- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-137-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02030-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- S. B., E. B.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams S. B. ir E. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. Ž. 2014-06-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. B. ir E. B., prašydama uždrausti atsakovams nutraukti vandens tiekimą iš vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengto 2008-01-07, ieškovei priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsakovai E. B. ir S. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teisme 2014-11-26 teisme buvo gautas ieškovės prašymas priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti, kadangi atsakovams nevykdant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei nepajungiant ieškovei geriamojo vandens, ieškovė gavo reikiamus leidimus ir savo naudojamoje žemės sklypo dalyje įsirengė kitą vandens gręžinį, šiuo metu turi galimybę eksploatuoti jai priklausantį butą, todėl jos pareikštas prevencinis ieškinys neturi teisinio pagrindo ir praktinės reikšmės, ieškinio tikslinimas reikštų ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimą, kas yra negalima.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams S. B. ir E. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus nutraukė. Priteisė iš atsakovų S. B. ir E. B. lygiomis dalimis ieškovei D. Ž. 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 36 Lt iš kiekvieno ir priteisė iš ieškovės D. Ž. atsakovams S. B. ir E. B. lygiomis dalimis 744 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 372 Lt kiekvienam iš atsakovų. Priteisė iš ieškovės D. Ž. ir atsakovų S. B. ir E. B. lygiomis dalimis 27 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. 13,50 Lt iš ieškovės D. Ž. ir 13,50 Lt lygiomis dalimis iš atsakovų S. B. ir E. B. (po 6.75 Lt iš kiekvieno iš atsakovų). Teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 144 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis, jokių duomenų apie kitas galimai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų buvimą ir dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovai patyrė viso 2107,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 763 Lt (400 Lt ir 363 Lt) išlaidų antstoliui D. Traigiui už faktinių aplinkybių konstatavimą 2014-08-12 ir 2014-08-25 protokolais; 800 Lt išlaidų už susipažinimą su ieškovės ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį paruošimą, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos išaiškinimo, sumokėtų UAB „RB Legal“; 544,50 Lt išlaidų advokato A. Novikovo teisinei pagalbai (konsultacijos, susipažinimas su byla, dalyvavimas teismo posėdyje). Teismas neturi duomenų, kad ieškinio atsisakymą sąlygotų netinkamas vienos ar kitos šalies procesinis elgesys, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, racionalumu, šalių interesų pusiausvyros principais, teismas mano esant teisinga, abiejų ginčo šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas kompensuoti lygiomis dalimis, įpareigojant kiekvieną iš šalių padengti pusę kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu iš atsakovų S. ir E. B. ieškovei D. Ž. lygiomis dalimis priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 72 Lt, o iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistina 744 Lt bylinėjimosi išlaidų (1/2 dalis atsakovų patirtų 763 Lt išlaidų antstoliui, 525 Lt išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei susipažinimą su byla bei 200 Lt išlaidų advokato A. Novikovo teisinei pagalbai apmokėti).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai E. B. ir S. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį dalyje, kurioje iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei (13,50 Lt) ir ieškovei (72,00 Lt), panaikinti, o nutartį dalyje, kurioje atsakovams priteista iš ieškovės 744,00 Lt, pakeisti priteisiant iš ieškovės atsakovų naudai 2107,50 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t.y. po 1035,75 Lt kiekvienam, kitoje dalyje nutarti palikti nepakeistą. Pirmos instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą netinkamai taikė CPK 98 str. bei nesilaikė vienodos teismų formuojamos praktikos. Pirmos instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovų, peržengė ieškovės prašyme dėl ieškinio atsisakymo suformuotų reikalavimų ribas, kadangi ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Teismas neturėjo būti aktyvus, todėl ši nutarties dali turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad atskirasis skundas turi būti atmestas, kadangi yra nepagrįstas. Teismas visapusiškai pasisakė dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo, su teismo išdėstytais argumentais ieškovė sutinka ir jų nekartoja. Nesutinka su atsakovų pozicija, jog teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, neva turėdamas taikyti CPK 98 str. ir priteisti visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai taikė CPK 94 str., o ginčas kilo ieškovei pareiškus prevencinį ieškinį, su tikslu užtikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai nevykdė nutarties ir neužtikrino vandens tiekimo ieškovei, dėl ko ieškovė buvo priversta gręžtis atskirą gręžinį. Teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl abiejų šalių veiksmų yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų – apeliantų.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovams S. B. ir E. B., prašydama uždrausti atsakovams nutraukti vandens tiekimą iš vandens gręžinio. Tačiau 2014-11-26 ieškovė pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir prašė bylą nutraukti, kadangi atsakovams nevykdant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei nepajungiant ieškovei geriamojo vandens, ieškovė savo naudojamoje žemės sklypo dalyje įsirengė kitą vandens gręžinį, todėl ieškovės pareikštas ieškinys nebeturi teisinio pagrindo ir praktinės reikšmės. Pirmos instancijos teismas nutarė bylą nutraukti ir priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai aiškino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovų sumokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nutartis nekeistina. Bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl abiejų šalių kaltės, be to, ieškovai įvykdė ieškovės ieškininį reikalavimą, o taip pat ieškovė ir pati išsigręžė gręžinį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, dėl to, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 72 Lt. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė jos sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis. Teismas ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“) paskirsto žyminį mokestį, tačiau šiuo atveju, kuomet teismas priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, turėjo grąžinti ieškovei 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo ieškovei iš atsakovų yra nepagrįsta ir minėtos nutarties dalis yra keistina, grąžinant ieškovei 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio – 108 Lt.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Taigi, šiuo atveju, būtent bylą nagrinėjančiam teismui suteikta diskrecijos teisė nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstą, įvertinus šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė prašymą dėl ieškinio atsisakymo pateikė prieš pat parengiamąjį teismo posėdį, apie tokio pareiškimo teikimą ir ketinimą atsisakyti ieškinio iki pat posėdžio nebuvo atsakovų informavusi. Teismas taip pat konstatavo, jog jau 2014 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė buvo įrengusi atskirą vandens gręžinį, t.y. jau tuo metu buvo atsiradusi faktinė aplinkybė, sąlygojusi vėlesnį ieškinio atsisakymą bei teisinio intereso toliau tęsti procesą praradimą. CPK įtvirtinta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl šių priežasčių yra pagrįsta teigti, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir neveikimas, siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio proceso užbaigimo, sąlygojo ir atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių galėjo būti išvengta. Tai reiškia, jog ieškovė, inicijavusi teismo procesą, turi pati prisiimti riziką dėl iš to kylančių padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovai veikė sąžiningai, nevilkino bylos nagrinėjimo, laiku teikė procesinius dokumentus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, siekė greito bei operatyvaus bylos išnagrinėjimo ir savo teisėmis naudojosi sąžiningai. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, darytina išvada, jog, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, ieškovas turi atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų prašymas priteisti 2107,50 Lt tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis turi būti priteistos 1857,50 Lt jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 928,75 Lt (nepriteisiant 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu teismo posėdyje, nes advokatas nei viename teismo posėdyje nedalyvavo). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais dėl 275 Lt išlaidų nepriteisimo atsakovams, kurios susijusios su atskirojo skundo dėl teismo 2014-07-04 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei prašymo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių išaiškinimo parengimui. Manytina, kad šios išlaidos turi būti priteisiamos, kaip bylinėjimosi išlaidos, nepaisant to ar atsakovų atskirasis skundas buvo tenkintas ar ne, kadangi šių išlaidų būtų išvengta, jei ieškovė nebūtų inicijavusi teismo proceso. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos valstybei - 27 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas iš dalies tenkina apeliantų atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, dalį (CPK 1 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pakeisti.
Apeliantų atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Grąžinti ieškovei D. Ž. 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio – 31,28 Eur (108 Lt).
Priteisti iš ieškovės D. Ž. atsakovams S. B. ir E. B. lygiomis dalimis 537,97 Eur (1857,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 268,98 Eur (928,75 Lt) kiekvienam iš atsakovų.
Priteisti iš ieškovės D. Ž. 7,82 Eur (27 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.