- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2-1006-512/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10962-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Lina Miškinienė
dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokato padėjėjai Linai Miškinienei, atsakovui A. V., institucijos atstovei A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiui vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas A. V., bendrauja su sūnumi D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvauja jį auklėjant tokia tvarka: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 17:00 val. savo jėgomis ir lėšomis paimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos. Atsakovas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos bei jį grąžindamas ieškovei, privalo atsižvelgti į vaiko dienos rėžimą, ugdymosi procesą (t.y. jei nurodytu metu vaikas lanko darželį, mokyklą, užsiėmimus, dalyvauja varžybose ir pan. A. V. privalo užtikrinti tinkamą darželio, mokyklos, užsiėmimų lankymą, pamokų paruošimą ir pan.) Jeigu minėti savaitgaliai sutampa su birželio 30 d. (močiutės (ieškovės (mamos) gimtadienis), gegužės pirmasis sekmadienis (motinos diena) šias dienas su vaiku praleidžia mama I. K.. Neporiniais metais, pradedant nuo 2019 metų tėvas praleidžia su vaiku pagal katalikų tikėjimą religines švenčių dienas - Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11:00 val. ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d. iki 17:00 val. vaiko mamai I. K. į vaiko gyvenamąją vietą. Poriniais metais, pradedant nuo 2018 metų šias šventes su vaiku praleidžia vaiko mama I. K. Poriniais metais (2020, 2022 m. ir t.t.) vaiko tėvas praleidžia su vaiku Šv. Velykas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10:00 val. ir grąžinant vaiką antrąją Šv. Velykų dieną iki 17:00 val. vaiko mamai I. K. į vaiko gyvenamąją vietą. Kitus metus (neporiniais metais, pradedant nuo 2019) Šv. Velykas su vaiku praleidžia vaiko mama I. K.. Kas antrus metus, poriniais metais, pradedant nuo 2018 m. tėvas bendrauja su vaiku Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.). Atsakovas savo lėšomis ir jėgomis vaiką paima šventės išvakarėse 18:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina mamai į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 17:00 val. Neporiniais metais, pradedant nuo 2019 metų, Naujuosius Metus su vaiku praleidžia vaiko mama I. K. Vaiko tėvas kasmet turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį (gruodžio 6 d.), tėvo dieną. Vaikas paimamas šventės dieną 11:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas mamai į vaiko gyvenamąją vietą iki 17:00 val. Vaiko tėvas turi teisę kasmet švęsti vaiko gimtadienį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 15:00 val. ir grąžinant vaiko mamai į vaiko gyvenamąją vietą iki 18:00 val.. Atsakovas apie negalėjimą paimti vaiko iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, privalo pranešti žinute iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dvi dienas vaiko mamai. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio proga, atsakovas privalo pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali. Vaiko tėvas neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko mamos rašytinio sutikimo. Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu pradėjo kartu gyventi nuo 2013 m. Susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. V., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Gyvenant kartu ketverius metus, atsakovas vartojo alkoholį, gydėsi nuo alkoholio priklausomybės Kretingos mieste. Dėl nuolat patiriamo atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, kurį matydavo ir sūnus D. V., ieškovė su sūnumi išėjo iš namų ir apsistojo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinyje. Nuo 2017-08-10 iki 2017-08-14 ieškovei ir nepilnamečiui D. V. buvo teikta apgyvendinimo krizių centre paslauga, o nuo 2018-11-08 iki dabar - psichosocialinė pagalba, apimanti socialinio darbuotojo bei psichologo konsultacijas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 16114-838/2018 buvo patvirtinta ieškovės I. K. ir atsakovo A. V. sudarytos taikos sutarties sąlygos: nepilnamečio D. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, I. K.. Atsakovas A. V. sūnaus D. V. išlaikymui kas mėnesį pariodiškai perveda po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinių išmokų iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas siekia intensyviai bendrauti su sūnumi, tačiau pažymėtina tai, kad bendravimo su vaiku metu atsakovas sąmoningai nuteikinėja sūnų prieš ieškovę, psichologiškai jį traumuoja, gąsdina ieškovę. Atsakovo sąmoningi veiksmai, t.y. vaiko nuteikinėjimas prieš ieškovę, siekiant ieškovę įskaudinti, įžeisti, sužlugdyti, visapusiškas manipuliavimas vaiku daro didelę žalą vaiko psichinei, emocinei raidai. Ieškovė pažymi, kad vaiko emocinė būsena, elgesys po pasimatymo su tėvu ryškiai pasikeičia: jis tampa labai dirglus, pastebima dažna nuotaikų kaita, vaiko elgesyje atsiranda nevaldomi pykčio priepuoliai. Dėl atsiradusių emocinių, psichinių vaiko sutrikimų, kuriuos sąlygbja išimtinai atsakovo elgesys, ieškovė yra priversta ir ateityje bus priversta, jeigu atsakovo elgesys nepakis, dėl dar didesnių vaiko psichinės sveikatos sutrikimų kreiptis į medikus (psichologą, neurologą) pagalbos. 2018-08-30 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, vykusio posėdžio metu, kuriame dalyvavo atsakovas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės ir krizių centro socialinės darbuotojos, buvo sudarytas laikinas tarpusavio tėvų susitarimas dėl vaiko bendravimo tvarkos. Tačiau atsakovas nevisada laikosi pasirašyto susitarimo ir reikalauja su vaiku bendrauti tik jo norimu ir jam patogiu laiku, neatsižvelgiant nei į vaiko dienos režimą, nei į ieškovės užimtumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai (ginčas) dėl bendravimo su vaiku, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad jam nėra patogus nustatytas konkretus susitikimo su vaiku grafikas dėl pamaininio darbo pobūdžio. Jis dirba UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ talmanu ir jam taikoma suminė darbo laiko apskaita, grafikas yra slenkantis. Grafike nustatyta pamainos trukmė 12 valandų. Dieninėje pamainoje darbo pradžia 8 val. ryto, pabaiga – 20 val. vakaro. Naktinėje pamainoje – darbo pradžia 20 val. vakaro, pabaiga – 8 val. ryto. Nesutinka, kad būtų nustatyta pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Jo nuomone, susitikimai savaitgaliais gali būti derinami atsižvelgiant į jo darbo grafiką. Tai galima suderinti tarpusavio sutarimu prieš ateinantį mėnesį, patvirtinus jo darbo grafiką. Jam turi būti kompensuojami pasimatymai su sūnumi, jei jis dėl darbo grafiko negalės bendrauti su vaiku nustatytu laiku.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė palaiko ieškinį jame nurodytų aplinkybių pagrindu ir prašo patenkinti.
Atsakovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su vaiku tvarką, kuri būtų priderinta prie jo darbo grafiko.
Institucijos atstovės nuomone, turi būti tenkinti ieškinio reikalavimai, nes atsakovas negali bendrauti su vaiku tik jam patogiu metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kai tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis).
Šioje byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi 2013 m.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. V. 2017 m. rugpjūčio 10 d., dėl iš atsakovo pusės patiriamo fizinio ir psichologinio smurto, ieškovė su sūnumi išėjo iš namų ir apsigyveno BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Šios institucijos išvadose nurodoma, kad nebuvo pastebėta, kad vaikas iš kurio nors iš tėvų patirtų psichologinį, emocinį ar fizinį smurtą. Vaikas nurodė, kad pas tėtį būti jam patinka, ten daug žaidžia kompiuteriu. Specialistų nuomone, vaikui esant su tėvu nėra laikomasi dienos rėžimo, vaikas nuteikinėjamas prieš mamą, po buvimo su tėvu jis tampa dirglus, pastebima dažna nuotaikų kaita, pykčio priepuoliai. Tačiau šios aplinkybės, išvados, nelaikytinos pagrindu taikyti atsakovo atžvilgiu maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principo ribojimus. Byloje nėra įrodymų, kad jis veiktų priešingai vaiko interesams, darytų jam fizinę ar moralinę žalą.
Teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo pageidavimas bendrauti su vaiku pačiam atsakovui patogiu laiku, negali būti laikomas pagrįstu, nes tokia neapibrėžta bendravimo tvarka sudarytų nestabilų vaiko dienos rėžimą, darželio (vėliau ir mokyklos) lankymo stabilumą bei pažeistų nuolat su vaiku gyvenančios mamos teises laiku planuoti vaiko laisvalaikį, užsiėmimų lankymą ir pan. Tai liečia ir galimybę atsakovui kompensuoti tą bendravimo su vaiku laiką, kai jis dėl savo darbo pobūdžio negalės susitikti su vaiku.
Minėta, šio pobūdžio bylose, teismas nėra saistomas pareikštais reikalavimais ir gali priimti sprendimą dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje šalys nepareiškė reikalavimų dėl galimybės atsakovui su vaiku bendrauti vaiko atostogų metu bei įvairiomis ryšio priemonėmis (telefonu, skype ir pan.). Teismo nuomone, nustačius galimybę atsakovui su sūnumi bendrauti tokiu būdu, būtų maksimaliai išsaugota tėvų teisė proporcingai ir lygiai bendrauti su vaiku ir tam tikra prasme kompensuotų atsakovo praradimus kai jis dėl darbo pobųdžio negalės su sūnumi praleisti vieno ar kito savaitgalio. Laikytina, kad nepertraukiamas 14 d. praleidimo su vaiku laikas vasaros atostogų metu ir 5 d. vienų iš rudens ar pavasario atostogų metu geriausiai atitiks vaiko ir atsakovo interesus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl darbo pobūdžio atsakovas niekada neturės galimybės bendrauti su vaiku nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Todėl nustatytinas bendravimo su vaiku savaitgaliais laikas turi prasidėti šeštadienį.
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį bei netaikyti šios tvarkos, jei tai sutaps su pirmuoju gegužės mėn. savaitgaliu – Motinos diena. Akivaizdu, kad taisutaps kasmet, todėl ieškovės siūlomi savaitgaliai keistini į porinius (antrą, ketvirtą) mėnesio savaitgalius. Netenkintinas reikalavimas dėl negalėjimo atsakovui bendrauti su vaiku kiekvienų metų birželio 30 d. (ieškovės mamos gimtadienis), nes tėvų teisės vaikų atžvilgiu yra prioritetinės prieš kitus asmenis.
Pagal teismo nustatomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką vaikas visais atvejais turi būti paimamas ir grąžinamas iš/į savo gyvenamąją vietą. Iš dalies tenkinamas ieškovės reikalavimas prieš dešimt dienų informuoti ją apie tai, jei atsakovas negalės nustatyta tvarka pasimatyti su vaiku. Nustatytinas išankstinis penkių dienų pranešimo terminas. Atsakovas taip pat prieš dešimt dienų turi informuoti ieškovę apie numatomą vaiko pasiėmimą atostogų metu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko išvežimas be kito tėvo (motinos) žinios į užsienio šalį laikomos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo priešingai vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme advokatei Kristinai Pralgauskaitei sumokėjo 500 Eur, advokato padėjejai Linai Miškinienei sumokėjo 130 Eur. Pateikė prašymą visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Patenkinus ieškinio 50 proc. reikalavimų, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistina 315 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 37,50 Eur žyminio mokesčio, ieškovei (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis), iš viso 352,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti A. V. bendravimo su sūnumi D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 val. iki sekmadienio 17:00 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą;
kiekvienų metų vasaros atostogų metu 14 dienų A. V. pirmą atostogų dieną vaiką pasiimant 11 val. iš jo gyvenamosios dienos ir paskutinę atostogų dieną grąžinant 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą atostogų laiką A. V. prieš 10 dienų informuoja vaiko motiną;
vaikui pradėjus lankyti mokyklą - poriniais metais 5 dienas vaiko rudens atostogų metu, o neporiniais metais 5 dienas vaiko pavasario atostogų metu vaiką pasiimant 11 val. iš jo gyvenamosios dienos ir grąžinant 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą atostogų laiką A. V. prieš 5 dienas informuoja vaiko motiną;
kiekvieną savaitės ketvirtadienį nuo 19 val. iki 19.30 val. telefonu, ,,Skype“ programa ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
neporiniais metais, pradedant nuo 2019 metų A. V. praleidžia su vaiku Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11:00 val. ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d. iki 17:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
poriniais metais, pradedant nuo 2020 metų vaiko tėvas praleidžia su vaiku Šv. Velykas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10:00 val. ir grąžinant vaiką antrąją Šv. Velykų dieną iki 17:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
poriniais metais, pradedant nuo 2020 m. tėvas bendrauja su vaiku Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.). Atsakovas vaiką paima šventės išvakarėse 18:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina mamai į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 17:00 val.;
A. V. kasmet turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį (gruodžio 6 d.), tėvo dieną. Vaikas paimamas šventės dieną 11:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas mamai į vaiko gyvenamąją vietą iki 17:00 val.
A. V. turi teisę kasmet švęsti vaiko gimtadienį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 15:00 val. ir grąžinant vaiko mamai į vaiko gyvenamąją vietą iki 18:00 val.;
apie negalėjimą bendrauti su vaiku metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio proga, atsakovas privalo pranešti ne vėliau kaip prieš penkias dienas;
vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali;
vaiko tėvas neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko mamos rašytinio sutikimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. V. 352,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išlaidų ieškovei I. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.