- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-23812-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17940-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,NEO Finance“
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Jonas Butkus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė ,,NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B., kuriuo prašo priteisti 2 277,67 Eur negrąžinto kredito dalies, 151,71 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. birželio 12 d. (kreipimosi į teismą dienos), 17,24 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 277,67 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 148,44 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1230,00 Eur administravimo mokesčio, 3,40 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. sausio 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir atsakovės I. B. 2017 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K661339183, kuria atsakovei buvo suteiktas 3000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1496,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 17,24 proc.), 220,32 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1290,00 Eur administravimo mokesčio iki 2022 m. gegužės 18 d. Nurodo, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė vartojimo kredito sutartį. Ieškovė pažymi, kad nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakove, todėl prašo priteisti visas mokėtinas sumas pagal vartojimo kredito sutartį. Ieškovė nurodo, kad atsakovės teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos. Ieškovė taip pat nurodo, kad remiantis Sutarties 6.1. punktu numato, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (17,24 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, dėl ko ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Pagal Sutarties 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis - tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Be to, kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų, Tarpininkavimo mokestis (220,32 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Pagal Sutarties 1.30 punktą, administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Kadangi atsakovė, pasirašydama sutartį, sutiko su visų mokesčių mokėjimu, jų dydžiu ir mokėjimo tvarka, ieškovė nurodo, kad visi jos reikalavimai pagrįsti. Papildomuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad vertindama kliento gaunamų pajamų dydį, bendrovė rėmėsi kliento nurodyta informacija, kliento pateiktas patikimais pajamas įrodančiais dokumentais ir Sodros duomenų bazės pateiktais duomenimis. Atsakovė, prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, nurodė, kad jos gaunamos tvarios pajamos (4 mėnesių vidurkis) iš darbo santykių yra 572,00 Eur. Pagal Sodros duomenų bazės duomenis, vertinant paskutinių keturių mėnesių pajamas (2017 m. sausio mėn. – 2017 m. balandžio mėn.) apskaičiuota, kad vieno mėnesio pajamų vidurkis yra 509,76 Eur. Atsakovė nurodo, kad jos gaunamos tvarios pajamos vykdant veiklą pagal verslo liudijimą yra 1500,00 Eur. Pajamų deklaracijos, pateiktos už 2016 m., duomenimis atsakovės pajamos už 2016 metus sudarė 38 455,00 Eur, mėnesio vidurkis 3204,58 Eur. Vertinant klientės mokumą, ieškovė iš atsakovės pareikalavo papildomu duomenų, atsakovė pateikė verslo liudijimo kopiją, sutartis, sudarytas sus užsakovais, asmeninės banko sąskaitos išrašą. Atsakovė ieškovei nurodė, kad finansiniams įsipareigojimams skiria 301,00 Eur. Remiantis Credininfo duomenimis, atsakovė turi finansinių įsipareigojimų pagal tris vartojimo kredito sutartis, kurių bendra mėnesinių įmokų suma yra 347,67 Eur. Ieškovė pažymi, kad vertinant atsakovės kreditingumą, apskaičiuota, kad atsakovės tvarių pajamų mėnesio vidurkis lygus 3 714,34 Eur, o turimų ir mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis lygus 433,67 Eur. Atsakovės galima maksimali mėnesio įmoka, remiantis pateiktais duomenimis, buvo 1 293,00 Eur. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ieškovė nusprendė sudaryti su kliente sutartį, pagal kurią kliento mėnesio įmoka lygi 78,61 Eur, kas sudarė 13,79 proc. atsakovės gaunamų pajamų. Ieškovė nurodo, kad su palūkanų ir kitų mokesčių dydžiu bei mokėjimu atsakovė sutiko laisva valia, pasirašydama vartojimo kredito sutartį. Ieškovė nurodo, kad atsakovė gavo visą reikiamą informaciją, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo.
Atsiliepimas
Atsakovė I. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies – t.y. sutinka su 2 277,67 Eur negrąžinto kredito dalies apmokėjimu. Palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių priteisimui prieštarauja, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsniu. Atsakovė nurodo, kad kredito suteikimo metu, atsižvelgiant į asmens pragyvenimui reikalingas pajamas, atsakovės gaunamos pajamos buvo nepakankamos kreditavimui. Pagal Sodros duomenis atsakovė 2016 metais turėjo 7264,34 Eur pajamų, per keturis 2017 metų mėnesius 2659,62 Eur pajamų. Tik 2017 m. liepos 14 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl duomenų apie papildomai gaunamas pajamas pateikimo. Atsakovė nurodo, kad pagal finansines operacijas, kurias ieškovė ir atsakovė atliko laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. matyti, kad atsakovei reikėjo pinigų gautų kreditų refinansavimui, kas rodė atsakovės mokumo nepatikimumą. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalį palūkanos, netesybos ir mokesčiai netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavės kreditingumą, todėl nagrinėjamu atveju, anot atsakovės, pagrįstas tik ieškovės reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškovė akcinė bendrovė „Neo Finance“ ir atsakovė I. B. 2017 m. gegužės 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K661339183, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą 1496,40 EUR vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1496,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 17,24 proc.), 220,32 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1290,00 Eur administravimo mokesčio 60 kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki 2022 m. birželio 22 d. (e.b.l. 11-18; 20-30; 81-82, tomas 1). Šalys susitarė, kad sutarties administravimo
mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį.
Atsakovė sumokėjo 19 sutartyje numatytų kredito grąžinimo ir kredito kainos dengimo įmokų, likusių įmokų sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo. Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku, siųstu atsakovės nurodytu elektroninio pašto adresu, įspėjo atsakovę dėl kredito sutarties nevykdyto teisinių pasekmių ir pareikalavo per 14 dienų nuo įspėjimo gavimo dienos sumokėti 367,95 EUR skolą (e.b.l. 31, tomas 1). Šias aplinkybes šalys pripažino. Atsakovė nepašalino sutarties pažeidimų per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą. Ieškovė 2019 gegužės 29 d. vienašaliu pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą 2017 m. gegužės 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K661339183 nuo 2019 m. birželio 4 d. (e.b.l. 34). Ieškovės pateiktais duomenimis, 2019 m. gegužės 29 d. vėluojama sumokėti suma sudarė 477,77 EUR. Atsakovė neginčija pareigos grąžinti sutartyje nustatyto dydžio kreditą ir pripažįsta ieškovės reikalaujamą priteisti 2277,67 EUR negrąžinto kredito sumą, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujamu palūkanų dydžiu bei administravimo mokesčiu.
Ieškovės ir atsakovės 2017 m. gegužės 18 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K661339183 specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 17,24 proc. dydžio palūkanų. Visa palūkanų suma per 60 mėnesių laikotarpį sudaro 1496,40 EUR. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223, 6.228 straipsniai ir kt., tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
Žemesnės instancijos teismas
Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros; 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų įstatymo reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.
Aiškinant minėtas įstatymo normas dėl pagrindų teismui mažinti vartojimo kredito kainą sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklėmis, darytina išvada, jog vartojimo kredito kainai viršijant vartojimo kredito sumą, pagrindą mažinti mokėjimo palūkanas ir įrodyti, jog reikalaujama vartojimo kredito kaina atitinka įstatymo reikalavimus, privalo įrodyti kredito davėjas, t. y. jis privalo paneigti Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją. Visus kitus palūkanų mažinimo pagrindus privalo įrodyti kredito gavėjas.
Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina neviršija suteikto kredito sumos. Šalims sudarant vartojimo kredito sutartį, administravimo mokesčiui buvo pritaikyta 100 proc. dydžio nuolaida. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina sudaro 1716,72 Eur (1496,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos + 220,32 Eur tarpininkavimo mokestis), kai vartojimo kredito suma – 3000,00 Eur. Todėl teismas daro išvadą, jog šalių sutartyje numatyta vartojimo kredito kaina neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Vartotojo turtinė padėtis ar jos pablogėjimas vartojimo kredito sutarties galiojimo metu nesudaro Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytų pagrindų mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovė sudarydama vartojimo kredito sutartį sutiko su vartojimo kredito sąlygomis, žinojo, kokio dydžio palūkanos bus taikomos, jas mokėjo 19 mėnesių ir tam neprieštaravo. Vartojimo kredito įstatymo normos neriboja mokėjimo palūkanų dydžio Lietuvos banko pateikiamoje statistinėje informacijoje nurodyta vidutine vartojimo paskolų norma ir nedraudžia šalims susitarti dėl didesnio dydžio palūkanų.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė egzistuojant įstatymo, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą pagrindą keisti šalių suderėtą sutarties sąlygą dėl vartojimo kredito kainos, mažinant mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
Pagal Lietuvos Respublikos ciivlinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Nagrinėjamu atveju sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktu ir specialiosiomis sąlygomis šalys susitarė dėl 17,24 procentų mokėjimo palūkanų normos, skaičiuojamos nuo suteikto vartojimo kredito sumos. Ieškovė prašo priteisti 151,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. birželio 12 d. kreipimosi į teismą dienos. Atsakovei nevykdant kredito sutarties, ji privalo taip pat sumokėti mokėjimo palūkanas ir nuo tos kredito sumos, kuri pagal grafiką kreditoriui nebuvo grąžinta. Priešingu atveju atsakovė laiku negrąžinta kredito suma naudotųsi neatlygintinai, kas prieštarautų vartojimo kredito sutarties sąlygai dėl kredito atlygintinumo. Palūkanos už kredito sumą, kuri atsakovės nebuvo grąžinta sutartyje nustatytais terminais, sudaro 3,40 Eur, skaičiuojant nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 19 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Minėtos ieškovės apskaičiuotos palūkanos priteisiamos iš atsakovės.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsakovei nustojus vykdyti prievoles pagal vartojimo kredito sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais neišnyko. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17,24 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito 2277,67 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1290,00 Eur administravimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 straipsnyje yra numatyta, kad sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, o sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra nedaugiau nei 30 Eur, šalys taip pat susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui, o vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma. Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės Klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Tokio pobūdžio nuolaida, t. y. nuolaida, kuri netaikoma sutarties pažeidimo atveju atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir yra prilygintina netesyboms (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-840-881/2019 ir joje nurodyta teismų praktika).
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis kvalifikuotinas kaip netesybos, t. y. bauda (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė yra sumokėjusi iš viso 19 įmokų pagal sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė vėluoja atsiskaityti nuo 2019 m. kovo 14 d., šią dieną atsakovės skola sudarė 111,22 EUR (64,66 EUR negrąžinta kredito suma, 41,37 EUR palūkanų suma, 5,19 EUR tarpininkavimo mokestis). Įspėjimo dieną 2019 m. gegužės 13 d. atsakovės skola sudarė 367,95 EUR (e.b.l. 31, tomas 1), įspėjimo dėl sutarties nutraukimo dieną 2019 m. gegužės 29 d. skola sudarė 477,75 EUR (e.b.l. 34, tomas 1), sutarties nutraukimo dieną 2019 m. birželio 4 d. skola sudarė 2581,22 Eur sumą, kurią sudaro 2277,67 Eur negrąžinto kredito dalis, 155,11 Eur mokėjimo palūkanos, 148,44 Eur tarpininkavimo mokestis. Įstatymo nustatyto dydžio netesybos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. sudarė 3,39 EUR (111,22 EUR x 0,05 proc. x 61 diena); už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. – 2,94 EUR (367,95 EUR x 0,05 proc. x 16 dienų), už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. birželio 4 d. – 1,42 EUR (477,75 EUR x 0,05 proc. x 6 d.). Nuo sutarties nutraukimo dienos 2019 m. birželio 5 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2019 m. birželio 12 d. – 10,32 EUR. Iš viso maksimalus įstatymo leistinas netesybų dydis nuo vėluojamos grąžinti sumos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 14 d. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos 2019 m. birželio 12 d., negali viršyti 18,06 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 18,06 Eur administravimo mokestį, kaip netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos išlaidos, kurias sudaro 246,01 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 86,00 EUR žyminis mokestis, priteisiamas iš atsakovės ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, laikant, kad ieškinys patenkintas 68,2 proc. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas paskirsčius tarp šalių, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 2277,67 Eur negrąžinto kredito, 155,11 Eur palūkanų, 148,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,06 Eur administravimo mokestį, iš viso – 2599,28 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, dvidešimt aštuonis euro centus).
Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 17,24 (septyniolika ir dvidešimt keturias šimtąsias) proc. mokėjimo palūkanų nuo 2277,67 Eur negrąžintos kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. birželio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 2599,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 226,43 EUR (du šimtus dvidešimt šešis eurus, keturiasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.