- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 1-710-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47707-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- G. A.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui M. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 19(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį - laisvės atėmimu 10 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams laisvės apribojimo. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. A. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Jis, 2019 m. lapkričio 8 d., apie 22 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia žibintuvėliu sudavė du kartus sugyventinei J. J. į kaktą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. A. teisiamajame posėdyje kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, jog tai buvo 2019 m. lapkričio 8 d. vakare, apie 18 val., atsikėlė, prieš tai buvo išgėręs, ir nerado draugės J. J.. Ji grįžo apie 22 val., neblaivi, susipyko, apsistumdė ir jis sudavė du kartus su žibintuvėliu į kaktą. Visa tai įvyko namo koridoriuje. Paskui pamatė, kad jos kakta kraujuoja. Ji pasakiusi, kad iškvietė policiją. Viskas įvyko per girtumą. Galvoja nebegerti, tačiau nurodė, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, gali ir negerti. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, dabar gyvena skyrium. Dirba pagal patentą. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Kadangi kaltinamasis po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, gynėjui įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2019-11-08 namie, adresu (duomenys neskelbtini), dieną karu su savo sugyventine J. J. gėrė alų. Apie 14.30 val., sugyventinė nuėjo ruošti vakarienės, o jis išėjo pas kaimynę. Pas kaimynę išgėrė dar vieną butelį alaus. Namo grįžo apie 16:00 val., J. namie nebuvo. Tada jis nuėjo miegoti. Apie 22:00 val., namo grįžo J. Jis jau buvo atsikėlęs. J. buvo girta, jie pradėjo pyktis. Jie susistumdė koridoriuje, rankoje turėjo prožektorių, su juo ir sudavė du kartus J. į kaktos sritį. Po kiek laiko išėjo pažiūrėti į koridorių, pamatė, kad kraujuoja J. kakta (t.1, b. l. 99-100, 125).
Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. A., (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio daugiabučio namo Nr. 3, antrojo aukšto koridoriuje, suduodamas du kartus žibintuvėliu į kaktą, ją sumušė 2019 m. lapkričio 8 d., penktadienio vakarą, apie 22 val. 35 min. Dėl žibintuvėliu suduotų smūgių į kaktą, jai buvo praskelta kakta, bėgo kraujas, liko žaizda. Dėl suduotų smūgių į kaktą, ji juto nedidelį fizinį skausmą. Dėl padarytų sužalojimų niekur nesigydė. Šiame ikiteisminiame tyrime sugyventiniui G. A. civilinio ieškinio nereiškia. Dėl sumušimo, jai sukelto fizinio skausmo, padaryto sužalojimo, G. jos telefonu atsiprašė, ji atleido ir jokių pretenzijų jam neturi (t.1, b. l. 32-33, 45-46).
Liudytoja E. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra kaimynystėje su butu Nr. 8, kur gyvena G. A. su sugyventine J. J.. 2019 m. lapkričio 8 d., penktadienio vakarą, apie 22 val. 35 min., būnant savo bute, išgirdo iš koridoriaus sklindantį J. J. pagalbos šauksmą. Ji šaukė "gelbėkit". Tada ji pradarė buto duris ir pamatė koridoriuje esančius J. J. ir G. A.. Tuo metu, kai ji tik pradarė duris, G. rankoje laikydamas raudonos spalvos žibintuvėlį, traukėsi nuo J.. J. verkė, jos kaktoje buvo žaizda, per veidą bėgo kraujas, lašėjo koridoriuje ant grindų. Ji pasakė, kad G. jai žibintuvėliu trenkė du kartus į kaktą, ją praskėlė. G. pasakė, kad J. miegojusi su kitu vyru, todėl jis jai trenkė žibintuvėliu du kartus į kaktą. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė kas įvyko (t. 1, b. l. 51-52).
Iš teismo med. specialisto išvados Nr. G 2222/2019(03) matyti, kad J. J. buvo nustatyta kaktos žaizda. J. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 44).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antro aukšto laiptinės koridorius. Daugiabučio namo antrame aukšte, ant grindų ir laiptų, matosi kraujo dėmės ir netoli jų padėtas raudonos spalvos žibintuvėlis, kuris buvo paimtas ir apžiūrėtas (b. l. 11-20). Žibintuvėlis saugomas Tauragės AVPK Šilalės r. PK (t. 1, b. l. 23).
Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad G. A. 2019-11-08 23.10 val. nustatytas 2.02 prom. girtumas (t. 1, b. l. 77).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojų, nukentėjusiosios parodymais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtini padariniai – fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji J. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. A., 2019 m. lapkričio 8 d., apie 22 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia žibintuvėliu sudavė du kartus jai į kaktą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis G. A. pripažino atlikęs šiuos veiksmus, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnyje yra ta, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje yra tos, kad nusikalstamą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Skirdamas bausmę G. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau G. A. paskirta bausmė neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti G. A. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 23 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d., 11 val. (t. 1, b. l. 85-87,102).
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010).
Šioje byloje teismas mano, kad yra galimas BK 75 straipsnio taikymas, tokiu būdu suteikiant paskutinę galimybę kaltinamajam pasitaisyti ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.
Kaltinamasis G. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, jog kaltinamojo G. A. padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybė visgi nėra dar tiek pavojingi, jog leistų suabejoti tuo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai negalės būti pasiekti neatidėjus jam skirtos bausmės vykdymo, todėl darytina išvada, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 5 bei 8 punktuose numatytas pareigas – įpareigojant 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajam G. A. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 104-106, 112-114), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.
Daiktinis įrodymas – žibintuvėlis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devynis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 23 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d., 11 val., t. y. dvi dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią G. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.
Daiktinį įrodymą – žibintuvėlį, saugomas Tauragės AVPK Šilalės r. PK patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajam, jog:
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.