- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2098-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02030-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Atsakovas
- S. B., E. B.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2769-855/2014 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams S. B. ir E. B. dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė D. Ž. ieškiniu prašė uždrausti atsakovams nutraukti vandens tiekimą iš vandens gręžinio Nr. 43443, esančio (duomenys neskelbtini), įrengto 2008-01-07, D. Ž. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus nedaryti kliūčių ieškovei patekti prie vandens gręžinio Nr. 433443, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengto 2008-01-07, bei atstatyti vandens tiekimą D. Ž. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovė dėl atsakovų atliktų veiksmų nutraukus / išjungus vandens tiekimą per atsakovų sklype esantį vandens gręžinį, ir atsisakius jį įjungti, neturi ir negauna vandens, neturi kitos realios galimybės apsisaugoti nuo atsakovo daromos žalos, nors ieškovei taip pat priklauso gręžinys bendrosios nuosavybės teise, atsakovai nutraukė vandens tiekimą be jokio teisėto pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki bylos išnagrinėjimo pabaigos įpareigojo atsakovus S. B. ir E. B. užtikrinti vandens tiekimą ieškovei D. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), per jų naudojamoje žemės sklypo dalyje esantį vandens gręžinį Nr. 43443, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių registre įregistruotą E. B. vardu; likusioje dalyje prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovės pateikti prie ieškinio duomenys preliminariai leidžia spręsti, jog pagal patvirtintus projektus vanduo į ieškovės butą tiekiamas iš atsakovams priklausančio sklypo dalyje esančio gręžinio, o antstolio A. N. 2014-06-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-14-57 rodo, kad nuo 2014-06-15, kai buvo konstatuojamos aplinkybės, vanduo ieškovės katilinės patalpoje, atsukus čiaupus, nepradeda bėgti, t.y. šiuo metu vanduo nepatenka į ieškovės butą. Todėl padarė išvadą, kad siekiant užkirsti kelią dar didesnių sunkumų įvykdant teismo sprendimą, galimos žalos atsiradimui, neproporcingam ieškovės teisių ir interesų pažeidimui, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, bei tuo, jog vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam asmeniui kasdieniame gyvenime, buityje ir pan., yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos įpareigoti atsakovus užtikrinti vandens tiekimą ieškovei priklausančiam butui per jų naudojamoje žemės sklypo dalyje esantį vandens gręžinį.
Atsakovai S. B. ir E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmė – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad byloje nėra jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kuriais būtų grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės neva sudarančios pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y. nėra įrodymų, kurie leistų manyti, kad ieškovė turi kažkokias teises į gręžinio naudojimą, kurios galimai būtų pažeidžiamos. Ieškovė nėra sudariusi jokio susitarimo su atsakovais dėl vandens tiekimo į jos butą tvarkos ir sąlygų pasinaudojant atsakovų vandens gręžiniu, nėra gavusi atsakovų sutikimo gręžiniu, t.y. jungtis prie minėto gręžinio. Pažymi, kad vandens gręžinys nuosavybės teise priklauso atsakovams ir yra įrengtas už jų lėšas. Atsakovai taip pat nesutinka su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi. Anot apeliantų, teismas ne tik uždraudė aktyviais veiksmais riboti vandens tiekimą, bet tuo pačiu įpareigojo atlikti visus kitus veiksmus tam, kad vanduo į ieškovės butą būtų pateiktas.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki bylos išnagrinėjimo pabaigos įpareigojo atsakovus S. B. ir E. B. užtikrinti vandens tiekimą ieškovei D. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), per jų naudojamoje žemės sklypo dalyje esantį vandens gręžinį Nr. 43443, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių registre įregistruotą E. B. vardu. Ieškovė prašyme išdėstė aplinkybes, susijusias su jos teisių galimu pažeidimu – nurodė, kad atsakovai savavališkai atjungia ir įjungia ieškovei vandenį, kadangi vandens gręžinys yra iškastas jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovė tokį atsakovų elgesį vertina kaip nesąžiningą, nes įsigydama butą, ji pardavėjos buvo patikinta, kad jai kartu su atsakovais priklauso ir vandens gręžinys, skirtas aptarnauti butą.
Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų dar didesnių sunkumų vykdant galimai palankų ieškovei teismo sprendimą, taip pat būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai. Nors apeliantai ir teigia, kad teismas ne tik uždraudė aktyviais veiksmais riboti vandens tiekimą, bet tuo pačiu įpareigojo atlikti visus kitus veiksmus tam, kad vanduo į ieškovės butą būtų pateiktas, o tai pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, tačiau atskirajame skunde nepateikė įrodymų, paneigiančių objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo buvimą. Taip pat nenurodė kitų aplinkybių, kurios būtų pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui, tuo labiau, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturi kitos galimybės gauti vandenį, išskyrus gautą iš atsakovų sklypo teritorijoje esančio vandens gręžinio.
Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovams užsukus vandenį ar kitaip ribojant jo tiekimą ieškovei, o teismui konstatavus, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, ieškovei būtų padaryta žala. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovės ieškinio užtikrinti kitomis užtikrinimo priemonėmis yra neįmanoma.
Nors apeliantai ir teigia, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su reikalavimo pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atliekamas ieškovo pateiktų prima facie įrodymų vertinimas, t.y. teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai savo reikalavimą patvirtinančių įrodymų.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.