Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams.

Iš M. S. nuspręsta išieškoti valstybės naudai 1 200 Eur sumą, atitinkančią automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai, priimdami M. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 3 kartus, administracine tvarka baustas, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. S. gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo M. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, prašoma tik neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas taip pat siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nuspręsti, kuri bausmės rūšis ir koks jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

8. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste, priešingai, nei teigiama skunde, nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad apeliantų vertinimu, M. S. turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta.

9. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. S., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas tris kartus, du kartus iš jų už analogiškus nusikaltimus, t. y. transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtos baudos nesumokėtos, nedirba (turi 40 procentų darbingumą). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, o lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino aplinkybę, kad nuteistasis M. S. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ji įvertinta kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.

10. Apygardos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Nagrinėjamu atveju M. S. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Kadangi inkriminuojama nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, dėl ko, M. S. pagrįstai paskyrė subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, paskirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo asmenybę.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentuotina, jog nuteistasis M. S., kaip jau buvo minėta aukščiau, praeityje yra net 2 kartus teistas už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės), tad teistumai ir teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kadangi M. S. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ta aplinkybė, kad ši nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nė pusei metų nuo paskutiniojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo dienos. Šios aplinkybės patvirtina, jog priešingas teisei M. S. elgesys nesikeičia, kartojamos tos pačios klaidos, juo labiau, kad nuteistasis nesilaikė ir jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Taip pat byloje yra duomenų, jog nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo ir negeba su jomis susitvarkyti. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.

12. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta, tačiau M. S. veiksmai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Sunkesnių ir skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, kadangi galimai neblaivų vairuotoją policijos pareigūnams pranešė jo sutuoktinė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors nagrinėjamu atveju pavyko išvengti neigiamų pasekmių, žalos, tačiau paskutinį kartą (tais pačiais metais) M. S. teistas už eismo įvykį, kurį sukėlė būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės ir įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta 2 keleivių sveikata. Akivaizdu, kad M. S. iš praeities klaidų nepasimoko, yra abejingas dėl jam skiriamų bausmių, negerbia elementarių visuomenės moralės normų ir piktybiškai nesilaiko įstatymų, t. y. valstybės taikomos prievartos priemonės nėra efektyvios ir nuteistojo elgesio teigiamai nekoreguoja.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis negali dirbti dėl savo sveikatos būklės, padeda išlaikyti šeimą, viena likusi sutuoktinė neturės pakankamai piniginių lėšų išlaikyti 3 mažamečius vaikus, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien šios aplinkybės nemažina jo pavojingumo visuomenei ir nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių. Be to, šios aplinkybės nuteistajam buvo puikiai žinomos ir iki nusikalstamų veikų darymo, juo labiau, kad yra teisiamas ne pirmą kartą, tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis nėra savikritiškas, nesugeba padaryti išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, rimtai nevertina prieš tai skirtų švelnesnių poveikio priemonių ir nededa jokių pastangų keistis teigiama linkme. Nors pats nuteistasis neneigia turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau šios problemos net nebandė spręsti, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kad nuteistasis kreipėsi pagalbos į specialistus ir bandė gydytis nuo alkoholizmo. Tai leidžia daryti išvadą, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį, procesinis sprendimas nebus teisingas, neužtikrins visuomenės intereso, kadangi išlieka didelė tikimybė, jog ateityje gali būti daromos naujos nusikalstamos veikos. Kolegijos vertinimu, tik realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas užkardys galimą pakartotinį nusikalstamą elgesį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, įkalinimo įstaigoje M. S. turės galimybę gydytis nuo alkoholizmo, kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).

14. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto, pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo M. S. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už vienos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad M. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus jau trečią kartą, puikiai suvokdamas, kad ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu jam 4 metus buvo uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymui. Vis dėlto, nuteistasis pažeidė šią baudžiamojo poveikio priemonę ir praėjus vos pusei metų nuo šio nuosprendžio priėmimo dar kartą sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus ir padarė naują nusikaltimą. Ši aplinkybė parodo asmens neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų, sukeliant realų pavojų aplinkinių turtui bei sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis yra pavojingas kitiems asmenims ir išlieka reali tikimybė, kad jis ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir M. S. atidėti paskirtos bausmės vykdymą, juo labiau, kad paskutiniuoju nuosprendžiu teismas buvo suteikęs nuteistajam šansą pasitaisyti ir atidėjęs bausmės vykdymą.

15. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Dar kartą įvertinus visas minėtas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bausmės skyrimui, pažymėtina tai, kad į visas aplinkybes, rodančias mažesnį M. S. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, nurodytas apeliaciniame skunde, jau buvo atsižvelgta. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam M. S. paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys liudija, kad jis nusikalto ne vieną kartą ir neatsitiktinai, o dar ženklesnis bausmių švelninimas netgi paskatintų nuteistajam nebaudžiamumo jausmą.

16. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies pagrįstumą, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam M. S. švelninti paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.