- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- eII-1337-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01577-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- G. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-24352-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24253053177).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24352-2024 (toliau ir – Nutarimas) G. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai jam paskirta 800 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 24 d., 16.20 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,56 promilių neblaivumas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 23 d. gautas atsakomybėn patraukto G. A. (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti minėtą Institucijos 2024 m. rugsėjo 13 d. priimtą nutarimą dalyje dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės sušvelninant specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas, pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, paskirtą baudą sumokės, tačiau mano, jog skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėn. laikotarpiui yra per griežta. Pareiškėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, padarė išvadas ir pasižada ateityje nebenusižengti. Pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčia. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra reikalinga dėl darbo pobūdžio bei būtinybės pasirūpinti savo šeima ir senyvo amžiaus tėvais. Pareiškėjas aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, remia įvairias ne pelno siekiančias organizacijas, yra socialiai atsakingas, altruistiškas, dosnus.
Atsiliepimas į pareiškėjo skundą gautas nebuvo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. A. nurodė, jog pažeidimą pripažįsta. Teigia po darbo išgėręs vieną butelį stipraus alaus – 6-7 laipsnių stiprumo. Kadangi buvo nevalgęs pietų, truputį apsvaigo. Planavo eiti papietauti ir tik tada važiuoti namo. Tačiau paskambino kolega, kad reikia atsiimti restauruotą gaminį ir jis nepagalvojęs sėdo už vairo. Apsvaigęs nesijautė. Važiavo laikydamasis taisyklių, tvarkingai ir likus keliems šimtams metrų iki kelionės tikslo buvo atsitiktinai sustabdytas policijos, nes buvo vykdomas reidas. Sustabdžius policijai jo elgesys ir išvaizda nekėlė susirūpinimo, nebuvo jokių neblaivumo požymių, neblaivumas buvo nustatytas tik alkotesteriu. Teigia nesiginčijęs dėl padaryto pažeidimo, elgęsis ramiai. Nurodė, kad vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) m., stengiasi laikytis KET. Už vairavimą apsvaigus niekada nebuvo baustas. Šiuo metu padeda sutuoktinė, kuri turi vairuotojo pažymėjimą. Sunku neturėti teisės vairuoti. Reikalinga į universitetą nuvežti sūnų, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini) sindromą, jam sudėtinga vienam nuvykti. Suprato savo padarytą klaidą, jam tai gera pamoka. Sutinka su paskirta bauda, bet prašo sumažinti vairuotojo teisių atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad G. A. padarė nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo šešiems mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. G. A. prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad šioje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai taikė įstatyme numatytas normas ir pagrįstai G. A. skyrė administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonių terminai nustatyti artimi minimaliems įstatyme numatytiems terminams, taigi teismas daro išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos ir neteisingos, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo.
Įvertinęs G. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nors G. A. skunde teigia, kad šiuo atveju jo veiksmais žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, visgi teismas pažymi, kad G. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu vyksta pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas. Vien tai, kad šiuo atveju neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Skunde G. A. nurodė, jog alkoholį vartojo pietų metu ir pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, apie 16 val., sėdo už vairo. Tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną buvo nepietavęs ir alkoholį (1 butelį stipraus alaus) vartojo baigęs darbą, t. y. apie 16 val., kai buvo uždaryta (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad sustabdžius G. A. antrojo patikrinimo alkotesteriu metu girtumo laipsnis buvo didesnis, t. y. asmuo girtėjo. Tai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai buvo vartoti neseniai. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis asmuo, pavartojęs alkoholio, nors ir nedaug, ir praėjus trumpam laiko tarpui sėdęs už vairo, galėjo pagrįstai abejoti, ar iš organizmo jau spėjo pasišalinti reikiamas alkoholio kiekis, turėjo itin atsargiai vertinti savo galimybę vairuoti automobilį, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju G. A. nustatytas 0,56 promilės neblaivumas (po paklaidos), t. y. pakankamai reikšmingai didesnis nei minimalus, taigi neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai, o toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Teismo posėdyje G. A. nurodė po darbo išgėręs butelį stipraus alaus, buvo nevalgęs pietų, po trumpo laiko sėdo už vairo, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo prieš trumpą laiką išgėręs butelį stipraus alaus, G. A., nepaisydamas asmeninės savijautos, turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Juo labiau, kad 0,56 promilės neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi pakankamai žymiai viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Taigi priešingai G. A. argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad G. A. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis, padarytas netyčia. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo G. A. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie G. A. registruotus administracinius nusižengimus per pastaruosius penkerius metus matyti, kad asmuo yra šešis kartus baustas administracine tvarka, penkis kartus už KET pažeidimų padarymą – keturis kartus už sustojimą ir stovėjimą neleistinose vietose, už nustatyto leistino greičio viršijimą (šie administraciniai nusižengimai priskirtini šiurkštiems). Nors kartu su skundu yra pateiktas paaiškinimas, kad dalis administracinių nusižengimų yra padaryti sūnaus, o ne paties pareiškėjo, tačiau teismas juos vertina kritiškai, nes jų negalima objektyviai patikrinti. Jeigu, pasak pareiškėjo, dalį administracinių nusižengimų padarė ne jis pats, tuomet gavus administracinio nusižengimo protokolą privaloma nurodyti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę pažeidimo metu, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje būtų surašytas asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, o ne transporto priemonės savininkui. Taigi, nors paskirtos baudos ir yra sumokėtos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šiuo atveju nėra pagrindo charakterizuoti išskirtinai teigiamai, kaip pavyzdingai besilaikančio KET reikalavimų, kas galėtų būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Būtinybę vairuoti G. A. argumentuoja tuo, kad jo tėvai yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, todėl būtina jais pasirūpinti. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga darbo reikalais (nuvykti į darbą, vykti į (duomenys neskelbtini) ar pas klientus) ir nuvežti (duomenys neskelbtini) sindromą turintį sūnų į universitetą bei turimus paties pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių yra apsunkintas pareiškėjo judėjimas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones G. A. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis pasirūpinti šeimos nariais, turimi sveikatos sutrikimai ir darbinės aplinkybės egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, G. A. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės sukelia G. A. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdienis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas. G. A. teismui nepateikė jokių duomenų, kad jo tėvų sveikatos būklė yra tokia, dėl kurios jie negali patys savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė sūnaus pagalba, kad tokios pagalbos negali suteikti kiti asmenys. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiek gyvenamoji, tiek darbo vieta yra Vilniaus mieste, kur yra efektyviai išvystytas susisiekimas, darbo vieta yra puikiai pasiekiama viešuoju transportu ar naudojantis pavežėjų paslaugomis. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi galimybę be automobilio nuvykti į reikiamas vietas Vilniaus mieste, o esant būtinybei vykti kitur, kur nevažiuoja viešasis transportas, vairuoti transporto priemonę ir nuvežti G. A. ar (duomenys neskelbtini) sindromą turintį sūnų gali teisę vairuoti turinti jo sutuoktinė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties ar jo šeimos poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Taigi, ir šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir šeiminių aplinkybių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytą teismų praktiką šios bylos aplinkybių kontekste, teismas pažymi, jog nurodyti teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis.
Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą G. A. paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonių taikymas artimiems įstatyme numatytiems minimaliems terminams yra teisingos ir proporcingos jo padarytam pažeidimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. G. A. skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teismo vertinimu, yra pagrindas būtent artimų įstatyme numatytiems minimaliems terminų parinkimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24352-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl G. A. skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24352-2024 palikti nepakeistą ir G. A. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.