Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grande Stile“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitoktransa“ dėl skolos priteisimo ir kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grande Stile“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vitoktransa“ 9 661,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat pripažinti negaliojančiu atsakovės 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 63 (2020 m. balandžio 16 d. CBP-11126, 2020 m. rugpjūčio 19 d. DOK-159148, 2021 m. balandžio 14 d. DOK-68925). Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovė pagal atsakovės 2019 m. vasario 21 d. išrašytą išankstinę PVM sąskaitą faktūrą dėl prekių pirkimo pervedė atsakovei dviem mokėjimais 10 000 Eur. Iki nustatyto termino prekių atsakovė nepateikė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą dėl lėšų grąžinimo, tačiau atsakovė jo neįvykdė. Dalį skolos (338,80 Eur) ieškovė yra sudengusi su turima reikalavimo teise atsakovei.

1.2. Atsakovės 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 63, kuriuo tariamai įformintas skolos grąžinimas ieškovei, yra suklastotas. Ieškovės įgalioti asmenys lėšų pagal nurodytą orderį nėra gavę, taip pat orderio nepasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Ginčas tarp bylos šalių yra kilęs dėl to, ar atsakovė yra grąžinusi grynaisiais pinigais ieškovei 10 000 Eur, ar ne. Atsakovė įrodinėja, kad pinigų perdavimo ieškovei faktą patvirtina atsakovės 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 63. Šį atsakovės pateiktą įrodymą ir juo grindžiamą atsikirtimą ieškovė neigia ir teigia, kad orderis buvo suklastotas ir įmonei orderyje nurodyta pinigų suma nebuvo perduota.

4. Kitas faktines aplinkybes abi šalys pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Tai yra, nėra ginčo, kad ieškovė pervedė atsakovei 2019 m. kovo 13 d. 6 500 Eur, o 2019 m. kovo 20 d. – 3 500 Eur. Nurodytais mokėjimais ieškovė apmokėjo atsakovės 2019 m. vasario 21 d. išrašytą avansinę sąskaitą Serija AV Nr. 20190221, kuri buvo išrašyta dėl freono dujų pardavimo ieškovei. Pastarąsias aplinkybes pagrindžia kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai.

5. Atsakovė neneigia, kad sutartų prekių ieškovei nepristatė ir neperdavė bei dėl to įmonei kilo prievolė grąžinti avansą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.315 straipsnio 3 dalis). Kaip prieš tai paminėta, ginčas iš esmės yra kilęs tik dėl to, ar atsakovė avansą ieškovei grąžino, ar ne. O ši aplinkybė tiesiogiai priklauso nuo to, ar turėtų būti laikoma, kad 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 63 patvirtina pinigų perdavimą ieškovei, ar ne.

6. Kasos išlaidų orderis yra kasos dokumentas, kuriuo įforminamas grynųjų pinigų iš juridinio asmens kasos išmokėjimą (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 4 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.). Teismų praktikoje kasos išlaidų orderio išdavimas ir pinigų išmokėjimas jo pagrindu pripažįstamas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-433-516/2015). Orderiu yra įforminamas faktinis grynųjų pinigų išmokėjimas, t. y. pinigų išėmimas iš kasos ir jų perdavimas konkrečiam asmeniui. Taigi kasos išlaidų orderis pagal savo pobūdį turi realiniam sandoriui būdingų bruožų. Tai yra, orderiu įformintas civilinis teisinis veiksmas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, gali būti pripažintas atliktu, jeigu pinigai iš tiesų yra perduodami orderyje nurodytam asmeniui.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad pinigai pagal orderį įmonei nebuvo išmokėti. Pripažinimas, kad orderyje fiksuota grynųjų pinigų suma nebuvo išmokėta ieškovei, reikštų, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės grąžinti avansą.

8. Tai, kad orderis nėra suklastotas, kaip tą patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu apibrėžė ieškovė, patvirtina kelios aplinkybės.

9. Pagal M. Š. (buvusio ieškovės vadovo ir akcininko) pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23531-20 dėl galimo 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderio Nr. 63 suklastojimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pripažinus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pavesta atlikti tris ginčo orderio tyrimus, kad būtų nustatyta, kas pasirašė orderį ir jame atlikto rankraštinį įrašą „D. Š.“ ties eilute „Išduoti: „UAB „Grande stile“, taip pat ar orderyje atspaustas ieškovės antspaudas.

10. 2020 m. spalio 16 d. išvadoje Nr. 11-1751(20) ekspertizės centro specialistai kategoriškai konstatavo, kad rankraštinį įrašą „D. Š.“ parašė M. Š., tačiau po šiuo įrašu pasirašė ne D. Š.. Išvadoje taip pat konstatuota, kad nustatyti, ar po įrašu „D. Š.“ pasirašė M. Š., ar I. J., ar V. K. (V. K.), ar K. T., ar V. K., negalima (2021 m. kovo 25 d. DOK-63519). 2021 m. gegužės 26 d. išvadoje Nr. 11-1274(21) konstatuota, kad tikėtina, jog orderyje esantis antspaudas yra atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip ir ieškovės pateiktame lyginamajame dokumento pavyzdyje esantis antspaudas (2021 m. liepos 27 d. DOK-141751). Antspaudą, kuriuo buvo atspaustas lyginamasis ieškovės veikloje parengtas dokumentas, liudytojais apklausti M. Š. ir D. Š. (ginčo orderio surašymo metu ėjusi ieškovės vadovės pareigas) įvardijo kaip mažąjį spaudą, naudotą įmonės veikloje.

11. Nurodytų išvadų pagrįstumo ieškovė šioje byloje nekvestionavo. Nors ekspertinio pobūdžio tyrimai buvo atlikti ikiteisminiame tyrime, tačiau juos atliko teismo eksperto kvalifikaciją turintys asmenys. Dėl to Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados pagal savo pobūdį prilygintinos teismo ekspertizės aktams (CPK 218 straipsnis). Rašysenos ir atspausto antspaudo tyrimai buvo atlikti taikant objektyvius tyrimo metodus. Bylos šalys nenurodė priežasčių, kurios sudarytų prielaidas abejoti išvadų pagrįstumu.

12. Pagal bylos šalių atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderio Nr. 63 parengime, pasirašyme iš atsakovės pusės dalyvavo įmonės vadovas V. K., buhalterė I. J., muitinės tarpininke dirbusi K. T. ir su atsakove tiesiogiai nesusijęs V. K.. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados suponuoja, kad iš ieškovės pusės pasirašant orderį dalyvavo M. Š.. Pastarasis šį faktą neigė. Tačiau jo parodymai dėl orderio nepasirašymo yra nepatikimi. Viena vertus, jie prieštarauja specialistų išvadoms. Antra vertus, M. Š. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus dėl to, ar buvo susitikęs su atsakovės įgaliotais ar kitais asmenimis dėl avanso grąžinimo. Tai yra, iš pradžių M. Š. neigė, kad buvo su kuo nors susitikęs ir taręsis dėl avanso grąžinimo (2021 m. sausio 21 d. liudytojo apklausos protokolas). Vėliau savo parodymus jis pakeitė ir parodė, kad buvo susitikęs su V. K. Vilniuje esančioje degalinėje, kalbėjo su juo dėl avanso grąžinimo, ant balto lapo, o ne kasos orderio, jam užrašė D. Š. vardą ir pavardę (2021 m. gegužės 6 d. liudytojo apklausos protokolas). Pastarąją aplinkybę M. Š. patvirtino ir apklausiamas šioje byloje.

13. M. Š. paminėtas V. K. liudytoju apklaustas ikiteisminiame tyrime. Šioje byloje V. K. pašauktas liudytoju į teismo posėdį neatvyko, jo taip pat nepavyko atvesdinti, nors apie aplinkybę, kad jis yra šaukiamas liudytoju, buvo informuotas telefonu, paštu. Dėl to vienintelis šaltinis, kuriame fiksuota V. K. pozicija dėl įvykių, susijusių su santykiais tarp ieškovės ir atsakovės, yra V. K. ikiteisminiame tyrime apklausto kaip liudytojo 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. sausio 18 d. apklausos protokolai (2021 m. kovo 25 d. DOK-63519). Pirmosios apklausos metu V. K. parodė, kad per atstumą matė, kaip M. Š. pasirašė kasos išlaidų orderį Nr. 63 ir tai įvyko degalinėje „Viada“, esančioje Kirtimų g., Vilnius, bei kad ne jis padavė orderį pasirašyti. Antrosios apklausos metu V. K. iš dalies pakeitė pradinius savo parodymus ir parodė, kad jis degalinėje „Viada“, esančioje Kirtimų g. 29, Vilnius, padavė M. Š. pasirašyti ginčo orderį, kurį pastarasis pasirašė ir atspaudė ieškovės UAB „Grande Stile“ antspaudu.

14. Nurodyti M. Š. ir V. K. vėliausi parodymai sutampa dėl to, kad jie buvo susitikę degalinėje ir kad susitikimo metu M. Š. turėjo padaryti įrašą „D. Š.“ arba ant ginčo orderio, arba ant balto lapo. Šio sprendimo 10 punkte aptarta kategoriška Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada patvirtina, kad M. Š. nurodytą įrašą turėjo užrašyti ant ginčo orderio. Nėra tikėtina, kad tokį įrašą M. Š. būtų užrašęs ne ant orderio, o ant balto lapo, o vėliau įrašas pagal M. Š. versiją būtų buvęs perrašytas ant orderio. Tokios versijos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Be to, šią M. Š. iškeltą versiją paneigia ir faktas, kad orderyje buvo atspaustas ieškovės veikloje naudotas antspaudas. M. Š. pripažino, kad disponavo antspaudu ir turėjo jį turėti susitikimo su V. K. metu. M. Š. iškelta prielaida, kad antspaudą V. K. galėjo jam nematant paimti, nėra tikėtina. Prie tokios išvados prieitina, nes vargu, ar rūpestingas ir apdairus asmuo nebūtų iškart ar per trumpą laiką pastebėjęs, kad iš automobilio, kuriame vežiojosi antspaudą, antspaudas yra dingęs. Šioje konkrečioje situacijoje M. Š. parodė, kad antspaudo pasigedo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. praėjus daugiau kaip metams po to, kai turėjo būti surašytas orderis. Pridurtina ir tai, kad M. Š. parodymai apie orderio pasirašymo aplinkybes nėra visiškai patikimi, nes jis ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pakeitė savo parodymus bei yra suinteresuotas neigti orderio pasirašymo faktą.

15. Galimi du motyvai, kodėl M. Š. pasirašė orderį ir atspaudė ieškovės antspaudu. Arba dėl to, kad orderiu turėjo būti įformintas pinigų perdavimas ieškovei, arba dėl to, kad orderis būtų perrašytas D. Š. vardu.

16. M. Š. ir D. Š. yra sutuoktiniai. Orderio pasirašymo metu M. Š. buvo ne tik ieškovės akcininkas, bet ir faktiškai vykdė vadovo pareigas. Tai, kad 2019 m. balandžio mėn. M. Š. buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, o ieškovės vadovo pareigas laikinai ėjo D. Š., nereiškia, jog M. Š. nedalyvavo valdant įmonę ir (ar) neatlikdavo veiksmų ieškovės vardu kaip faktiškai įgaliotas asmuo. Tokį vertinimą, visų pirma, suponuoja liudytoja apklaustos D. Š. parodymai, kad M. Š. ir vaiko priežiūros atostogų metu tvarkydavo įmonės reikalus, būtent jis rūpinosi klausimais, susijusiais su UAB „Vitoktransa“ sudarytu susitarimu dėl prekių pirkimo. Aplinkybę, kad M. Š. ir vaiko priežiūros atostogų metu nebuvo nusišalinęs nuo ieškovės valdymo, iš esmės parodė ir liudytojomis apklaustos ieškovės ar (ir) su ieškove susijusios įmonės UAB „Profline“, veikiančios tose pačiose patalpose, darbuotojos E. A. B. ir G. L..

17. Atsižvelgiant į paminėtą, M. Š. paaiškinimas, kad jis negalėjo faktiškai priimti grynųjų pinigų pagal orderį ieškovės vardu, neatitinka kitų faktinių duomenų ir dėl to atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau kategoriškai negalima atmesti kaip nemotyvuotos ir versijos, kad įrašą „D. Š.“ M. Š. ant orderio atliko, jog orderis būtų išrašytas jos, kaip formaliai įmonės vadovo pareigas, einančio asmens vardu. Juolab, kad ginčo orderis buvo parengtas vienu egzemplioriumi.

18. Dėl to aplinkybė, kad orderyje įrašą atlikto M. Š., atspaudė orderį ieškovės veikloje naudotu antspaudu pati savaime nepatvirtina, kad orderyje nurodyta pinigų suma buvo išmokėta M. Š. kaip ieškovės įgaliotam atstovui. Priešingai, labiau tikėtina, kad pinigai nebuvo perduoti nei M. Š., nei kitam ieškovės darbuotojui (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, kad ieškovė, M. Š., D. Š. kategoriškai ir nuosekliai neigia, jog atsakovė grynaisiais pinigais perdavė 10 000 Eur.

19. Kaip galima spręsti iš M. Š. parodymų, kurie atitinka ir K. T. parodytas aplinkybes, atsakovė UAB „Vitoktransa“ susitarimą su ieškove dėl prekių pirkimo sudarė tarpininkaujant K. T. ir V. K.. Koks buvo tikslus V. K. vaidmuo ginčo santykyje, kokie teisiniai ir faktiniai ryšiai jį siejo su atsakove, atsakovės vadovas V. K. nepaaiškino. Tačiau iš liudytojos K. T. parodymų galima spręsti, kad V. K., be kita ko, veikė kaip tarpininkas, kuris surasdavo klientus įvairioms paslaugoms, prekėms pirkti. Iš paminėtų asmenų parodymų galima spręsti, kad visus klausimus, kilusius dėl prekių pirkimo, M. Š. turėjo derinti su K. T. ir V. K..

20. Atsakovės vadovas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek šios bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jam nebuvo žinoma apie sandorio su ieškove vykdymo, taip pat avanso grąžinimo aplinkybes. Jis taip pat nuosekliai paaiškino, kad kasos išlaidų orderį Nr. 63 jam padavė pasirašyti įmonės buhalterė I. J. ir kad jis asmeniškai pinigų ieškovės įgaliotiems asmenims neperdavinėjo ir kaip turėjo vykti pinigų perdavimas nežino. Liudytoja apklausta I. J. taip pat nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek šios bylos nagrinėjimo metu parodė, kad orderį ji išrašė K. T. prašymu, grynaisiais pinigais ji nedisponavo, jų neperdavė ir apie pinigų perdavimo aplinkybes jai nėra žinoma. K. T. neigė tai, kad jos prašymu buvo išrašytas orderis, ir parodė, jog orderį jai perdavė I. J., o po to ji orderį perdavė V. K., kuris turėjo jį paduoti ieškovės atstovams. K. T. taip pat laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji nedisponavo atsakovės grynųjų pinigų suma, lygia 10 000 Eur, jų neperdavė nei V. K., nei ieškovės atstovams, taip pat kad jai nėra žinoma, ar pinigai buvo perduoti.

21. Pagal atsakovės kasos duomenis iš įmonės kasos 2019 m. balandžio 9 d. išmokėta 10 000 Eur suma ir ši operacija įforminta ginčo orderiu (2020 m. rugpjūčio 31 d. DOK-165888). Tačiau, kaip aptarta šio sprendimo 20 punkte, nei vienas iš atsakovės darbuotojų nepatvirtino, kad perdavė orderyje nurodytą grynųjų pinigų sumą ieškovės atstovams. Priešingai, tiek atsakovės vadovas V. K., tiek I. J. ir K. T. kategoriškai nurodė, kad pinigų M. Š. ar kitam ieškovės įgaliotam asmeniui neperdavė, jiems nėra žinoma, kam, kaip ir kada 10 000 Eur suma galėjo būti perduota. O tai reiškia, kad vienintelis asmuo, kuris galėjo perduoti pinigus M. Š. ar kitam ieškovės įgaliotam asmeniui, yra V. K.. Tačiau nei pirmos, nei antros ikiteisminio tyrimo metu rengtos apklausos metu V. K. nenurodė, kad būtų perdavinėjęs orderiu apskaitytas lėšas. Priešingai, antros apklausos metu V. K. parodė, kad jis K. T. prašymu perdavė M. Š. pasirašyti orderį ir kad jam nėra žinoma, kokiu būdu M. Š. gavo pinigus. Kaip prieš tai pažymėta, šioje byloje V. K. liudytoju apklausti nepavyko. Dėl to jo pozicija dėl faktinių aplinkybių nustatytina remiantis ikiteisminio tyrimo metu surašytų liudytojo apklausos protokolų duomenimis. Šioje vietoje pridurtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog V. K. būtų disponavęs atsakovės grynaisiais pinigais ar kad jis būtų buvęs įgaliotas perduoti atsakovės vardu ieškovei lėšas, neapskaitytas įmonės apskaitoje kaip grynieji pinigai ar apskaitytas kita forma (pvz., kaip reikalavimo teisės). K. T. parodymai dėl to, ar V. K. disponavo atsakovės lėšomis, yra prieštaringi ir nenuoseklūs (ikiteisminiame tyrime ji teigė, kad V. K. disponavo atsakovės grynaisiais pinigais, tačiau apklausiama šioje byloje pakeitė savo parodymus (2021 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 57 sek.–31 min. 20 sek.). Dėl to vien tik K. T. parodymai nėra pakankami paminėtam faktui nustatyti.

22. Tai, kas nurodyta šio sprendimo 18–21 punktuose, patvirtina, kad nėra duomenų, kurie pagrįstų, kas galėjo perduoti M. Š. 10 000 Eur. Dėl to vien tik orderio išrašymas ir pasirašymas, taip pat pinigų išmokėjimo fakto apskaitymas atsakovės buhalterinėje apskaitoje savaime nėra pakankami faktai pripažinti, kad atsakovė įvykdė savo prievolę grąžinti ieškovei avansu sumokėtas lėšas. Pastarosios aplinkybės nepatvirtino nei vienas orderio išrašymo, pasirašymo procese turėjęs dalyvauti asmuo.

23. Išvadą, kad M. Š. tikėtinai nebuvo perduota 10 000 Eur suma, suponuoja ir kitos aplinkybės. Tai yra, aplinkybės apie bylos šalių veiksmus 2019 m. birželio mėn. išrašant papildomus kasos orderius.

24. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. atsakovė paštu ieškovei išsiuntė 2019 m. kovo 21 d. data parengtą kasos išlaidų orderį Nr. 60, kuriuo taip pat turėjo būti įformintas 10 000 Eur sumos išmokėjimas kaip avanso grąžinimas ieškovei (2021 m. rugpjūčio 26 d. DOK-158763). 2019 m. kovo 21 d. orderis buvo parengtas atgaline data. Tą patvirtino ir atsakovės buhalterė I. J..

25. Pakartotinį orderio išrašymą liudytoja I. J. aiškino tuo, kad K. T. prašė perrašyti dėl orderio datos pakeitimų (2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 24 min. 34 sek.–2 val. 24 min. 57 sek.; 2 val. 34 min. 15 sek.–2 val. 34 min. 38 sek.). Dėl šios aplinkybės K. T. parodė, kad apie poreikį perdaryti orderį ją informavo E. A. B. ar V. K. (2021 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 18 sek.–20 min. 18 sek.). Šią K. T. parodytą aplinkybę paneigė liudytojomis apklaustos E. A. B. ir G. L., kurios parodė, kad būtent K. T. paskambino ir pasakė, kad turi būti išrašytas orderis dėl pinigų priėmimo, nes lėšos yra perduotos įmonės vadovui ir tą reikia formalizuoti orderiais (2021 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 27 sek.–59 min. 15 sek.; 1 val. 8 min. 12 sek.–1 val. 8 min. 47 sek.). Tuo jos motyvavo veiksmą išrašant ieškovės vardu 2019 m. kovo 21 d. data kasos pajamų orderį, kuriuo turėjo būti fiksuotas 10 000 Eur, skirtų grąžinti avansą, priėmimas iš atsakovės (2021 m. rugpjūčio 26 d. DOK-158691).

26. Aptarti liudytojų parodymai tarpusavyje iš dalies prieštarauja toje apimtyje, kas inicijavo orderių išrašymą. Visgi aplinkybė, kad nurodyti orderiai nebuvo pasirašyti, suponuoja, jog yra labiau tikėtina, kad orderių, keičiančių ginčo orderį, išrašymą turėjo inicijuoti K. T.. Juolab, kad ji neparodė aiškių priežasčių, kodėl turėjo būti atliekamos orderių datų korekcijos. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad K. T. turėjo būti suinteresuota 2019 m. kovo 21 d. kasos išlaidų orderio išrašymu, nes, kaip galima spręsti iš I. J. parodymų, K. T. turėjo grąžinti savo darbo užmokestį, kad būtų galima atgaline data pakoreguoti orderio numerį, datą (2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 34 min. 45 sek.–2 val. 38 min. 35 sek.). Taip pat nėra pagrįsto paaiškinimo, kodėl orderių keitimu atgaline data galėjo būti suinteresuota ieškovė. Pastarosios aplinkybės, papildomai atsižvelgus į nuoseklią ieškovės poziciją, kad įmonei avansas nebuvo grąžintas, suponuoja, jog ginčo orderis avanso grąžinimo fakto negali pagrįsti. Jeigu 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 63 iš tiesu būtų buvęs įformintas realus pinigų perdavimas, negalima racionaliai paaiškinti, kodėl vėliau kilo poreikis esant išrašytam ir pasirašytam ginčo orderiui, pakartotinai tų pačių pinigų išėmimo operaciją mėginti įforminti kitu atgaline data išrašytu orderiu. Visa įvykių eiga suponuoja, kad labiau tikėtina, jog atsakovė, inicijuodama kasos išlaidų orderio perrašymą, laikė, kad 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 63 nebuvo įformintas pinigų išmokėjimas.

27. Išdėstyta reiškia, kad labiau tikėtina, jog įrašą „D. Š.“ M. Š. ginčo orderyje atliko dėl šio sprendimo 17 punktu aptartos priežasties – kad orderis būtų perrašytas D. Š. vardu, o ne kad patvirtintų pinigų priėmimą.

28. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad byloje surinktų faktinių duomenų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovė negrąžino ieškovei pastarosios sumokėto 10 000 Eur avanso. Pripažinus šį faktą, ieškinio dalyko apibrėžtose ribose tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 9 661,20 Eur skolą, kurios mokėjimo terminas yra pradelstas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

29. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

30. Pagrindo laikyti ginčo orderį negaliojančiu nėra – orderis nesuklastotas. Tai, kad pagal šį orderį pinigai nebuvo perduoti, savaime nereiškia, jog orderis civilinėje apyvartoje atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų. Vis dėlto nustačius, kad pagal orderį ieškovei nebuvo perduoti 10 000 Eur, taikytinos ne orderio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, bet konstatuojamas mokėjimo operacijos neįvykimo faktas, kurio pareikštu ieškiniu ieškovės iš esmės ir siekė kaip pagrindo skolai priteisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Procesinė bylos baigtis iš esmės yra palanki ieškovei – patenkintas esminis materialinis teisinis ieškovės interesas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad įmonė advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 3 545,30 Eur, taip pat sumokėjo 338 Eur dydžio žyminį mokestį. Šioje byloje ieškovei buvo suteikta tokia teisinė pagalba: parengtas ieškinys, ieškinio papildymas, įvairūs prašymai (dėl bylos stabdymo, įrodymų išreikalavimo, įrodymų prijungimo ir kt.), taip pat atstovauta įmonės interesus teismo posėdžiuose, kurie truko apie 6 val. Iš ieškovės pateiktos ataskaitos apie išlaidas aišku, kad 1 004,30 Eur įmonė advokatu sumokėjo už procesinių dokumentų rengimą, o likusią sumą (2 541 Eur) už atstovavimą teismo posėdžiuose.

33. Netenkinus reikalavimo pripažinti orderį negaliojančiu, spręstina, kad atsakovei negali kilti prievolė atlyginti ieškovės 242 Eur dydžio išlaidų už ieškinio reikalavimų ir faktinio pagrindo papildymą. Taip pat atsakovei negali kilti prievolė atlyginti ieškovės 75 Eur dydžio žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiu, išlaidas. Kitoje dalyje išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, už sumokėtą žyminį mokestį laikytinos pagrįstomis.

34. Taikant Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą 0,1 koeficientą laikytina, kad maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio už advokato teisinę pagalbą suma už atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje yra 457,26 Eur (0,1 × 3 val. × 1 524,20 Eur (2020 m. IV ketvirčio bruto užmokestis), o už atstovavimą vėlesniuose dviejuose posėdžiuose – 459,92 Eur (0,1 × 3 val. × 1 566,40 Eur (2021 m. II ketvirčio bruto užmokestis). Iš ieškovės pateiktų dokumentų laikytina, kad pasirengimas teismo posėdžiuose truko 3 val. (1 val. rugpjūčio mėn. posėdžiui, o kitos – kitiems posėdžiams). Už tai maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio suma yra 465,70 Eur (0,1 × 1 524,20 Eur + 0,1 × 2 val. × 1 566,40 Eur). Pakankamai svarių priežasčių nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių dydžių (priteisti mažesnes ar didesnes sumas) nėra. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta ieškovės išlaidų už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose suma yra 1 382,88 Eur (457,26 Eur + 459,92 Eur + 465,70 Eur).

35. Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 372,18 Eur (762,3 Eur + 263 Eur + 1 382,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,31 Eur. Patenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Grande Stile“ iš atsakovės UAB „Vitoktransa“ 9 661,20 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 20 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 372,18 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vitoktransa“ į valstybės biudžetą 20,31 Eur (dvidešimties eurų ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.