Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-393-620/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-29Panevėžio apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-30Panevėžio apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-09-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-29
Bylos Nr.
1-393-620/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00701-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Jonas Stankevičius, Eugenijus Baršys, Eugenijus Baršysir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-393-620/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00701-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei,dalyvaujant prokurorams Irenai Pšalgauskienei, Renaldui Žaliui,kaltinamajam M. Š. , jo gynėjui advokatui Jonui Stankevičiui,nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) V. D., jo gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, gulinčiam V. D. kumščiu sudavė: vieną kartą į kaktą, vieną kartą į nosį, vieną kartą į kairio paakio sritį, vieną kartą į dešinio paakio sritį ir vieną kartą į lūpas, taip dėl suduotų smūgių kumščiu į nosį, į kairio paakio sritį ir į lūpas padarydamas V. D. veido sumušimą, pasireiškusį: poodine kraujosruva kairio paakio srityje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kraujavimu iš nosies, lūpų srities žaizda, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą, o dėl suduotų smūgių kumščiu į kaktą ir į dešinio paakio sritį, sukėlė nukentėjusiajam V. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir parodė, kad jis gynė motiną, prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kaltinamasis paaiškino, jog būdamas namuose išgirdo ginčą tarp mamos ir V. Išėjęs į lauką pamatė, kad jie kivirčijasi, dėl ko nežinojo. Po to mama sakė , kad V. D. buvo gretimame M. R. kieme ir pradėjo ją „kolioti“. Būdamas pavėsinėje pamatė, kaip V. D. abiem rankomis smogė motinai į krūtinę. Jis bėgo link jų. Bėgdamas išgirdo kaip D. sakė mamai: „ kaip liuobsiu tau“. Tada jis smūgiavo su kumščiu V. D. du sykius į galvos sritį ir trečią kartą gulinčiam į sukryžiuotas rankas. Mama jį paėmė, kad nebesinervuotų ir daugiau nieko nebedarė. Porą sekundžių dar pabuvo ir parėjo į namus. Smūgiavo V. D. su kumščiu į apatinę veido sritį ir į kairę akį. Prieš tai su D. buvo draugai, kaimynai, pasiskolindavo vienas iš kito įrankius, santykiai buvo normalūs ,jokių pykčių, konfliktų tarp jo, nebuvo. Kai pamatė, kad V. D. sudavė motinai, buvau susijaudinęs ir ėjo jos ginti, nes jai grėsė pavojus. Kai jis trenkė stovinčiam V. D. į apatinę veido sritį pirmą kartą, jis pilnai nenugriuvo. Po antro smūgio į kairę akį, V. D. nugriuvo. Jam dešinės rankos viršus buvo kruvinas . Jis nuo smūgių susikruvino ranką, nes matė, kad D. iš nosies bėgo kraujas. Ranką turbūt susikruvino iš karto po suduoto smūgio į apatinę veido sritį. Matė, kad D. buvo neblaivus. Sudavė V. D. smūgius, nes gynė motiną dėl to D. suduoto smūgio ir dar grasinimo „ kaip liuobsiu tau“. Mano, jog jei jis nebūtų pribėgęs, tai D. būtų mamai trenkęs. Įvykio metu jis buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. Š. savo kaltės nepripažino ,jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo V. D. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2021-08-28, apie 13.20 val., V. D. būdamas išgėręs, nuėjo į kaimynės I. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) kiemą pasiaiškinti kaimyninių santykių su ten buvusia I. Š. Besiaiškinant santykius jis su I. sukonfliktavo ir jis pastūmė rankomis I. Š. nuo savęs. Tuo momentu iš gyvenamojo namo išbėgo jos sūnus M. Š. ir pradėjo kumščiais jį mušti. Nuo patirtų smūgio jis pargriuvo ant žemės. Tada M. Š. sudavė jam smūgius. Visą šį įvykį matė I. Š. Atvykusi GMP jį apžiūrėjo ir nuvežė į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę. Tokiais savo veiksmais M. Š. sukėlė jam fizinį skausmą ir jį sužalojo. Prašo M. Š. nubausti įstatymo numatyta tvarka. (t.1, b.l. 12-15)

Nukentėjusiojo V. D. parodymais, kuris apklaustas paaiškino, jog viskas vyko 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Su draugu V. M. atvažiavo pas kaimyną R. M. „pabaliavoti“. Pas M. buvo prie ūkinio pastato uždaroje verandoje. I. Š. iš niekur nieko pradėjo ant jų rėkti, nors buvo pas R. M. kieme. Nutarė nueiti paklausti , kodėl ji pastoviai, jau dešimt metų rėkauja? Nuėjus į kiemą pas I. Š., iš pradžių jie šnekėjosi. Po to I. Š. prikišo jam jo sūnų, kuris buvo ką tik gimęs. Teigė, kad jis neprižiūri sūnaus, ji girdi per tris namus kaip jis verkia ir panašiai. Tuomet jis I. Š. pastūmė. I. Š. pastūmė rankomis, vieną kartą, ji nenugriuvo, tik truputį paėjo atgal. Tada atbėgo jos sūnus M.. M. bėgdamas trenkė jam vieną smūgį su rankos kumščiu į veidą, po ko jis nugriuvo. Jam gulinčiam, M. kumščiais trenkė į galvą, pataikė į kaktą, lūpas, dantis, nosį, abu paakius. Po to jautė, kad dar jį ir spardė. Visi smūgiai buvo į galvą, ir koja, ir ranka. Į šonus smūgių nejautė, viskas vyko staigiai. Smūgiai buvo skausmingi, jam skaudėjo. Kai parkrito ant žemės, jau nebegalėjo gintis. Parkritęs tik dengėsi rankomis veidą, bet vis vien ten smūgiai kliuvo. M. motina stovėjo šone, jis girdėjo kaip ji liepė sūnui jį spardyti. Tada atėjo, ar atbėgo V. M. Jis atėjęs pakėlė jį, o jam ateinant M. jau pasitraukė , nieko nebedarė ir ėjo gal į kambarį, ar kur kitur. Jis nuėjo atgal pas M., kuris davė apsiprausti veidą, nes buvo kruvinas. M. įvykio nematė, jis tik matė, kaip jis grįžo iš kiemo ir kaip po to atrodė. Apsiprausęs išėjo namo. Nuo M. gyvena per vieną namą. Namo parėjo su V. M.. Prieš įvykį gėrė trise iš 0,7 butelio, jo buvo išgėrę trečdalį butelio. Pas M. po įvykio nebegėrė , o parėjęs namo, kol tarėsi, dar išgėrė apie vieną butelį alaus ir degtinės ,kokius keturis stikliukus. Tada pasitarė, išsikvietė policijos pareigūnus, greitąją, kuri nuvežė jį į priėmimo skyrių. Gydytojas ilgai neatėjo, todėl jis jo nebelaukė ir išėjo į namus. Pareigūnai jį buvo nufotografavę. Po smūgių jam kraujas bėgo iš burnos, nosies, dantų. Skaudėjo visą galvą, blogai jautėsi, išsigydė maždaug po dviejų savaičių .Gydėsi savo nusipirktais vaistais, tepalais. Paakiuose buvo mėlynės, daug guzų buvo ant kaktos, galvos. Vieną akį vos galėjo atmerkti. Kitą dieną užtino abi akys. Kaip jį mušė M., matė jo mama. Buvo likusios kraujosruvos , jos buvo dvi savaites, per dvi savaites net nesugijo, bet jau ėjo į darbą, nes nebelabai matėsi. Dėl pirmo smūgio pretenzijų jis neturi, nes jis pats nuėjo į kitą kiemą, yra kaltas , kad ten nuėjo. Bet dėl kitų smūgių tikrai nereikėjo jo mušti, reikėjo jiems išsikviesti policiją. Jis daugiau tikrai būtų nieko nedaręs, nieko neskriaudęs. I. Š. jau dešimt metų jam priekaištauja, jai taip atrodo, kad jos sūnų veda iš kelio. Jei jos sūnus girtas grįžta, tai lieka kaltas jis, nors su juo net nebūna.

Liudytojos I. Š. parodymais, kuri paaiškino, jog yra kaltinamojo mama. Ji sutiko duoti parodymus iš dalies, t.y.V. D. atvilgiu, pasilikdama teisę neatsakyti į klausimus, liečiančius jos sūnų M. Š. Ji paaiškino, jog įvykis buvo rugpjūčio 28 d. per pietus jos kieme (duomenys neskelbtini). Ji buvo savo kieme ir pamatė, kad pas kaimyną R. M. atvažiavo D. V. su jai nepažįstamu žmogumi- vyriškiu. Jie buvo viduryje kieme . Ji įtarė, kad jie ten gers, nes ten pastoviai taip būna. Jiems ji nieko nesakė. D. V. pradėjo sakyti ko čia žiūri, ir prisistatė pas ją į kiemą. Ji apibarė jį ,ko dažnai „pijokauja“ kaimyno kieme. V. D. pradėjo „koliotis“, teigė, kad ji yra „psichė“, kad neleidžia ir sūnui kartu pijokauti. Jis elgėsi ganėtinai agresyviai. Ji tiesiog V. barė dėl alkoholio vartojimo ir varė iš kiemo namo. Ji traukėsi nuo jo, jis viršun. Vienu momentu jis kumščiais trenkė jai krūtinę , pasakė „ nepažiūrėsiu, kad tu man amžiumi į mamas tinki, kaip liuobsiu į akį“. Daugiau pataikė į pečių sritį, jautėsi po to sąnarių skausmas. Tuomet jos sūnus V. D. nubloškė. Pamatė tik tą momentą, kai sūnus bloškė D. Ji žemesnė, sūnus ir V. D. aukštesni, matė tik, kad jie abu pro ją „ praskrenda“. Nuo V. D. jautėsi labai stiprus alkoholio kvapas. Ten buvo sekundžių reikalas, ji tiesiog išsigando. D. V. po nubloškimo nugriuvo ant pievutės. Ji atsidūrė už sūnaus nugaros, daugiau nematė. Ji griebė savo vaikui už rankos, pasakė, kad nereikia, traukė į save. Jie atsitraukė, nebuvo ten tokių kaip muštynių ir kažko. V. D. veidas kai atėjo pas ją į kiemą, buvo labai raudonas, patinęs gerai, kaip kiekvieną dieną geriančio žmogaus. Sumušimo žymių nesimatė, kraujo nesimatė, buvo tik girtas. Ji savo vaiką išsivedė už rankos, buvo išsigandusi, nekreipė dėmesio į V. D. Bijojo, kad rimtos muštynės neišsirutuliotų, nes V. D. labai gerai pažįsta, žino kaip jis elgiasi, iš kitų girdėdavo, kad jis agresyvus ir konfliktuojantis .Jie pasitraukė į kiemą, į namą, kad jis tiesiog išeitų. Jokio kito vyriškio nematė, jis atėjęs į kiemą nebuvo. Ji tiesiog D. varė namo supti sūnaus, nes labai dažnai girdėdavosi vaikučio verksmas. Ji matydavo, kad tėtis kaimyno kieme dažnai „pijokauja“, todėl varė eiti į namus.

Liudytojo R. M. parodymais, kuris paaiškino, jog yra M. Š. ir V. D. kaimynas.2021 m. rugpjūčio mėnesį pas jį kieme (duomenys neskelbtini) buvo V. D. Paskui V. nuėjo pas kaimynę I. Š., jie barėsi, konfliktavo. Dėl ko barėsi, gal dėl to, kad geria. Š. I. buvo savo kieme, ji barėsi. Jam konkrečiai ji nieko nesakė. V. prieš išeinant ji nieko nesakė, o tik šiaip stovėjo ir žiūrėjo atsisukusi. Paskui ji pradėjo bartis. V. nuėjo iš jo kiemo į kaimynės kiemą, paskui jo nebestebėjo, tik girdėjo kaip jie barėsi. Jie barėsi abu dėl gėrimo. Jis pasitraukė už kampo savo kieme, už ūkinio pastato. Užtruko ten neilgai. V. į jo kiemą grįžo sumuštas, buvo veidas kruvinas, dar prausėsi pas jį. Kai ėjo pas I. Š. į kiemą, V. sumuštas nebuvo . Kraujas bėgo gal iš nosies, veidas buvo kruvinas. V. sakė, kad sumušė M., I. sūnus, jo pavardė Š.. Prieš tai su V. D. gėrė degtinę. Abu buvo išgėrę. Apsiprausęs pas jį, V. parėjo namo. Buvo paskui V. akys mėlynos po to sumušimo. Atsimena tik, kad po įvykio nebegėrė su V. D..

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-08-30 apžiūrima vieta yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kiemas. Sodybos teritorija neaptverta. Kiemas dalinai žvyruotas, padengtas skalda ir apaugęs nupjauta žole. Prie ūkinio pastato pietrytinės sienos yra polikarbonatinis, aliuminio rėmais šiltnamis. Šiltnamio šiaurės-rytinėje ir pietrytinėje pusėse prie šiltnamio yra išklotas betoninėmis plytelėmis takelis. Priešais šiltnamį stovi trys mėlynos spalvos, plastikiniai kibirai ir medinis suoliukas. (t.1, b.l. 21-23)

2021-08-28 nukentėjusiojo V. D. asmens apžiūros protokolu ir jo priedais – fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad 2021-08-28 apžiūrint V. D. ant veido matyti sudžiūvęs kraujas, abiejuose paakiuose, kaktoje ir ant nosies kraujosruvos, patinimai ir paraudimai. (t.1, b.l. 104-106)

Specialisto išvada Nr. G844/2021(05) , kurioje nurodyta, kad V. D. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs: poodine kraujosruva kairio paakio srityje su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu, kraujavimu iš nosies, nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštine) lūpų žaizda. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku ar bukabriauniu daiktu iki nukentėjusiojo apžiūros 2021-08-28, 13:54 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( t.1, b.l. 122-123)

Specialisto išvada Nr. pG112/2022(05), kurioje atlikus papildomą objektų tyrimą, pateikta išvada, jog V. D. nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą. (t.1, b.l. 133-134)

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2021-08-31 I. Š. pateikė policijos pareigūnui vaizdo įrašą kompaktiniame diske. (t.1, b.l. 135-137)

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad kompaktiniame diske (kuris pateiktas 2021-08-31 I. Š.), esančio vaizdo įrašo pradžia yra 2021-08-28, 12:29 val., įrašo trukmė 7:59 min. Vaizdo įrašas yra pateiktas be garso. Vaizdo įraše matomas gyvenamo mūrinio namo kiemas. Įvažiavimo į kiemą keliukai, esantys abiejose namo pusėse, yra grįsti smulkiais akmenimis. Kieme viduryje akmenimis grįsti takai susijungia ir išplatėja. Aplink takus yra žalia veja. Ant akmeninio tako vidurio stovi moteris ir jaunas vyras. Moteris yra šviesių trumpų plaukų, su akiniais, apsirengusi trumpomis rankomis, vyšninės spalvos marškinėliais, apsimovusi juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, su melsvos spalvos guminėmis šlepetėmis. Vyras yra trumpų juodų plaukų, apsirengęs trumpomis rankovėmis, tamsiai vyšninės spalvos marškinėliais, apsimovęs juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodomis guminėmis šlepetėmis. Vyras ir moteris, stovėdami vienas priešais kitą kalbasi, abu stipriai gestikuliuoja rankomis. Po 2:27 min. vyras abiem rankomis stumteli moterį į krūtinės sritį, moteris atbulomis paeina apie 3 žingsnis. Tuoj pat metu nuo namo pusės bėga vyras, kuris yra apsirengęs juodos spalvos trumpomis rankovėmis su priekyje baltos spalvos užrašais marškinėliais, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, su pilkos ir juodos spalvų kojinėmis. Šis vyras bėga link vyro, kalbėjusio su moterimi. Vyras bėgdamas kumščiu smūgiuoja vyrui į veido kairę pusę ir jį nubloškia ant žemės. Toliau abiejų vyrų vaizde nebematyti, matyti tik parkritusio vyro, kuriam smūgiavo, kojos. Toliau vaizde abiejų vyrų visai nematyti. Po to dešiniame vaizdo kampe matyti, kad moteris prilaiko vyrą, kuris smūgiavo, ištiesdama ranką rodo judesį, kurį galima suprasti, kad jis neitų prie parkritusio vyro. Vyras, kuris smūgiavo (apsirengęs juodos spalvos marškinėliais) grįžta į namą, moteris dirba prie namo. Vyro, kuriam buvo suduoti smūgiai, vaizdo įraše daugiau nematyti. (t.1., b.l. 138-140)

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu , apklausiamas 2021-08-30 kaltu prisipažino iš dalies nurodė, jog 2021-08-28 būdamas namuose ir išgirdęs šunų lojimą išėjo pro duris į kiemą. Pamatė kaip girtas kaimynas V. D. pastūmė jo motiną I. Š., mama neparkirto, ką V. D. sakė mamai per šunų lojimą negirdėjo. Jis tuoj pat pribėgo prie V. D. ir kumščiu sudavė jam į veidą, nuo šio smūgio V. D. parkrito ant žolės. Parkritusiam V. D. jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį, jo nespardė (1t., b.l.172-175).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-11 M. Š. jau kaltės nepražino, kodėl apklausiamas teigė ,jog gulinčiam sudavė 5 kartus į veidą paaiškinti negalėjo (1t., b.l.185-187). Tiek iš 2022-02-11 parodymų , tiek ir iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamajame posėdyje žinoma, jog įvykio metu jis matydamas kaip jų kieme V. D. ginčijasi su jo motina, po to ją pastumia ir dar teigia, kaip „liuobsiu tau“, pribėgęs trenkė V. D. į apatinę veido sritį, po to kumščiu trenkė į kairę akį ir nuo šių smūgių V. D. nugriuvus, jis trenkė gulinčiam į jo sukryžiuotas rankas. Jo nuomone tuo metu grėsė pavojus jo motinai, jis suprato, kad V. D. trenks jai, todėl mamą gynė nuo neblaivaus V.D. užpuolimo.

Nukentėjusysis paaiškino, jog kaltinamasis jam pirmiausia sudavė smūgį kumščiu į apatinę žandikaulio dalį ir po šio smūgio jis nugriuvo. Po to jau gulinčiam kaltinamasis jam sudavė smūgius kumščiais į galvą, kaktą, lūpas, dantis, nosį, abu paakius. Smūgiai buvo skausmingi. Po smūgių jam bėgo kraujas iš burnos, nosies , dantų, paakiuose po to buvo mėlynės, apie penkis gumbus ant kaktos, keli gumbai galvoje, kitą dieną užtino abi akys, vos galėjo atsimerkti. Nukentėjusiojo nuomone, jis pretenzijų dėl pirmo smūgio neturi, nes jis nuėjo į kaltinamojo kiemą, tačiau daugiau jo nebereikėjo mušti, jis nieko nebūtų skriaudęs, be to jis jau gulėjo ant žemės, nesupranta, kodėl jį reikėjo taip sumušti.

Iš peržiūrėto vaizdo įrašo (kuris pateiktas be garso) matyti, kad iš pradžių V. D. kieme kalbasi su moterimi (niekas byloje neneigė, kad tai buvo kaltinamojo motina), kurią vėliau V. D. pastumia su rankomis, ji žengia kelis žingsnius atgal. Minėtiems asmenims dar kalbantis, matosi, kad netoliese esančio namo pavėsinėje pasirodo asmuo, t.y niekas neneigė, jog tai kaltinamasis M. Š. Jis stebi kieme stovinčius asmenis ir nukentėjusiajam pastūmus jo motiną, jis skubiai pribėga prie nukentėjusiojo ir dešinės rankos kumščiu trenkia nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį kairėje pusėje (įrašo 13:31:01 ), po to matyti kaip nukentėjusysis nubloškiamas, kur jau jo kameros laukas nebestebi ir maždaug po 18-19 sekundžių pasirodo vaizdas kaip moteris prilaiko vyrą, kuris smūgiavo, matyti jos ištiesta ranka, lyg bandytų, kad vyras pasitrauktų. Vaizdo įraše vyro dešinės rankos plaštakos išorinė dalis sutepta, kuri primena kraują. Kaltinamasis neneigė, kad jo ranka buvo kruvina, tačiau mano, kad ji susikruvino nuo jo smūgių, kuriuos jis smūgiavo nukentėjusiajam dar stovinčiam .

Kaip atrodė nukentėjusysis po įvykio matyti asmens apžiūros protokole ir jo priede esančiose nuotraukose, kur 2021-08-28 apžiūrint nukentėjusįjį ant veido matyti sudžiūvęs kraujas, abiejuose paakiuose , kaktoje ir ant nosies kraujosruvos, patinimai ir paraudimai .Liudytojas R. M. patvirtino, jog įvykio dieną pas jį buvo atvykęs V. D., kuris po to nuėjo pas jo kaimynę I. Š., girdėjo, jog jie barėsi, konfliktavo. Jis nematė paties įvykio , tačiau kai V. D. grįžo pas jį į kiemą, jis buvo sumuštas. Jam sumuštas veidas, kuris buvo kruvinas. Kraujas bėgo gal iš nosies, jam V. sakė, kad jį sumušė M. Š., kaimynės I. sūnus. Dar pas jį V. prausėsi. Po to sumušimo, V. buvo mėlynos akys .Tai, jog V. D. atėjo į I. Š. kiemą nesumuštas patvirtina ir kaltinamojo motina, kuri nurodė, jog V. D. veide sumušimo žymių , kraujo nesimatė, tik veidas labai raudonas, patinęs, kaip kiekvieną dieną geriančio.

Nukentėjusysis buvo apklaustas ne vieną kartą ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad M. Š. jam sudavė vieną smūgį į apatinio žandikaulio dalį ir jis nuo šio smūgio iš karto nugriuvo. Dėl pirmo smūgio, dėl ko jis nugriuvo, jis pretenzijų nereiškia. Pripažįsta, kad prieš tai M. Š. motinai sudavė rankomis į krūtinę, dėl ko ir buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1d. (byloje yra pateiktas 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-403-762/2022).Kai jis gulėjo M. Š. jam sudavė šiuos smūgius: vieną kartą į kaktą, vieną kartą į nosį, vieną kartą į kairį paakio sritį, vieną kartą į dešinio paakio sritį, vieną kartą į lūpas. Nuo šių smūgių jam buvo padaryti sužalojimai, jis tuo metu gulėjo, niekam negrasino, jokio pavojaus nekėlė, nuo smūgių dengėsi rankomis.

Nors ir kaltinamasis nurodo, jog nukentėjusysis nugriuvo tik po dviejų jo smūgių, t.y. kai jis pirmą kartą jam smūgiavo kumščiu stovinčiam į apatinę veido dalį ir kito smūgio kumščiu į akį, o po to jau gulinčiam jis trenkė tik į nukentėjusiojo sukryžiuotas rankas, tačiau iš vaizdo įrašo matyti , kad kai nukentėjusysis pastuma I. Š., iš pavėsinės konfliktą stebintis kaltinamasis bėgte atbėga prie nukentėjusiojo, jam kumščiu smūgiuoja į apatinę žandikaulio pusę ir nukentėjusysis nubloškiamas ant žemės, tą patį patvirtino ir kaltinamojo motina, kuri teigė, kad tik pamatė, kai jos sūnus nubloškė D., pamatė kai jie „praskrenda“ pro ją. I. Š. teigė, kad V. D. nukrito ant pievutės po jos sūnaus nubloškimo, tą patį teigė ir kaltinamasis, jog nukentėjusysis nugriuvo ant vejos, todėl negalima daryti išvados, kad jis dar griūdamas galėjo atsitrenkti į kitus daiktus (bortelį, akmenį ar pan.) ,dėl ko galėjo kilti tokios sužalojimo pasekmės. Maždaug po 19 sekundžių pasirodo vaizde kaltinamasis M. Š., ir matosi, kad jo dešinė ranka, jo plaštaka išorinė dalis sutepta, primena kraują . M. Š. apklausos metu taip pat patvirtino, kad jo ranka buvo kruvina. Nors kaltinamasis ir paaiškino iš kur tas kraujas, nurodė, kad sudavė stovinčiam nukentėjusiajam į apatinę veido sritį, tada į kairę akį, tada jis nugriuvo, tada, tačiau vaizdo įraše matyti, kad smūgis buvo suduotas į žandikaulį, būtent į šoną, kur nukentėjusiajam nebuvo nustatytas joks sužalojimas .Be to vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusysis neturėjo sužalojimų veido srityje. Labai abejotina, jog kaltinamasis iš karto galėjo susitepti plaštaką nukentėjusiojo krauju tik iš jo nurodytų suduotų smūgių nukentėjusiajam, tuo labiau, jog pagal bylos medžiagą nukentėjusiojo kairė akis nebuvo prakirsta, nustatyta tik kraujosruva, patinimas. Teismo nuomone, smūgiuojant būtent į tas vietas, kurias nurodė kaltinamasis, jo rankos susitepti krauju negalėjo. Jos galėjo susitepti dėl to, kad kaltinamasis nukentėjusiajam V. D. sudavė būtent tuos smūgius, kurie nurodyti kaltinime, kurie nustatyti nukentėjusiojo asmens apžiūros metu, specialisto išvadoje (nurodytas veido sumušimas taip pat pasireiškęs kraujavimu iš nosies, tikėtina muštine lūpų srities žaizda,1t., b.l.122-123).Įvertintina ir tai, jog nuo to momento, kai nukentėjusysis nubloškiamas ir iki to momento kai jau vaizdo įraše matomas kaltinamasis, kurį ranka nustumia jo motina, praėjo apie 19 sekundžių ir tuos smūgius, kuriuos nurodė nukentėjusysis kaltinamasis tikrai turėjo laiko atlikti. Be to jis teigė, kad kai jis trenkė gulinčiam nukentėjusiajam į rankas, jo mama jį paėmė, kad jis nebesinervuotų ir nieko nedarytų, todėl atliktas veiksmas turėjo būti žymiai trumpesnis. Tokie parodymai kaltinamojo vertintini kritiškai, atmestini, kaip vengimas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nukentėjusiojo sužalojimo.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas netrukus po įvykio, t.y. 2021-08-30 (1t., b.l.172-174) teigė, jog jis per šunų lojimą nieko negirdėjo ką V. D. sakė jo motinai, tačiau jau po kelių mėnesių apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje teigia, kad jis tik gynė motiną nuo V. D. , kuris ją pastūmė ir girdėjo, jog sakė, kad jai „liuobs“ ir suprato, jog mamai trenks. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nukentėjusysis jau nuo pirmo kaltinamojo smūgio nukrito. Dėl pirmo M. Š. smūgio, kuris užfiksuotas vaizdo įraše ir kurį nurodė nukentėjusysis, t.y. į kairę veido žando pusę, nėra pareikštas kaltinimas, todėl, kad ši situacija prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo vertinta kaip būtinoji gintis, ginant nuo buvusio smurto prieš kaltinamojo motiną, kurį naudojo V. D. Kiti M. Š. smūgiai kumščiu nukentėjusiajam buvo suduoti jau gulint ir nekeliant jokios grėsmės nei I. Š., nei kaltinamajam M. Š. Pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis kaltinamojo mamos atžvilgiu jau buvo pasibaigęs ir tiesiogiai kaltinamojo motinai nebegrėsė ir tokie kaltinamojo veiksmai, teismo nuomone, negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Jie vertintini kaip tyčiniai smurtiniai veiksmai padaryti iš pykčio ,kerštaujant, kad prieš tai V. D. sudavė rankomis smūgį kaltinamojo motinai I. Š. į krūtinės sritį ją pastumdamas .Kaltinamasis suduodamas smūgius gulinčiam nukentėjusiajam V. D. į galvos sritį, kuris yra gyvybiškai svarbus organas, suvokė, kad tokie veiksmai gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir to siekė, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo atliktų veiksmų seką ir dėl jų atsiradusias pasekmes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti tik I. Š. namo kieme, 2021-08-28 kaltinime nurodytu laiku, M. Š. gulinčiam nukentėjusiajam V. D. suduodant kumščiu vieną kartą į kaktą, vieną kartą į nosį, vieną kartą į kairio paakio sritį, vieną kartą į dešinio paakio sritį ir vieną kartą į lūpas, M. Š. atliko veiksmus, kurie nagrinėjamu atveju laikytini nusikalstamais ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, už tai M. Š. privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Apibendrinant išdėstytus įrodymus laikytina nustatytu, kad M. Š. 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, gulinčiam V. D. kumščiu sudavė: vieną kartą į kaktą, vieną kartą į nosį, vieną kartą į kairio paakio sritį, vieną kartą į dešinio paakio sritį ir vieną kartą į lūpas, taip dėl suduotų smūgių kumščiu į nosį, į kairio paakio sritį ir į lūpas padarydamas V. D. veido sumušimą, pasireiškusį: poodine kraujosruva kairio paakio srityje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kraujavimu iš nosies, lūpų srities žaizda, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą, o dėl suduotų smūgių kumščiu į kaktą ir į dešinio paakio sritį, sukėlė nukentėjusiajam V. D. fizinį skausmą, todėl tokia M. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Parenkant bausmės rūšį M. Š. atsižvelgtina į tai, kad jis yra neteistas (1t., b.l.150-151), nebaustas administracine tvarka (1t., b.l.152), yra dirbantis (1t., b.l.160). M. Š. kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už jo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55 str.). Jam parinktina laisvė apribojimo bausmės rūšis, kuri susijusi su teismo nustatytų įpareigojimų ar draudimų vykdymu. Viešieji darbai neskirtini, nes kaltinamasis nėra išreiškęs sutikimo juos atlikti.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad M. Š. padarė baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. M. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jis kaip asmenybė charakterizuojamas gerai (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka). Atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo aplinkybes – nusikaltimas padarytas kilusio konflikto pasekoje, nukentėjusiajam smūgiais kumščiu sukeltas fizinis skausmas ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį, t.y. galvą, po kurio liko gana ilgai išliekančios sužalojimo žymės, skausmas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes M. Š. parinktinas bausmės dydis nežymiai mažesnis nei parinktos bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis V. D. pareiškė patikslintą ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l.46).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.

Nukentėjusysis V. D. patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl civilinio atsakovo veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, kurį laiką skaudėjo žaizdas, jam buvo ištinę akys, vos galėjo atsimerkti, patyrė šoką, pažeminimą, skausmą. Jam kurį laiką buvo baisu pasirodyti gatvėje, bendrauti su draugais, dirbti, nes buvo sužalota veido sritis, pasirodė kraujosruvos, patino veidas, jautė galvos skausmus.

Vertinant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti smurto veiksmai , kurių metu jam dėl suduotų smūgių kumščiu į nosį, į kairio paakio sritį ir į lūpas buvo padarytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairio paakio srityje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kraujavimu iš nosies, lūpų srities žaizda ir taip buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. D. sveikata, o dėl suduotų smūgių kumščiu į kaktą ir į dešinio paakio sritį nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus bei nepatogumus, nes skaudėjo galvos sritį, veidas buvo ištinęs, dėl užtinusių akių prastai matė, skaudėjo dantys, kelias savaites negalėjo dirbti . Jam reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas, teismą, ne vieną kartą aiškinti, prisiminti įvykio aplinkybes. Teismo nuomone neabejotina, kad nukentėjusysis V. D. patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.)

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltininko veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas sužalojimas, kaltinamasis jo neatsiprašė, nesigaili ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau įvertintina ir tai, jog pats nukentėjusysis atėjo į svetimą kiemą, pradėjo aiškintis su kaltinamojo motina, nors jokių pagrįstų aplinkybių , teismo nuomone, tam nebuvo, be to ir jo elgesys, kai jis pastūmė kaltinamojo motiną lėmė ir tai, jog kaltinamasis atbėgo jos ginti, tačiau gal iš didesnio susijaudinimo atliko smurtinius veiksmus, kai jau gulintis nukentėjusysis jokio pavojaus aplinkiniams nebekėlė. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, V. D. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas nuo 1500 Eur iki 500 Eur.

Dėl atstovavimo ir proceso išlaidų atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis taip pat prašė pripažinti jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo, atstovas, pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusiajam teismo proceso metu buvo skirta antrinė teisinė pagalba, teismo proceso metu atstovavo advokatas Eugenijus Baršys ir pagal 2022-05-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarė 320 Eur (2t., b.l.43,48-50). Šias išlaidas nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai. Byloje konstatavus, kad M. Š. padarė nusikalstamą veiką , o valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. D. patyrė 320 Eur išlaidų, taip pat į tai, kad prašoma priteisti 320 Eur suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas šias išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisia iš kaltinamojo M. Š. valstybės naudai .

Proceso išlaidas šioje byloje tap pat sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (17,92 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant: per šį paskirtą laiką dirbti, o netekus darbo per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per pirmus šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. M. Š. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju V. D.

2021-08-30 M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę, panaikinti.

Priteisti iš M. Š. nukentėjusiajam V. D. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. Š. valstybės naudai 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (esančių įvairiuose bankuose), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš M. Š. 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 euro ct) proceso išlaidų susijusių su proceso dalyvių iškvietimu į teisiamąjį posėdį valstybės naudai. Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą– 5662).

Diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė