- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- AN2-11-491/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00130-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidu
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko R. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val., Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g., pakartotinai vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, kai automobilyje jis įrengtas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punktą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. V. kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šį skundą patenkino – panaikino Institucijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir V. V. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad byloje nebuvo paneigti V. V. ir su juo kartu važiavusio liudytojo V. J. parodymai, kad V. V. automobilį vairavo užsisegęs saugos diržą, ir priešingų bylos įrodymų – liudytoju apklausto policijos pareigūno G. G. parodymų bei jo tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, nepakanka V. V. kaltei pagrįsti, kai byloje nėra jokių kitų šiuos kaltinančius bylos įrodymus patvirtinančių duomenų.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas R. Č. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą.
6. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. J. parodymais ir atmetė liudytojo G. G. parodymus. Atkreipia dėmesį, kad V. V. ir V. J. sieja draugiški santykiai, todėl pagal teismų praktiką, liudytojų parodymus, kurie yra susiję tam tikrais ryšiais (šeimos nariai, giminės, draugai ir pan.) teismas turi vertinti kritiškai. Cituodamas liudytojo G. G. parodymus, apeliantas teigia, kad jo parodymai buvo nuoseklūs, atitinka jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Nors liudytojas ne iš karto atsiminė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau tai yra suprantama, nes nuo įvykio iki jo apklausos teisme buvo praėję 3 mėnesiai ir jis kai kurių aplinkybių galėjo ir neatsiminti. Tačiau, teismui pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, liudytojas davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jų nenurodė ir V. V., kad policijos pareigūnai galėjo būti suineteresuoti bylos baigtimi ir siekė pakenkti V. V., nagrinėjamu atveju jie atliko savo pareigą – užkirto keliamą V. V. administraciniam nusižengimui. Tokiu būdu, apeliantas teigia, kad liudytojo parodymais pagrindo netikėti nėra, juos paneigiančių duomenų byloje taip pat nėra, todėl apylinkės teismas nepagrįstai jais nesivadovavo nustatydamas V. V. kaltę pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
8. Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje V. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį už tai, kad pakartotinai vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais jų neužsisegęs. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nutraukė V. V. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tai tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Institucija apeliaciniame skunde su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka bei nurodo, kad ji buvo priimta netinkamai įvertinus bylos įrodymus. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis ir priimtu sprendimu.
10. Iš bylos matyti, kad pirmos instancijos teismas išsamiai aiškinosi įvykio aplinkybes – išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto V. V., liudytojo V. J., liudytojų policijos pareigūnų G. G. ir E. N. parodymus, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, ėmėsi veiksmų, kuriais bandė surinkti duomenis, galinčius patvirtinti arba paneigti V. V. ir liudytojo V. J. versiją, jog V. V. automobilį vairavo prisisegęs jame įrengtą saugos diržą, o liudytojas G. G. galėjo tiesiog suklysti. Teismas savo iniciatyva prašė Utenos AVPK pateikti administracinį nusižengimą užfiksavusio vaizdo registratoriaus įrašą, įpareigojo Institucijos atstovę pateikti teismui miesto filmavimo kamerų (atitinkamos gatvių sankryžos) vaizdo įrašus. Tačiau, tokių įrašų teismui nepateikus, pačiai Institucijai nuo pat įvykio tyrimo pradžios nesiėmus reikiamų veiksmų surinkti papildomus įrodymus, apylinkės teismas pagrįstai abejones, kurių nebuvo galimybės pašalinti, vertino administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. naudai. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai argumentavo V. V. administracinio nusižengimo pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį teisenos nutraukimą, tiek jo išdėstytų motyvų, tiek galutinės teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
11. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Institucija 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pripažindama V. V. kaltu pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį iš esmės rėmėsi vien administracinio nusižengimo protokolu bei policijos pareigūno G. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas važiuojantis automobilis „SAAB 9-3“, kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad sustabdžius V. V. vairuojamą automobilį, jis saugos diržą jau buvo prisisegęs, su padarytu nusižengimu nesutiko, aiškino, kad automobilį vairavo užsisegęs saugos diržą (11 b. l.). Administracinio nusižengimo protokole V. V. taip pat savo kaltės pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį nepripažino, išsamesnių paaiškinimų nepateikė (9-10 b. l.). Nepaisant to, jog tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucija galėjo spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. ginčys nutarimą teisme, tuo labiau, turėdama pareigą nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis), savalaikiai nesiėmė jokių priemonių surinkti daugiau V. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų, nors tokią galimybę turėjo – visų pirma, apklausiant patį V. V., liudytoją V. J., kuris pagal jų parodymus, važiavo kartu su V. V., prie bylos pridedant miesto vaizdo kamerų įrašus, garso įrašą, kuris paprastai daromas policijos pareigūnams sustabdžius pažeidėją, ir pan. To Institucijai nepadarius, V. V. nesutikimas su priimtu nutarimu negali būti vertinamas kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas, kadangi būtent Institucija turi pareigą įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, o ne atvirkščiai.
13. Apygardos teismas sutinka su apeliantu, jog apylinkės teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. G. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje V. V. nesegėjo automobilyje įrengto saugos diržo. Tačiau, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šio liudytojo parodymus, priešingai, yra juos paneigiantys duomenys. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. versija, jog dėl jo vilkėtų marškinėlių, automobilio sėdynių tamsių spalvų policijos pareigūnas galėjo suklysti vertindamas, ar jis segėjo saugos diržą ar ne, liko nepaneigta ir nenuginčyta. Liudytojas V. J. patvirtino, kad važiavo V. V. vairuojamu automobiliu ir V. V. nuo pat vairavimo pradžios užsisegė saugos diržą. Tokie jų parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir sutampantys. Jie parodė apie tai, kur kartu susitiko, kur po to nusprendė kartu nuvažiuoti bei kokiu tikslu. Vien tai, kad V. V. ir V. J. sieja draugiški santykiai, nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti šio liudytojo parodymus nepatikimais. Liudytojo V. J. parodymai, kaip ir visi kiti bylos įrodymai, vertintini tiek atskirai, tiek įrodymų visumoje. Byloje surinkti duomenys nepaneigia, kad V. J. važiavo V. V. vairuojamu automobiliu 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val. Liudytojas G. G. teismo posėdyje paneigti šios aplinkybės taip pat negalėjo, jis neprisiminė, ar V. V. vežė keleivį – V. J., apie tai jo tarnybiniame pranešime taip pat nenurodoma. Šių aplinkybių patikrinti jokiais objektyviais duomenimis nei skundą nagrinėjantis apygardos teismas, nei apylinkės teismas negali. Tokiu būdu, aplinkybė, kad V. J. važiavo V. V. vairuojamu automobiliu, bei liudytojo V. J. parodymai, kad V. V. segėjo saugos diržą, byloje nėra paneigti. Tuo tarpu asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl šiuo atveju buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ką apylinkės teismas ir padarė.
14. Vien tai, kad liudytojas G. G., pagal kurio parodymus V. V. vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, nėra kaip nors susijęs su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, savaime nereiškia, jog šis liudytojas, vertindamas susidariusią situaciją, negalėjo sąžiningai suklysti. Bylos duomenimis, G. G. galimą V. V. nusižengimą pastebėjo važiuojant nežymėtu tarnybiniu automobiliu, prasilenkiant su automobiliu, kurį vairavo V. V., laiko tarpas užfiksuoti svarbias aplinkybes nebuvo didelis, be to, kaip minėta, V. V. dėvėjo juodos spalvos marškinėlius, jo automobilio salonas bei saugos diržas taip pat buvo tamsių spalvų. Dėl visų šių priežasčių liudytojo G. G. parodymai negali būti vertinami atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, kaip vienintelė objektyvi tiesa. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas liudytojo G. G. parodymų nelaikė melagingais, tačiau padarė teisingą išvadą, kad kitų byloje surinktų įrodymų visumoje jie nėra pakankami V. V. kaltės pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį konstatavimui. Šiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
15. Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ir palikti galioti Institucijos nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.