Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 45 procentų darbingumo lygis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2018 m. spalio 2 d. 13:47 val. Vilniuje, Žirmūnų g., ties pastatu Nr. 105, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,20 promilės etilo alkoholio). Taip E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, jog keleivinis automobilis „Volvo V40“ (identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio modifikacija V (V 40), variklio tūris 1870 cm³, variklio galia 85 kW, varomo dyzelinu, 5 sėdimų vietų, pirmos registracijos 2003 m. rugsėjo 30 d., valdytoja-savininke yra I. M. (b. l. 9).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2018 m. spalio mėnesio leidinio duomenimis lengvasis automobilis „Volvo V40 1.9 D“, kurio kategorija M1-AC, universalo kėbulo tipo, penkių durų, varomo dyzelinu, variklio darbinis tūris 1870 cm³, variklio galia 85 kW / 115 AG, gamybos periodas 2000-2004 m., pasirinkti 2003 m., kaina su PVM sudaro 2 020 eurų (b. l. 10-11).

Iš (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko L. A. 2018 m. spalio 17 d. I. M. charakteristikos Nr. 354 matyti, kad ji nuo 1975 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Iki šiol dėl I. M. iš kaimynų skundų negauta, ji yra sąžininga, geranoriška ir atvira žmonėms (b. l. 51).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2006 m. rugsėjo 18 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad I. M. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 74).

Iš elektroninės bankininkystės duomenų ir vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad I. M. 2018 m. spalio 10 d. gavo 358,85 eurų dydžio pensiją, 2018 m. spalio 2 d. patyrė 13,98 eurų išlaidas mokant „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui draudimo įmoką už polisą, 2018 m. rugsėjo 27 d. patyrė 6,93 eurų išlaidas mokant „Telia Lietuva“ AB, 16,08 eurų išlaidas mokant UAB „Antakalnio būstas“, 10 eurų išlaidas mokant UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, 2018 m. spalio 24 d. numatytas 0,70 eurų paslaugų plano „Senjoras“ mokestis (b. l. 84-85).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad šiame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį I. M. atžvilgiu (b. l. 87).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad I. M. nebausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka (b. l. 88).

Iš medicinos dokumentų, receptų, vaistų įsigijimo kvitų ir jų informacinių lapelių matyti duomenys apie E. M. sveikatos būklę ir vartojamus vaistus, jų poveikį (b. l. 58-69).

Iš mirties liudijimo matyti, kad N. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

E. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamojo E. M. kaltė vairavus kelių transporto priemonę būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. spalio 1 d. vakaro su draugu išgėrė tris 0,7 l talpos butelius degtinės. 2018 m. spalio 2 d., apie 12.00 val., automobiliu nuvežė motiną pas pažįstamą į Žirmūnų mikrorajoną. Pabuvus svečiuose, bandant išvažiuoti atbuline eiga automobiliu kliudė vieną automobilį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir nuvežė paimti kraują. Tokie kaltinamojo E. M. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš liudytojos I. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu E. M. iš tiesų automobiliu važiavo atbuline eiga, ji važiavo kartu, sėdėjo šalia, jie nematė, kada atsirado moteris, jai buvo šokas. I. M. nurodė, kad tądien E. M. alkoholinių gėrimų nevartojo, tačiau gal buvo išgėręs prieš porą dienų. Pateikti parodymai iš esmės atitinka liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie patvirtina, jog įvykio metu į jos vairuojamą automobilį važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį automobilį vairavo vyras, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Automobilio „Volvo“ vairuotojui buvo nustatytas 2,51 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 17). I. V. parodymų patikimumą pirmiausia patvirtina policijos įvykių registro išraše užfiksuotos aplinkybės, kurias ji nurodė Bendrajam pagalbos centrui, konkrečiai, jog įvykio metu į jos automobilį įvažiavo automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus (b. l. 5). Taip pat šios liudytojos rašytiniai paaiškinimai, duoti tuoj po įvykio (b. l. 15). Be to, apie I. V. parodymų patikimumą taip pat leidžia spręsti ir policijos pareigūno liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 13). Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime užfiksavo ir kitas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. A. (b. l. 6). Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis E. M. įvykio metu vairavo automobilį „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę E. M. buvo neblaivus, pirmiausia matyti iš alkotesterio kvito, kuriame užfiksuotas tuoj po įvykio jam nustatytas 2,51 promilės girtumo laipsnis (b. l. 19). Alkoholio koncentraciją kraujyje rodo specialisto išvada, iš kurios matyti, jog E. M. kraujyje, paimtame netrukus po įvykio, nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 22). Šiame kontekste paminėtina, jog liudytoja I. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu jos akivaizdoje E. M. alkoholio nevartojo (b. l. 17). Visa tai leidžia spręsti, kad įvykio metu vairuodamas kelių transporto priemonę kaltinamasis E. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,20 promilės etilo alkoholio).

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog E. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl E. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis E. M. ir laiduotoja I. M. prašo teismo atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį I. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Antra, nusikalstamą veiką E. M. padarė pirmą kartą, baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-01856-92 jo teistumas yra išnykęs (b. l. 37) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina įvertinti, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pavyzdžiui, nors asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Trečia, kaltinamasis E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 33), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ketvirta, valstybinis kaltintojas kaltinamuoju aktu E. M. kaltina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau kaltinamajame akte nėra nurodoma, kad tarp kaltinamojo padarytos veikos – vairavimo pažeidžiant KET 14 punktą (t. y. vairavimo esant neblaiviam), ir eismo įvykio, kurio metu apgadintas kitas automobilis, yra priežastinis ryšys, t. y. kad būtent dėl E. M. vairavimo esant neblaiviam kilo kokie nors padariniai – buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad iš byloje esančio įsiteisėjusio administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu (bauda sumokėta) matyti, kad E. M. dėl šioje byloje aktualaus eismo įvykio nubaustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nustačius priežastinį ryšį tarp jo veikos (vairavimo ir KET 114 ir 126 punktų pažeidimo) bei minimo kito automobilio apgadinimo (b. l. 39). Todėl laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įpareigojimo bylą teisme nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, šiuo atveju nėra pagrindo šioje byloje svarstyti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės egzistavimo klausimą, kadangi kaltinimas padarius turtinę žalą byloje nepareikštas. Šis klausimas išspręstas administracinio nusižengimo byloje, o žalos atlyginimo klausimas galės būti sprendžiamas ateityje civilinio proceso tvarka.

Penkta pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. M. yra vidutinio amžiaus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 37), veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 38), nedelsiant sumokėjo paskirtą administracinę baudą, skirtą už pirmiau aptarto eismo įvykio sukėlimą (b. l. 72), nedirbantis, jam nustatytas keturiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis (b. l. 52-55), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 56), iki mirties rūpinosi vėžiu sirgusiu tėvu, šiuo metu prižiūri ir padeda senyvo amžiaus motinai I. M., kuriai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 49-50), kuri yra beveik kurčia, šiame kontekste paminėtina, kad ir įvykio metu už automobilio vairo E. M. sėdo iš esmės ne savo iniciatyva, o motinos I. M. prašomas padėti nuvežti pas draugę. Byloje nustatyta viena E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. M. savo elgesį vertino kritiškai, parodė, kad nesiekė padaryti nusikaltimo, tai daugiau lėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, nepagrįstas pasitikėjimas organizmo gebėjimu skaidyti alkoholį, galimai ir dėl vartojamų vaistų iš organizmo nepasišalinusio alkoholio. Dėl alkoholio vartojimo E. M. išreiškė požiūrį, jog tai galima daryti esant progai ir pažymėjo, kad neturi potraukio išgerti tik atsikėlus. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog E. M. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. M. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo motina I. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. M. yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, neteista (b. l. 87), administracine tvarka nebausta (b. l. 88), jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 49-50), daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko charakterizuojama teigiamai, kaip sąžininga, geranoriška ir atvira žmonėms, pažymint, kad dėl jos elgesio kaimynų skundų negauta (b. l. 51). I. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu kategoriškai parodė, kad įvykio dieną E. M. nieko negėrė, gal buvo išgėręs prieš porą dienų, kai važiavo automobiliu, jis kalbėjo normaliai, adekvačiai, vaikščiojo, nuo E. M. nesklido alkoholio kvapas. Tai leidžia spręsti, kad I. M. iš tiesų galėjo nesuprasti, jog E. M. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pagrįstai galėjo nesuvokti apie jo daromą nusikaltimą. Tokią išvadą leidžia daryti ir E. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad I. M. nustebo, kad jis vairavo neblaivus, sakė, kad taip daryti negalima, kad po alkoholio vartojimo turi praeiti dvi-trys dienos. Paminėtina ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu I. M. iš esmės teigiamai apibūdino E. M., parodydama, kad jos prašymu sūnus gyvena kartu ir jai padeda, ji taip pat rūpinasi neįgaliu sūnumi E. M., kuris vartoja stiprius vaistus, o jis rūpinasi ja. Pažymėjo, kad ir anksčiau padėdavo E. M., ragino jį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nurodė ir tai, kad E. M. iki mirties rūpinosi tėvu, kuris sirgo vėžiu. Pasak I. M., pragyvenimo išlaidas moka bendrai su E. M., tačiau jai tenka didesnė finansinė našta, nes jos pensija didesnė nei sūnaus neįgalus išmoka. Ši aplinkybė stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad ji galės kontroliuoti sūnų ir daryti jam teigiamą įtaką, kadangi jis iš esmės finansiškai priklausomas nuo motinos. Pasak I. M., jos sūnus retai vartoja alkoholį, problemų dėl jo elgesio neturi ir nurodė kontroliuosianti E. M. elgesį, neleisianti jam sėsti prie automobilio vairo, jį stebės. Iš atitinkamo I. M. prašymo taip pat matyti, kad ją su E. M. sieja artimi ryšiai, todėl, labiau tikėtina, kad ateityje ji, kaip artima giminaitė jo elgesiui galės daryti teigiamą įtaką (b. l. 47). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad E. M. savo motiną I. M. laiko didžiausiu autoritetu, tai jis parodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. M. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo E. M. elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. M., nes yra jo motina, jie gyvena kartu ir vienas kitu rūpinasi (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apibūdinančias E. M., nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas.

Sprendžiant užstato paskyrimo klausimą įvertintina laiduotojos I. M. turtinė padėtis. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad gauna 358 eurų per mėnesį pensiją, taip pat turi santaupų. Nurodytą pensijos dydį (358,85 eurai per mėnesį) patvirtina elektroninės bankininkystės ir vietinio mokėjimo nurodymo duomenis (b. l. 84-85). I. M. nuosavybės teise priklauso butas, taip pat automobilis, tai užfiksuota atitinkamuose registruose (b. l. 9, 74). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu I. M. taip pat parodė, kad pragyvenimo išlaidas ji dengia bendrai su E. M.. Kita vertus, iš I. M. parodymų matyti ir tai, kad E. M. gauna vos 86 eurų per mėnesį neįgalumo pašalpą, todėl jai tenka didesnė finansinė našta. Šiame kontekste paminėtinos pirmiau konstatuotos aplinkybės, jog E. M. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, kaltinamojo gynėjas paaiškino, kad I. M. iki šiol vykdo skolinius įsipareigojimus. Byloje pateikta atitinkama paskolos sutartis (b. l. 75-83). Įvertintina ir tai, kad I. M. yra garbaus amžiaus, kaip minėta, jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, todėl, akivaizdu, kad I. M. taip pat patiria sveikatos priežiūros išlaidas. Svarbu ir tai, kad I. M. sutuoktinis yra miręs (b. l. 86), todėl negali prisidėti prie bendrų įsipareigojimų vykdymo. Teismo vertinimu, pateiktų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai apie nepakankamai gerą I. M. turtinę padėtį, todėl laidavimas paskirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo E. M.

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), taikymo kaltinamajam E. M., pirmiausia pažymėtina, kad jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas įvertina tai, kad E. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, Vilniaus mieste, kur gana judrus eismas, važiavo iš esmės iš vieno miesto galo į kitą (iš Karoliniškių į Žirmūnų mikrorajoną), dienos metu, 13:47 val., kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis, artimesnis sunkiam, automobiliu važiavo ne vienas, o kartu su motina I. M., taip keldamas pavojų ir jos sveikatai bei gyvybei. Taigi, E. M. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, kurio metu kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir keleivės, taip pat aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė skaudesnių padarinių, todėl kaltinamajam taikytina aptariama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 68 straipsnio 1 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinus pirmiau nurodytų reikšmingų aplinkybių visumą ir tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, iš esmės už vairo sėdo ne savo iniciatyva, o prašomas motinos nuvežti pas pažįstamą, teistumas išnykęs, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas, teismas sprendžia, jog E. M. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Iš nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, ir pažymos apie šios kardomosios priemonės paskyrimą matyti, kad E. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo buvo paimtas 2018 m. spalio 2 d. (b. l. 35, 36). Byloje nėra duomenų apie kaltinamajam išduotą laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, specialios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. spalio 2 d., kai E. M. buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis), taikymo kaltinamajam E. M. pirmiausia pažymėtina, jog, kaip jau minėta, jis įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. M. naudotas automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Šis automobilis nuosavybės teise priklauso I. M.. Tai matyti iš byloje esančios informacijos apie kelių transporto priemones (b. l. 9). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismas nenustatė, kad I. M. šiuo atveju galėjo suprasti ir suprato, jog E. M. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šios priežasties automobilis iš I. M., kaip savininkės, nekonfiskuotinas, o spręstinas klausimas dėl jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš E. M. (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokio automobilio vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2018 m. spalio mėnesį sudarė 2 020 eurų su PVM (b. l. 10-11). Kaltinamojo E. M. gynėjas su tuo nesutiko, prašė vadovautis automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 800 eurų kaina (b. l. 70). Pirmiausia pažymėtina, kad šios sutarties nepatikimumą pagrindžia paties E. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad automobilis iš tiesų kainavo „tūkstantį su kapeikom“, t. y. virš 1 000 eurų. Paminėtina ir tai, kad daikto pirkimo-pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo-parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ar pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti ir panašiai ar ryšiais su pardavėju. Bet kuriuo atveju, prieš trejus metus sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kaip konkretaus susitarimo dalykas, savaime neatspindi dabartinės automobilio rinkos vertės, kartu nelaikytina pagrindu spręsti, kad būtent tokia šio automobilio kaina buvo reali ir sumokėta. Iš esmės tai pasakytina ir apie teismui pateiktą automobilio pardavimo skelbimą (b. l. 71), t. y. kad pavienis pirkimo-pardavimo atvejis neatspindi tokių automobilių rinkos vertės, juo labiau, kad puslapyje www.autoplius.lt suvedus automobilio duomenis, jų kaina svyruoja nuo 1499 iki 2400 Eur, t. y. priešingai nei pateikė kaltinamojo gynėjas, kainos matyti artimesnės VšĮ „Emprekis“ duomenims. Pažymėtina ir tai, kad šiame skelbime taip pat nėra duomenų apie realią parduodamo automobilio techninę būklę. Vis dėlto, įvertinęs kaltinamojo E. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie tikrąją automobilio įsigijimo kainą (virš 1 000 eurų), taip pat turėdamas omenyje jo natūralų nusidėvėjimą ir eismo įvykio metu padarytą apgadinimą, kas iš tiesų neįvertinta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, teismas sprendžia, kad automobilio vertę atitinka 1 000 eurų suma. Įvertinus faktą, kad šiuo nuosprendžiu E. M. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) bei atsižvelgus į BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas turi teisę apsispręsti, ar iš jo išieškoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, ar to nedaryti. Teismas pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, būtina įvertinti turto konfiskavimo taikymą proporcingumo ir teisingumo principų aspektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. M. šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios pagal laidavimą ir jokios kitos turtinio pobūdžio priemonės jam netaikomos, t. y. jam neskiriama bauda, ar įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertė šiuo atveju nėra itin didelė – 1 000 eurų, kai tuo tarpu už nesunkų nusikaltimą, tarp jų ir įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, gali būti skiriama jos dydį nustatant nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. baudos minimumas šiuo metu sudaro 2 500 eurų, kuris šiuo atveju daugiau nei du kartus viršija konfiskuotino turto vertę. Nors atleidžiant E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padaryta išvada, kad jis, kaip asmenybė nėra pavojingas, tačiau pažymėtina, kad pati jo padaryta nusikalstama veika itin pavojinga, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, Vilniaus mieste, kur gana judrus eismas, važiavo iš esmės iš vieno miesto galo į kitą (iš Karoliniškių į Žirmūnų mikrorajoną), dienos metu, 13:47 val., kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis, artimesnis sunkiam, automobiliu važiavo ne vienas, o kartu su motina I. M., taip keldamas pavojų ir jos sveikatai bei gyvybei. Teismo vertinimu, pateiktų aplinkybių visuma pagrindžia automobilio vertės konfiskavimo proporcingumą kaltinamojo E. M. padaryto nusikaltimo pavojingumui.

Teismo vertinimu, šiuo atveju, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą būtų neproporcinga poveikio priemonė įvertinus tai, kad E. M. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, gauna nedidelę 86 eurų per mėnesį neįgalumo pašalpą, patiria sveikatos priežiūros išlaidas, jam gresia civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, be to šiuo nuosprendžiu išieškoma automobilio vertė t. y. visumoje blogą E. M. turtinę padėtį. Dėl šių priežasčių ši poveikio priemonė netaikytina.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų likimo

Kaltinamajam E. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 35, 36). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina, o minėtas dokumentas, kuris saugomas voke prie bylos, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1-3 dalimis, E. M. uždrausti dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, specialios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-2, 5-6 dalimis, iš E. M. išieškoti automobilio „Volvo V40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią vieno tūkstančio eurų (1 000 Eur) sumą valstybės naudai.

E. M. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.