Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-35232-1064/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
e2YT-35232-1064/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Diana Liutvinskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-35232-1064/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28940-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant pareiškėjai J. G., jos atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei,liudytojams J. M. ir D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnaus R. G. mirties priėmė palikimą: 1/2 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos sūnui R. G. liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau faktiškai po sūnaus mirties pasiliko gyventi tame pačiame bute, iki šiol jame gyvena, jį prižiūri ir remontuoja, moka komunalinius mokesčius, skolų neturi. Pareiškėja nurodo, kad butą tvarkė ir tvarko kaip savo, laikydama save viso buto savininke. Pareiškime taip pat nurodoma, kad J. G. su sūnumi R. G. ilgą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sūnus nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, o vėliau - vieninteliam vaikui R. G., ji išgyveno depresiją. Nors po sūnaus R. G. mirties pranešė institucijoms dėl asmens mirties, grąžindama sūnaus pasą, tačiau pareiškėjos niekas neinformavo, kad ji turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą. Todėl dėl teisinių žinių stokos bei dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių pareiškėja buvo įsitikinusi, kad butas po sūnaus mirties atiteko jai. 2018 m. norėdama butą testamentu palikti giminaitei ir kreipusis į notarą, ji sužinojo, kad nėra sutvarkyti mirusio sūnaus palikimo paveldėjimo klausimai, todėl notarė patarė kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui; prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti prašymą. Pareiškėja nurodė, kad visada nuo 1969 m. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir laikė save šeimininke ir savininke ir tik neseniai gavusi pranešimą dėl mokesčių už šiukšlių išvežimą, kuriame mokėtojais buvo nurodyta ji ir jos miręs sūnus, pradėjo aiškintis aplinkybes.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynas jau daugelį metų; kad su ja dažnai bendrauja; kad pareiškėja visada gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, darė remontą; kad niekas kitas tame bute negyveno.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynė jau daugelį metų; kad su ja dažnai bendrauja, kartu geria kavą, kalbasi; kad pareiškėja visada gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, darė remontą; kad niekas kitas tame bute negyveno.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal R. G. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal galiojusio Civilinio kodekso 573 straipsnį paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, nepilnamečių vaikų, pilnamečių vaikų neturėjo (e. b. l. 8, 10). Nustatyta, kad R. G. motina – pareiškėja J. G. (e. b. l. 7), o tėvas – A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7, 14). Nuosavybės teise R. G. turėjo ½ buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Iki sūnaus R. G. mirties pareiškėja kartu su sūnumi gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); po sūnaus R. G. mirties pareiškėja J. G. ir toliau liko gyventi bei iki šiol gyvena tame pačiame bute, moka mokesčius, ką patvirtina įmokos komunalinių paslaugų teikėjams bei pažyma apie tai, kad pareiškėja skolų už minėtam butui teikiamas paslaugas neturi (e. b. l. 15-27); taip pat Vilniaus miesto savivaldybės pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (e. b. l. 13), pačios pareiškėjos bei byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Vilniaus miesto penktojo notaro biuro duomenimis, paveldėjimo byla po R. G. mirties nebuvo užvesta (e. b. l. 9). Testamentų registro duomenimis, R. G. testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų nėra įregistruota (e. b. l. 11).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad po R. G. mirties (duomenys neskelbtini) jo motina pareiškėja J. G. priėmė R. G. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos J. G. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sūnaus R. G. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova