- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-102-928/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00127-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. N.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos E. S. 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. N. Institucijos 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2022 m. liepos 11 d., 9.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 196 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje. Pažeidėjui paskirta 40 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos vyriausios tyrėjos jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda R. N. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams, tačiau šis 2023 m. kovo 22 d. nutartimi R. N. skundą atmetė, pažymėdamas, kad teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui R. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartį ir administracinę bylą R. N. atžvilgiu nutraukti. Priteisti R. N. patirtas proceso išlaidas (teisinėms paslaugoms) pagal pateiktus dokumentus byloje.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl būtent Institucijai teko pareiga įrodyti, kad pareiškėjas neabejotinai padarė nusižengimą, įtvirtintą ANK 432 straipsnio 1 dalyje. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis galima pagrįstai teigti, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.
3.2. Nesutinka su teismo išvada, jog „tikėtina, kad R. N., prasilenkęs su žymėtu tarnybiniu policijos automobiliu ir per galinio vaizdo veidrodėlį matydamas, kad pareigūnai apsisuko ir važiuoja iš paskos, spėjo prisisegti ir segėjo saugos diržą pareigūnų sustabdymo metu.“ Ši išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, tai yra tik prielaida ir spėjimas. Mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus ir jo iškeltas abejones, o rėmėsi išimtinai policijos pareigūnų ir specialisto parodymais.
3.3. Pažymėjo, kad tariamo administracinio nusižengimo dieną per Šakių miestą apeliantas važiavo ne pirmą kartą ir važiuodamas mieste matė gausias policijos pareigūnų pajėgas, suprato, kad vyksta policijos prevencinės priemonės, dėl to laiko neįmanomu poelgiu nedėvėti saugos diržo, juolab, kad tokiu atveju automobilyje veikia garsinis signalas. Tuo pačiu prašo atsižvelgti į paaiškinimą, jog jis visada segi saugos diržą, jis yra anksčiau patekęs į eismo įvykį, kuriame nebuvo sunkiai sužalotas tik dėl saugos diržų, kurie jį apsaugojo. Be to, pareiškėjas važiuodamas nepastebėjo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir buvo įsitikinęs, kad jis buvo nežymėtas, dėl to, jam nebuvo pagrindo imti ir pulti užsisegti saugos diržą. Teismo posėdyje abu policijos pareigūnai nurodė, jog nematė, kad pareiškėjas segtųsi saugos diržą. Be to, įprastai policijos pareigūnai įjungia švyturėlius ir tuoj pat stabdo vairuotoją, bet tai nebuvo daroma, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo manyti, kad jis bus stabdomas policijos pareigūnų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai policijos pareigūnų parodymams suteikė aukštesnę įrodomąją galią.
3.4. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas negalėjo užmiršti užsisegti saugos diržo, kadangi to nepadarius automobilyje tuoj pat veikia garso signalas, gana garsiai ir įkyriai dėl ko jo ignoravimas neįmanomas. Pastebėjo, kad minėtas aplinkybes nurodė jau 2022 m. rugpjūčio 16 d. 9.30 val. žodinio nagrinėjimo metu. Teigia, jog tai nėra išgalvota gynybinė versija. Tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje fiksuota, jog „tyrimą dominantis asmuo yra užfiksuotas pro automobilio langą ir yra prastai matomas.“ Atsižvelgiant į tai buvo duota antra pagal kategoriškumą išvada. Dėl to abejoja, kad policijos pareigūnai tikrai matė aplinkybę, kad pareiškėjas segėjo ar nesegėjo saugos diržą, kai to net specialistas su atitinkama įranga negalėjo kategoriškai nustatyti. Juolab, kad vaizdo įrašas buvo siunčiamas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, kas mano tik dar kartą patvirtina, kad policijos pareigūnų paaiškinimų nepakanka, o vaizdo įraše nesimato tiriamo asmens.
3.5. Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog dėl sveikatos problemų (stuburo išvaržų) patiria skausmus, todėl automobilį vairuoja šiek tiek pasisukęs šonu į automobilio vidų, kairę ranką ištiesęs į vairą, pakėlęs kairį petį. Byloje yra pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą, nugaros problemas. Iš byloje pareiškėjo 2022 m. lapkričio 14 d. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilyje Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdint pareiškėjui būtent tokiu sėdėjimo būdu, saugos diržas visiškai nesimato. Vis dėlto į šiuos įrodymus nebuvo atsižvelgta. Ši abejonė nebuvo pašalinta, o pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareigūnų paaiškinimai yra pagrindas laikyti, kad diržas nebuvo segėtas.
3.6. Pabrėžia, kad tyrimui atlikti buvo pateiktas vaizdo įrašas „įrašas tyrimui.mp4“, kurio trukmė vos 2 sekundės. Iš minėto vaizdo įrašo ir visos trukmės byloje esančio vaizdo įrašo matyti tik vairuotojo siluetas, vaizdo įrašas yra neryškus ir neaiškus – iš jo negalima daryti objektyvios išvados ar pareiškėjas važiavo užsisegęs ar neužsisegęs saugos diržo. 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada yra ne konstatuojamojo, o spėjamojo pobūdžio, kuri akivaizdžiai nesudaro pagrindo konstatuoti padarytą administracinį nusižengimą. Be to, specialistas pripažino, kad vaizdo įrašas blogos kokybės. Specialistas šioje išvadoje nieko neparašė apie tai, kad automobiliui judant skirtingu kampu matosi vairuotojas ir dėl to neva diržas būtų matęsis. Iš 2 sekundžių vaizdo įrašo tyrimui matyti, kad automobilis juda tik tiesiai, vaizdas iš esmės nesikeičia, vairuotojas matomas taip pat. Dėl to tokie bylos nagrinėjimo metu specialisto teikti paaiškinimai kelia abejonių. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kurį 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė pareiškėjas, matyti, kad tame pačiame automobilyje, su ta pačia apranga, įvairiu kampu filmuojant, žiūrint įvairiais kampais, kurie iš esmės atitinka specialistui pateikto vaizdo įrašo kampą, nėra matoma, jog pareiškėjas segi saugos diržą, nors priėjus prie pat yra matomas segimas saugos diržas. Byloje nebuvo vertinama, ar įraše fiksuotas vaizdo kampas, kuomet saugos diržas nesimato, tapatus specialistui pateikto įrašo vaizdo kampui.
3.7. Atkreipė dėmesį, jog panašaus pobūdžio bylose teismai taiko in dubio pro reo principą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukia. Pavyzdžiui, Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. II-50-607/2020, nurodė, jog „Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-11-491/2019.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į R. N. apeliacinį skundą Institucija prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartį priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-630/2022, palikti nepakeistą bei R. N. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog visos skunde nurodytos faktinės aplinkybės buvo išanalizuotos atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnai pastebėję pažeidimą, gali pasikeisti stebėjimo kampą taip, jog įsitikintų matomu vaizdu, ko negali padaryti vaizdo įrašymo įrenginys. Esant nedideliam atstumui, esant šviesiam paros metui ir turint pakankamai laiko stebėti pravažiuojantį automobilį, policijos pareigūnai turėjo visas galimybes matyti, kad R. N. vairuoja automobilį neužsisegęs saugos diržo. Skunde nurodoma, jog užsegtas transporto priemonės saugos diržas, policijos pareigūnams galėjo būti nematomas, dėl R. N. neįprasto sėdėjimo transporto priemonėje, dėl sveikatos būklės, tačiau policijos pareigūnų kūno kamerose fiksuotas vaizdas, kaip policijos pareigūnai bendrauja su R. N. ir jo sėdėjimas nėra neįprastas, bei tuo metu, jau segimas saugos diržas puikiai matyti. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė, jog po to, kai fiksavo pažeidimą, prasilenkiant su R. N. vairuojama transporto priemone, jis kuriam laikui, buvo dingęs jiems iš matomumo zonos, kol jie apsisuko ir vėl privažiavo prie jo transporto priemonės, tuo metu jam ir buvo galimybė užsisegti saugos diržą. Taip pat policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, jog R. N. visų pirma matė per priekinį transporto priemonės stiklą ir jis buvo matomas iki pusės, bei buvo aiškiai matoma jog jis nesegi saugos diržo, vėliau tuo įsitikino stebėdami ir per šoninį vairuotojo stiklą, susilyginus transporto priemonėms. Institucijos nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta galutine teismo išvada, jog byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai yra pakankami R. N. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti.
6. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pakankamą faktinį pagrindą konstatuoti, kad R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, todėl Institucijos 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį ir nubaustas, paskiriant nuobaudą. Priešingai nei teigia apeliantas, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais bei naikinti skundžiamą teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo apelianto skundą dėl Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pateikė motyvus, kuriais remiantis atmeta apelianto parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi R. N. ir skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
8. Bylos duomenys patvirtina, R. N. administracinė nuobauda paskirta už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytoms atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
9. Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad R. N. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, nebuvo užsisegęs saugos diržo, kai jis joje yra įrengtas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 196 punktų reikalavimus. Nors savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo apeliantas nepripažino tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant jo skundą apklausiamas pirmosios instancijos teisme, ją neigia ir apeliaciniame skunde, teigdamas, jog transporto priemonę jis vairavo prisisegęs saugos diržą, tačiau tokią R. N. versiją paneigia teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų N. N., R. J., specialisto V. T. parodymai, N. N. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų Body kamerų ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada dėl vaizdo tyrimo, ir kita rašytinė bylos medžiaga.
10. Minėti liudytojai (policijos pareigūnai), duodami parodymus teisme, vienodai paaiškino, jog apelianto nepažįsta, jokių santykių iš anksčiau nėra turėję. 2022 m. liepos mėnesį patruliuodami Šakių mieste, pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, buvo šviesus paros laikas, oro sąlygos geros, automobilio vairuotojas vilkėjo šviesius viršutinius rūbus, todėl puikiai matė, kad jis nesegi saugos diržo, tiek iš priekio, tiek iš šono automobiliams prasilenkiant. Vairuotojas sėdėjo tvarkingai, nebuvo pasisukęs. Pažeidėją pasivijo, sustabdė ir paaiškino dėl ko sustabdė, jog važiavo be saugos diržo. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad nei vienam iš jų jokių abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo, priešingu atveju, jie automobilių nesiveja ir jų nestabdo. Jokių aplinkybių, kurios policijos pareigūnams būtų trukdę stebėti pažeidimo padarymo faktą nenustatyta. R. N. vairuoto automobilio priekiniai ar šoniniai stiklai nebuvo tamsinti, o policijos pareigūnai teigė, jog matomumas pažeidimo padarymo metu buvo geras, tam nekliudė meteorologinės sąlygos (nelijo, nesnigo, buvo šviesos paros metas, vasaros rytas). Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas miesto teritorijoje, kur automobilių judėjimo greitis nėra didelis, dar labiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnų ir pažeidėjo automobiliai prasilenkė tik pravažiavus pėsčiųjų perėją ir ten įrengtą greičio mažinimo kalnelį, kas tik dar kartą patvirtina, kad leistinas judėjimo greitis buvo sumažintas papildomai esant nustatytiems kelio ypatumams. Pareigūnai nurodė faktą, kad vairuotojas nesegi saugos diržo matę tiek per priekinį automobilio langą maždaug iš 10 metrų atstumo, tiek automobiliui artėjant ir su juo prasilenkiant per šoninį automobilio langą, taigi laiko tarpas užfiksuoti svarbias įvykio aplinkybes, įvertinus automobilių judėjimo greitį buvo pakankamas. Šiame kontekste itin svarbu paminėti ir tai, kad bylos duomenys, pateikti pareigūnų Body kamerų įrašai rodo, kad automobilio salonas, vairuotojo sėdynė ir saugos diržas yra tamsios spalvos, tuo tarpu pažeidėjas vilkėjo šviesios spalvos viršutinį rūbą, t. y. tokios spalvos rūbą, ant kurio juodos spalvos saugos diržas yra matomas kur kas ryškiau, nei vilkint tamsios spalvos viršutinį drabužį, dėl ko nekyla jokių abejonių, jog esant geram matomumui pakankamai aiškiai matyti, ar pravažiuojančios transporto priemonės vairuotojas yra užsisegęs saugos diržą, ar vis tik juo nesinaudoja.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėtina, jog liudytojais apklausti policijos pareigūnai nuosekliai nurodė, kokiomis aplinkybėmis pastebėjo daromą nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis sustabdė asmenį (jog pastebėję daromą nusižengimą iš karto apsuko tarnybinį automobilį, pasivijo ir sustabdė R. N. vairuojamą transporto priemonę), kaip vyko bendravimas tarp policijos pareigūnų ir pažeidėjo, kokios pozicijos dėl R. N. inkriminuojamo administracinio nusižengimo šis laikėsi iš karto po jo padarymo. Analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas N. N. detaliai nurodė ir savo tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Minėtos aplinkybės atsispindi ir pateiktame pareigūnų Body kamerų vaizdo įraše.
12. Netikėti N. N. ir R. J. parodymais, iš esmės patvirtinančiais R. N. kaltę dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Policijos pareigūnai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai esminėse šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingose detalėse tarpusavyje sutapo. Objektyvių duomenų, jog kuris nors iš pareigūnų būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams, byloje nėra. Taigi nėra pagrindo netikėti tokia tarnybos funkcijas vykdžiusių pareigūnų betarpiškai mačiusių situaciją vizualiai užfiksuota KET pažeidimo aplinkybe, juolab, kad šios aplinkybės sutampa ir su tarnybinio automobilio vaizdo kameros įraše užfiksuotomis aplinkybėmis bei pateikta specialisto išvada.
13. Nors apeliantas iš esmės menkina policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos stebėjimo kameros vaizdinę medžiagą, atlikto vaizdo įrašo tyrimo metu gautus duomenis, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu pažeidėjo nurodytu situacijos vertinimu nesutinka. Priešingai, minėti duomenys papildo vienas kitą ir sudaro nuoseklią įvykių grandinę. Peržiūrėjus byloje pateiktą tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašą (1 t. b. l. 51), įvertinus vaizdo įrašo kadro fragmentą (1 t., b. l. 103), aiškiai matoma, kad priešingai apelianto skundo argumentams vairuotojas sėdi įprastoje vairavimo pozoje, tačiau saugos diržas neapkabina R. N. peties, t. y. nesimato gana plataus iki 5 cm pločio juodos spalvos diržo, juosiančio apelianto, dėvinčio šviesios spalvos viršutinį drabužį, petį. Tai, kad automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją juosiantis saugos diržas nėra matomas (nors pagal vaizdo kokybę, matomą vairuotojo atvaizdo dalį ir skirtingą vairuotojo aprangos ir sėdynių spalvą, turėtų būti matomas), todėl yra labai didelė tikimybė, kad vairuotojas saugos diržo nesegi, nurodė ir specialistas pateiktoje vaizdo tyrimo specialisto išvadoje (1 t. b. l. 42-44). Minėtą išvadą specialistas V. T. patvirtino ir jo apklausos teismo posėdžio metu, papildomai nurodęs, jog jei asmuo būtų segėjęs saugos diržą, jo negalėjo nesimatyti, nes kadrų yra ne vienas ir automobilis yra pajudėjęs, skirtingu kampu matosi, todėl diržas būtų matęsis, kadangi vaizdo kokybė nebuvo labai gera, tai buvo duota labai didelės tikimybės išvada.
14. Apelianto skunde itin akcentuojama, kad nurodyta specialisto išvada yra ne kategoriška, o tik didelės tikimybės, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šia išvada įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus. Šiuo atveju nagrinėjamą pažeidimą vizualiai užfiksavę policijos pareigūnai, nuo pat įvykio pradžios neturėjo jokių abejonių dėl to, kad R. N. vairuodamas automobilį nesegėjo saugos diržo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog aukščiau aptarti duomenys vertinant jų visumą yra pakankami R. N. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti.
15. Vienas pagrindinių apelianto skundo argumentų yra tai, jog neprisisegus saugos diržo, automobilyje veikia garsinis signalas, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Mechaniniu požiūriu, garsinio signalo veikimas iš esmės nestabdo transporto priemonės judėjimo neužsisegus saugos diržo. Šiame kontekste pagrįstai įvertintas ir transporto priemonės nuvažiuotas atstumas nuo sustojimo vietos iki tos vietos, kur užfiksuotas pažeidimas, kuris truko tik 1 minutę. Darytina išvada, kad tokios trukmės garsinio signalo veikimas vairuotojui nėra fiziškai ar emociškai nepakeliamas. Argumentus dėl neįprastos vairuotojo sėdėjimo pozos paneigia tiek pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos stebėjimo kameros vaizdinė medžiaga, tiek vaizdo įrašo kadro fragmentas, tiek pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kad R. N. sėdi įprastai, tiesiai į vairą, nepakrypęs, jo judesiai nėra suvaržyti. Bet kokiu atveju vairuotojo sėdėjimo poza niekaip negali užgožti taisyklingo saugos diržo segėjimo padėties, kadangi jo fragmentas turėtų aiškiai matytis ant vairuotojo peties, nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, saugos diržas buvo pradinėje padėtyje ir pažeidėjas juo nesinaudojo. Tai, kad pareigūnų sustabdymo ir vairuotojo patikrinimo metu apeliantas jau segėjo saugos diržą, jokiu būdu nepaneigia fakto, jog pažeidimo užfiksavimo metu judant transporto priemonei saugos diržas nebuvo segimas. Įvertinus tai, kad pareigūnai su tarnybiniu automobiliu turėjo apsisukti, pažeidėjas buvo dingęs iš jų akiračio, automobilio galinis stiklas tamsintas, darytina pagrįsta išvada, jog pastarasis turėjo pakankamai laiko nepastebimai užsisegti saugos diržą. Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai įvertinti jo pateiktą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad jam sėdint tame pačiame automobilyje, su ta pačia apranga, įvairiu kampu filmuojant, žiūrint įvairiais kampais nėra matoma, jog pareiškėjas segi saugos diržą, nors priėjus prie pat yra matomas segimas saugos diržas. Jo nuomone, turėjo būti vertinama ar įraše fiksuotas vaizdo kampas, kuomet saugos diržas nesimato, tapatus specialistui pateikto įrašo vaizdo kampui. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės. Jų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
16. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
17. Atsakant į skundo argumentus dėl apelianto nurodytų panašaus pobūdžio bylų, kuriose administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį nutraukta, pažymėtina, jog nurodytų ir lyginamosios (nagrinėjamos) bylos faktiniai duomenys iš esmės skiriasi. Apelianto nurodytoje Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-50-607/2020 konstatuota, jog kilę prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir vaizdinės medžiagos, pareiškėjo vairuotame automobilyje buvo įjungta tolimų žibintų šviesa, dėl kurios buvo sudėtinga įžvelgti prie automobilio vairo sėdintį asmenį, tuo tarpu paskirta ekspertizė negalėjo atsakyti į klausimą ar iš esančių vaizdo įrašų įmanoma identifikuoti, ar pareiškėjas vairavo automobilį prisisegęs saugos diržą. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartyje byloje Nr. AN2-11-491/2019 nurodyta, kad galimas nusižengimas pastebėtas važiuojant nežymėtu tarnybiniu automobiliu, prasilenkiant su automobiliu, laiko tarpas užfiksuoti svarbias aplinkybes nebuvo didelis, be to, vairuotojas dėvėjo juodos spalvos marškinėlius, jo automobilio salonas bei saugos diržas taip pat buvo tamsių spalvų, teismui nebuvo pateikti administracinį nusižengimą užfiksavusio vaizdo registratoriaus įrašas, bei miesto filmavimo kamerų (atitinkamos gatvių sankryžos) vaizdo įrašas, garso įrašas, kuris paprastai daromas policijos pareigūnams sustabdžius pažeidėją, tokiu būdu konstatuota, jog Institucija nuo pat įvykio tyrimo pradžios nesiėmė reikiamų veiksmų surinkti papildomus įrodymus, dėl ko visi neaiškumai buvo aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamoje byloje, policijos pareigūnai važiavo tarnybiniu žymėtu policijos automobiliu šviesiu paros metu aiškiai matė iš priekio atvažiuojantį automobilį, vairuotojas vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius, todėl tai, jog jis nesegėjo diržo buvo akivaizdu, pateikti policijos pareigūnų Body kamerų ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašai, vaizdo tyrimo metu taip pat nustatyta, jog vairuotoją juosiantis saugos diržas nėra matomas, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas patvirtino pateiktą išvadą, jog asmens atvaizde nėra matomas saugos diržas, prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir vaizdinės medžiagos, nėra. Taigi kiekvienu atveju teismai vertina konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodytose bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra analogiškos ir turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad R. N. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, jam Institucijos nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms skundas atmestinas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
19. R. N. apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn tokios galimybės teisės aktai nenumato, todėl šis prašymas atmetamas ir R. N. patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti.
R. N. prašymą priteisti patirtas atstovavimo išlaidas atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.