- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-175-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56821-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- M. M.
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl M. M. paskirtų bausmių subendrinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos ir paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 7 d.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartimi tenkintas Vilniaus pataisos namų teikimas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, paskirtos bausmės, paskiriant M. M. galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, įskaityta į subendrintos bausmės laiką. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nutarties priėmimo dienos.
4. Nuteistasis M. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir prašo ją pakeisti: Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu (12 metų laisvės atėmimo) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi (2 metai 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Nusprendus paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, įvertinti bylose nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, taip pat įvertinti bylas nagrinėjusių teismų motyvus dėl bausmių skyrimo ir paskirti M. M. švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas nurodo, kad nepaisant galiojančių imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, skundžiamoje nutartyje teisėja nenurodė jokių motyvų, kodėl buvo pasirinktas būtent šis bausmių subendrinimo būdas. Nusprendusi subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu, teisėja nenurodė motyvų, kodėl subendrinta bausmė turėtų būti lygi 13 metų ir 6 mėnesiams – neargumentuotas konkrečiai pasirinktų metų ir mėnesių kiekis. Nemotyvuojant konkrečių pridedamų bausmių dalių, nesilaikyta kasacinio teismo praktikos ir tuo pačiu pažeisti teismo procesinių sprendimų kokybės standartai – nes teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus. Tokiu būdu skundžiamą nutartį priėmusi teisėja neįgyvendino savo pareigos priimti išsamiai motyvuotą nutartį. Skundžiama nutartis neatitinka net minimalių motyvuotumo reikalavimų, todėl negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
4.2. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja net nesvarstė galimybės subendrinti bausmes taikant bausmių apėmimo būdą. Bausmių apėmimą teismas gali taikyti tik konkrečiais BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
4.3. Nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 259 ir 138 straipsniuose, bei nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 129 ir 227 straipsniuose, pavojingumas esmingai skiriasi. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtingi šių nusikalstamų veikų kėsinimosi objektai bei tokiomis veikomis pažeidžiami teisiniai gėriai, tiek ir įstatymų leidėjo numatytos baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas ribos. Atitinkamai už nesunkų sveikatos sutrikdymą numatyta bausmė – laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o už nužudymą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms: BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant visas nusikalstamas veikas bendrame kontekste yra akivaizdu, kad tai sudaro pagrindą taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir skundžiama nutartimi bausmės buvo subendrintos pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas.
4.4. Skundžiama nutartimi subendrindama M. M. paskirtas bausmes, teisėja taikė dalinį bausmių sudėjimą ir prie Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridėjo daugiau kaip pusę Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, paskirtos bausmės. Tokiu būdu M. M. paskirta galutinė bausmė beveik susilygino su maksimalia bausme, numatyta už sunkiausią nusikalstamą veiką – BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Akivaizdu, kad skundžiama nutartimi paskirtos bausmės dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teismų praktikoje suformuoto reikalavimo, jog bendrinant kelis nuosprendžius paskirta bausmė turi būti tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį, o kelių atskirų nuosprendžių priėmimas negali būti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis.
4.5. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Iš šių baudžiamojo įstatymo nuostatų akivaizdu, jog teismas, taikydamas bausmių dalinio sudėjimo būdą, privalo motyvuoti, kodėl jis pasirinko konkrečią pridėtinos bausmės dalį. Teismas privalo atskleisti vidinio įsitikinimo, kuriuo vadovaudamasis subendrina paskirtąsias bausmes (dalinio sudėjimo atveju) turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog iš teismo sprendimo subendrinti bausmes, nuteistajam turi būti aišku, po kokią dalį ir kuo remiantis nuo kiekvienos bausmės pridedama prie griežčiausios bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, jog BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių subendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578-2012) – kitaip tariant, aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, yra aktualios parenkant ne tik bausmių subendrinimo būdą, tačiau ir nustatant atskiras pridėtinas bausmių dalis. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nepateikė šių aspektų analizės ir vertinimo, nutartis yra visiškai nemotyvuota. Teisėja visiškai nekonkretizavo kokį bausmės dydį pagal kurią nusikalstamą veiką prideda prie paskirtos griežčiausios bausmės, taip pat nemotyvavo, kodėl galutinis šių bausmių subendrinimas iš dalies jas sudedant turi būti lygus 13 metų ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
4.6. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis yra keistina, M. M. paskirtas bausmes subendrinant BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 2 punkte ir 9 dalyje numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. skundas tenkinamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę, o subendrinta bausmė turi būti tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).
6. Susipažinus su apygardos teismui pateiktos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad M. M. yra neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal du jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius: Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu ir pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendį, pakeistus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi.
7. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. M. pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendį, pakeistus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta – 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas nutartyje nurodė, kad minėti nuosprendžiai yra įsiteisėję, kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėti, todėl nuosprendžiai turi būti vykdomi. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu, pritartina apelianto skundo argumentui, jog skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, kodėl bendrindamas bausmes apylinkės teismas pasirinko dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, taip pat nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos.
8. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas paskutiniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, M. M. padarė iki Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, priėmimo, todėl pritaikydamas BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą bausmės skyrimo taisyklę – kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą – apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Parinkdamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai ir toks bausmių subendrinimas nepagrįstai sunkina nuteistojo M. M. teisinę padėtį.
9. Skundu nuteistasis M. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejai yra numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje ir pagal šią normą teismai bausmių apėmimą taiko tais atvejais, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas), arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).
10. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, M. M. bausmė paskirta už labai sunkaus (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir apysunkio (BK 227 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, – už du nesunkius (BK 138 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Taigi, minėtais nuosprendžiais bausmės M. M. paskirtos už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, be to, nusikalstamos veikos skiriasi ne per vieną, o per kelias kategorijas (labai sunkus ir nesunkūs nusikaltimai).
11. Įvertinus Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, pripažintų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kategorijų skirtumą yra pagrindas minėtais nuosprendžiais M. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Šiuo atveju griežtesnė bausmė M. M. yra paskirta Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu (12 metų) ir ši bausmė apima Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, paskirtą švelnesnę (2 metų 6 mėnesių 20 dienų) bausmę.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bendrindamas nuteistajam M. M. pagal kelis nuosprendžius paskirtas ir neįvykdytas bausmes apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartis keičiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti:
vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, M. M. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne (12 metų) bausme apimant švelnesnę (2 metų 6 mėnesių 20 dienų), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.