Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-945-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
2-945-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00483-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
P. Ž., T. Ž., D. Ž.
Civilinė byla Nr. 2-945-413/2015Proceso Nr. 2-56-3-00483-2014-8
Procesinio dokumento kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 116.1(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekolita“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams P. Ž., T. Ž. ir D. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė BUAB „Ekolita“ 2014 m. gegužės 30 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pratęsti kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminą ir priteisti ieškovei iš atsakovų 201 573,52 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2097-254/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Ekolita“. Nutartis įsiteisėjo ir ieškovė bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2013 m. spalio 3 d. Iškėlus UAB „Ekolita“ bankroto bylą, bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Ekolita“ sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad UAB „Ekolita“ ir S. Ž. per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2011 m. birželio 6 d. sudarė aštuonis sandorius, kurių pagrindu S. Ž. atsirado prievolė grąžinti ieškovei 341 426,09 Lt. S. Ž. 2011 m. birželio 12 d. mirė ir iki savo mirties buvo grąžinęs ieškovei 139 852,57 Lt skolos. Likusi 201 573,52 Lt dydžio skola įmonei yra nesumokėta. Po S. Ž. mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė atsakovai, kuriems tenka prievolė sumokėti likusią skolą paveldimo turto ribose pagal įstatymą. Ieškovas pažymėjo, kad dėl skolos grąžinimo bankroto administratorius kreipėsi į atsakovus 2014 m. vasario 25 d., išsiųsdamas jiems raginimus ir reikalaudamas sumokėti skolą iki 2014 m. kovo 26 d. Apie esamą įsiskolinimą atsakovams pranešta nepraėjus 3 metų naikinamajam terminui, numatytam CK 5.63 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad aplinkybės, sutrukdžiusios imtis procesinių skolos išieškojimo veiksmų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, yra susijusios su ieškovės administratoriaus specialiu statusu, kadangi tik Kauno apygardos teismui 2013 m. spalio 3 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą ir bankroto administratoriui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinus įmonės sudarytus sandorius, paaiškėjo aplinkybės, susijusios su atsiradusia skola įmonei, kurios nebuvo bandoma išieškoti iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Administratoriaus nuomone, tokia situacija susiklostė dėl to, kad atsakovai buvo susiję su ieškove (atsakovai turėjo 40 proc. ieškovės akcijų), o ieškovės valdymo organų nariai netinkamai vykdė savo pareigas veikti išimtinai įmonės interesais. Remiantis nurodytu ir vadovaudamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, bankroto administratorius prašė pratęsti trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams (atsakovams) ir priteisti iš atsakovų nurodytą skolą.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė į bylą savo atsiliepimus, kuriais prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovė nuo palikimo atsiradimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 13 d., jokių reikalavimų atsakovams nepareiškė, nepateikė teismui ieškinio dėl paveldėto turto, nors ieškovei turėjo būti gerai žinoma apie vieno iš jos pagrindinių akcininkų mirties faktą ir jo įsipareigojimus ieškovei. Be to, ieškovė nepareiškė savo kreditorinio reikalavimo palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo turtui nebuvo taikytas joks areštas, o turto apyraše nebuvo nurodyti duomenys apie palikėjo skolas ieškovei. Nors ieškovė nurodė, kad apie palikėjo skolą administratorius atsakovus informavo nepraėjus 3 metų senaties terminui, tačiau, atsakovų nuomone, ieškovės pridėtos pranešimų įteikimo kopijos nepatvirtina fakto, kad atsakovams buvo tinkamai įteikti 2014 m. vasario 25 d. raginimai sumokėti 201 573,52 Lt skolą, juolab, kad nei T. Ž. nei P. Ž. ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nebegyveno. Pasak atsakovų, praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl šio termino atnaujinimo, ir tik šiam teismui terminą atnaujinus, įgytų teisę reikšti pretenzijas, raginimus ar reikalavimus atsakovams šioje byloje. Atsakovai pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog skola įmonei buvo nustatyta 2011 m. vasario 25 d., todėl ieškovė dar iki iškeliant jai bankroto bylą turtėjo galimybę pareikšti reikalavimą įpėdiniams. Taigi termino praleidimą lėmė būtent pačios įmonės neveikimas, todėl ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės statusas negali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą pratęsti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atnaujinus ieškovei įstatymu praleistą terminą, būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas S. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. gegužės 20 d. iki savo mirties buvo UAB „Ekolita“ vadovas, o iki 2010 m. sausio 26 d. – ir vienintelis įmonės akcininkas (b. l. 93-95). Per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2011 m. birželio 6 d. ieškovė su S. Ž. sudarė aštuonis piniginius sandorius, kurių pagrindu paskolino S. Ž. 341 426,09 Lt įmonės lėšų, o pastarasis iki savo mirties grąžino ieškovei 139 852,57 Lt ir liko skolingas 201 573,52 Lt (58 379,72 Eur). Skolos atsiradimo pagrindo ir jos dydžio atsakovai neginčija, ieškovės nurodomą aplinkybę apie skolą patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 38-50). Po palikėjo S. Ž. mirties palikimą pagal turto apyrašą, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 22 d., priėmė atsakovai, kuriems 2012 m. liepos 4 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b. l. 14-37). Ieškovei 2013 m. rugpjūčio 7 d. iškelta bankroto byla (b. l. 9-13). Bankroto administratorius, 2014 m. vasario 25 d. paraginęs atsakovus per nustatytą terminą grąžinti įmonei palikėjo skolą ir atsakovams šio reikalavimo neįvykdžius gera valia, 2014 m. gegužės 30 d. padavė ieškinį teismui, prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir priteisti iš atsakovų solidariai 201 573,52 Lt skolą ir 5 proc. dydžio palūkanas (b. l. 3-8).

Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai kelia teisės klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, priėmus atsakovams palikimą pagal turto apyrašą.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamos bylos specifiką lemia tai, kad pagrindinė ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra objektyvi, ginčo šalims ir teismui žinoma aplinkybė, t. y. ieškovei 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 3 d. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 8 punkte nustatyta įmonės administratoriaus pareiga per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip penkiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui tiek įmonės turtą, tiek visus dokumentus, administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimą lieka priklausomas nuo to, kada faktiškai administratoriui įmonės valdymo organai perduos atitinkamus dokumentus. Remiantis bylos aplinkybėmis ir įvertinus ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto teisinį reglamentavimą, laikytina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą administratorius praleido nežymiai (iki 2013 m. spalio 13 d. turėjo būti pateikti administratoriui įmonės dokumentai, o reikalavimams įpėdiniams pareikštas 2014 m. vasario 25 d., ieškinys teismui – 2014 m. gegužės 30 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta UAB „Ranga IV“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003). Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos specifiką, viešojo intereso buvimą, nuo šalies valios nepriklausančią ir objektyviai teismui žinomą bei nereikalaujančią papildomo įrodinėjimo, aplinkybę, t. y. bankroto bylos iškėlimą, trukdžiusią bankrutuojančiai įmonei laiku pareikšti ieškinį, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmiau nurodyti faktai pripažintini svarbiais sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieškinio pareiškimo priskirtinas įmonei, kuriai buvo iškelta bankroto byla, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir ieškovės, jos kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus (per bankroto administratorių), praleistas trijų mėnesių terminas atnaujintinas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Atsakovai, vadovaudamiesi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, nurodė, kad ieškovė, siekdama savo reikalavimo patenkinimo, pirmiausiai turėjo kreiptis į apylinkės teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydami CPK 576–578 straipsnių pagrindu pratęsti praleistą terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, jog teismuose pradėjus nagrinėti bylą dėl skolos priteisimo, netikslinga, kad ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, šis atsakovų argumentas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti.

Atnaujinus terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti ir nesant byloje ginčo dėl skolos atsiradimo aplinkybių ir jos dydžio, laikytina, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas (CK 5.52 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Pripažinus ieškinį pagrįstu, tenkintinas ir kitas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškinio padavimą ieškovė turėtų sumokėti 1456 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi nuo šio mokesčio ieškovė atleista įstatymu, šios bylinėjimosi išlaidos ir 10,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), priteistinos iš atsakovų, kurie nuo tokio pobūdžio išlaidų mokėjimo nėra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Atnaujinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekolita“ terminą pareikšti reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams (atsakovams).

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekolita“ (į. k. 300027751) solidariai iš atsakovų P. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 58 379,72 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 72 centus) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovų P. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 488,67 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas