Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1329-967/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-09
Bylos Nr.: e2A-1329-967/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32751-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas: A. V.
Ieškovas: akcinės bendrovės „K2 LT“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1329-967/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32751-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „K2 LT“ ieškinį atsakovei A. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, kurioje pareikštas atsakovės A. V. priešieškinis ieškovei akcinei bendrovei „K2 LT“ atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „K2 LT“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453, kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovės A. V. (toliau – darbuotoja, atsakovė) prašymą iš dalies bei išieškojo darbuotojos naudai iš ieškovės 1 647,71 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 metų rugpjūčio mėnesį, pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti, kad atsakovės prašymas nepagrįstas ir priteisti iš jos ieškovės naudai išmokėtą 1 647,71 Eur (neatskaic?ius mokesc?iu?) darbo užmokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal 2017 m. gegužės 8 d. darbo sutartį, atsakovė buvo priimta į projektų vadovės pareigas. 2018 m. balandžio 1 d. pasirašytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo atsakovės pareigos pakeistos iš projektų vadovės į pardavimų ir marketingo vadovės. Atsakovė 2018 m. birželio 5 d. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o šioms pasibaigus – vaiko priežiūros atostogų; 2019 m. liepos 30 d. pateikė prašymą dėl ketinimo grįžti į darbą pardavimų ir marketingo vadovės pareigose. Susitikus, šalys aptarė atsakovės grįžimo sąlygas; buvo patvirtinta, kad ji laukiama grįžtant į darbą tomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos darbo sutartyje ir kokios egzistavo iki atsakovės išėjimo tikslinių atostogų. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė ieškovei raštą „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo“, kuriame nurodė, kad nesutinka vykdyti darbo pareigų Kėdainiuose pagal sudarytą darbo sutartį, nes sutarties sąlygos galėjo būti pakeistos tik jos rašytiniu sutikimu. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, dėl jokių papildomų sąlygų, t. y. atsakovės darbo nuotoliniu būdu iš namų, nesitarė – atsakovė prašymo dirbti nuotoliniu būdu pateikusi nebuvo. Bendrovės administracija funkcijas atlieka patalpose adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Dėl bendrovės vadovybės geranoriškumo, tada, kada poreikio atsakovei fiziškai dalyvauti nebuvo, jai buvo leidžiama į Kėdainius atvykti ne kiekvieną dieną. Kadangi dėl darbo pobūdžio atsakovė turėjo dalyvauti bendrovės veikloje Kėdainiuose, jos susitarimo dėl nuotolinio darbo nesudarė. Atsakovė, pasirašydama darbo sutartį, žinojo ir suprato, kad bendrovės pagrindinė veikla vykdoma Kėdainiuose, o administracijos veikla nebus organizuojama tik Vilniuje. Asmuo, būdamas atsakingas už pardavimus ir marketingą, turi būti nuolat pasiekiamas kitiems bendrovės darbuotojams bei klientams. Duomenų, jog atsakovės darbo pareigų vykdymo vietovė iki tikslinių atostogų pradžios buvo Vilniuje, nesant, negalima teigti, kad ieškovė pateikė pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Ieškovė, laikydamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 131 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, siekė užtikrinti atsakovės teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią darbo vietą ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis. Šalių laisva valia sulygta, kad darbuotojos darbo vieta – bendrovės buveinėje, dėl nuotolinio darbo nei darbo sutarties sudarymo metu, nei vėliau nesusitarta, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė pakeitė būtinąją darbo sąlygą po tikslinių atostogų. Atsakovei neatvykstant į darbą nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., ieškovė pagrįstai ją atleido pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl skundžiamas Darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 laikytinas neteisėtu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 8 d. darbo sutarties pradžios bendrovėje visa laiką dirbo nuotoliniu būdu, susitikimai darbo reikalais buvo organizuojami kavinėse ar kitose patalpose Vilniuje, o į ieškovės buveinę Kėdainiuose atsakovė atvykdavo esant poreikiui, dažniausiai vieną kartą per savaitę. Darbo sutartį buvo sudariusi su tuo metu buvusiu įmonės direktoriumi V. L., kuris, apklaustas kaip liudytojas Darbo ginčų komisijos vykusiame posėdyje, paaiškino, jog sudarant darbo sutartį su ieškove nebuvo nė kalbos, kad jos darbo vieta bus Kėdainiuose. Remiantis liudytojo V. L. paaiškinimais, visi vadovaujančias pareigas užimantys asmenys dirbdavo iš namų, susirinkdavo kavinėse arba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, tačiau pasikeitus įmonės vadovui ir atsakovei ketinant grįžti į darbą po tikslinių atostogų, ieškovė nusprendė vienašališkai pakeisti darbo sąlygas. Šalių susitarimą dėl nuotolinio darbo pagrindžia darbo sutarties šalių elgesys, atliekami veiksmai ir faktinis sutarties vykdymas. Darbo vietos pakeitimas iš namų Vilniuje į Kėdainius atsakovei nepriimtinas, jai turint tris mažamečius vaikus, nes važiavimas nuo Vilniaus iki Kėdainių per dieną užtruktų 3,5 val. Darbo sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovės darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Minėtas adresas nurodytas tik kaip AB „K2 LT“ buveinės registracijos adresas. Ieškovei neteisėtai pakeitus darbo sutarties sąlygas dėl darbo vietos, atsakovei vykti į darbą Kėdainiuose nebuvo pagrindo. Atsakovės prašymu ieškovė darbinių pavedimų nuotoliniu būdu nedavė, todėl pagal DK 32 straipsnio 1 dalį ji turėjo pareigą sumokėti atsakovei priklausantį darbo užmokestį. Ieškovės atliktas darbo sutarties sąlygos pakeitimas – neteisėtas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į buvusį darbą ir priteisti iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 1 542,99 Eur turtinės žalos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijai priėmus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo darbo sutarties sąlygų pakeitimas buvo pripažintas neteisėtu, ieškovė pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą 2019 m. spalio 8 d. nutraukė darbo sutartį su atsakove, teigdama, kad ši nutraukiama dėl atsakovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties. Atsakovės nuomone, toks darbo sutarties nutraukimas neteisėtas, ieškovei neatsižvelgus į tai, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, o Darbo ginčų komisija priimtu sprendimu pripažinusi, kad darbo sutarties sąlygos pakeistos neteisėtai. Po priimto Darbo ginčų komisijos sprendimo atsakovei vykti į darbo vietą Kėdainiuose nebuvo pagrindo. Pagal DK 214 straipsnio 3 dalį tokio pobūdžio bylose atleidimo iš darbo teisėtumą turi įrodyti darbdavys. Dėl ieškovės veiksmų, t. y. darbo sąlygų pakeitimo, neteisėto darbo sutarties nutraukimo, nebendradarbiavimo ir įstatymuose numatytų garantijų asmeniui, auginančiam mažametį vaiką, nepaisymo, ilgalaikio nesutarimo ir nežinomybės, pablogėjo atsakovės sveikata, atsirado emociniai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir dvasinis sukrėtimas, skausmas širdies plote, padidėjęs pulsas, kraujo spaudimas, buvo kviesta greitoji pagalba, daug kartų teko lankytis pas gydytojus. Turtinę žalą sudaro atsakovės patirtos medicininės išlaidos gydymui, vaistams, tyrimams dėl sveikatos pablogėjimo, gydytojų skirtų procedūrų atlikimas.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad į darbo sutartį papildomos sąlygos dėl atsakovės darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu neįtrauktos, o prašymas dėl tokio pobūdžio darbo iki atsakovės tikslinių atostogų negautas. Atsakovei metus laiko nedalyvavus įmonės veikloje, užduočių atlikti nuotoliniu būdu neįmanoma, nesusipažinus su bendrovės situacija rinkoje, tiesioginių pavaldinių darbu, problematika, iškeltais tikslais. Pradėjusi dirbti bendrovėje, atsakovė vyko į Kėdainius, gilinosi į veiklos subtilybes, kol galėjo individualiai spręsti kylančius klausimus. Atsakovės atliekamos funkcijos ir svarba lemia tai, kad darbo pareigų atlikimas būtų vykdomas bendrovės buveinėje, užtikrinant stabilų bendrovės paslaugų teikimą. Darbuotojai atsisakius vykdyti darbo pareigas ir bendrovės vadovo nurodymus atvykti į bendrovės buveinę ne tik pačią pirmą dieną po tikslinių atostogų, tačiau ir beveik du mėnesius, toks darbo pareigų pažeidimas gali būti įvertintas kaip šiurkštus. Ieškovė atsakovei buvo geranoriška, bandė derėtis dėl darbo nuotoliniu būdu, nukrypdama nuo DK nustatyto penktadalio darbo laiko nuotoliniu būdu maitinančiai krūtimi darbuotojai, tačiau atsakovė net ir tokiu atveju į darbą vykti atsisakė, pažeisdama esmines savo pareigas. Atsakovė, laikydamasi savo pozicijos, kad pareigų vykdymas Kėdainiuose jai yra nepriimtinas, nes ji augina tris mažamečius vaikus, neatsižvelgė į bendrovės interesus užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą bendrovės klientams, komunikaciją, darbo organizavimą su kolegomis, neigė bendrovėje nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką, todėl ieškovė, neturėdama lūkesčių, kad atsakovė užtikrins tinkamą pareigų vykdymą, suderintą su bendrovės interesais, atleido ją iš pareigų. Atleidimo iš darbo tvarkos laikytąsi, t. y. atsakovės buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą priežasčių, nepraleidžiant DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų terminų. Įvertinus aplinkybių visumą, atsakovės atleidimas iš darbo yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytiems pažeidimams. Kadangi atsakovės atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, visi išvestiniai reikalavimai turėtų būti atmesti. Be to, atsakovės pateiktame medicininiame išraše dėl skausmų širdies plote yra nurodyta frazė „toks epizodas yra buvęs ir anksčiau“, todėl nėra galimybės nustatyti, kad atsakovės sveikata pablogėjusi dėl atleidimo iš darbo. Pateikti gydymo įstaigos čekiai už sveikatos patikrinimą negali būti vertinami kaip įrodymai atlyginti tariamai patirtą turtinę žalą. Atsakovė nepateikė jokių realių įrodymų ir reikšmingų kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti sprendžiama, jog ji patyrė neturtinę žalą. Atsakovė pati savo veiksmais, t. y. atsisakydama svarstyti darbdavės pasiūlymą didinti darbo pareigų vykdymą nuotoliniu būdu iki 30,00 procentų, užkirto kelią geranoriškam ir abejoms pusėms neigiamų emocinių pasekmių nesukeliančiam situacijos sprendimui. Nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos, o reikalaujamos neturtinės žalos dydis – neprotingas ir neatitinkantis nusistovėjusios teismų praktikos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2346-631/2020 ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino atsakovės atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį neteisėtu, laikydamas, kad darbo sutartis tarp atsakovės ir ieškovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 13 741,8 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, po 137,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitėje grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d., 2 883,57 Eur kompensaciją, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 380,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje priešieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklosčiusi praktika, pagal kurią atsakovė dirbo nuotoliniu būdu, jos darbo vieta buvo Vilniuje; įrodymų, kad darbo funkcijos nuo 2018 metų dėl gamybinių ar organizacinių priežasčių būtų pasikeitusios, jas galint atlikti tik iš bendrovės patalpų Kėdainiuose, nepateikta.

6. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas atsakovei būti visą kitą laiką darbdavės patalpose Kėdainiuose, išskyrus vieną penktadalį visos darbo laiko normos, vykdomos nuotoliniu būdu, dėl kurios ji sutiko, nepateisinamas. Darbdavė nekonkretizavo, koks turėtų būti atsakovės darbo grafikas, darbo laiko norma, atliekama biure Kėdainiuose, paaiškinant, kaip ji nustatoma, kokios darbo funkcijos turėtų būti atliekamos bendrovės patalpose Kėdainiuose, o kokios vykdomos nuotoliniu būdu.

7. Teismo teigimu, ieškovė neįrodė gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų, sudarančių per dideles sąnaudas, leidžiant atsakovei daugiau kaip vieną penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovei neįmanoma darbinių užduočių vykdyti nuotoliniu būdu.

8. Teismas darė išvadą, jog ieškovė, netenkinusi atsakovės prašymo dėl darbo nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos ir nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. fiksavusi jos neatvykimus į darbą kaip be pateisinamos priežasties, pasielgė nesąžiningai, šiurkščiai pažeisdama DK 24, 28 straipsnių normas, todėl atsakovės atleidimas iš darbo – neteisėtas. Teismas pažymėjo, jog nerastas kompromisas tarp šalių negali būti pateisinama priežastimi vertinant atsakovę šiukščiai pažeidus darbo pareigas, pačiai darbdavei iki darbuotojos atleidimo dienos neišsprendus jos prašymo dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleisdama atsakovę iš darbo, darbdavė pažeidė DK įtvirtintas imperatyvias normas, nesudarydama jai sąlygų dirbti, jos grąžinimo į darbą nepageidavo, taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, priteisdamas iš ieškovės atsakovei 13 741,8 Eur (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d., po 137,97 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką ir 2 883,57 Eur kompensaciją.

10. Teismas, įvertinęs atsakovei priteistas kompensacines sumas, susijusias su neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių taikymu, aplinkybę, kad atsakovė bendrovėje išdirbo dvejus metus, dalį laiko būdama nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogose, buvo atleista diskriminuojančiu pagrindu, sprendė, kad teisinga, proporcinga ir sąžininga padarytos neturtinės žalos kompensavimui yra 500,00 Eur suma.

11. Teismo teigimu, atsakovės negalavimų ir patirtų išlaidų nėra pagrindo sieti su ieškovės veiksmais, todėl nesant visų būtinųjų atsakomybės sąlygų, jos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2346-631/2020 ir papildomai priteisti 17 301,42 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 1 542,29 Eur turtinę žalą, 4 500,00 Eur neturtinę žalą, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirtis ir priteisti 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ieškovė, dėl DK 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų garantijų, teisėtai atleisti atsakovę galėjo tik DK 59 straipsnio pagrindu, todėl jai priklauso 6 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio išeitinė išmoka, t. y. 17 301,42 Eur (6 mėn. x 2 883,57 Eur) (neatskaičius mokesčių).

12.2. Nepriteisiant išeitinės išmokos neteisėtai nutraukus darbo sutartį ir negrąžinus į darbą, neproporcingai pažeidžiami darbuotojos interesai, neteisėtus veiksmus atlikusiai darbdavei nepatiriant jokių neigiamų pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad patirtos išlaidos susijusios su nugaros ir stuburo skausmais, iš tikrųjų atsiradus širdies problemoms, skausmui širdies plote, padidėjusiam pulsui ir kraujo spaudimui. Nugaros ir stuburo skausmai (radikulopatiniai skausmai) buvo nėštumo metu 2018 metų balandžio-birželio mėnesiais, tačiau su tuo susijusių išlaidų neprašoma priteisti. Širdies problemos, skausmas širdies plote, padidėjęs pulsas ir padidėjęs kraujo spaudimas atsirado dėl ieškovės neteisėtais veiksmais sukelto streso. Dėl kraujo spaudimo ir pulso padidėjimo į šeimos kliniką pirmą kartą kreiptasi 2019 m. lapkričio 7 d.; anksčiau dėl to problemų atsakovė patyrusi nebuvo. Prašoma priteisti turtinė žala atsirado išimtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų nutraukiant darbo sutartį.

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną neturtinę žalą iki 500,00 Eur, neatsižvelgdamas į atsakovės patirtą sveikatos pablogėjimą, širdies problemas, skausmą širdies plote, padidėjusį pulsą ir kraujo spaudimą ir dėl to patirtą fizinį skausmą, taip pat dėl neteisėto atleidimo patirtus neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.

12.5. Kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, 2019 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) turi būti indeksuotas 1,289 karto, kurį iš viso tokiu atveju sudaro 1 022,18 Eur (1 317,60 Eur / 1,289), pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punktą maksimali priteistina suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 102,22 Eur (1 022,18 Eur x 0,1). Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas 181,50 Eur tarifas viršija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose nustatytą maksimalią 102,22 Eur ribą, todėl jos patirtos advokato išlaidos turėtų būti atitinkamai sumažintos mažiausiai 356,76 Eur suma ((181,50 Eur – 102,22 Eur) x 4,5 val.).

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2346-631/2020 nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškovės įsitikinimu, atsakove? is? darbo buvo atleista teise?tai, esant atsakove?s kaltei, t. y. ji is? pareigu? buvo atleista DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nurodant, kad padare? s?iurks?tu? darbo pareigu? paz?eidima?, neatvykdama i? darba? beveik du me?nesius net ir po derybu? de?l galimo darbo laiko grafiko derinimo pagal atsakove?s poreikius. Atsakove?s atlikti veiksmai, nebendradarbiavimas, sa?moningas neatvykimas i? darba? de?l to, kad vaz?ine?jimas darbuotojai ne?ra patogus, bu?tent ir sa?lygojo atsakove?s atleidima? is? darbo, o ne kitos priez?astys, kuriu? pagrindu ji bu?tu? buvusi atleista pagal DK 59 straipsnį, tode?l atsakovės argumentas, kad ies?kovė galimai buvo suinteresuota elgtis neteise?tai yra nepagri?stas.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė buvo atleista iš darbo neteisėtai, pagrįstai taikė DK 218 straipsnyje numatytą kompensavimo mechanizmą.

13.3. Atsakove? neįrodė, kad 1 542,29 Eur dydz?io turtinę z?alą patyrė dėl sveikatos bu?kle?s pablogėjimo, susijusio su atleidimu iš darbo. Į bylą pateiktame medicinos dokumentu? is?ras?e / siuntime nurodyta, kad atsakove? skundz?iasi skausmu s?irdies plote, uz? mente?s, kuris plinta i? kaire? ranka?, spaudimas pakilęs iki 140 / 70 mmHg, pulsas padidėjęs iki 110 k / min., toks epizodas yra buve?s ir anksc?iau. Kadangi toks atsakove?s sveikatos bu?kle?s epizodas yra buve?s ir anksc?iau, pirmosios instancijos teismas pagri?stai sprende?, kad ne?ra galimybe?s nustatyti, jog atsakove?s sveikatos pabloge?jimas yra susijęs bu?tent su atleidimu is? darbo. Atsakove?s pateikti gydymo is?laidu? kvitai negali bu?ti vertinami nustatant tariamai patirta? turtine? z?ala?, nes iš jų neįmanoma nustatyti, uz? kokias konkrec?iai paslaugas ji moke?jo gydymo i?staigose, pavyzdžiui, UAB ,,Osteopatijos centras“, ar s?ios paslaugos buvo skirtos gydyti / sumaz?inti auks?c?iau minimus atsakove?s simptomus, kuriuos pastaroji akcentuoja byloje.

13.4. Atsakove? nepateikė jokiu? i?rodymu?, argumentu?, skaic?iavimu?, sudaranc?iu? pagrinda? spre?sti, kad byline?jimosi is?laidos paskirstytos netinkamai ar yra nepagri?stai per didele?s. Is? ies?kove?s pras?ytos priteisti byline?jimosi is?laidos uz? procesiniu? dokumentu? parengima? nevirs?ija Rekomendacijose nustatytu? dydz?iu?, net ir pride?jus atstovavimo teisme is?laidas, kurios sudaro 816,75 Eur is? visos byline?jimosi is?laidu? patirtos sumos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

16. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 8 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 18 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovė nuo 2017 m. gegužės 8 d. priimta dirbti projektų vadove. Vadovaujantis 2018 m. balandžio 1 d. darbo sutarties 1.2 punkto pakeitimu, atsakovė pradėjo eiti pardavimų ir marketingo vadovės pareigas. Nuo 2018 m. birželio 5 d. atsakovei suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o šioms pasibaigus, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. – atostogos vaikui prižiūrėti. Atsakovė 2019 m. liepos 30 d. pateikė prašymą priimti ją nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. dirbti pardavimų ir marketingo vadovės pareigose. Ieškovės direktorius B. V. 2019 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu laišku informavęs atsakovę, jog kaip ir minėjo pokalbio metu, ši laukiama sugrįžtant į darbus tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos darbo sutartyje ir jos 2018 m. balandžio 1 d. pakeitime. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. išsiuntė savo atsakymą, jog nesutinka su 2019 m. rugpjūčio 1 d. susitikimo su vadovu metu nurodytu būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu, t. y. penkių darbo dienų per savaitę nuo 8.00 val. iki 17.00 val. darbu ieškovės patalpose Kėdainiuose, prašydama užtikrinti jai galimybę dirbti iš namų, kompensuojant dėl to patirtas išlaidas. Ieškovės direktorius B. V. tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 6 d., atsakovei atrašęs, jog darbdavė sutinka dėl atsakovės darbo nuotoliniu būdu penktadalį laiko, kurio išdėliojimas per darbo savaitę – susitarimo reikalas; kitu metu darbas numatytas bendrovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai.

17. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymu dėl pakeistų darbo sąlygų, nesant darbuotojos sutikimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Vykstant darbo bylos nagrinėjimui, 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. surašyti aktai, patvirtinti ieškovės direktoriaus B. V. ir vyr. administratoriaus G. V. parašais, kuriuose nurodyta, kad atsakovė be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ne tik 2019 m. rugpjūčio 14 d., kada turėjo atvykti remiantis jos pačios 2019 m. liepos 30 d. prašymu, tačiau ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsakovei 2019 m. rugpjūčio 14 d. aktas dėl neatvykimo į darbą ieškovės direktoriaus B. V. persiųstas elektroniniu laišku, prašant iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikti pasiaiškinimą, kartu įspėjus, jog nesant pateisinamų priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į darbą, ieškovė pasilieka teisę nutraukti darbo sutartį remdamasi DK 58 straipsniu. Atsakydama į ieškovės direktoriaus B. V. 2019 m. rugpjūčio 14 d. elektroninį laišką, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniame laiške nurodžiusi, jog nesutinka su pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ir yra pasirengusi dirbti iš namų, laukdama darbinių pavedimų.

18. Darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 atsakovės 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymas tenkintas iš dalies, nusprendžiant išieškoti atsakovės naudai iš ieškovės 1 647,71 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 metų rugpjūčio mėnesį.

19. Atsakovė 2019 m. spalio 8 d. pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą informuota, kad dėl neatvykimų į darbą ieškovė priversta fiksuoti šiurkštų darbuotojos darbo pareigų pažeidimą, ją pagal DK 58 straipsnį atleidžiant iš užimamų pareigų.

20. Atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2019 m. lapkričio 6 d. prašymu dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, prašydama pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai, grąžinti ją į darbą ir priteisti iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo įvykdymo dienos, 950,00 Eur turtinę žalą ir 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-7529 darbo byloje Nr. APS-102-21102 atsisakyta nagrinėti atsakovės 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą, nustačius, jog jis nagrinėtinas teisme.

21. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), 2019 m. spalio 31 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės prašymas nepagrįstas ir priteisti iš jos ieškovės naudai išmokėtą 1 647,71 Eur (neatskaic?ius mokesc?iu?) darbo užmokestį bei bylinėjimosi išlaidas. Darbo ginčų komisijai 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-7529 darbo byloje Nr. APS-102-21102 atsisakius nagrinėti atsakovės 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą, atsakovė atitinkamai į bylą 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė pradinį priešieškinį, kurį patikslino 2020 m. sausio 20 d., prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į buvusį darbą ir priteisti iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 1 542,99 Eur turtinės žalos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas, kad pagal šalių tarpusavio praktiką, atsakovė dirbo nuotoliniu būdu Vilniuje, todėl įrodymų, jog darbo funkcijos nuo 2018 metų dėl gamybinių ar organizacinių priežasčių būtų pasikeitusios, jas galint atlikti tik iš bendrovės patalpų Kėdainiuose, nepateikus, nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. fiksuotų neatvykimų į darbą pagrindu įvykdytas atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnį – neteisėtas, todėl taikytinas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas gynimo būdas; teisinga ir proporcinga padarytos neturtinės žalos kompensavimui – 500,00 Eur suma; atsakovės patirti negalavimai ir išlaidos nesusijusios su ieškovės veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

22. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą ir pabrėžė, kad jos įsitikinimu atsakovė iš darbo buvo atleista teisėtai, tačiau apeliacinio skundo neteikė, be kita ko, kaip galima spręsti iš atsakovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimą įvykdydama. Ieškovės veiksmai suponuoja išvadą, jog nepaisant atsiliepime į apeliacinį skundą minimų hipotetinio pobūdžio pasvarstymų, iš esmės atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas nėra kvestionuojamas. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų atsakovės neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių ir turtinės, neturtinės žalos atlyginimo.

23. Atsakovės teigimu, dėl DK 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų garantijų ieškovei ją galėjus teisėtai atleisti tik DK 59 straipsnio pagrindu, jai priklauso 6 VDU dydžio išeitinė išmoka.

24. DK 61 straipsnio 3 dalyje, kuria remiasi atsakovė, numatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, nurodant, kad darbo sutartis su jais negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į DK 61 straipsnio 3 dalies nuostatos formuluotę, draudžiant nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), ji gali pasibaigti šalių susitarimu (DK 54 straipsnis), darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis), darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis), darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), darbdavio valia (DK 59 straipsnis), suėjus terminuotos darbo sutarties terminui (DK 69 straipsnis). Akivaizdu, jog DK 61 straipsnio 3 dalies analizė leidžia atmesti kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog dėl jai galiojančių garantijų, darbdavė negalėjo jos atleisti kitu negu DK 59 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kai ribojimas aiškiai numatytas tik darbo sutarties pasibaigimo darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis) atveju. Priešingas DK 61 straipsnio 3 dalies aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų įstatymų leidėjo valios, ribojant vienos iš darbo teisinių santykių, t. y. darbdavės, teises. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ieškovei nebuvo draudžiama pasinaudoti jai suteikta teise ir nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, nemokant išeitinės išmokos, darbuotojai be pateisinamos priežasties tam tikrą laikotarpį nevykus į darbą (DK 58 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atleidimo iš darbo teisėtumą, negalėjo pakeisti darbdavės pasirinkto atleidimo iš darbo pagrindo ir jį perkvalifikuoti į DK 59 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytąjį. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje, pažymint, jog teismas neturi teisės parinkti kito pagrindo, kuriuo darbdavys nesirėmė (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1235-852/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2014). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui pripažinus darbuotojos atleidimą iš darbo neteisėtu dėl darbdavės padaryto DK imperatyvių normų pažeidimo, jos pažeistos teisės, ieškovei atsakovės grąžinimo į darbą nepageidaujant, pagrįstai buvo ginamos DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, laikant, jog darbo sutartis su darbuotoja nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, jog DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto gynimo būdo taikymas atsakovės interesų nepažeidžia, priešingai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jis iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrina darbuotojo patirtų netekimų kompensavimą, kita vertus, švelnina darbdavei tenkančius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

25. Egzistuojant DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios teisės normos taikymo sąlygoms, atsakovė prašė priteisti patirtą 1 542,99 Eur turtinę ir 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde ji nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti 1 542,99 Eur turtinę žalą, klaidingai vertino, jog patirtos išlaidos susijusios su nugaros ir stuburo skausmais, iš tikrųjų atsiradus širdies problemoms, skausmui širdies plote, padidėjusiam pulsui ir kraujo spaudimui dėl ieškovės neteisėtais veiksmais sukelto streso.

26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais atsakovės apeliacinio skundo motyvais. Atsakovė apeliaciniame skunde aiškiai pabrėžusi, jog nugaros ir stuburo skausmai (radikulopatiniai skausmai) buvo nėštumo metu 2018 metų balandžio-birželio mėnesiais, tačiau su tuo susijusių išlaidų ji neprašo priteisti, su ieškovės neteisėtais veiksmais siedama tik širdies problemas, skausmą širdies plote, padidėjusį pulsą ir kraujo spaudimą. Būtent minėti simptomai detalizuojami UAB ,,MediCA klinika“ 2019 m. lapkričio 7 d. išrašytame medicinos dokumentų išraše / siuntime, nurodant, kad atsakovė skundžiasi skausmu širdies plote, už mentės, skausmas plinta į kairę ranką, pakilo spaudimas iki 140 / 70 mmHg, padidėjo pulsas iki 110 k / min.; toks epizodas yra buvęs ir anksčiau; su metoprololiu būklė pagerėjo; rekomenduota planiškai tirtis pas gydytoją kardiologą. Atsakovei diagnozuota tachikardija (nepatikslinta), autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas (nepatikslintas). Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vidaus ligų gydytojo 2019 m. lapkričio 19 d. konsultacijos matyti, jog atsakovei 2019 m. lapkričio 19 d. apie 16.00 val. staiga atsirado tankus širdies plakimas, krūtinės skausmas, kuris plinta į dešinę mentę; panašus epizodas buvo 2019 m. lapkričio 7 d.; atsakovė kvietė greitąją medicinos pagalbą; pagrindinė diagnozė – tachikardija (nepatikslinta). UAB ,,MediCa klinika“ 2019 m. lapkričio 7 d. užsakyti alanininės transaminazės, asparagininės transaminazės, hematologinis kraujo, gliukozės, kalio, lipodogramos, natrio, tirotropinio hormono tyrimai; VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale 2019 m. gruodžio 23 d. išrašyti siuntimai veloergometrijos ir elektrokardiografijos tyrimams; 2020 m. sausio 8 d. – Holter monitoravimui; 2020 m. sausio 16 d. atsakovė užsiregistravusi pas kardiologą. Kartu su 2019 m. gruodžio 11 d. priešieškiniu ir 2020 m. sausio 20 d. patikslintu priešieškiniu atsakovė pateikusi ir UAB ,,Eurovaistinė“ 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo čekį; medicininių paslaugų, suteiktų UAB ,,Osteopatijos centras“ už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. sausio 2 d., pirkimo čekius; VšĮ Centro poliklinikos Diagnostikos centro 2019 m. lapkričio 8 d. pirkimo čekį, išrašytą už kraujo paėmimą iš venos, troponino ir D-dimerų nustatymą; UAB ,,Medicina praktika laboratorija“ 2019 m. lapkričio 22 d. pirkimo čekį už alaninaminotransferazę, aspartataminotransferazę, automatizuotą hematologinį (kraujo) tyrimą, automatizuotą juostelinį šlapimo tyrimą, kalį, lipidogramą, gliukozę, natrį, tireotropinį hormoną.

27. Nutarties 26 punkte minėta, jog turtinė žala, atsiradusi dėl neteisėtų darbdavės veiksmų atsakovę atleidžiant iš darbo, jos teigimu – tai išlaidos, patirtos gydant širdies problemas, skausmą širdies plote, padidėjusį pulsą ir kraujo spaudimą, nes su nugaros ir stuburo skausmais susijusių išlaidų ji priteisti neprašė, pastarieji atsiradę nėštumo metu 2018 metų balandžio-birželio mėnesiais, tačiau pati tiek 2019 m. gruodžio 11 d. pradiniame, tiek 2020 m. sausio 20 d. patikslintame priešieškiniuose pabrėžė, jog medicininės paslaugos, už kurias, kaip minėta į bylą buvo pateikti UAB ,,Osteopatijos centras“ laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. sausio 2 d. išrašyti pirkimo čekiai, tai masažai, atlikti pagal nurodytą gydymą. Į bylą nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, indikuojantys paskirtą gydymo būdą masažais širdies problemoms, skausmui širdies plote, padidėjusiam pulsui ir kraujo spaudimui gydyti. Pagrįstai galima manyti esant labiau tikėtiną aplinkybę, jog masažai buvę skirti ne minėtoms sveikatos problemoms gydyti, o būtent nugaros ir stuburo skausmams mažinti. Analogiškai darytos išvados sąsajumo prasme galima vertinti ir UAB ,,MediCA klinika“ 2019 m. lapkričio 7 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame atsakovei rekomenduoti pratimai, stiprinantys nugaros raumenis, išrašytos Lornoxicam tabletės nuo uždegimo ir reumato (žr., pavyzdžiui, https://www.vaistai.lt/kompensuojamas-vaistas/raumenų-ir-skeleto-sistemą-veikiantys-vaistai/priešuždegiminiai-ir-priešreumatiniai-vaistai/xefo-rapid-8mg-plėvele-dengtos-tabletės-n10-li-lex-ano.html), arklių balzamas. Taigi, nors atsakovė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad išlaidos patirtos gydantis nugaros, stuburo skausmus, tačiau tiek jos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, tiek ir įrodymai, esantys byloje teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingos išvados. Kadangi ji pati aiškiai nurodė, jog dėl neteisėtų darbdavės veiksmų prašo atlyginti tik išlaidas, susijusias su širdies problemomis, skausmu širdies plote, padidėjusiu pulsu ir kraujo spaudimu, jos reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas dėl kitokio pobūdžio sveikatos problemų, konkrečiai – nugaros ir stuburo skausmų, laikytinas akivaizdžiai prieštaringu ir nepagrįstu.

28. Pasisakydama dėl atsakovės turėtų širdies problemų, skausmo širdies plote, padidėjusio pulso ir kraujo spaudimo, teisėjų kolegija negali nepastebėti, jog, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir ieškovė, UAB ,,MediCA klinika“ 2019 m. lapkričio 7 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nusiskundimų grafoje nurodyta, jog epizodas, apimantis skausmą širdies plote, už mentės, plintantį į kairę ranką, pakilusį spaudimą ir padidėjusį pulsą yra buvęs ir anksčiau, su metoprololiu būklė pagerėjo; rekomenduota planiškai tirtis pas gydytoją kardiologą. Atsižvelgiant į tai, jog minėto pobūdžio informacija įrašyta nusiskundimų grafoje, galima teigti, jog ją nurodžiusi į gydytoją besikreipusi pati atsakovė. Tai reiškia, jog ir anksčiau ji buvo jautusi nurodytus simptomus (būtent tokia reikšmė turėtų būti įrašo, jog toks epizodas yra buvęs ir anksčiau,) todėl jai buvo paskirtas gydymas metoprololiu, rekomenduojant planiškai tirtis pas gydytoją kardiologą, ir būklė pagerėjo. Šiuo atveju iš vienintelio įrašo UAB ,,MediCA klinika“ 2019 m. lapkričio 7 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime negalima nustatyti, kada konkrečiai atsakovei iki 2019 metų lapkričio mėnesio buvo pasireiškę nurodyti simptomai, kuriems gydyti jai paskirtas metoprololis, kiek laiko jie tęsėsi, kas lėmė jų atsiradimą. Kitaip tariant, negalima įsitikinti aplinkybe, jog atsakovės negalavimai atsiradę ją 2019 m. spalio 8 d. neteisėtai atleidus iš darbo, iki to laiko jų, kaip įrodinėja atsakovė, nepatyrus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog atsakovės patirtos išlaidos tyrimams ir vaistams priežastiniu ryšiu buvo susijusios su atsiradusiomis širdies problemomis, skausmu širdies plote, padidėjusiu pulsu ir kraujo spaudimu, kuriuose tiesiogiai būtų nulėmę ieškovės neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis).

29. Dėl neturtinės žalos dydžio atsakovė nurodžiusi, jog šis nepagrįstai sumažintas, neatsižvelgiant į jos patirtą sveikatos pablogėjimą, širdies problemas, skausmą širdies plote, padidėjusį pulsą ir kraujo spaudimą, neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į nutarties 26-28 punktuose pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovei neįrodžius, kad patirtus sveikatos negalavimus lėmė ieškovės neteisėti veiksmai, nėra pagrindo jais remiantis kvestionuoti priteistinos neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu įvertinus bylos faktinę individualią situaciją, jog, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė bendrovėje išdirbo du metus (dalį laiko būdama nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose), buvo atleista diskriminuojančiu pagrindu, nėra pagrindo su juo nesutikti, darant išvadą, kad darbuotojai padaryta skriauda teisingai atlyginama priteisiant 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai aiškindamas ir taikydamas žalos atlyginimo dydžio nustatymą reglamentuojančią CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei nenukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.??? ???

Dėl procesinės bylos baigties

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to šis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Atsakovė, be kita ko, nesutikusi su pirmosios instancijos teismo priteistomis iš jos ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidomis, kurios, jos nuomone, turėjo būti sumažintos mažiausiai 356,76 Eur suma, nuo 2019 m. sausio 1 d. esant pakeistiems darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifams, pagal kuriuos 2019 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) turėjo būti indeksuotas 1,289 karto.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu.

33. Taigi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, aktualūs darbo teisinių santykių kontekste, įpareigojant draudėją (darbdavį) perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidinant 1,289 karto, ir pakeisti darbo sutartį, perkėlus valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pritaikius analogišką indeksavimą Lietuvos statistikos departamento skelbiamam užpraėjusio ketvirčio vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui šalies ūkyje (be individualių įmonių), jį 1,289 karto net ne dididant, priešingai negu numatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, o mažinant, kaip atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, būtų formuojama ydinga praktika, neturint tam jokio įstatyminio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovės samprotavimai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo normų aiškinimo prasme, nukrypstant netgi nuo jų tiesioginio turinio, laikytini akivaizdžiai nepagrįstais. Kitų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovei nepateikus, deklaratyvus nesutikimas su priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu negali būti pripažįstamas pakankamu pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl jų atitikties Rekomendacijoms revizuoti.

34. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą prašiusi priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2346-631/2020 palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė