- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- 1-157-482/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06077-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kaltinamasis
- A. P.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorams Eglei Privenienei, Nerijui Brundzai, mažametės nukentėjusiosios G. B. atstovei pagal įstatymą R. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 3 dalį, ir 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamoji A. P. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, tai yra 2017-02-06 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, kilusio konflikto metu tyčia delnais sudavė tiksliai nenustatytą kiekį kartų savo mažametei dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), per veidą ir galvos sritį bei grindų šepečio kotu vieną kartą sudavė į galvos ir kairės kojos sritis, tuo sukeldama G. B. fizinį skausmą.
Kaltinamoji buvo kaltinama, kad grasino sunkiai sutrikdyti mažametės sveikatą, tai yra 2017-02-06 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, kilusio konflikto metu grasino G. B. sutrikdyti sveikatą, tai yra sakydama apiplikinsiu karštu vandeniu, tokiais savo veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta mažametės nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamoji A. P. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad sūnus M. P. grįžo namo ir paklausė, ar neskambino socialinė pedagogė iš mokyklos. Ji atsakė, kad ne, tada sūnus paklausė, ar neskambino iš vaiko teisių apsaugos tarnybos. Ji atsakė, kad neskambino ir paklausė, kas atsitiko. Sūnus pasakė, kad G. pagavo rūkant mokykloje su drauge A.. Po kiek laiko G. B. grįžo iš mokyklos. Ji dukrą pasišaukė, paklausė, kaip sekėsi mokykloje, paklausė, kas atsitiko mokykloje. G. B. sakė, kad nieko neturi jai pasakyti. Atėjus broliui, G. B. ir toliau gynėsi, kad nerūkė prie mokyklos. Tada ji pasakė, kad paskambins A.. T. G. prisipažino, kad rūkė. Ji G. pasakė, kad rytoj bus Gerovės komisija ir ji pasakysiu apie jos elgesį. Tuo metu namuose buvo visi. Ji dukrai negrasino, jos nemušė. Šiuo metu dukra gyvena kartu su ja, ji grąžinta į šeimą. Mokyklos socialinė darbuotoja pasakė, kad dukra nelinkusi fantazuoti, tačiau dėl šios darbuotojos net sūnų turėjo pervesti į kitą mokyklą. Fizinio smurto prieš dukrą niekada nenaudojo.
Nukentėjusiosios atstovė R. R. paaiškino, kad jai nžinoma, kad vasario 6 d. buvo prieš G. B. smurtaujama. Vasario 7 dieną, po minimalios priežiūros svarstymo paskyrimo, mergaitė buvo atvežta į Globos namus, ir ji papasakojo, kad mokykloje su broliu M. rūkė, grįžo namo, brolis išsigynė, o prieš ją smurtavo : mušė per galvą ir mušė ir šluotos kotu. Viskas taip susipynę, ką ji pasakojo, nes daug atvejų. G. B. gyvena Marijampolės vaiko tėviškės namuose, šeimynoje Nr. 4. Galvojant, kad G. prasidėjusi paauglystė, yra elgesio problemų, bet jos ne tokios didelės. Pas juos mergaitė grįžta laiku, namų darbus atlieka, elgiasi normaliai, kambarį tvarkosi. Jai priekaištų neturi. Mergaitė turi polinkį žaloti save, bet ji nėra blogas vaikas. Jai būdinga fantazuoti, bet jei meluoja, greitai išsiduoda. Šis įvykis paliks didelę nuoskaudą širdyje. Miego metu G. B. kalba nesąmoningai „mama nemušk“, ir dengiasi veidą rankomis. Mergaitei yra miego sutrikimai : ji sunkiai užmiega ir sunkiai keliasi. Ji užregistruota pas psichiatrą dėl vaistų paskyrimo. G. B. keičiasi, mažiau rūko.
Liudytoja R. Ū. paaiškino, kad vasario 7 d. su G. turėjo eiti į savivaldybę dėl minimalios priežiūros skyrimo. Prieš išeinant į posėdį ji papasakojo, kad vasario 6 dieną, grįžus į namus po pamokų, brolis papasakojo mamai, kad ji rūkė, kad mama supyko, barė, kad ją paklupdė į kampą, kad ilgai klūpėjo iki 8-9 vakaro, kad leido valgyti ir pamokas paruošti, kad kelis kartus šepečio kotu trenkė per galvą, guzas yra, bet ji mergaitės neapžiūrėjo. Posėdyje, kai komisijos nariai klausinėjo, mamos ir mergaitės prašė išeiti, prašė jos papasakoti, ką žino, tai komisijos nariams ji papasakojo, ką mergaitė jai buvo pasakojusi. Apie grasinimus jai sakė, kad šaukė, barė mama A. Į Gerovės komisiją kreipėsi pati mama, nes buvo elgesio problemų mokykloje, namuose. Jie mokykloje tokių problemų neįžvelgė, 2016 m. buvo Gerovės komisija, bet tada mergaitės elgesys pagerėjo. Pati G. ieško pagalbos, kreipiasi, lanko konsultacijas. Probleminis elgesys kyla dėl emocinių išgyvenimų, iš šeimos. G. linkusi išeiti iš pamokos savavališkai. Būna, kad pasėdi koridoriuje vieną pamoką, pas juos ateina. Kartais elgesys būna iššaukiantis, kai būna supykusi. Būna impulsyvi. Yra rūkymo problema. Apie vagiliavimus žino iš mamos. Pačioje mokykloje vagysčių nepasitaikė. Rugsėjo 1 dieną mama buvo išvykusi į užsienį, bendraudavo su patėviu V. P. telefonu. Kai grįžo mama, buvo į mokyklą atėjusi, surengė bendrą pokalbį, nes G.tyčiojosi iš kitos mergaitės. Mama buvo atvykusi dėl M., tuo pačiu ji paprašė aptarti ir G.reikalus, bet mama atsakė, kad ne, ji atvyko dėl M.. Pas juos mokėsi M. iš Vaiko tėviškės namų, ji atvyko į mokyklą, norėjo pakalbėti su G.. M. J. buvo nusiteikusi agresyviai, todėl jie neleido susitikti, pakvietė policiją. Tą dieną G. buvo įsibauginusi, bijojo tas mergaites sutikti autobuse. Antrą valandą paskambino mamai, kad grįžtų namo su G., nes ji išsigandusi. Mama sakė, kad tikrai ne, pasakė : „jei mergaitė prisidirbo, tai tegul ir srebia“. Tada mergaitė pratrūko, ji buvo jos kabinete, ji ilgai verkė ir pasakojo, kad jos nemyli, atstumia, kad nenori namo grįžti, kad mokykloje jai geriau. Visi sėda vakarieniauti, jai valgyti į kambarį atneša, kad ją bara, taiko fizines bausmes. Kiek teko su G. bendrauti, trūko nuoširdaus dėmesio, palaikymo iš mamos.
Liudytoja M. A. paaiškino, kad dirba Socialinės pagalbos centre psichologe. Apie G. B. sužinojo iš socialinės pedagogės, kai mergaitė buvo sumušta, buvo paprašyta pakonsultuoti ją. Mergaitė mokykloje buvo pasiskundusi, kad šeimoje psichologinis smurtas, kad šeimoje blogai su ja elgiamasi. G. B. lankėsi konsultacijose gruodžio ir sausio mėnesiais. Po įvykio buvo pas ją atvykusi, bet po to Avikiluose gavo psichologo paslaugas. Su ja vyko 5 susitikimai. Mergaitės elgesys pakitęs, nuotaika bloga, blogai jaučiasi ir dėl bendros savijautos. Konsultacijose jausdavosi ramiai, sakydavo, kad šeimoje ji nevalgo kartu su visais, būna kambaryje atskirai, kad bendraujama su ja kitaip. Bet ji girdėjo tik mergaitės versiją. Po įvykio mergaitė sakė, kad patyrė iš mamos smurtą. Ji prašė mergaitės parodyti vietas, kur smurtauta, bet ji atsakė, kad nieko nematyti. Ar šiuo atveju mergaitė melavo, fantazavo, ji negali pasakyti.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad dirba Marijampolės socialinės pagalbos centre, direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. G. B. žino, teko lankytis šeimoje. Nuo 2008 metų žino šeimą, šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl smurto, tėtis B. smurtavo, po to dėl mamos, kuri vartojo alkoholį, netinkamai prižiūrėjo vaikus. Apie vasario 6 d. smurto atvejį tik žino, bet pati to nematė.
Liudytoja I. S. paaiškino, kad yra Marijampolės socialinės pagalbos centro, psichologinės pagalbos šeimoms tarnybos vadovė. Vasario 6 dienos įvykio dėl smurto nematė. Buvo Gerovės komisija dėl kitų mergaitės problemų, su mama buvo nusprendę ieškoti priemonių. Po to sužinojo, kad mergaitė iš Gerovės komisijos buvo paimta, nes pasiskundė komisijos metu, kad prieš ją buvo smurtauta. Pati to nežino, apie tai papasakojo pati A. P.. Šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų sąrašą, vėliau buvo išbraukta ir įrašyta vėl kitų problemų-girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Buvo abiejų tėvų girtavimas. Su G. B. teko bendrauti, jos skundai tokie, kad jos mama nemyli tiek, tiek kitų vaikų. Kad ją muštų, tuo niekados nesiskundė. Tai nebuvo pirmas skundas, G. sakė, kad parūko, kad su draugais kur nors nueina. Kai atsisėdi su mergaite, ji viską pasakoja, sako, kad daro taip, nes jai taip atrodo. G. B. reikalauja ir labai nori didelio dėmesio sau, nori, kad mama ją apkabintų, mylėtų, šito šeimoje trūko. Mergaitė buvo siunčiame pas psichologą.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad vasario 6 d. buvo namuose ir išgirdo konfliktą, triukšmą virtuvėje. Atėjo į virtuvę ir girdėjo, kaip G. A. P. aiškino, kad nerūkytų, pasakė, kad nieko daugiau neslėps, kad G. važiuos į socializacijos centrą. A. P. pastatė G. į kampą ji ten stovėjo apie valandą laiko, kol išvirė pietūs. Stovėjo kampe vaikų kambaryje. Kai išgirdo triukšmą, buvo po pietų, laiko neprisimena.
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas G. B. apklausos vaizdo ir garso įrašas : 2017-02-15 mažametė G. B., apklausta Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad 2017-02-06 apie 15 val. jai grįžus iš mokyklos, mama pasakė, kad ji rūkė, po to sudavė jai ranka per veidą, šluota sudavė per koją ir veidą ( rodo į kairės kojos šlaunį ir dešinės pusės priekinį viršugalvį), pagrasino apiplikinti karštu vandeniu. Po suduotų smūgių labai skaudėjo galvą. Kiek smūgių sudavė, ji nežino. Galvoje buvo “guziukas”. Tuo metu namie buvo brolis ir patėvis, kurie matė, kaip mama ją mušė virtuvėje ( b.l. 27).
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas M. P. apklausos vaizdo ir garso įrašas : nepilnametis liudytojas M. P. paaiškino, kad 2017-02-06 prie mokyklos matė rūkančią seserį G. B.. Grįžęs po pamokų, apie tai pasakė mamai. Grįžus G., mama su ja kalbėjosi dėl rūkymo, tačiau G. nemušė ( b.l. 51-54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialistas V. V. 2017-02-08 apžiūrėjo G. B., išvadoje Nr.G 111/2017 (09) nurodė, kad G. B. paaiškino, kad šepečio kotu kelis kartus sudavė per galvą ir kairę koją, skundėsi skausmu sumuštose vietose. Objektyviai stuksenant, atžymi skausmingumą viršugalvio dešinės pusės priekinėje dalyje, išorinių kūno sužalojimų nėra. Nenustačius išorinių kūno sužalojimų, sveikatos sutrikdymo nevertino, nurodė, kad jei G. B. 2017-02-06 buvo suduota į galvos ir kairės kojos sritis, dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą ( b.l. 32).
2017-02-07 apžiūrėjus įvykio vietą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po apžiūros paimtas šepetys ( b.l.9-11), kuris apžiūrėtas, nustatyta, kad šepečio kotas medinis 0,928 cm ilgio, šepetys saugojamas Marijampolės apskrities VPK daiktų saugykloje ( b.l.17-18, 22-23).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).
Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji G. B. nurodė, kad A. P. sudavė jai ranka per veidą, šluota sudavė per koją ir veidą, pagrasino apiplikinti karštu vandeniu. Tokias pačias aplinkybes J. B. nurodė ir ją apžiūrėjusiam specialistui V. V., jos atstovei R. R., liudytojams R. Ū., M. A.. Kad G. B. ir A. P. nesutaria, A. P., kaip motina neatlieka savo pareigos, nurodė ir liudytojos A. K., I. S., R. Ū.. Be to, byloje esanti charakterizuojanti medžiaga rodo, kad mergaitė nėra linkusi meluoti, priešingai, socialinio pedagogo, psichologo konsultacijų metu ji pakankamai atvira, nuoširdi ( b.l.96-98), o kaltinamoji A. P. linkusi smurtauti ( b.l.116-117, 105). Nors kaltinamoji ir neigia smurtavusi prieš dukrą, smurto aplinkybės nepatvirtina liudytojai M. P. ir V. P., teismas pastarųjų parodymais nesivadovauja, o vadovaujasi G. B. ir liudytojų R. Ū., M. A., I. S. bei R. R. parodymais, skaito, kad kaltinamosios veika kvalifikuota pagal BK 140 str.3d. teisingai : kaltinamoji smurtavo prieš mažametį asmenį G. B., sudavė jai ranka per veidą ir galvos sritį, grindų šepečio kotu - vieną kartą į galvos ir kairės kojos sritis, tuo sukeldama G. B. fizinį skausmą. Netikėti G. B. parodymais teismas neturi pagrindo, o liudytojas V. P. yra kaltinamosios sugyventinis, suinteresuotas bylos baigtimi, nepilnametis liudytojas M. P. į namus grįžo jau vykstant konfliktui tarp A. P. ir G. B., todėl galėjo ir nematyti, kaip kaltinamoji smurtavo dukters atžvilgiu.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 str.1d. : apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo G. B. nurodė, kad A. P. pagrasino apiplikinti karštu vandeniu. Po šių žodžių mergaitė skundėsi smurtu sukeltu fiziniu skausmu.
BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, , 2K-542/2011, 2K-94/2013,2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra vienintelis duomenų apie kaltinamosios elgesį įvykio metų šaltinis, todėl nors ir teismas nustatė konfliktinius santykius tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, tačiau atsižvelgiant į G. B. parodymus, teismas laiko, kad išsakyti jos atžvilgiu žodžiai :” apiplikinsiu karštu vandeniu”, yra konflikto –pokalbio dėl rūkymo tęsinys : G. B. nenurodė, kad ji išsigando, bijojo, ji tik nurodė, kad jautė skausmą dėl patirto fizinio smurto jos atžvilgiu. Apkaltinamasis teismo nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltinamosios kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą. Tokios teismo išvados gali būti padaromos pašalinus visus prieštaravimus, paneigus abejones. Negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kai surinktų įrodymų nepakanka padaryti atitinkamos išvados. Visos abejonės, kurių išnaudojus visas galimybes, negalima pašalinti turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Kadangi pasakytų žodžių realumo patikimai nepatvirtino kiti įrodymai, visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai, kaltinamoji išteisintina, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 dalyje.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamajai skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę ( BK 54str.2d.). Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskirtina prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Tai baigtas nusikaltimas
Kaltinamoji neteista ( b.l.115), nebausta administracine tvarka (b.l.118), tačiau 2010-10-29 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu pagal BK 140 str. 2 dalį, tai yra dėl nežymaus sveikatos sutrukdymo mažamečio jos sūnaus atžvilgiu ( b.l.116-117). Iš Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-02-10 šeimos buities sąlygų akte nurodytos informacijos seka, kad A. P. šeima socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo įrašyta nuo 2007-01-29 iki 2016-02-17, iš apskaitos šeima buvo išbraukta, kadangi išnyko įrašymo į apskaitą priežastys.Pakartotinai į apskaitą šeima įrašyta 2016-03-01, kadangi motina kategoriškai atsisakė sūnų G. priimti į šeimą po jo pabėgimo iš namų, berniukui buvo nustatyta laikinoji globa ( b.l.83-84). Papildomoje informacijoje nurodyta, kad šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta 2007-01-29 dėl sugyventinio T. B. naudojamo fizinio smurto prieš A. P. ir psichologinio smurto prieš mažamečius vaikus. Pakartotinai įrašyta į apskaitą 2016-03-01, kadangi A. P. sūnui G.buvo nustatyta laikinoji globa. 2017-02-07 iš šeimos paimta G. B., įtarus, kad prieš ją motina panaudojo fisinį smurtą ( b. l.87). Vertinant šias aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamoji charakterizuojama neigiamai.
BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės : bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau nėra teista, jos teigimu, dirba, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas skirti jai švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį- baudą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgus į kaltinamosios šeimos sudėtį, turtinę padėtį, nustatytinas jai ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti, tai yra 10 mėnesių terminas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš šeimos narį-dukrą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 ² straispnyje –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai priemonei vykdyti šešių mėnesių terminą.
Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus ( BK 41str.).
Kaltinamajai paskirta 2017-02-14 kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ( b.l.132-134, BPK 139str.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, šepetys, saugomas Marijampolės apskrities VPK, sunaikintinas kaip menkavertis turtas ( BPK 94 str.1d.4p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-308str. str.teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti ją 753,2 eurų ( 20 MGL) bauda.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72 ² straipsniu paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę- šešis mėnesius dalyvauti smurtį elgesį keičiančiose programose.
A. P. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ( BPK 303str.5d.1p., 3str.1d.1p., 2d.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimais, A. P. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 10 mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801.
sumokėjusi baudą, nuteistoji nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistosios sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti areštu.
Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, šepetį, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip menkavertį ( BPK 94 str.1d.4p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.