Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. gynėjos advokato padėjėjos S. P. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę atlieka M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkė teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 5 d., pabaiga – 2023 m. liepos 5 d.

Anksčiau teismo teistas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta vidutinė rizika, išlieka nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame pataisos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, neskatintas, mokosi, tačiau dėl ligos nedirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo M. S. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta teismui medžiaga: Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neskatintas, mokosi, tačiau dėl ligos nedirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažyma apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas nustatyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, taip pat nėra skatintas. Pagal „OASys“ metodiką M. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nustatyta ir kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesni piktnaudžiavimas alkoholiu; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek M. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimų, susijusių su vairavimu esant neblaiviam, padarymą, anksčiau teismo teistas, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis rinkdavosi situacijas, kurios skatino nusikalstamą elgesį, mėgo būti su netinkama kompanija, piktnaudžiaudavo alkoholiu. Visa tai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Teisės pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo savikontrolės, problemų identifikacijos sunkumus ir polinkį elgtis impulsyviai, nemąstant apie neigiamas pasekmes. nuteistasis turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinką savo elgesio suvokimą. Ankstesni teistumai, daromų nusikaltimų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis turi šeimą, laisvėje liko žmona su keturiais mažamečiais vaikais, kuriai yra sunku finansiškai. Tačiau nepaisant šeimyninės padėties, taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, nuteistasis nesugebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir kartojo ankstesnes klaidas. Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų. Nors nuteistasis neneigia savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, tačiau savo atsakomybę linkęs perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkybėms. Pažymėtina, kad nuteistasis dabartinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau piktnaudžiaudavo alkoholiu. Nuteistasis mano, kad alkoholis nėra problema, jis dėl ligos negali vartoti alkoholio, tačiau iš registrų matyti, kad alkoholį vartoja, ne kartą baustas administracine tvarka, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nuteistasis nėra impulsyvus, pagautas įkvėpimo neveikia, tačiau ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. S. gynėjos advokato padėjėjos S. P. skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. S. gynėjos advokato padėjėjos S. P. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.