškėjas neleistinoje vietoje, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelis iš dešinės“ lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Vaizdo įraše nėra fiksuotas lenkimo manevro pradžios ir pabaigos momentas. Taip pat vaizdo įraše nėra matoma, jog pareiškėjo lenkiama transporto priemonė būtų staiga stabdžiusi ar kad priekyje pareiškėjo važiavusio automobilio Audi ir prieš automobilį Audi važiuojančio automobilio akivaizdžiai padidėjo distancija.
Pareiškėjas skunde teigia, jog jis atliko lenkimo manevrą būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas pašalinti grėsmę sau ir automobilio Audi A6 vairuotojui ir keleiviams. Pareiškėjo teigimu, šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitaip, kaip tik lenkiant ir dėl jo veiksmų žala nepadaryta.
Teismo vertinimu, šią skundo aplinkybę teismo posėdžio metu paneigė ir pats pareiškėjas, kadangi pastarasis nurodė, kad jis turėjo galimybę nelenkti ir staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) punkto nuostatas vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Įvertinus skundo argumentus ir pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, todėl darytina išvada, jog ne priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas sukėlė avarinę situaciją, o pats pareiškėjas, kadangi važiavo pernelyg arti priekyje esančio automobilio, nes kaip teigė pats pareiškėjas, jis neketino atlikti lenkimo manevro, nes matė jos priekyje yra sankryža su šalutiniu keliu, kur draudžiama lenkti.
Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytas nusižengimas nėra padarytas, veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi pats pareiškėjas priėmė sprendimą lenkti ta pačia eismo kryptimi važiuojančią transporto priemonę draudžiamoje vietoje. Ta aplinkybė, jog, neva, priekyje važiavusio automobilio vairuotojas rodė posūkio signalą ir ketino lenkti, vėliau staigiai stabdė, nesudaro pagrindo lenkti transporto priemonę sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės. Juo labiau, kad pareiškėjas privalėjo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
Pareiškėjo teigimu, pareigūnas R. P. jo atžvilgiu buvo šališkas dėl anksčiau vykusių tarnybinių procesų. Teismo vertinimu, ši pareiškėjo aplinkybė yra nepagrįsta. Vien tai, jog pareigūnas savo darbo praktikoje buvo susitikęs su pareiškėju, nedaro pareigūno elgesio šališku. Buvo fiksuotas administracinis nusižengimas, kuris įrodytas byloje esančia medžiaga. Be to, nutarimą byloje priėmė kita pareigūnė, kuri atliko administracinio nusižengimo bylos tyrimą, vadovaudamasi byloje esančia medžiaga. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo lenkiama transporto priemonė būtų staiga stabdžiusi, todėl netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta aplinkybe, kad jie aiškiai matė, jog priekyje A. K. vairuojamo automobilio važiavęs kitas automobilis staigia nestabdė ir avarinės situacijos nesudarė, pagrindo nėra.
Skunde taip pat keliamas pareiškėjui už administracinį nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė sukels nepatogumų, kadangi jis negalės vykdyti savo darbo funkcijų, dėl to gali būti nutrauktos sutartys su klientais, nes jis negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, kadangi tenka vykti į įvairias įstaigas kituose miestuose (šalyse). Taip pat pareiškėjas prašymą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas grindžia tuo, kad jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusižengimas nebuvo didelio pavojingumo, kadangi lenkimo manevras buvo atliktas gerai matomoje vietoje, tiesioje kelio atkarpoje, nei vienas iš eismo dalyvių dėl to nepakeitė judėjimo krypties, nusižengimas padarytas nepiktybiškai, byloje nėra pareiškėją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jis nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus, padarytą nusižengimą pripažįsta. Pareiškėjo teigimu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui, neskyrus jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Pažymėtina, jog A. K. skunde dėstomi argumentai dėl jam kilsiančių neigiamų, bei, jo teigimu, neproporcingų padarytam pažeidimui pasekmių, nėra nauji, ir Institucijos, priimant nutarimą, jau buvo išsamiai įvertinti. Teismas su padarytomis Institucijos išvadomis ir išdėstytais argumentais visiškai sutinka.
Pareiškėjo teigimu, jis nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus, neturi galiojančių nuobaudų, nutarime nurodomi ankstesni pareiškėjo nusižengimai ne visi buvo padaryti jo. Pareiškėjo teigimu, iš nutarime nurodomų nusižengimų jis yra padaręs tik vieną nusižengimą dėl kalbėjimo mobiliuoju telefonu, kiti nusižengimai padaryti kitų asmenų, tačiau jis tiesiog formaliai prisiėmė dėl jų atsakomybę dėl nedidelės baudos dydžio. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matosi, jog pareiškėjas per šį laikotarpį buvo baustas administracine tvarka dešimt kartų, nusižengimai susiję su greičio viršijimu, automobilio pastatymu neleistinoje vietoje, mobiliojo ryšio priemonės naudojimu, vairuojant transporto priemonę. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis prisipažįsta padaręs tik vieną skundžiamame nutarime nurodytą nusižengimą, t. y. mobiliojo ryšio priemonės naudojimą, vairuojant transporto priemonę, o pasak jo kiti nutarime minimi nusižengimai yra padaryti kitų asmenų, vertinami kritiškai. Teismo vertinimu, pareiškėjas kaip teisininkas, advokato padėjėjas, žinodamas teisines pasekmes dėl atsakomybės prisiėmimo už kitus asmenis, elgėsi neatsakingai, todėl šiuo metu turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, vadovaujasi byloje esančia medžiaga, iš kurios matyti, jog pareiškėjas administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį yra baustas dešimt kartų ir šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į išrašo duomenis, galima daryti išvadą, kad už ankstesnius pažeidimus A. K. paskirtos baudos pakankamos įtakos neturėjo, pareiškėjo nepaveikė, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, kas rodo, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti, ir šis administracinis nusižengimas yra netinkamo pareiškėjo elgesio pasekmė.
Teismas pažymi, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.
Įstatymas numato, kad kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Vertindamas pareiškėjo nurodytą teismų praktiką, teismas visų pirma pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Teismas posėdžio metu apklausė pareiškėją, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovą, ištyrė rašytinius įrodymus, peržiūrėjo policijos pareigūnų kūno kamerų įrašus ir to pakako procesiniam sprendimui priimti dėl skundo.
Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei būtinojo reikalingumo, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet nenustačius kitų ypatingų aplinkybių, trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo terminą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai, todėl skundas atmetamas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6777-2024 paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. K. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6777-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, A. K..